Tag: Geležinkelių infrastruktūra

  • „Torpol“ po konsorciumų pamokų renkasi eiti vienas: rekordinis užsakymų portfelis ir nauji planai

    Rekordinis užsakymų portfelis

    Lenkijos geležinkelių infrastruktūros rangovė „Torpol“ 2026 metų antrąjį pusmetį pasitinka su rekordinės vertės užsakymų portfeliu ir aiškiai brėžiama kryptimi: įmonė vis dažniau nori dalyvauti konkursuose savarankiškai, o ne konsorciumų sudėtyje.

    Bendrovė skelbia, kad užsakymų portfelis pasiekė 6,34 mlrd. zlotų, tai yra apie 1,45 mlrd. eurų be PVM. Didžioji dalis tenka pagrindinei „Torpol“ veiklai, o mažesnė – „Torpol Oil & Gas“ projektams, susijusiems su energetika, dujomis ir vandenilio infrastruktūra.

    Pirmąjį 2026 metų pusmetį grupės pajamos augo 7,1 proc. per metus, o bendrasis pelnas didėjo iki 71,6 mln. zlotų, tai yra apie 16,3 mln. eurų. Bendrojo pelno marža kilo iki 7,8 proc., o tai įmonė sieja su geresniu operaciniu efektyvumu bei sutarčių indeksavimo ir pakeitimų įskaitymais.

    „Torpol“ akcentuoja ir stiprią likvidumo poziciją: birželio pabaigoje turėta 453,7 mln. zlotų, tai yra apie 104 mln. eurų grynųjų pinigų, o grynųjų pinigų perteklius sudarė apie 63 mln. eurų. Be to, 2025 metų pelno didžioji dalis buvo paskirta dividendams.

    Kodėl pinigų srautai buvo neigiami?

    Nepaisant augančių rezultatų, pirmąjį 2026 metų pusmetį „Torpol“ fiksavo apie 193,55 mln. zlotų, tai yra maždaug 44,4 mln. eurų, neigiamus pinigų srautus iš operacinės veiklos. Įmonė aiškina, kad tam daugiausia įtakos turėjo apyvartinio kapitalo pokyčiai, atsiskaitymai su tiekėjais ir medžiagų pirkimai esamiems bei būsimiems projektams.

    Svarbi detalė – du PKP PLK projektai, susiję su privažiavimo infrastruktūra prie planuojamos atominės elektrinės, nenumato avansinių mokėjimų. Tai reiškia, kad rangovas dalį medžiagų ir darbų finansuoja savo lėšomis, kartu bandydamas sumažinti kainų augimo riziką.

    „Čia nėra nieko ypač neraminančio. Tikimės, kad trečiąjį ketvirtį vaizdas jau bus kitoks, o per visus 2026 metus operaciniai pinigų srautai turėtų tapti teigiami“, – sakė „Torpol“ finansų viceprezidentas Marcinas Zachariaszas.

    Įmonė taip pat nurodo, kad avansinis mechanizmas numatytas kitame svarbiame kontrakte – Varšuvos Rytų stoties modernizacijoje. Planuojama, kad pirmoji avanso dalis siektų 56,5 mln. zlotų, tai yra apie 13 mln. eurų su PVM, tačiau realus lėšų gavimas labiausiai tikėtinas ketvirtąjį ketvirtį.

    Mažiau konsorciumų, daugiau savarankiškų startų

    Strateginis poslinkis ryškiausiai matomas „Torpol“ santykiuose su „Mirbud“. Bendrovė tebedalyvauja keliuose konkursuose kartu, tačiau pabrėžia, kad naujų bendrų paraiškų gali būti mažiau, o prioritetas – savarankiški startai ten, kur užtenka kompetencijų ir referencijų.

    Tokį toną sustiprino ir patirtis ankstesniuose konsorciumuose. Įmonės vadovybė viešai pripažįsta, kad ne visi bendri projektai paliko teigiamą įspūdį, todėl dabar siekiama mažinti rizikas, kurios kyla dėl partnerių sprendimų, atsakomybių pasidalijimo ir ginčų.

    „„Torpol“ jau turi pakankamai finansinės ir techninės jėgos, kad galėtų savarankiškai dalyvauti konkursuose. Turėjome dvi patirtis konsorciumuose, kurios nebūtinai buvo mums palankios, todėl tai tik sustiprina savarankiško dalyvavimo strategiją“, – sakė laikinai pareigas einantis bendrovės vadovas Konradas Miterskis.

    Tuo pat metu „Torpol“ plečia bendradarbiavimą su „Polimex Mostostal“ per „Torpol Oil & Gas“ segmentą. Skelbiama, kad ruošiami penki bendri konkursai, kurių bendra preliminari vertė siekia apie 3,5 mlrd. zlotų, tai yra maždaug 800 mln. eurų.

