Tag: Geležinkelių transportas

  • Paryžiaus CDG Express startas jau aiškus: per 20 minučių iš oro uosto į centrą ir kas keičiasi

    Paryžiaus CDG Express startas jau aiškus: per 20 minučių iš oro uosto į centrą ir kas keičiasi

    Paryžius įvardijo naujojo greitojo traukinio CDG Express starto datą: keleivius jis pradės vežti 2027 metų kovo 28 dieną. Maršrutas sujungs Šarlio de Golio oro uostą su Gare de l’Est stotimi ir turėtų tapti greičiausiu viešojo transporto būdu iki miesto centro.

    Planuojama, kad kelionė truks apie 20 minučių, o traukiniai kursuos kas 15 minučių. Eismas numatytas kasdien nuo 5 valandos ryto iki vidurnakčio, todėl maršrutas orientuotas tiek į ankstyvus skrydžius, tiek į vėlyvus atvykimus.

    Kaina ir nuolaidos: ko tikėtis

    Bilieto kaina dar nepaskelbta, tačiau jau patvirtinta, kad vaikai iki 16 metų, keliaujantys su šeima, galės važiuoti nemokamai. Taip pat numatoma 30–40 proc. nuolaida Île-de-France regiono gyventojams, turintiems „Navigo“ kortelę.

    Šiuo metu populiariausia geležinkelio alternatyva iš oro uosto į miestą yra priemiestinė linija RER B, veikianti nuo 1977 metų. Ji iki Gare du Nord paprastai važiuoja apie 34 minutes, o vienos kelionės bilietas šiuo metu kainuoja 11,80 eurų.

    Kas dar keisis Paryžiaus susisiekime

    Kartu su CDG Express projektu regiono transporto institucija Île-de-France Mobilités ruošia ir kitus pokyčius. Vienas jų – pėsčiųjų tunelis tarp Gare du Nord ir Gare de l’Est stočių, kurios yra maždaug 500 metrų atstumu viena nuo kitos.

    Skaičiuojama, kad per abi stotis kasdien praeina apie 800 000 keleivių, todėl tiesioginė jungtis turėtų sumažinti srautus paviršiuje ir sutrumpinti persėdimų laiką. Darbų pabaiga numatoma 2027 metų pavasarį, derinant su CDG Express startu.

    Be to, Paryžius plėtoja ir 17-ąją metro liniją, kuri ateityje sujungs Saint-Denis su Mesnil-Amelot per Šarlio de Golio oro uostą. Pirmoji atkarpa tarp Saint-Denis ir oro uosto planuojama užbaigti 2027 metų viduryje, tęsinys iki Parc des Expositions numatomas 2028 metais, o visa linija turėtų būti baigta iki 2030 metų.

  • „Siemens Mobility“ tieks 12 vandenilinių traukinių Rumunijai: pirmasis toks projektas šalyje

    „Siemens Mobility“ pasirašė sutartį su Rumunijos geležinkelių reformos institucija ARF dėl 12 dviejų vagonų vandenilinių elektrinių traukinių, sukurtų Mireo Plus H platformos pagrindu. Tai pirmasis vandenilinių keleivinių traukinių projektas Rumunijoje ir vienas ankstyvųjų bandymų Rytų Europoje diegti alternatyvų, vietoje neteršiantį riedmenų parką neelektrifikuotuose maršrutuose.

    Pagal susitarimą numatyta ne tik traukinių gamyba, bet ir pilnas jų techninis aptarnavimas bei remontas 15 metų laikotarpiu, su galimybe sutartį pratęsti dar 15 metų. Keleivių vežimui šios transporto priemonės, kaip skelbiama, turėtų būti parengtos 2029 metais, o tai reiškia, kad iki realaus eksploatavimo dar laukia ilgas infrastruktūros ir priežiūros pasiruošimo etapas.

    Kaip veikia vandenilinis traukinys?

    Mireo Plus H naudoja elektrinę trauką, o elektros energija gaminama vandenilio kuro elementuose. Sistemą papildo baterijos, kurios kaupia energiją ir leidžia efektyviau išnaudoti galios pikus, taip pat priimti iš stabdymo grąžinamą energiją.

    Toks derinys paprastai vertinamas kaip alternatyva dyzeliniams traukiniams ten, kur elektrifikacija būtų per brangi arba užtruktų per ilgai. Vandeniliniai traukiniai leidžia mažinti vietinę taršą ir triukšmą, tačiau jų bendras poveikis klimatui priklauso nuo to, kaip pagaminamas pats vandenilis ir ar tiekimo grandinėje naudojama mažai anglies dioksido išmetanti energija.

    Kokios numatytos charakteristikos?

