Lenkijos geležinkelių pralaidumas gali nebespėti: 2034 metais planuojamas rekordinis traukinių augimas

Lenkijos infrastruktūros ministerija įspėja, kad geležinkelių tinklo pralaidumas artimiausiais metais gali nebeatitikti augančių keleivių vežimo planų. Projektiniame 2031–2034 metų transporto plane numatoma smarkiai didinti tolimųjų reisų traukinių dažnį, tačiau dalis mazgų ir ruožų jau dabar veikia arti ribos.

Dokumente prognozuojama, kad 2034 metais valstybės užsakomi ir subsidijuojami tolimųjų reisų traukiniai nuvažiuos daugiau kaip 117 milijonų kilometrų per metus, tai yra maždaug dvigubai daugiau nei dabar. Kartu akcentuojama siekiamybė įdiegti ciklinį tvarkaraštį, kai traukiniai išvyksta pastoviomis minučių „pabaigomis“.

Kur pralaidumo trūkumas bus didžiausias

Didžiausias tolimųjų maršrutų traukinių skaičiaus augimas planuojamas iš Varšuvos išeinančiuose koridoriuose. Ypač jautrus įvardijamas Varšuva–Koliuškiai ruožas, kuriame prognozuojamas vienas ryškiausių papildomų reisų šuolių.

Augimas numatomas ir pietinėje magistralėje, ypač tarp Vroclavo ir Opolės bei tarp Krokuvos ir Tarnuvo. Ministerija pabrėžia, kad panašias ambicijas deklaruoja ir regioninių bei aglomeracinių vežimų organizatoriai, todėl bendras spaudimas infrastruktūrai didės visais lygiais.

„Nepaisant vykdomų modernizacijos darbų, geležinkelių tinklo pralaidumo didėjimas gali būti nepakankamas, palyginti su prognozuojamu eismo intensyvumo augimu“, – teigiama ministerijos parengtame transporto plano projekte.

Problema neapsiriboja vienbėgiais ruožais

Ministerija akcentuoja, kad kliūtys gali atsirasti ne tik tradiciškai pralaidumą ribojančiose vienbėgėse linijose. Rizikos matomos ir dalyje jau modernizuotų dvibėgių ruožų bei didžiuosiuose geležinkelio mazguose, kur susikerta skirtingų kategorijų traukiniai.

Varšuvos mazge kaip vienas didžiausių iššūkių išskiriama miesto skersinė linija dėl didelio apkrovimo. Jos modernizacija numatoma 2031–2035 metais, o tai reiškia laikinus pralaidumo ribojimus ir tik vėliau pasimatysiančią naudą.

Taip pat atkreipiamas dėmesys į nepakankamą srautų atskyrimą, kai tolimieji ir priemiestiniai ar regioniniai traukiniai dalijasi tais pačiais keliais. Tokia situacija, anot ministerijos, gali apsunkinti tvarkaraščių sudarymą ir mažinti sistemos atsparumą vėlavimams.

Ką tai gali reikšti keleiviams

Ministerijos vertinimu, pralaidumo stoka ir lygiagrečiai planuojami darbai didžiuosiuose mazguose gali lemti, kad ne visus planuotus tarpregioninius reisus bus įmanoma „įtalpinti“ į tvarkaraštį. Dėl to gali mažėti galimybės suderinti ir komercinius, regioninius bei aglomeracinius reisus tokiais dažniais, kokių tikisi organizatoriai ir keleiviai.

Kaip galimi sprendimai įvardijami apylankos maršrutai, kai kurių reisų maršrutų trumpinimas, pasirinktų sustojimų praleidimas arba laikinas atskirų jungčių stabdymas. Keleiviams tai gali reikšti ir mažiau patogius išvykimo laikus bei sunkiau išlaikomą ritmiškumą, kai vietoje tolygaus intervalo atsiranda nevienodi tarpai tarp traukinių.

Dokumente taip pat pabrėžiama, kad vienas iš sisteminių veiksnių yra stotys ir infrastruktūra, kurios ne visur leidžia lėtesnius regioninius traukinius efektyviai praleisti greitesnius tolimuosius. Tai didina grandininio vėlavimo riziką ir mažina planuojamo dažnesnio eismo patikimumą.