    Įmonė taip pat deklaruoja, kad išliks aktyvi tiek Port Polska projektuose, tiek PKP PLK konkursuose. Nors rinkoje sklando kalbos apie galimus dalies didelių projektų grafiko pokyčius, „Torpol“ teigia planuojanti veiksmus remdamasi užsakovo pateikta kelių žemėlapiu ir vertina artimiausius konkursus kaip realius.

    Siekiant išlaikyti pajėgumus ir konkurencingumą, „Torpol“ planuoja rekordinį investicijų lygį – 67 mln. zlotų, tai yra apie 15,4 mln. eurų. Tarp pirkinių – dvi nuosavos lokomotyvos, kurios leidžia įmonei savarankiškai gabenti pilnus sąstatus su skalda į objektus, taip mažinant priklausomybę nuo subrangovų ir didinant logistikos kontrolę.

  • Investicijų bumas Lenkijos geležinkeliuose: 12,7 mlrd. eurų yra, bet užsakymai stringa dėl procedūrų

    Milijardai geležinkeliui jau suplanuoti

    Lenkijos geležinkelių infrastruktūra įžengė į spartesnį investicijų etapą, tačiau didžiausiu iššūkiu tampa ne vien finansavimas. Valstybinė bendrovė PKP PLK skelbia, kad pagal jau pasirašytas sutartis ir vykstančius konkursus su užtikrintu finansavimu dar liko išleisti apie 12,7 mlrd. eurų.

    Ši suma reikšmingai didesnė nei prieš kelerius metus, todėl rangos rinka tikisi stabilesnio užsakymų portfelio ir aiškesnių žaidimo taisyklių. Vis dėlto rangovai ir užsakovai vis dažniau kalba apie riziką, kad projektų apimtys ims kauptis vienu metu, o procedūros ir pajėgumai nebespės.

    Pinigai yra, bet trūksta pajėgumų

    PKP PLK vadovybė pabrėžia, kad augant investicijų mastui aiškiai matosi siaurieji ruožai rangos pusėje, ypač signalizacijos, eismo valdymo ir kontaktinio tinklo darbuose. Kai kuriuose konkursuose, net ir dėl palyginti nedidelių sprendimų, pasiūlymų apskritai negaunama arba rangovai darbų imtis galėtų tik po kelerių metų.

    Didelę įtampą kelia ir tai, kad infrastruktūros darbai reikalauja specializuotos technikos, kuri užsakoma iš anksto ir kainuoja dešimtis milijonų. Įmonės pabrėžia, kad be kelių metų į priekį matomo projektų „vamzdyno“ sudėtinga planuoti įrangos atnaujinimą bei išlaikyti kvalifikuotus darbuotojus.

    Procedūros ir ginčai lėtina konkursus

    Rangovai atkreipia dėmesį, kad didelė dalis problemų susijusi su administraciniais terminais, derinimais ir skundais pirkimuose. Kai sutartys pasirašomos tik metų viduryje ar pabaigoje, realus darbų langas sutrumpėja, o terminai tampa įtempti tiek užsakovui, tiek vykdytojams.

    Diskutuojama ir apie viešųjų pirkimų sistemos korekcijas, kad skundai būtų naudojami spręsti esminius klausimus, o ne vilkinti konkursus. Rinkos dalyviai pabrėžia, kad be spartesnio ginčų nagrinėjimo investicijų programa gali prarasti tempą net ir esant pinigams.

    Ar padės specialus įstatymas?

    Lenkijos Vyriausybė ruošia specialų įstatymą, kuris turėtų supaprastinti strateginių infrastruktūros projektų rengimą ir įgyvendinimą. Numatomos trumpesnės procedūros, aiškesni terminai institucijoms ir prioritetinis svarstymas, į vieną paketą įtraukiant skirtingų sektorių projektus, tarp jų ir geležinkelių.

    Vis dėlto dalis sektoriaus atstovų perspėja, kad vienas bendras sprendimas gali neatsižvelgti į konkrečių sričių specifiką. Ypač jautri vieta išlieka poveikio aplinkai vertinimai: praktikoje daugiausia laiko užima ne „eilė“, o konsultacijos, alternatyvų analizė, protestai ir apskundimai.

    „Matome, kad siaurieji ruožai rangos pusėje ryškėja, ypač eismo valdymo sistemų ir kontaktinio tinklo darbuose“, – sakė PKP PLK vadovas Piotras Wyborskis.

    Rinkos dalyviai sutaria dėl vieno: geležinkelių investicijų banga gali tapti pagrindiniu infrastruktūros varikliu artimiausiais metais, tačiau sėkmė priklausys nuo to, ar pavyks vienu metu sustiprinti tiek rangos pajėgumus, tiek administracinių sprendimų greitį. Priešingu atveju net užtikrintas finansavimas negarantos sklandaus projektų įgyvendinimo.