    Rumunijai skirti traukiniai turėtų važiuoti iki 120 kilometrų per valandą greičiu. Numatyta 131 sėdima vieta ir 5 atlenkiamos sėdynės, o traukinių sujungimo į dauginę trauką galimybė turėtų suteikti daugiau lankstumo piko metu ar skirtinguose maršrutuose.

    Saugai ir sąveikai su infrastruktūra planuojami įdiegti ETCS sprendimai, o taip pat PZB tipo traukinių kontrolės funkcijos, plačiai naudotos vokiškų standartų sistemose. Keleiviams žadama šiuolaikinė informavimo įranga su švieslentėmis ir garsiniais pranešimais.

    Priežiūra vietoje ir skaitmeniniai įrankiai

    Vienas iš esminių tokio projekto klausimų yra ilgalaikė techninė priežiūra, nes vandenilio technologijai reikalingi specifiniai kompetencijų ir atsarginių dalių sprendimai. Skelbiama, kad riedmenų aptarnavimas bus organizuojamas lokaliai, tarp numatomų vietų minint bazę Bukarešte.

    Techninei būklei stebėti planuojama pasitelkti skaitmeninius įrankius Railigent X, kurie realiu laiku renka duomenis apie įrangos darbą ir padeda planuoti profilaktiką. Tokie sprendimai geležinkeliuose siejami su mažesniu prastovų skaičiumi ir geresniu parko prieinamumu, tačiau jų efektyvumas priklauso nuo duomenų kokybės ir to, kaip greitai priežiūros grandinė gali reaguoti į gedimų prognozes.

    „Didžiuojamės galėdami pristatyti pirmąją vandenilinių transporto priemonių flotilę Rumunijai ir suteikti nulinės taršos sprendimą neelektrifikuotoms linijoms“, – sakė „Siemens Mobility“ atstovas Andre Rodenbeck.

    Nors Europoje jau yra vandenilinių traukinių eksploatavimo pavyzdžių, didesnio masto plėtrą dažnai riboja vandenilio tiekimo kaina ir infrastruktūros parengtis. Dėl to tokie kontraktai vis dažniau vertinami kaip kompleksinis projektas, kuriame lygiagrečiai turi judėti riedmenų pirkimas, degalų tiekimo grandinė, saugos derinimai ir personalo paruošimas.

  • „Alstom“ ruošiasi KDP traukinių konkursui Lenkijoje: 42 dviaukščių sąstatai jau projektuojami

    Prancūzijos geležinkelių pramonės grupė „Alstom“ planuoja aktyviai dalyvauti Lenkijos greitųjų geležinkelių plėtroje ir rengia dokumentus PKP Intercity konkursui dėl KDP traukinių. Bendrovė tikina, kad kartu su nacionaliniu vežėju jau vykstantys dideli projektai juda pagal grafiką, o sprendimai dėl gamybos apimties Lenkijoje gali tapti svarbia konkurso dalimi.

    Tuo pat metu „Alstom“ vykdo vieną didžiausių riedmenų užsakymų Lenkijos rinkoje – sutartį su PKP Intercity dėl 42 dviaukščių „Coradia Max“ traukinių, galinčių pasiekti iki 200 kilometrų per valandą greitį. Šie sąstatai skirti didelės paklausos maršrutams ir turi padidinti vietų skaičių, išlaikant tarpmiestiniams reisams reikalingą dinamiką.

    Gamybos startas numatytas 2027 metais

    „Alstom Polska“ vadovė Beata Rusinowicz teigia, kad projektas šiuo metu yra intensyvaus projektavimo stadijoje, o svarbiausias artimiausias etapas – vadinamojo projektavimo paketo parengimas ir pateikimas užsakovui sutartyje numatytais terminais. Lygiagrečiai užsakomi pagrindiniai komponentai, įskaitant tuos, kurių tiekimo terminai ilgiausi ir labiausiai lemia galutinį gamybos kalendorių.

    Anot bendrovės, „Alstom“ ir PKP Intercity projektavimo komandos reguliariai derina sprendimus gyvuose susitikimuose, tarp jų – gamybos vietose Chorzove ir Nadarzyne, kur planuojama atitinkamai surinkti traukinius ir gaminti važiuoklių elementus. Pasak Beatos Rusinowicz, abiejose pusėse dirba patyrę specialistai, todėl techniniai derinimai vyksta sklandžiai.

    Pagal dabartinį planą serijinės gamybos pradžia numatyta 2027 metų pradžioje, o pirmieji du traukiniai turėtų būti parengti 2029 metų viduryje. Praktikoje tai reiškia ilgą testavimo, sertifikavimo ir priėmimo procedūrų ciklą, nes nauji tarpmiestiniai sąstatai turi atitikti tiek nacionalinius, tiek Europos Sąjungos techninius sąveikos reikalavimus.

