CP v2

Tag: Geležies trūkumas

  • Kraujyje trūksta geležies? Šis žalias kokteilis gali padėti atgauti energiją, sako dietologė

    Kraujyje trūksta geležies? Šis žalias kokteilis gali padėti atgauti energiją, sako dietologė

    Geležies ir ferritino stoka – viena dažniausių mitybos problemų, ypač tarp vaisingo amžiaus moterų. Tokia būklė siejama su nuolatiniu nuovargiu, sumažėjusia darbingumo ir dėmesio koncentracija, taip pat silpnesniu atsparumu infekcijoms.

    Medicinos praktikoje ferritinas laikomas vienu svarbiausių rodiklių, atspindinčių organizmo geležies atsargas. Kai jos senka, pirmieji signalai gali būti ne tik energijos kritimas, bet ir slenkantys plaukai, lūžinėjantys nagai, dažnesnis dusulys fizinio krūvio metu.

    Kodėl rizika didesnė moterims?

    Didžiausia rizika susijusi su reguliariu kraujo netekimu per menstruacijas, nėštumu ir pogimdyminiu laikotarpiu, kai geležies poreikis padidėja. Dažniau su iššūkiais susiduria ir aktyviai sportuojantys žmonės, taip pat tie, kurie laikosi vegetariškos ar veganiškos mitybos.

    Specialistai pabrėžia, kad vien savijauta nėra patikimas diagnostikos kriterijus, todėl svarbūs kraujo tyrimai. Paprastai vertinamas hemoglobinas, ferritinas, kartais ir kiti rodikliai, padedantys atskirti geležies stoką nuo kitų nuovargio priežasčių.

    Kokteilis, kuriame daug geležies

    Socialiniuose tinkluose dietologė dr. Paulina Ihnatowicz pasidalijo žaliu kokteiliu, kurį siūlo kaip maistingą kasdienį pasirinkimą, ypač jei mityboje trūksta geležies. Pasak jos, tokia porcija gali suteikti apie 9 miligramus geležies, tačiau tikslus kiekis priklauso nuo produktų ir jų porcijų.

    Kokteilio pagrindą sudaro špinatai, kiviai, žalio obuolio dalis, moliūgų sėklos, sezamai, petražolės, citrinos sultys, sojų gėrimas ir vanduo. Gėrimą rekomenduojama plakti iki vientisos konsistencijos ir suvartoti iš karto po paruošimo.

    Kas svarbu, kad geležis pasisavintų?

    Mitybos specialistai primena, kad augaliniuose produktuose esanti geležis paprastai pasisavinama prasčiau nei gyvūninės kilmės. Dėl to naudinga derinti geležies šaltinius su vitaminu C, o citrinos sultys ar kiviai tokiame kokteilyje kaip tik atlieka šią funkciją.

    Kita vertus, pasisavinimą gali mažinti kartu vartojama kava, arbata ar dideli kalcio kiekiai, todėl tokį kokteilį verta planuoti atskirai nuo šių gėrimų ar kalcio papildų. Jei trūkumas ryškus ar užsitęsęs, gydytojai dažnai rekomenduoja ne tik koreguoti mitybą, bet ir taikyti individualiai parinktą gydymą.

    „Jei nuovargis tęsiasi ilgai, o tyrimai rodo žemą ferritiną, vien recepto iš interneto nepakanka – būtina įvertinti priežastį ir sudaryti planą“, – sako dietologė.

    Geležies stoką gali lemti ne tik nepakankamas jos kiekis maiste, bet ir gausios menstruacijos, virškinamojo trakto problemos ar paslėptas kraujavimas. Dėl to specialistai pataria neignoruoti simptomų ir, prireikus, kreiptis į šeimos gydytoją bei atlikti išsamesnius tyrimus.

  • Skyla ir lūžinėja nagai? Gydytojai įspėja: tai gali rodyti geležies stoką ar skydliaukės bėdas

    Skyla ir lūžinėja nagai? Gydytojai įspėja: tai gali rodyti geležies stoką ar skydliaukės bėdas

    Skylantys, lūžinėjantys ir sluoksniuojantys nagai dažnai laikomi vien kosmetine problema, tačiau specialistai pabrėžia, kad kartais tai gali būti ir organizmo signalas. Nago plokštelė daugiausia sudaryta iš keratino, o jos būklę veikia ir išoriniai veiksniai, ir bendra sveikata.