  • Eksporto ateitis keičiasi: oro uostų krovinių centrai ir logistika ima lemti, kur eis investicijos

    Pramonei vis dažniau nebeužtenka vien gamyklų ir gamybos apimties. Eksportuojančios įmonės vertina, ar šalia yra greita logistika, pakankama elektros pasiūla, techninės kompetencijos ir paruošti sklypai, į kuriuos galima ateiti be ilgo laukimo.

    Tokiame modelyje vis svarbesnį vaidmenį įgauna oro uostai, ypač turintys krovinių infrastruktūrą, multimodalinius mazgus ir ryšius su kelių bei geležinkelių tinklais. Krovinių srautai tampa argumentu, kodėl investuotojai renkasi vieną regioną, o ne kitą.

    Oro uostai kaip pramonės ekosistemos dalis

    Katovicų oro uostą valdanti bendrovė GTL SA pabrėžia, kad moderni pramonė vystosi kartu su paslaugomis ir logistikos grandine. Oro uostas tokiu atveju tampa ne tik keleivių vartais, bet ir krovinių centru, techninės priežiūros baze bei vieta, kur susitinka skirtingos transporto rūšys.

    Šis poslinkis ypač aktualus įmonėms, kurios dirba greitų pristatymų režimu arba gamina didelės vertės produkciją. Tokiems verslams svarbu, kad komponentai ir kroviniai judėtų greitai, o tiekimo grandinė būtų patikima ir lanksti.

    Krovinių augimas ir investicijos į multimodalumą

    Katovicų oro uostas skelbia, kad 2025 metais jo krovinių tonažas augo 24,6 proc., o 2026 metų pirmąjį pusmetį – dar 30 proc. Tokie tempai rodo bendrą tendenciją regione: oro krovinių logistika plečiasi ir traukia papildomas investicijas į sandėliavimą, skirstymą bei aptarnavimo paslaugas.

    2025 metais oro uostas aptarnavo 7,3 mln. keleivių ir 46,4 tūkst. tonų krovinių. Skelbiama, kad iki 2030 metų siekiama viršyti 10 mln. keleivių per metus, pasiekti 100 tūkst. tonų krovinių ir auginti užimtumą iki daugiau nei 7 tūkst. darbuotojų.

    Vienas svarbiausių plėtros akcentų – transporto rūšių sujungimas vienoje vietoje. Planuojama, kad nuo 2027 metų pajėgumus didins krovinių ir degalų perkrovos mazgas su geležinkelio atšaka, o toks sprendimas leidžia efektyviau perkelti srautus tarp oro, kelių ir geležinkelių transporto.

    Didžiausios kliūtys: energija, žemė ir žmonės

    Nors logistika tampa konkurenciniu pranašumu, investicijas gali stabdyti kiti veiksniai. Vienas jautriausių – prieiga prie palyginti pigios mažai taršios elektros, kurios vis dažniau reikalauja tarptautinės įmonės, turinčios tvarumo įsipareigojimų.

    Ne mažiau svarbus ir paruoštų investicinių teritorijų trūkumas. Buvusiuose pramoniniuose regionuose žemės gali būti daug, tačiau investuotojams reikia sklypų, kurie jau sutvarkyti teisiškai ir aplinkosauginiu požiūriu, turi aiškias prisijungimo prie tinklų galimybes ir patogią logistiką.

    Trečias barjeras – kvalifikuotų techninių darbuotojų stygius. Augant automatizacijai ir infrastruktūros sudėtingumui, didėja paklausa mechanikams, aviacijos technikams, avionicijos specialistams, pramonės automatams, mechatronikams ir kibernetinio saugumo ekspertams.

    „Perkrovos ir logistikos centrai gali tapti naująja regiono eksporto kraujotaka“, – sakė GTL SA vadovas Arturas Tomasikas.

    Kartu išryškėja platesnė kryptis: transporto infrastruktūra vis labiau virsta pramonės ir paslaugų ekosistemos dalimi. Ten, kur vienu metu sprendžiami energijos, logistikos, paruoštų teritorijų ir kompetencijų klausimai, investicijos paprastai ateina greičiau ir būna didesnės pridėtinės vertės.

  • Vokietijos „Deutsche Bahn“ po 7 metų vėl pelninga: augo keleivių srautai, bet skolos didėja

    Vokietijos geležinkelių koncernas „Deutsche Bahn“ 2026 metų pirmąjį pusmetį stabilizavo finansus ir po septynerių metų pertraukos pagrindinėje veikloje vėl fiksavo teigiamą grynąjį rezultatą. Bendrovė pranešė, kad grynasis pelnas siekė 147 mln. eurų, kai prieš metus buvo patirta 760 mln. eurų nuostolių.

