Tag: Geležinkelių transportas

  • Netoli Kairo susidūrus dviem traukiniams žuvo mažiausiai 4 žmonės, 88 sužeisti

    Netoli Kairo susidūrus dviem traukiniams žuvo mažiausiai 4 žmonės, 88 sužeisti

    Egipte, į pietus nuo sostinės Kairo, susidūrus dviem keleiviniams traukiniams žuvo mažiausiai keturi žmonės, dar 88 buvo sužeisti.

    Apie nelaimę praneša „Euronews“, remdamasis Egipto institucijų pateikta informacija. Skelbiama, kad avarija įvyko sekmadienį.

    Incidentas nutiko Al Ajaato (Al Ayyat) rajone Gizos provincijoje – maždaug už 52 kilometrų į pietus nuo Kairo. Pasak Susisiekimo ministerijos, vienas traukinys rėžėsi į kito traukinio galą.

    Smūgio metu vienas iš traukinių nuriedėjo nuo bėgių, tačiau pareigūnai nepatikslino, kuris. Sužeistieji buvo išvežti į netoliese esančias ligonines.

    Kas žinoma apie susidūrimą

    Egipto Susisiekimo ministerija nurodė, kad vienas iš traukinių važiavo į Fajumo (Fayum) provinciją šalies pietvakariuose. Kitas traukinys judėjo Asuano (Aswan) kryptimi į pietus.

    Sveikatos apsaugos ministerija patvirtino žuvusiųjų ir sužeistųjų skaičių. Medikai teigė, kad nukentėjusiesiems suteikiama pagalba gydymo įstaigose.

    Prezidentas nurodė pradėti tyrimą

    Egipto prezidentas Abdelfatahas al Sisijus socialiniuose tinkluose pranešė nurodęs pradėti skubų tyrimą. Jo tikslas – išsiaiškinti avarijos priežastis ir atsakomybę.

    Egipto geležinkelių administracija informavo, kad į įvykio vietą buvo išsiųstos gelbėjimo komandos ir kranai, siekiant kuo greičiau pašalinti nuolaužas ir atkurti traukinių eismą.

    Ne pirmas incidentas tame pačiame rajone

    Primenama, kad praėjusių metų rugsėjį tame pačiame rajone susidūrus dviem krovininiams traukiniams buvo sužeistas mašinistas ir jo padėjėjas.

  • Prancūzijoje į reisus išleistas naujas dviaukštis TGV M: greitis iki 320 km/h

    Prancūzijoje pradėti komerciškai eksploatuoti naujos kartos itin greiti TGV traukiniai, vadinami TGV M – dviaukščiai sąstatai, galintys važiuoti iki 320 km/h greičiu.

    Naujieji traukiniai kursuoja nacionalinio vežėjo SNCF maršrutuose ir yra pirmieji, sukurti „Alstom“ itin didelio greičio platformos Avelia Horizon pagrindu.

    Gamintojas pabrėžia, kad Avelia Horizon šiuo metu yra vienintelė rinkoje siūloma dviaukštė platforma, skirta labai didelio greičio traukiniams. Jos idėja – didinti keleivių talpą neilgėjant sąstatui, kas ypač svarbu apkrautose linijose ir stotyse.

    Pasak „Alstom“, ši nauja TGV karta – didžiausias konstrukcinis šuolis per daugiau nei 30 metų: perdaryta traukinio architektūra ir įdiegta per 400 inovacijų, kurioms teikti patentų prašymai.

    Daugiau vietų ir mažesnės sąnaudos

    Vienas ryškiausių pokyčių – trumpesni varomieji vagonai, leidę atlaisvinti vietos papildomam keleiviniam vagonui išlaikant tą patį traukinio ilgį. Dėl to TGV M gali pasiūlyti iki 20 proc. daugiau sėdimų vietų nei ankstesnė karta.

    Nurodoma, kad toks sąstatas gali vežti iki 740 keleivių. Tai svarbus kriterijus maršrutuose, kuriuose didžiausia problema tampa ne greitis, o talpa ir greita keleivių kaita stotelėse.

    „Alstom“ taip pat teigia, kad naujoji karta sunaudoja apie 20 proc. mažiau energijos nei ankstesni modeliai – tam padėjo patobulinta aerodinamika, mažesnė masė ir efektyvesnės traukos sistemos.