    Dažna priežastis yra ilgalaikis kontaktas su vandeniu bei buitiniais plovikliais. Drėgmė ir chemikalai suminkština nago plokštelę, ji tampa trapesnė, o nuolatinis džiūvimas ir šlapimas skatina sluoksniavimąsi.

    Rizika didesnė žmonėms, kurie dažnai plauna rankas, dirba valymo darbus ar reguliariai naudoja nagų lakus ir nuėmimo priemones. Prie to prisideda ir mechaniniai pažeidimai, pavyzdžiui, įprotis krapštyti, graužti nagus ar netaisyklingai atliktas manikiūras.

    Ko gali trūkti organizmui?

    Nuolat skyla ir lūžinėja nagai gali būti susiję su mitybos nepakankamumu, ypač jei kartu vargina nuovargis, silpnumas ar odos blyškumas. Dermatologijos apžvalgose nagų trapumas siejamas su geležies stoka ir mažakraujyste, taip pat su cinko ir kai kurių B grupės vitaminų, įskaitant biotiną, trūkumu.

    Cinkas svarbus audinių atsistatymui, todėl jo stoka kartais pasireiškia lėtesniu nagų augimu ir plokštelės silpnėjimu. Biotinas siejamas su keratino gamyba, o daliai žmonių ilgiau vartojant jis gali pagerinti nagų tvirtumą, nors rezultatai paprastai matomi tik po kelių mėnesių.

    Vis dėlto vienas svarbiausių principų išlieka paprastas: nagams reikia statybinių medžiagų. Pakankamas baltymų kiekis, įvairūs vitaminai ir mikroelementai dažniausiai duoda daugiau naudos nei atsitiktinai pasirinkti papildai, jei realaus trūkumo nėra patvirtinta.

    Kada įtarti skydliaukės sutrikimus?

    Nagų trapumas kartais siejamas su hormoniniais pokyčiais, įskaitant skydliaukės veiklos sulėtėjimą. Sumažėjęs hormonų kiekis gali bloginti audinių aprūpinimą ir drėgmės balansą, todėl nagai tampa sausesni, trapesni ir lengviau pažeidžiami.

    Hormoniniai svyravimai galimi ir menopauzės laikotarpiu, kai mažėjantis estrogenų kiekis veikia odos bei nagų elastingumą. Jei kartu atsiranda šalčio netoleravimas, mieguistumas, svorio pokyčiai ar odos sausumas, verta aptarti situaciją su šeimos gydytoju.

    Infekcijos ir odos ligos

    Nagų sluoksniavimąsi gali sustiprinti ir infekcijos, ypač grybelinės, kurios keičia nago struktūrą ir spalvą. Tokiu atveju dažniau matomas gelsvumas, storėjimas, trupėjimas, o kartais atsiranda nemalonus kvapas ar diskomfortas.

    Nagų pokyčiai pasitaiko ir sergant kai kuriomis odos ligomis, pavyzdžiui, psoriaze ar atopiniu dermatitu. Uždegimas gali paveikti nago augimo zoną, todėl ilgainiui keičiasi plokštelės paviršius, atsiranda deformacijų.

    Kartais problemą palaiko ir virškinamojo trakto sutrikimai, kurie blogina maistinių medžiagų įsisavinimą. Jei nagų būklė prastėja kartu su virškinimo simptomais, tai gali būti papildoma užuomina, kad reikalingas platesnis ištyrimas.

    Kasdienėje priežiūroje svarbiausia apsauga nuo vandens ir chemikalų: tvarkant namus verta mūvėti pirštines, o po rankų plovimo naudoti drėkinantį kremą. Dažniausiai rekomenduojami kremai su šlapalu, glicerinu ar kitomis drėgmę sulaikančiomis medžiagomis, o vakare gali padėti aliejai, kurie pagerina elastingumą.