    Pajamos per pusmetį augo 1,8 proc. ir pasiekė 13,6 mlrd. eurų. Koreguotas veiklos pelnas prieš palūkanas ir mokesčius gerėjo daugiau kaip 650 mln. eurų iki 415 mln. eurų, o pati įmonė rezultatų šuolį sieja tiek su paklausa, tiek su kaštų mažinimu.

    „Pirmą kartą per septynerius metus mūsų geležinkelių veikla vėl atnešė grynąjį pelną. Tai sėkmė, tačiau būsiu visiškai patenkinta tik tuomet, kai pagerės ir kasdienių vežimų kokybė“, – sakė „Deutsche Bahn“ vadovė Evelyn Palla.

    Kas tempė rezultatą aukštyn?

    Bendrovė nurodo, kad teigiamą pokytį lėmė geresnė atskirų padalinių operacinė veikla, pirmieji taupymo sprendimai ir greitėjantis darbuotojų skaičiaus mažinimas centrinėje administracijoje bei vidinių paslaugų grandyse. Tai atitinka 2026 metais patvirtintos strategijos DB 2035 kryptį, kurioje akcentuojamas patikimumas, paslaugų kokybė ir ekonominis stabilumas.

    „Deutsche Bahn“ taip pat fiksavo didesnius keleivių srautus. Per 2026 metų pirmąjį pusmetį traukiniais keliavo daugiau nei 960 mln. žmonių, maždaug 17 mln. daugiau nei prieš metus, o tai sudaro apie 1,8 proc. augimą.

    Rekordinės investicijos ir didėjanti našta

    Finansų pagerėjimas vyko kartu su rekordinėmis investicijomis į infrastruktūrą ir parką. Bendros investicijos per pusmetį augo 18 proc. iki 8,7 mlrd. eurų, o investicijos iš nuosavų lėšų šoktelėjo 89 proc. iki 3,4 mlrd. eurų.

    Didžiausia dalis lėšų skirta ilgus metus atidėliotai geležinkelių tinklo modernizacijai, kuri Vokietijoje laikoma vienu svarbiausių pralaidumo ir punktualumo gerinimo veiksnių. Tačiau dideli projektai turi ir kitą pusę: grynoji finansinė skola nuo metų pradžios išaugo apie 1 mlrd. eurų ir birželio pabaigoje siekė 21,6 mlrd. eurų.

    „Niekada anksčiau federalinė valdžia ir geležinkeliai per vieną pusmetį nebuvo investavę tiek daug į infrastruktūrą. Jei išlaikysime tokį tempą, sukursime pagrindą ilgalaikiai stabiliai geležinkelių sistemai“, – teigė Evelyn Palla.

    DB Cargo: iki lūžio taško liko nedaug

    Atskirai išskiriamas krovinių vežimo padalinys DB Cargo, svarbus ir regione, nes jo įmonės veikia įvairiose Europos rinkose. Bendrovė pripažįsta, kad krovinių apimtys ir pajamos mažėjo dėl silpnesnės paklausos iš plieno, chemijos ir automobilių pramonės.

    Vis dėlto DB Cargo veiklos rezultatas, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, gerėjo 96 mln. eurų. Padalinys pusmetį baigė su 1 mln. eurų nuostoliu, o tai, pačios bendrovės vertinimu, reiškia, kad pelningumo riba jau labai arti.

    „Deutsche Bahn“ prognozuoja, kad per visus 2026 metus pajamos gali siekti apie 28 mlrd. eurų, o veiklos pelnas prieš palūkanas ir mokesčius – apie 600 mln. eurų. Didžiausiu iššūkiu įvardijama DB Cargo restruktūrizacija, kuri turi vykti silpnos ekonominės konjunktūros ir infrastruktūros ribotumų sąlygomis.

  • Lodzėje leidžiamos 215 tonų TBM dalys: prasideda 4,6 km greitojo geležinkelio tunelio montavimas

    Lodzėje į naujo greitojo geležinkelio tunelio statybvietę pradėtos leisti pirmosios tuneliavimo mašinos TBM dalys. Kiekviena jų yra maždaug 19 metrų ilgio ir sveria apie 215 tonų, o elementai nuleidžiami į maždaug 45 metrų gylį – į vadinamąją startinę kamerą Retkinia.

    Šios konstrukcijos nėra vien metaliniai segmentai: jų viduje bus įrengtos energijos tiekimo, valdymo, hidraulikos ir grunto bei medžiagų transportavimo sistemos. Būtent jos užtikrina, kad TBM galėtų stabiliai ir saugiai dirbti po miesto centru, išlaikydama reikiamą kasimo tempą ir tikslumą.

    Kas vyksta statybvietėje dabar?