    Įmonės skaičiavimu, kai traukinys važiuoja pilnas, energijos sąnaudos vienam keleiviui per kilometrą gali būti mažesnės net 32 proc. (keleivio kilometrui tenkančią dalį vertinant pagal užpildymą).

    Platforma, skirta pritaikyti skirtingoms rinkoms

    Platforma Avelia Horizon sukurta kaip modulinė – tai reiškia, kad ją galima pritaikyti skirtingų šalių eksploatavimo, reguliavimo reikalavimams ir keleivių lūkesčiams.

    Gamintojas nurodo, kad operatoriai gali individualiai derinti sąstato talpą, salono išplanavimą, keleiviams teikiamas paslaugas ir techninę konfigūraciją pagal konkrečius maršrutus.

    Pradėta TGV M eksploatacija Prancūzijoje yra pirmasis operacinis Avelia Horizon platformos įdiegimas realiuose reisuose, turintis parodyti, kaip sprendimai veikia kasdienėje intensyvioje traukinių apyvartoje.

    „Alstom“ atstovai pabrėžia, kad kuriant projektą remtasi ilgamete patirtimi ir glaudžiu bendradarbiavimu su SNCF, o tikslas buvo suderinti didesnę talpą, mažesnį energijos vartojimą, patogumą bei mažesnes priežiūros sąnaudas per visą riedmenų gyvavimo ciklą.

  • Logistikos grupė „CLIP Group“ prisijungė prie Lenkijos Dual Use rūmų: akcentuoja infrastruktūros vaidmenį

    Lenkijos privati logistikos grupė „CLIP Group“, valdanti geležinkelio intermodalinius terminalus, tapo Lenkijos Dual Use rūmų (PIDU) nare.

    Bendrovės vadovė Agnieszka Hipś teigia, kad prie organizacijos nuspręsta jungtis siekiant aktyviai prisidėti prie valstybės atsparumo sistemos kūrimo, o grupės infrastruktūra gali būti svarbi tiek ekonomikai, tiek ekstremaliomis aplinkybėmis.

    „CLIP Group“ pabrėžia, kad tokie objektai kaip terminalai, perkrovimo mazgai, sandėliavimo centrai ir geležinkelio riedmenys priskiriami „dual-use“ – dvejopo panaudojimo – turtui.

    Taikos metu jie kuria rinkos vertę ir palaiko prekybą, o krizės ar grėsmės atveju gali tapti materialinio aprūpinimo ir logistikos užnugariu valstybei bei sąjungininkams.

    Terminalai, sandėliai ir riedmenys

    Grupė nurodo turinti trijų intermodalinių terminalų tinklą: CLIP Intermodal Terminal Svazendze, East Poland Terminal MALA Malaševičiuose ir South Poland Terminal Zabrzėje.

    Kaip pagrindinis grupės objektas įvardijamas geležinkelio intermodalinis „Mega Hub“ Svazendze/Jasinyje, kurio metinis perkrovimo pajėgumas viršija 1 mln. TEU, o vieta siejama su paneuropiniais ir transkontinentiniais transporto koridoriais.

    Taip pat skelbiama, kad „CLIP Group“ turi 520 tūkst. kv. m sandėliavimo plotų, daugiau kaip 770 intermodalinių vagonų parką ir 18 TRAXX 3 MS lokomotyvų.

    „First & last mile“ paslaugoms naudojami 55 vilkikai, tarp jų – 20 elektrinių, taip pat 80 puspriekabių konteineriams gabenti.

    Kodėl akcentuojamas dvejopas panaudojimas

    „CLIP Group“ pozicija – šiuolaikinis valstybės atsparumas prasideda nuo fizinės infrastruktūros ir logistinių pajėgumų, o dalį kritinių funkcijų realiai užtikrina civilinis privatus sektorius.

    PIDU prezidentas, atsargos brigados generolas dr. Adam Duda pabrėžė, kad transporto mazgai ir intermodaliniai terminalai kasdien tarnauja verslui, tačiau esant būtinybei užtikrina mobilumą, tiekimo tęstinumą ir strateginių išteklių apsaugą, svarbią ir nacionaliniam saugumui, ir NATO poreikiams.

    Lenkijos Dual Use rūmai vienija įmones ir viešąsias institucijas, veikiančias dvejopo panaudojimo technologijų ir saugumo srityje.