    Pastaruoju metu populiarėja ir naktinė intensyvi priežiūra, kai ant nagų ir odelių tepamas serumas ar kremas, o viršuje užtepamas apsauginis sluoksnis, kad drėgmė ilgiau išliktų. Vis dėlto nagai atsistato lėtai, todėl net ir tinkama rutina dažniausiai duoda rezultatą tik po kelių savaičių.

    Į gydytoją verta kreiptis, jei nagai keičia spalvą ar formą, atsiranda skausmas, uždegimas, nagas ima atsiskirti nuo nago guolio arba problema kartojasi nepaisant priežiūros. Tokiais atvejais gali prireikti dermatologo apžiūros, grybelio tyrimo ar kraujo tyrimų, įvertinančių geležies atsargas bei skydliaukės funkciją.

  • Skauda ir skilinėja lūpų kampučiai? Tai gali įspėti apie anemiją, diabetą ar B vitaminų stoką

    Skauda ir skilinėja lūpų kampučiai? Tai gali įspėti apie anemiją, diabetą ar B vitaminų stoką

    Kas yra lūpų kampučių uždegimas

    Lūpų kampučių skilinėjimas ir skausmingas uždegimas, dažnai vadinamas užkandimu, pasireiškia viename arba abiejuose burnos kampučiuose. Iš pradžių tai gali atrodyti kaip nedidelis įtrūkimas, tačiau dėl nuolatinio tempimo kalbant ir valgant žaizdelė greitai gilėja.

    Tuomet atsiranda deginimas, skausmas, šlapiavimas ar šašai, o kartais ir nedideli paviršiniai opėjimai. Ši būklė skiriasi nuo pūslelinės, nes paprastai nebūna būdingų pūslelių ir virusinio bėrimo, dažniau vyrauja įtrūkimas bei vietinis odos uždegimas.

    Dažniausios priežastys ir rizika

    Viena dažniausių priežasčių yra maistinių medžiagų stoka, ypač B grupės vitaminų, geležies ir cinko, kurie svarbūs odos atsinaujinimui ir žaizdų gijimui. Tokie trūkumai dažniau nustatomi netinkamai maitinantis, laikantis ribojančių dietų, taip pat esant įsisavinimo sutrikimams.

    Labai svarbios ir vietinės sąlygos: nuolatinis kontaktas su seilėmis, kai lūpų kampučiai nuolat drėksta. Tai gali nutikti dėl netaisyklingo sąkandžio, dantų trūkumo, netinkamai pritaikytų protezų, taip pat vyresniame amžiuje, kai pakinta veido audinių tonusas.

    Paradoksalu, bet ir burnos sausumas gali didinti riziką, nes oda lengviau suskyla, o žmogus dažniau laižo lūpas. Prie situacijos prisideda įprotis nuolat laižyti ar kandžioti lūpas, rūkymas, dirginančios burnos higienos priemonės ar lūpų kosmetika, sukelianti alergiją.

    Pažeistoje ir nuolat drėgnoje vietoje lengvai prisideda infekcija, dažniausiai Candida genties mieliagrybiai arba bakterijos, pavyzdžiui, Staphylococcus aureus. Rizika didėja sergant cukriniu diabetu, po antibiotikų vartojimo, susilpnėjus imunitetui ir esant prastesnei burnos higienai.

    „Dažnas scenarijus toks: pirmiausia atsiranda įtrūkimas, tuomet prisideda mikroorganizmų dauginimasis, o galiausiai uždegimas užsitęsia ir trukdo gijimui“, – aiškina gydytojai dermatologai, aprašydami šios būklės mechanizmą.

    Kada užtenka priežiūros, o kada būtinas gydytojas

    Lengvesniais atvejais pirmiausia verta sumažinti dirginimą ir atkurti odos barjerą: vengti lūpų laižymo, saugoti kampučius nuo išsausėjimo ir reguliariai tepti apsauginiais, drėkinančiais preparatais. Kartais pakanka priemonių, kurios sudaro apsauginę plėvelę ir padeda odai gyti.

    Jei įtrūkimai kartojasi, šlapiuoja, atsiranda ryškus paraudimas, skausmas ar žaizdelės negyja, gali reikėti tikslinio gydymo nuo grybelio ar bakterijų. Tokiais atvejais svarbu ne tik tepalas, bet ir priežasties paieška, nes pasikartojantys uždegimai gali būti susiję su anemija, cukrinio diabeto kontrole ar mitybos trūkumais.