    Dabartinis etapas – logistinis ir inžinerinis išbandymas, nes ypač didelių gabaritų ir masės komponentus reikia tiksliai nuleisti bei paruošti surinkimui po žeme. Tam pasitelkiama speciali kėlimo įranga, kuri prieš tai buvo tikrinama apkrovų bandymais, kad atlaikytų šimtus tonų sveriančius krovinius.

    Numatoma, kad surinkta TBM startinėje kameroje darbą pradės kitų metų pirmąjį ketvirtį. Pagal planą tunelio kasimo ir pagrindinių statybos darbų pabaiga siejama su 2028 metais, o apdailos darbai bei saugos bandymai gali tęstis iki 2029 metų, kai numatomi projekto priėmimai.

    4,6 km tunelis su dviem bėgiais

    Projektuojamas tunelis turėtų būti apie 4,6 kilometro ilgio, o jo skersmuo – maždaug 14 metrų, todėl jis būtų vienas didžiausių tokio tipo geležinkelio tunelių Lenkijoje, iškastas viena atkarpa. Viduje planuojami du bėgiai, kad traukiniai galėtų važiuoti abiem kryptimis, o tunelyje numatomas greitis iki 160 kilometrų per valandą.

    Šis tunelis yra svarbi didesnio greitojo geležinkelio koridoriaus dalis, siejamo su vadinamąja Y schema, kuri turėtų sujungti Varšuvą, naują oro uostą ir Lodzę, o vėliau – kryptis į Vroclavą bei Poznanę. Ilgalaikiuose planuose numatoma, kad pagrindiniuose maršrutuose traukiniai galėtų pasiekti iki 350 kilometrų per valandą greitį.

    Kodėl tai reikšminga?

    Tokių projektų sėkmė labai priklauso nuo parengiamųjų darbų kokybės: startinės ir priėmimo kamerų įrengimo, kėlimo ir surinkimo operacijų, geologinių rizikų suvaldymo bei nuolatinės darbų kontrolės. Miesto aplinkoje tuneliavimas reikalauja itin tikslaus slėgių ir grunto stabilumo valdymo, kad būtų apsaugota esama infrastruktūra.

    TBM naudojimas leidžia sumažinti poveikį paviršiui, palyginti su atvirais kasinėjimais, tačiau reikalauja didelių investicijų ir kruopštaus planavimo. Lodzės tunelio atveju tai tampa vienu ryškiausių regiono transporto infrastruktūros projektų, kuris turėtų pakeisti susisiekimo laikus ir maršrutų logiką ilgesnėje perspektyvoje.

  • CPK koreguoja greitojo geležinkelio maršrutą: Torunė ir Bydgoščius gali gauti naują jungtį

    Lenkijos valstybės valdoma bendrovė Centralny Port Komunikacyjny (CPK) pranešė koreguojanti planuojamos greitojo geležinkelio linijos CMK-Północ trasą. Pagrindinis pokytis siejamas su noru geriau įtraukti Torunę ir Bydgoščiaus–Torunės aglomeraciją į greitųjų traukinių tinklą.

    Pasak CPK, atnaujinimas pirmiausia paliestų vidurinę planuojamos magistralės atkarpą tarp Lipno ir Grudziondzo. Ši korekcija turėtų leisti trasą suprojektuoti arčiau Torunės, kad regionas gautų patogesnes ir greitesnes keliones į kitus šalies centrus.

    Iki šiol viešai aptartas maršrutas buvo planuojamas kryptimi Varšuva – naujasis oro uostas – Plockas – Lipno – Grudziondzas – Gdanskas. Dabar, kaip nurodo CPK, vertinami alternatyvūs koridoriai, kurie pakeistų dalį šios trajektorijos ir sustiprintų susisiekimą su Kujavijos-Pamario regionu.

    Išliktų 100 minučių tikslas

    CPK pabrėžia, kad korekcija neturi pailginti kelionės laiko pagrindinėje ašyje tarp Varšuvos ir Gdansko. Strateginis tikslas ir toliau įvardijamas tas pats: maždaug 100 minučių kelionė greituoju geležinkeliu.

    Tokie laiko rodikliai Lenkijoje siejami su naujos kartos infrastruktūra, didesniais projektiniais greičiais ir mažesniu sustojimų skaičiumi. Dėl to bet koks trasos priartinimas prie didesnių miestų paprastai reikalauja kompromisų: reikia suderinti regioninį pasiekiamumą ir magistralinio greičio logiką.

    Kas vyks toliau?

    Bendrovė nurodo, kad šiuo metu vyksta ekspertų analizės, kurių metu lyginami keli galimi trasos variantai. Pasibaigus vertinimams turėtų būti pasirinktas galutinis sprendimas ir parengtas tolesnių darbų grafikas.