  • „Newag“ gavo papildomą užsakymą: Pomeranijos regionui iki 2029 metų tieks dar du elektrinius traukinius

    Lenkijos traukinių gamintoja „Newag“ pranešė gavusi papildomą užsakymą pagal anksčiau pasirašytą sutartį su Pomeranijos vaivadija. Regiono valdžia pasinaudojo sutartyje numatyta pasirinkimo teise ir užsakė dar du elektrinius traukinių sąstatus, kurie turėtų būti pristatyti iki 2029 metų.

    Bendrovės teigimu, papildomo užsakymo vertė siekia kiek daugiau nei 18,6 mln. eurų be mokesčių. Po šio sprendimo bendra sutarties vertė padidėjo iki maždaug 37,2 mln. eurų be mokesčių, tad kontraktas praktiškai padvigubėjo.

    Kas yra pasirinkimo teisė?

    Pasirinkimo teisė viešuosiuose pirkimuose leidžia užsakovui, esant poreikiui ir laikantis sutarties sąlygų, vėliau įsigyti papildomų vienetų už iš anksto apibrėžtą kainodarą ir techninius reikalavimus. Tokiu būdu regionas gali lanksčiau planuoti parko atnaujinimą, o gamintojas turi aiškesnį užsakymų tęstinumą.

    Ankstesnėje sutartyje Pomeranijos vaivadija buvo užsakiusi du elektrinius sąstatus, o papildomai galėjo įsigyti daugiau traukinių pagal pasirinkimo mechanizmą. Šįkart nuspręsta pasinaudoti galimybe užsakyti dar du.

    Regionas tęsia riedmenų atnaujinimą

    Pomeranijos vaivadija pastaraisiais metais nuosekliai modernizuoja keleivinį parką, siekdama geresnio pasiekiamumo ir patogesnių kelionių. Nauji elektriniai traukiniai paprastai diegiami maršrutuose, kur svarbiausia greitesnis įsibėgėjimas, mažesnės eksploatacijos sąnaudos ir patikimumas intensyviame priemiestiniame eisme.

    Pagal viešai skelbtą informaciją, šio tipo sąstatuose numatoma apie 160 sėdimų vietų, įrengiama oro kondicionavimo sistema, vaizdo stebėjimas, taip pat erdvė dviračiams. Keleivių saugumui dažnai diegiama ir pirmosios pagalbos įranga, įskaitant AED defibriliatorių.

    „Newag“ pozicijos ir ankstesni užsakymai

    „Newag“ Pomeranijos regione nėra naujokė: bendrovė jau tiekė įvairių elektrinių ir hibridinių traukinių sąstatų, kurie palaipsniui keičia senesnius, dar praėjusio amžiaus techninį lygį atitinkančius riedmenis. Tokie projektai paprastai siejami su ilgalaike strategija mažinti gedimų skaičių, gerinti prieinamumą skirtingoms keleivių grupėms ir didinti vežimų kokybę.

    Įmonė nurodė, kad papildomi du elektriniai sąstatai pagal šį užsakymą turi būti perduoti užsakovui 2029 metais. Tikslesni pristatymo grafikai bei komplektacijos detalės įprastai patikslinamos vėlesniuose projekto įgyvendinimo etapuose.

  • Lenkai kuria trijų energijos šaltinių traukinį: „PESA“ projektas gali pakeisti neelektrifikuotus maršrutus

    Lenkai kuria trijų energijos šaltinių traukinį: „PESA“ projektas gali pakeisti neelektrifikuotus maršrutus

    Lenkijos gamintojas „PESA“ kuria keleivinį prototipą HEMU, kuriame numatytas trijų energijos šaltinių derinys: kontaktinis tinklas, vandenilis ir baterijos. Toks sprendimas skirtas maršrutams, kur elektrifikacija yra tik dalinė arba jos apskritai nėra.

    Traukinys galėtų važiuoti po kontaktiniu tinklu naudodamas įprastą elektros tiekimą, o atkarpose be laidų persijungti į baterijas arba vandenilio kuro elementus. Kūrėjų teigimu, tai leistų atsisakyti dyzelinių variklių ir mažinti eksploatacines emisijas.

    Kam reikalinga trijų šaltinių schema?

    Didžiausia tokio tipo traukinių nauda siejama su lankstumu: tas pats sąstatas gali aptarnauti skirtingus ruožus be papildomų lokomotyvų ar dyzelinių atsargų. Tai aktualu šalims, kur dalis geležinkelių infrastruktūros vis dar neelektrifikuota, o elektrifikacijos projektai užtrunka metus.