    Gydytojo konsultacija ypač svarbi, jei simptomai trunka ilgiau nei kelias savaites, nuolat atsinaujina arba kartu pasireiškia kiti požymiai, pavyzdžiui, nuovargis, blyškumas, liežuvio perštėjimas ar dažnos infekcijos. Tuomet gali būti tikslinga įvertinti geležies, B grupės vitaminų būklę, burnos ertmės ir dantų padėtį bei bendrą sveikatos būklę.

    Namų priemonės, pavyzdžiui, medus ar žolelių kompresai, kai kuriems žmonėms suteikia trumpalaikį komfortą, tačiau jos neturėtų pakeisti gydymo, jei yra infekcija ar ryškūs trūkumai. Svarbiausia taisyklė paprasta: jei problema kartojasi, reikėtų ieškoti ne tik greito palengvinimo, bet ir tikrosios priežasties.

  • Geležies trūkumas neišsisprendžia grikiais: mitybos specialistė įvardijo 7 taisykles

    Geležies trūkumas yra viena dažniausių mitybinių būklių, ypač tarp vaisingo amžiaus moterų, nėščiųjų, paauglių ir ištvermės sportininkų. Nors dažnai patariama dažniau valgyti grikius ar špinatus, vieno produkto neužtenka, nes geležies pasisavinimą lemia jos forma, virškinimas ir tai, su kuo ji valgoma.

    Mitybos specialistai pabrėžia, kad geležis maiste būna dviejų tipų. Heminė geležis yra gyvūninės kilmės produktuose ir paprastai pasisavinama geriau, o neheminė geležis gaunama iš augalinio maisto, tačiau jos įsisavinimas dažniausiai mažesnis.

    Kodėl grikiai ne visada padeda?

    Kepenys, raudona mėsa, žuvis ir kiaušiniai dažnai laikomi efektyvesniais geležies šaltiniais nei vien augaliniai produktai. Žmonėms, kurie nevalgo mėsos, pasiekti rekomenduojamą geležies kiekį gali būti sunkiau, todėl svarbu kruopščiai planuoti racioną ir stebėti kraujo rodiklius.

    Ne mažiau svarbi ir skrandžio būklė, nes geležies pasisavinimui palanki rūgštesnė terpė. Jei vargina pūtimas, sunkumas po valgio ar kiti virškinimo sutrikimai, geležis gali būti pasisavinama prasčiau, net jei jos maiste pakanka.

    Ką derinti, o ko vengti?

    Vitaminas C padeda geriau pasisavinti neheminę geležį, todėl praktiška derinti geležies turinčius patiekalus su daržovėmis, uogomis ar citrusais. Pavyzdžiui, mėsa su salotomis ir citrinos sultimis ar ankštiniai su paprikomis gali būti naudingesnis derinys nei vien kruopos.

    Tuo pačiu svarbu atkreipti dėmesį į produktus, kurie gali slopinti geležies įsisavinimą. Kava ir arbata dėl juose esančių polifenolių, o pieno produktai dėl kalcio, vartojami kartu su geležies turinčiu maistu, gali mažinti pasisavinimą, todėl dažnai rekomenduojama juos atskirti bent 1–2 valandoms.

    Kada vien mitybos neužtenka?

    Geležies apykaitai svarbus ir bendras raciono balansas: pakankamas baltymų kiekis, taip pat kiti mikroelementai ir vitaminai, pavyzdžiui, B grupės vitaminai, vitaminas A ir varis. Jei šių medžiagų trūksta, geležies rodikliai gali negerėti net koreguojant mitybą.

    Dar vienas veiksnys yra uždegimas ir ilgalaikis stresas, nes jie gali didinti hepcidino aktyvumą, o tai mažina geležies įsisavinimą ir jos panaudojimą organizme. Jei jaučiamas ryškus nuovargis, silpnumas, dusulys fizinio krūvio metu ar slenka plaukai, gydytojai ragina ne spėlioti, o atlikti tyrimus ir geležies papildus vartoti tik pagal individualias rekomendacijas.