    CMK-Północ laikoma viena svarbiausių geležinkelių investicijų, numatytų CPK programoje, kuri sieja šalies transporto sistemos pertvarką su naujo centrinio oro uosto ir greitųjų geležinkelių tinklo plėtra. Projektus rengia CPK kartu su PKP Polskie Linie Kolejowe, darbus koordinuojant Infrastruktūros ministerijai.

  • Lenkija kuria naują CPK įmonę: žada pirkti greituosius traukinius iki 350 km/h

    Lenkija kuria naują CPK įmonę: žada pirkti greituosius traukinius iki 350 km/h

    Lenkijos Centrinio susisiekimo uosto (CPK) projektas plečiamas ne tik oro uosto, bet ir geležinkelių kryptimi. Šalia infrastruktūros planų pradėjo veiklą nauja su CPK susijusi bendrovė „Port Polska.KDP“, kuri bus atsakinga už greitųjų traukinių parko formavimą ir jo nuomą vežėjams.

    Bendrovė veiks pagal ROSCO modelį, kai riedmenys perkami ir vėliau nuomojami operatoriams, o tai leidžia greičiau atnaujinti parką ir mažinti pradinę finansinę naštą vežėjams. Tokį modelį plačiai naudoja Vakarų Europos rinkos, ypač ten, kur vienu metu atnaujinami dideli traukinių kiekiai.

    „Port Polska.KDP“ tikslas – užsakyti naujus traukinius būsimiems didelio greičio maršrutams ir ekspresiniam susisiekimui su planuojamu oro uostu. Viešojoje erdvėje minima, kad greičiausi sąstatai galėtų viršyti 300 km/h, o svarstymuose figūruoja ir iki 350 km/h greitis.

    Prieš pirkimus bendrovė rinkai išsiuntė RFI paklausimus, kuriais paprastai tikrinamas gamintojų pajėgumas, galimos komplektacijos, tiekimo terminai ir preliminarios kainodaros rėžiai. Tokia praktika dažna prieš didelės vertės konkursus, kai valstybė siekia sumažinti rizikas ir tiksliau suformuoti technines specifikacijas.

    „Norime metų pabaigoje pradėti konkursus abiem riedmenų tipams – didelio greičio ir ekspresiniams“, – sakė Piotras Rachwalskis.

    Lygiagrečiai didelio greičio riedmenų įsigijimo idėją yra skelbęs ir PKP Intercity, o susidomėjimą tokiais projektais paprastai rodo tiek tarptautiniai, tiek vietos gamintojai. Konkurencija šiame segmente Europoje didėja dėl investicijų į geležinkelį, kurios skatinamos ir ES transporto politikos, siekiančios dalį kelionių perkelti nuo kelių ir aviacijos prie mažiau taršaus susisiekimo.

  • „Torpol“ arti 700 mln eurų vertės sutarties: ką pakeistų Varšuvos Rytų stoties modernizacija

    Lenkijos biržoje kotiruojama infrastruktūros bendrovė „Torpol“ praneša esanti arti vieno didžiausių pastarųjų metų geležinkelio sandorių šalyje. Įmonė tikisi užbaigti procedūras ir pasirašyti sutartį dėl Varšuvos Rytų stoties bei stotelės Warszawa Stadion modernizavimo, kurios vertė siekia apie 700 mln eurų be PVM.

    Įmonės vadovai viešai teigia, kad po ginčų nagrinėjimo etapo „iš esmės niekas netrukdo pasirašyti sutarties“. Tokia investicija reikšmingai papildytų „Torpol“ užsakymų portfelį ir suteiktų daugiau laisvės atsirenkant, kuriuose konkursuose dalyvauti toliau.

    Kas keisis Varšuvos Rytų stotyje

    Projektas apima kompleksinį geležinkelio infrastruktūros atnaujinimą viename svarbiausių Varšuvos mazgų. Numatyta įrengti septynis modernius dengiamus peronus su liftais ir eskalatoriais, taip pat pagerinti keleivių judėjimą bei informavimą stotyje.

    Darbų apimtyje taip pat planuojamas naujas jungiamasis koridorius tarp esamų tunelių, dinaminės keleivių informavimo sistemos diegimas, bėgių, iešmų, kontaktinio tinklo ir eismo valdymo įrangos keitimas. Tokie sprendimai paprastai skirti didinti pralaidumą, punktualumą ir saugumą intensyviai naudojamuose mazguose.

    Grafikas ir įtaka pajamoms

    Pagal aptariamą planą sutarties trukmė siektų 51 mėnesį, iš jų 43 mėnesiai būtų skirti statybos darbams. Likę 8 mėnesiai numatyti sertifikavimui, procedūroms ir leidimams, kurie infrastruktūros projektuose dažnai tampa kritiniu užbaigimo etapu.