    Vandenilio ir baterijų derinimas leidžia parinkti režimą pagal situaciją: baterijos tinka trumpesnėms neelektrifikuotoms atkarpoms ir rekuperacijai, o vandenilis gali būti naudojamas ilgesniems ruožams, kai vien baterijų talpos nepakanka. Tokia hibridinė logika Europoje vis dažniau vertinama kaip tarpinis žingsnis, kol plečiama elektrifikacija.

    Sistemą integruos ABB gamykla Lenkijoje

    Už traukos sistemos integraciją atsakingi Lenkijos specialistai, o svarbūs komplekto komponentai turėtų būti gaminami ABB gamykloje Aleksandruve Lodzėje. Taip pat nurodoma, kad dalis įrangos numatoma iš ABB padalinių Italijoje ir Šveicarijoje.

    Integracijos užduotis reiškia, kad skirtingi energijos šaltiniai turi veikti kaip vieninga sistema: nuo galios elektronikos ir valdymo algoritmų iki saugos, energijos paskirstymo bei sklandaus perjungimo tarp režimų realiomis eksploatacijos sąlygomis.

    Vandenilio trauka regione jau bandoma

    „PESA“ vardas vandenilio temoje regione skamba ne pirmą kartą: bendrovė anksčiau pristatė vandenilinės traukos lokomotyvo projektą, kuris buvo bandytas skirtingose trasose. Tokie bandymai svarbūs ne tik dėl techninių parametrų, bet ir dėl degalų tiekimo grandinės, aptarnavimo procedūrų bei infrastruktūros parengties.

    Ekspertai pabrėžia, kad vandenilinių traukinių plėtra Europoje priklausys nuo žaliojo vandenilio pasiūlos, jo kainos bei papildomos infrastruktūros, ypač saugaus pildymo punktų. Tuo pat metu baterinių traukinių kryptis stiprėja ten, kur galima įsirengti įkrovimą galinėse stotyse ir išnaudoti energijos grąžinimą stabdant.

    „PESA“ HEMU idėja siekia sujungti abi kryptis į vieną platformą ir taip sumažinti riziką vežėjams, kurie eksploatuoja mišrius tinklus. Jei prototipas pasiteisins, tokio tipo sąstatai galėtų tapti praktiniu sprendimu maršrutams, kuriuose dyzelis vis dar dominuoja vien dėl infrastruktūros spragų.

  • Małaszewicze logistikos mazgas buksuoja: vežėjai sako, kad vien terminalų plėtra problemų neišspręs

    Małaszewicze išlieka vienu svarbiausių Lenkijos logistikos taškų ir pagrindine sausumos jungtimi kroviniams, keliaujantiems į rytus. Tačiau transporto sektoriaus atstovai perspėja, kad vien infrastruktūros plėtra negrąžins ankstesnio šio mazgo konkurencingumo.

    Apie tai viešai kalbėjęs „Delta Trans“ bendraįkūrėjas Adamas Ramsas akcentuoja, kad iššūkių daugėja ne tik dėl geopolitinės įtampos regione. Praktines problemas, anot jo, kuria terminalo darbo organizavimas, pasienio grandinės nesklandumai ir sudėtingos muitinės bei fiskalinės procedūros.

    Jo vertinimu, jei Lenkija nori išlaikyti regiono logistikos lyderės vaidmenį, būtina gerinti vežėjų veiklos sąlygas ir mažinti administracinę trintį. Verslas tikisi sprendimų, kurie sutrumpintų krovinių apdorojimo laiką ir leistų geriau prognozuoti kaštus.

    Intermodalui neužtenka bėgių ir kranų

    Intermodalinis transportas dažnai įvardijamas kaip viena perspektyviausių krovinių vežimo krypčių, ypač siekiant mažinti taršą ir kelių apkrovą. Vis dėlto rinkoje lemiami kriterijai išlieka kaina, greitis ir lankstumas, todėl kelių transportas daugeliu atvejų vis dar laimi konkurencinę kovą.

    Pasak A. Ramsa, intermodalui būtinos ne tik naujos aikštelės ar terminalai, bet ir patikimas kasdienis veikimas: punktualūs traukinių grafikai, sklandus krovos procesas ir stabilūs tarifai. Be šių elementų investicijos į infrastruktūrą rizikuoja neduoti laukiamo efekto.