    Konkurse svarbus vietinis indėlis

    Ruošdamasi KDP traukinių konkursui, „Alstom“ pabrėžia, kad vertina skirtingus vietinio indėlio scenarijus. Bendrovė svarsto tiek gamybos išplėtimą savo gamyklose Lenkijoje, tiek bendradarbiavimą su vietos partneriais, tačiau galutinių sprendimų dar nėra ir jie priklausys nuo pirkimo sąlygų bei techninių reikalavimų.

    Tokie sprendimai Lenkijos rinkoje turi ir politinį, ir ekonominį svorį, nes dideli viešieji riedmenų konkursai dažnai vertinami ne vien per kainą ar techninius parametrus. Vietinių tiekėjų įtraukimas, priežiūros bazės kūrimas ir atsarginių dalių grandinės užtikrinimas gali lemti, kaip greitai vežėjas po pristatymo pasieks stabilų traukinių prieinamumą ir kokios bus ilgalaikės eksploatacijos sąnaudos.

    PKP Intercity atstovai Europos ekonomikos kongrese Katovicuose yra nurodę, kad susidomėjimas KDP traukinių pirkimu yra didelis – į procedūrą esą užsiregistravo aštuoni gamintojai, iš kurių du – Lenkijos. Paraiškų pateikimo terminas buvo pratęstas iki gegužės 29 dienos, o tai signalizuoja, kad pirkimas yra konkurencingas ir reikalauja iš tiekėjų detalaus pasirengimo.

    Platesni planai: lokomotyvai ir infrastruktūra

    „Alstom“ akcentuoja, kad KDP plėtra nėra vien riedmenys – didelio greičio projektams būtina ir pažangi infrastruktūra, signalizacijos bei eismo valdymo sprendimai. Tokiuose projektuose techninis suderinamumas ir sistemų integracija tampa kritiniai, nes greitis ir intensyvus eismas kelia griežtesnius saugos reikalavimus.

    Be greitųjų ir tarpmiestinių traukinių segmento, bendrovė Lenkijoje tęsia ir lokomotyvų kryptį. Šiuo metu vykdomi keli lokomotyvų „Traxx“ tiekimo kontraktai krovinių ir intermodalinio transporto rinkai, o tai rodo, kad gamintojas siekia išlaikyti pozicijas skirtinguose geležinkelių rinkos segmentuose.

  • „Leo Express“ parodė „Talgo“ traukinį: keleiviams žada naujoves, startas jau balandžio 30 dieną

    „Leo Express“ parodė „Talgo“ traukinį: keleiviams žada naujoves, startas jau balandžio 30 dieną

    Čekijos vežėjas „Leo Express“ Prahoje pristatė naują „Talgo S6“ sąstatą ir pradeda bandomąją programą, kuria siekia išplėsti paslaugas keleiviams. Įmonė skelbia, kad traukinys bus skirtas pagrindinėms tarptautinėms kryptims ir turėtų sustiprinti pasiūlą didelio srauto maršrutuose.

    Pristatytas sąstatas sudarytas iš 13 keleivinių vagonų, kuriuos trauks „Vectron“ lokomotyvas. Vežėjas nurodo, kad viename traukinyje numatyta beveik 350 sėdimų vietų, o keleiviai galės rinktis dvi klases: „Economy“ ir „Business“.

    „Norime, kad kelionė būtų ne tik greita, bet ir patogesnė kasdieniams poreikiams“, – sakė „Leo Express“ atstovas, pristatydamas bandomąsias naujoves traukinyje.

    Pasak bendrovės, „Talgo“ sąstatai neplanuojami Lenkijos rinkai, o bus naudojami Čekijoje vykdant maršrutus Praha–Bratislava ir Praha–Prešovas. Pirmieji reisai su keleiviais numatyti balandžio 30 dieną.

    Vienas ryškiausių pokyčių – naujai įrengta bistro zona, kur keleiviai galės ne tik įsigyti užkandžių, bet ir juos suvalgyti vietoje. Taip pat numatytas gėrimų automatas ir mikrobangų krosnelė, leidžianti pasišildyti automatuose įsigytą maistą.

    „Business“ klasės keleiviams bandomuoju laikotarpiu žadamas papildomas savitarnos sprendimas: kavos sistema ir šaldytuvas su užkandžiais. Vežėjas pabrėžia, kad kol kas tai bus prieinama tik „Talgo S6“ sąstate, o vėliau sprendimai gali būti plečiami, jei pasiteisins.

    Tokių paslaugų kryptis atspindi platesnę Europos geležinkelių tendenciją, kai vežėjai vis dažniau konkuruoja ne vien bilieto kaina ar tvarkaraščiu, bet ir kelionės patirtimi. Savitarnos automatų, paprastesnio maitinimo bei greitesnio aptarnavimo sprendimai tampa būdu mažinti eksploatacines sąnaudas ir kartu užtikrinti, kad pagrindiniai keleivių poreikiai būtų patenkinti ilgesnėse kelionėse.