    „Jei sutartį pasirašytume vasarą, pirmąjį pusmetį skirtume projektavimo darbams, o nuo 2027 metų tikėtume didesnės darbų apimties ir reikšmingų pajamų“, – sakė „Torpol“ atstovai. Įmonė pabrėžia, kad toks kontraktas leistų selektyviau rinktis konkursus ir labiau orientuotis į projektus, kurie atitinka kompetencijas arba atneša papildomą vertę.

    Diversifikacija ir kiti projektai

    „Torpol“ taip pat signalizuoja apie siekį plėsti veiklos kryptis, kaip vieną prioritetų įvardydama elektros energetikos segmentą, susijusį su geležinkelių infrastruktūra. Bendrovė ketina auginti kompetencijas tiek stiprindama vidinius pajėgumus, tiek bendradarbiaudama su partneriais, o kaip papildomą kelią mini ir galimus įsigijimus.

    Lygiagrečiai įmonė dalyvauja konkursuose, susijusiuose su Lenkijos dideliais geležinkelio projektais, įskaitant infrastruktūrą, planuojamą prie Centrinio transporto mazgo. Bendrovė yra atkreipusi dėmesį, kad kai kuriuose konkursuose reikalavimai labiau orientuoti į kelių statybos patirtį, todėl rinkoje formuojamos konsorciumų paraiškos.

    Finansiniu požiūriu „Torpol“ pirmąjį 2026 metų ketvirtį fiksavo apie 78 mln eurų pardavimo pajamų, tai yra maždaug 13,2 proc. mažiau nei prieš metus. Įmonė aiškino, kad dalį darbų pakoregavo nepalankios oro sąlygos, tačiau pelningumo rodikliai gerėjo dėl indeksavimo, pakeitimų pavedimų ir sutarčių korekcijų, o grynasis pelnas paaugo iki maždaug 2,4 mln eurų.

  • Lenkijos geležinkelių pralaidumas gali nebespėti: 2034 metais planuojamas rekordinis traukinių augimas

    Lenkijos infrastruktūros ministerija įspėja, kad geležinkelių tinklo pralaidumas artimiausiais metais gali nebeatitikti augančių keleivių vežimo planų. Projektiniame 2031–2034 metų transporto plane numatoma smarkiai didinti tolimųjų reisų traukinių dažnį, tačiau dalis mazgų ir ruožų jau dabar veikia arti ribos.

    Dokumente prognozuojama, kad 2034 metais valstybės užsakomi ir subsidijuojami tolimųjų reisų traukiniai nuvažiuos daugiau kaip 117 milijonų kilometrų per metus, tai yra maždaug dvigubai daugiau nei dabar. Kartu akcentuojama siekiamybė įdiegti ciklinį tvarkaraštį, kai traukiniai išvyksta pastoviomis minučių „pabaigomis“.

    Kur pralaidumo trūkumas bus didžiausias

    Didžiausias tolimųjų maršrutų traukinių skaičiaus augimas planuojamas iš Varšuvos išeinančiuose koridoriuose. Ypač jautrus įvardijamas Varšuva–Koliuškiai ruožas, kuriame prognozuojamas vienas ryškiausių papildomų reisų šuolių.

    Augimas numatomas ir pietinėje magistralėje, ypač tarp Vroclavo ir Opolės bei tarp Krokuvos ir Tarnuvo. Ministerija pabrėžia, kad panašias ambicijas deklaruoja ir regioninių bei aglomeracinių vežimų organizatoriai, todėl bendras spaudimas infrastruktūrai didės visais lygiais.

    „Nepaisant vykdomų modernizacijos darbų, geležinkelių tinklo pralaidumo didėjimas gali būti nepakankamas, palyginti su prognozuojamu eismo intensyvumo augimu“, – teigiama ministerijos parengtame transporto plano projekte.

    Problema neapsiriboja vienbėgiais ruožais

    Ministerija akcentuoja, kad kliūtys gali atsirasti ne tik tradiciškai pralaidumą ribojančiose vienbėgėse linijose. Rizikos matomos ir dalyje jau modernizuotų dvibėgių ruožų bei didžiuosiuose geležinkelio mazguose, kur susikerta skirtingų kategorijų traukiniai.

    Varšuvos mazge kaip vienas didžiausių iššūkių išskiriama miesto skersinė linija dėl didelio apkrovimo. Jos modernizacija numatoma 2031–2035 metais, o tai reiškia laikinus pralaidumo ribojimus ir tik vėliau pasimatysiančią naudą.

    Taip pat atkreipiamas dėmesys į nepakankamą srautų atskyrimą, kai tolimieji ir priemiestiniai ar regioniniai traukiniai dalijasi tais pačiais keliais. Tokia situacija, anot ministerijos, gali apsunkinti tvarkaraščių sudarymą ir mažinti sistemos atsparumą vėlavimams.