    Lenkijoje planuojami ir nauji projektai, kuriais siekiama paskatinti krovinių perkėlimą nuo kelių ant bėgių, tačiau rinkos dalyviai pabrėžia, kad vien statybos problemos neišsprendžia. Jei aptarnavimo grandinė išlieka lėta ir sunkiai prognozuojama, užsakovai renkasi alternatyvius maršrutus ir operatorius.

    Kaip susigrąžinti logistikos lyderystę

    Transporto sektorius primena, kad Lenkija ilgą laiką buvo laikoma viena stipriausių regiono valstybių sandėliavimo ir tarptautinio krovinių judėjimo srityje. Šiandien, veikiant saugumo, reguliavimo ir kaštų spaudimui, lyderystė nebėra savaime suprantama.

    Pasak A. Ramsa, šalia investicijų į infrastruktūrą reikalingi sprendimai, kurie didintų sistemos patikimumą: greitesnės procedūros, aiškesnės taisyklės ir efektyvesnis skirtingų tarnybų darbas pasienyje. Tik tokiu atveju Małaszewicze ir kiti intermodaliniai mazgai galės realiai konkuruoti dėl tarptautinių srautų.

    „Vien terminalų statyba problemos neišspręs, jei vežėjai kasdien susidurs su vėlavimais, nepastoviomis sąlygomis ir sunkiai prognozuojamais tarifais“, – sakė Adamas Ramsas.

    Rinkos dalyviai sutaria, kad logistikos grandinė vertinama pagal rezultatą, o ne pagal pažadus. Todėl artimiausi sprendimai, susiję su procedūrų supaprastinimu ir veiklos stabilumu, gali tapti esminiu faktoriumi, ar Lenkija susigrąžins ankstesnį vaidmenį Europos krovinių žemėlapyje.

  • DI sprendimus transportui kurianti „Wiremind“ po 12 metų savarankiško augimo pritraukė 35 mln. eurų

    DI sprendimus transportui kurianti „Wiremind“ po 12 metų savarankiško augimo pritraukė 35 mln. eurų

    Kas yra „Wiremind“?

    Paryžiuje įsikūrusi DI programinės įrangos bendrovė „Wiremind“ pritraukė 35 mln. eurų investiciją. Tai pirmasis įmonės išorinis finansavimo etapas nuo įkūrimo 2014 metais, nors bendrovė ilgus metus augo iš savo pajamų.

    „Wiremind“ kuria optimizavimo ir pajamų valdymo sprendimus transporto, oro krovinių ir renginių sektoriams. Įmonė pabrėžia, kad net ir iki šio sandorio išliko pelninga, o tai šiandienos startuolių rinkoje tampa vis retesniu pranašumu.

    Kas investavo ir kas keisis?

    Į finansavimo etapą įsitraukė trys nauji investuotojai: „IronWave“ (anksčiau žinoma kaip „Wendel Growth“), „Bpifrance Investissement“ per „Large Venture“ fondą ir „Seaya Andromeda“. Bendrovė nurodo, kad įkūrėjai ir toliau išlaikys kontrolę bei liks daugumos akcininkais.

    „Per dvylika metų, nepasitelkę nė vieno euro išorinio kapitalo, jie sukūrė sistemas, kurios šiandien generuoja didžiausių geležinkelių ir oro vežėjų pajamas“, – sakė „IronWave“ įkūrėja ir vadovaujanti partnerė Victoire Laurenty.

    Produktai ir augimo skaičiai

    „Wiremind“ pagrindinis produktas yra „CAYZN“ – į DI orientuota pajamų valdymo sistema keleivių vežėjams. Bendrovės teigimu, klientams ji vidutiniškai padeda didinti pajamas 5–15 proc., optimizuojant kainodarą ir vietų pasiūlą.

    Įmonė taip pat vysto „PAXONE“ (inventoriaus ir platinimo platformą), „CARGOSTACK“ (oro krovinių valdymui) ir „EVENTORI“ (bilietavimo bei pajamų valdymo sprendimą sporto klubams ir renginių organizatoriams). 2025 metais „CAYZN“ pasikartojančios metinės pajamos, pasak bendrovės, augo 81 proc.

    Visos įmonės pajamos 2025 metais, kaip skelbiama, didėjo 67 proc., o klientų portfelyje – daugiau nei 80 organizacijų. Per metus prisijungė 23 nauji klientai, kas signalizuoja, kad paklausa DI įrankiams planavimo ir kainodaros procesuose išlieka aukšta.