    Ką tai gali reikšti keleiviams

    Ministerijos vertinimu, pralaidumo stoka ir lygiagrečiai planuojami darbai didžiuosiuose mazguose gali lemti, kad ne visus planuotus tarpregioninius reisus bus įmanoma „įtalpinti“ į tvarkaraštį. Dėl to gali mažėti galimybės suderinti ir komercinius, regioninius bei aglomeracinius reisus tokiais dažniais, kokių tikisi organizatoriai ir keleiviai.

    Kaip galimi sprendimai įvardijami apylankos maršrutai, kai kurių reisų maršrutų trumpinimas, pasirinktų sustojimų praleidimas arba laikinas atskirų jungčių stabdymas. Keleiviams tai gali reikšti ir mažiau patogius išvykimo laikus bei sunkiau išlaikomą ritmiškumą, kai vietoje tolygaus intervalo atsiranda nevienodi tarpai tarp traukinių.

    Dokumente taip pat pabrėžiama, kad vienas iš sisteminių veiksnių yra stotys ir infrastruktūra, kurios ne visur leidžia lėtesnius regioninius traukinius efektyviai praleisti greitesnius tolimuosius. Tai didina grandininio vėlavimo riziką ir mažina planuojamo dažnesnio eismo patikimumą.

  • PKP PLK atnaujino 2026 metų planą: daugiau geležinkelio konkursų ir milijardiniai projektai

    Lenkijos geležinkelių infrastruktūros valdytoja PKP PLK pranešė atnaujinusi 2026 metais planuojamų pirkimų ir investicijų grafiką. Į dokumentą įtraukti tiek nuo metų pradžios jau paskelbti konkursai, tiek procedūros, kurias bendrovė ketina pradėti vėlesniais 2026 metų mėnesiais.

    Atnaujintas planas suskirstytas į dvi pagrindines dalis: statybos rangos darbus ir projektavimo dokumentacijos parengimą. PKP PLK akcentuoja, kad šis žingsnis rodo pasirengimą išlaikyti didelį investicijų tempą ir nuosekliai didinti geležinkelio sistemos pajėgumą.

    Pagal bendrovės pateiktą informaciją, didžiausios vertės projektai, vertinant pagal preliminarias sąmatas, turėtų koncentruotis pirmoje metų pusėje. Finansavimas būtų derinamas iš nacionalinių šaltinių ir Europos Sąjungos paramos, todėl konkursų grafikas tampa svarbus ir rangovams, ir rinkai.

    Tarp 2026 metais planuojamų itin didelės vertės investicijų PKP PLK nurodė kelis projektus, kurių numatoma vertė viršija maždaug 230 000 000 eurų. Minimi naujų atkarpų statybos ir darbai linijoje Pilava–Lukovas, kurie turėtų pagerinti susisiekimą ir padidinti pralaidumą intensyviai naudojamuose maršrutuose.

    Į kitą grupę patenka projektai, kurių vertė siekia nuo maždaug 23 000 000 iki 230 000 000 eurų. Joje numatoma modernizuoti ir elektrifikuoti Piotrkuvas Trybunalskis–Belchatovas ruožą, taip pat vykdyti darbus keliuose regioniniuose koridoriuose, atnaujinti stotis ir įrengti naujas stoteles, kad būtų patogesnis vietinis susisiekimas.

    Geležinkelių ekspertas, fondo ProKolej vadovas dr. Jakubas Majewskis anksčiau yra atkreipęs dėmesį, kad investicijų logika keičiasi: vis daugiau dėmesio skiriama vidaus susisiekimui, o ne vien kelionės laikui tarp didmiesčių trumpinti.

    „Europos Sąjungos lėšas privalome pirmiausia skirti pagrindiniams tarptautiniams koridoriams, o biudžeto pinigus galime leisti mažesnės apimties, bet labai aiškų efektą vidaus maršrutuose duodantiems projektams“, – sakė dr. Jakubas Majewskis.

    Pasak jo, geležinkelis Lenkijoje įžengia į naują etapą: spartėjant srautams ir augant keleivių skaičiui, reikia ne tik greitesnių reisų, bet ir daugiau pralaidumo, kad infrastruktūra atlaikytų dažnesnį eismą. Tai reiškia, kad konkursų apimtys gali augti ne tik dėl naujų linijų, bet ir dėl mazgų, stočių bei signalizacijos modernizavimo.

    PKP PLK yra 100 proc. valstybei priklausanti bendrovė, valdanti nacionalinę geležinkelių infrastruktūrą. Ji atsakinga už linijų priežiūrą, eismo valdymo koordinavimą ir tvarkaraščių planavimą visos šalies mastu, o valdomo tinklo ilgis siekia apie 18 800 kilometrų.