    „Charles ir aš karjerą pradėjome prieš daugiau nei penkiolika metų geležinkelių ir aviacijos srityse, todėl gerai suprantame klientų iššūkius. Šias žinias panaudojome augindami „Wiremind“, likdami visiškai savarankiškai finansuojami ir investuodami į savo tyrimus“, – sakė bendrovės bendraįkūrėjas ir vadovas Colin Girault-Matz.

    „Dabar spartiname darbus, nes rinka vis greičiau įsisavina dirbtinis intelektas įrankius. Šis finansavimas leis greitai įžengti į augančias geografines rinkas, kur technologinių investicijų sprendimai priimami jau šiandien“, – pridūrė Colin Girault-Matz.

    Kam bus skirti 35 mln. eurų?

    Bendrovė nurodo dvi pagrindines kryptis: tarptautinę plėtrą ir didesnes investicijas į DI tyrimus bei produktų kūrimą. „Wiremind“ ketina tęsti augimą Pietų Amerikoje ir aktyviau plėstis Viduriniuose Rytuose bei Azijos ir Ramiojo vandenyno regione.

    Toks planas atspindi platesnę tendenciją: transporto ir logistikos įmonės vis dažniau DI vertina kaip priemonę ne tik automatizuoti procesus, bet ir tiesiogiai didinti pajamas per paklausos prognozavimą, dinaminę kainodarą ir pajėgumų valdymą. „Wiremind“ atvejis rodo, kad pelningai veikiančios, ilgai savarankiškai augusios komandos vis dar gali pritraukti reikšmingą kapitalą, kai rinka ieško tvarių verslo modelių.

  • „Virgin“ meta iššūkį „Eurostar“: paviešino naujų traukinių dizainą ir planą nuo 2030-ųjų

    „Virgin“ meta iššūkį „Eurostar“: paviešino naujų traukinių dizainą ir planą nuo 2030-ųjų

    Naujas žaidėjas po Lamanšu

    Britų grupė „Virgin Group“ pristatė pirmuosius planuojamų greitųjų traukinių, važiuosiančių per Lamanšo sąsiaurį, vaizdus. Juodos ir raudonos spalvų dizainas signalizuoja ambiciją nuo 2030 metų mesti tiesioginį iššūkį maršrutuose, kuriuos dabar dominuoja „Eurostar“.

    Bendrovė skelbia, kad siektų sujungti Londoną su Paryžiumi, Briuseliu ir Amsterdamu. Numatyta iki 20 kasdienių reisų pirmyn ir atgal, o tai, „Virgin“ vertinimu, galėtų pridėti apie 7,5 mln. papildomų vietų per metus.

    12 traukinių užsakymas ir bazė Londone

    „Virgin“ patvirtino pasirašiusi sutartį su Prancūzijos gamintoja „Alstom“ dėl 12 naujų greitųjų traukinių. Skelbiama, kad sąstatai būtų pritaikyti tarptautinėms kelionėms per tunelį ir galėtų pasiekti iki 300 kilometrų per valandą greitį.

    Svarbus žingsnis į priekį yra ir infrastruktūrinė dalis. Jungtinės Karalystės geležinkelių reguliuotojas Office of Rail and Road paviešino pasirašytą susitarimą, pagal kurį „Virgin“ galėtų atlikti techninę priežiūrą Londono Temple Mills International depe.

    Ką žada keleiviams?

    Kol kas detalių apie salonų išplanavimą nedaug, tačiau „Virgin“ žada individualiai suprojektuotus interjerus ir akcentuoja socialines erdves. Teigiama, kad prieš kelionę būtų kuriamos laukimo zonos, o traukiniuose atsirastų bendravimui pritaikytos vietos.

    Grupė žada perkelti į geležinkelius savo aviacijos ir svetingumo patirtį. Maisto ir gėrimų koncepcijoms įtakos turėtų „Virgin Voyages“, o sėdėjimo ir bendrų erdvių sprendimams, kaip teigiama, būtų pasitelkiamos „Virgin Hotels“ idėjos.

    „Sujungsime Londoną su vienais įspūdingiausių Europos miestų ir pasiūlysime keleiviams išskirtinę naują alternatyvą kelionėms per Lamanšą“, – sakė „Virgin Group“ vadovas Josh Bayliss.

    „Virgin“ taip pat mini lojalumo platformą „Virgin Red“, per kurią keleiviai galėtų kaupti ir naudoti taškus skirtinguose grupės versluose. Tokia strategija rodo, kad bendrovė ketina konkuruoti ne tik bilietų kaina, bet ir visos kelionės patirtimi, kuri pastaraisiais metais tampa svarbiausiu skiriamųjų ženklų mūšio lauku Europoje.

    Vis dėlto iki realaus starto liko keli esminiai iššūkiai: riedmenų sertifikavimas, traukinių tvarkaraščių suderinimas su esama infrastruktūra ir pajėgumais, pasienio bei saugumo procedūros tarptautiniuose terminaluose. Rinka taip pat stebi, ar naujam vežėjui pavyks užsitikrinti stabilų depo, stočių ir tunelio pralaidumą piko metu.

  • Italijoje stoja traukiniai: streikas paralyžiuos maršrutus, štai ką būtina žinoti keleiviams

    Italijoje stoja traukiniai: streikas paralyžiuos maršrutus, štai ką būtina žinoti keleiviams

    Streikas apims visą šalį

    Italijoje geležinkelių sektoriaus darbuotojai paskelbė visos šalies streiką, kuris prasidės rugsėjo 7 dieną 21 valandą ir tęsis iki rugsėjo 8 dienos 21 valandos. Dėl to sutrikimai gali pasijusti ne tik streiko metu, bet ir prieš jam prasidedant bei jam pasibaigus, kai vežėjai perplanuos eismą.

    Keleiviai perspėjami, kad galimi traukinių atšaukimai, vėlavimai ir maršrutų pakeitimai įvairiuose regionuose. Didžiausia rizika kyla tiems, kurie keliauja su persėdimais arba planuoja grįžti vėlai vakare, kai tvarkaraščiai jautriausi pokyčiams.

    Kas nutiks regioniniams reisams?

    Regioniniuose maršrutuose darbo dienomis taikomi garantuotų reisų laikotarpiai: nuo 6 iki 9 valandos ryto ir nuo 18 iki 21 valandos vakaro. Šiais intervalais dalis traukinių turi kursuoti, tačiau už jų ribų atšaukimų tikimybė smarkiai išauga.

    Keleiviams rekomenduojama prieš išvykstant pasitikrinti konkretaus reiso būseną oficialiuose vežėjų kanaluose, nes sprendimai dėl eismo koregavimų gali būti priimami operatyviai. Praktikoje tai reiškia, kad net įprastai punktualūs maršrutai gali būti trumpinami arba nukreipiami kitais keliais.

    Greičiausi traukiniai taip pat rizikoje

    Didelio greičio ir „Intercity“ reisai streiko metu taip pat bus paveikti, tačiau jiems, skirtingai nei regioniniams traukiniams, negalioja garantuotų paslaugų laiko langai. Todėl kelionės planuojantiems šiais traukiniais patariama iš anksto įsivertinti alternatyvas.

    Turizmo sezono pabaigos laikotarpiu streikai Italijoje tradiciškai sukelia didesnes bangas, nes daug keleivių juda tarp didžiųjų miestų ir oro uostų. Dėl to ypač svarbu palikti laiko rezervą persėdimams ir oro uosto patikroms.

    Kaip susigrąžinti pinigus ar perkelti kelionę?

    Keleiviai gali prašyti visos bilieto kainos grąžinimo, tačiau terminai priklauso nuo paslaugos tipo. Greitųjų ir „Intercity“ traukinių atveju prašymą galima pateikti nuo streiko paskelbimo momento iki numatyto traukinio išvykimo laiko.

    Regioninių traukinių bilietams galioja griežtesnė taisyklė: prašymą būtina pateikti iki vidurnakčio streiko išvakarėse. Kaip alternatyva, kelionę dažnai galima perkelti kitam reisui tomis pačiomis sąlygomis, jei yra laisvų vietų.

    Profesinės sąjungos streiką sieja su reikalavimais gerinti darbo sąlygas, saugą ir pamainų organizavimą geležinkelių sektoriuje. Tokie konfliktai paprastai reiškia, kad derybos gali tęstis ir po streiko, o keleiviai raginami stebėti naujausius pranešimus.

  • Klimatyzacija veikia, bet vagone vis tiek karšta: kodėl per karščius traukiniai nebespėja vėsinti

    Kodėl vagone tvanku, nors vėsina?

    Per karščio bangas keleiviai dažnai stebisi: kondicionierius įjungtas, tačiau vagone vis tiek tvanku. Esminė priežastis paprasta – dalis traukinių klimato sistemų suprojektuotos taip, kad efektyviausiai veiktų iki tam tikros lauko temperatūros ribos, o pastarųjų metų karščiai ją vis dažniau viršija.

    Kai lauke temperatūra perkopia apie 35 laipsnius, įranga paprastai nenustoja veikti, bet jos pajėgumas mažėja. Praktikoje tai reiškia, kad viduje gali būti juntamai vėsiau nei lauke, tačiau ne tiek, kiek žmonės tikisi iš klimatyzacijos biure ar namuose.

    Ką iš tikrųjų įpareigoja taisyklės?

    Europos geležinkelių riedmenims taikomuose techniniuose reikalavimuose numatytos skirtingos temperatūrinės klasės, pagal kurias projektuojamas traukinio funkcionalumas. Plačiai taikoma T2 klasė siejama su eksploatavimu, kai lauko temperatūra gali siekti iki 35 laipsnių, o kitos klasės leidžia platesnį intervalą.

    Svarbus niuansas tas, kad taisyklės dažnai nenumato konkrečios maksimalios temperatūros vagone. Vietoje to akcentuojamas principas, kad sistema turi sumažinti temperatūrą viduje maždaug 6–8 laipsniais, palyginti su lauko sąlygomis, todėl per didelius karščius komfortas gali likti ribotas.

    Karštį didina ne vien klimato sistema

    Net ir tvarkingai veikianti klimatyzacija susiduria su fizika: vagonas yra metalinė konstrukcija, kuri įkaista saulėje, o šiluma kaupiasi per stiklą, stogą ir sienas. Kuo didesnis keleivių skaičius, tuo daugiau papildomos šilumos atsiranda vien nuo žmonių, jų kvėpavimo ir įrenginių.

    Situaciją paaštrina ir intensyvesnė saulės spinduliuotė. Pastaraisiais metais fiksuojami atvejai, kai saulės spinduliuotės intensyvumas pasiekia gerokai didesnes reikšmes, nei tradiciškai naudotos projektavimo prielaidos, todėl vagonas įkaista greičiau, o vėsinimo sistemai tenka didesnė apkrova.

    Gedimų būna, bet ne visada jie kalti

    Keleiviams karšta dažnai asocijuojasi su gedimu, tačiau ne visais atvejais tai tiesa. Net kai techninė dalis veikia, ribotas temperatūros skirtumas tarp lauko ir vidaus gali sudaryti įspūdį, kad klimatyzacija „neveikia“, ypač jei lauke tvyro alinantis karštis.

    Tiesa, prie komforto prisideda ir eksploataciniai veiksniai: ilgesnis stovėjimas stotyse, dažnai atsidarančios durys, vėdinimo režimų parinkimas, taip pat skirtingas vagonų sandarumas ir šiluminė izoliacija.

    Prisitaikymas prie klimato kaitos kainuos

    Geležinkelių sektoriui Europoje klimato kaitos kontekstas tampa vis aktualesnis, nes ekstremalios karščio bangos išimtimis jau nebelaikomos. Gamintojai siūlo sprendimus, leidžiančius traukiniams patikimai veikti platesniame temperatūrų intervale, tačiau tai reiškia galingesnes sistemas, didesnį energijos poreikį ir didesnes eksploatacijos sąnaudas.

    Moksliniai tyrimai rodo, kad šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemos gali sudaryti reikšmingą traukinio energijos poreikio dalį. Dėl to daug dėmesio skiriama išmanesniam valdymui, kai vėsinimas reguliuojamas pagal realias sąlygas, maršrutą ir keleivių apkrovą, siekiant išlaikyti komfortą ir kartu mažinti energijos sąnaudas.

    „Kai lauke temperatūra viršija projektines ribas, klimato sistema dažniausiai ne sustoja, o tiesiog nebegali užtikrinti tokio vėsinimo, kokio tikisi keleiviai“, – pabrėžia geležinkelių inžinerijos praktikai.

    Keleiviams tai reiškia vieną dalyką: per didžiausius karščius net ir moderniame traukinyje gali būti šilta, o sprendimas ilgainiui priklausys nuo to, kokias temperatūrines klases riedmenims rinksis užsakovai ir kiek bus investuojama į energiją taupančias, bet galingesnes vėsinimo technologijas.