CP v2

Tag: Gemini

  • „Google“ vėl keičia „Gemini“ limitus: kas laukia vartotojų ir kodėl vienas užklausimas „suvalgydavo“ kvotą

    „Google“ vėl keičia „Gemini“ limitus: kas laukia vartotojų ir kodėl vienas užklausimas „suvalgydavo“ kvotą

    „Google“ po I/O 2026 pakeitė „Gemini“ naudojimo ribojimų logiką: vietoj užklausų skaičiaus pradėjo taikyti skaičiavimo resursais grįstas kvotas. Vartotojams buvo įvestos 5 valandų ir savaitės kvotos, tačiau dalis jų skundėsi, kad jos baigiasi per greitai.

    Problema ypač ryškėjo naudojant sudėtingesnius modelius ir užduotis, pavyzdžiui, „Gemini 3.1 Pro“ su dideliais failais ar sudėtingais nurodymais. Kai kuriems pakakdavo kelių komandų, kad būtų išnaudota reikšminga kvotos dalis.

    Kaip keisis kvotos skaičiavimas?

    Reaguodama į kritiką, „Google“ pranešė, kad ribos, kiek kvotos gali „sudeginti“ viena užklausa. Tai turėtų sumažinti situacijų, kai vienas sudėtingas veiksmas neproporcingai greitai išnaudoja visą 5 valandų ar savaitės limitą.

    Dar vienas svarbus pakeitimas susijęs su klaidomis: jei „Gemini“ pateiks klaidą ir užduoties neužbaigs, toks bandymas neturėtų būti įskaičiuojamas į kvotą. Kvota bus skaičiuojama tik už sėkmingai įvykdytus atsakymus.

    Daugiau skaidrumo ir įspėjimų

    „Google“ taip pat žada aiškesnį kvotų išskaidymą ir pranešimus, kad vartotojai matytų, kurie veiksmai naudoja daugiau resursų. Tai aktualu tokioms funkcijoms kaip „Deep Research“, kurios paprastai reikalauja daugiau skaičiavimo galios nei paprastas tekstinis klausimas.

    Be to, teigiama, kad „Gemini 3.1 Flash-Lite“ užklausos ateityje neturėtų būti skaičiuojamos į bendrą limitą. Tai reiškia, kad pasiekus kvotos ribą vis tiek turėtų likti galimybė tęsti darbą lengvesniu režimu.

    Patogesnis naudojimas ir pakeitimai prenumeratoriams

    Keičiasi ir kasdienis patogumas: pasirinkus konkretų „Gemini“ modelį, programa turėtų įsiminti jį kaip numatytąjį kitoms sesijoms. Tik pasiekus limitą sistema automatiškai perjungs į lengvesnį modelį, kad paslauga išliktų prieinama.

    „Google“ nurodo, kad nuo skaičiavimo resursais grįstų limitų įvedimo kvotos jau buvo didintos kelis kartus, o naujausias koregavimas turėtų dar labiau prailginti realų naudojimo laiką. Tuo pačiu „AI Ultra“ plano prenumeratoriams didinamas leidžiamas „Omni“ vaizdo įrašų generavimo kiekis.

    Tokie pokyčiai atspindi bendrą rinkos tendenciją: kai DI įrankiai plečia galimybes dirbti su failais, vaizdu ir ilgesnėmis užduotimis, paslaugų teikėjai vis dažniau pereina prie resursais paremtų limitų. Vartotojams tai reiškia, kad svarbia tampa ne tik užklausų gausa, bet ir jų sudėtingumas.

  • „Google“ paleidžia 24/7 DI agentą „Gemini Spark“: štai ką jis darys už jus ir kiek kainuos

    „Google“ paleidžia 24/7 DI agentą „Gemini Spark“: štai ką jis darys už jus ir kiek kainuos

    „Google“ pradėjo diegti naują DI agentą „Gemini Spark“, kuris gali vykdyti užduotis fone visą parą, net kai įrenginys užrakintas. Ši funkcija pristatyta „Google I/O“ renginyje ir pirmiausia pasiekia „Google AI Ultra“ plano naudotojus JAV.

    Pasak bendrovės, „Gemini Spark“ skirtas kasdieniams skaitmeniniams reikalams tvarkyti: naudotojas suformuluoja užduotį, o agentas ją vykdo autonomiškai, tačiau veikdamas pagal nustatytas ribas. Akcentuojama, kad svarbesniems veiksmams prieš atliekant žingsnius turėtų būti paprašoma patvirtinimo.

    „Gemini Spark padeda orientuotis jūsų skaitmeniniame gyvenime: duokite užduotį, ir jis dirbs fone 24/7, net jei jūsų telefonas ar nešiojamasis kompiuteris išjungti“, – teigiama „Gemini“ aprašyme.

    Funkcionalumas suskirstytas į tris dalis: užduotis, įgūdžius ir grafikus. Praktikoje tai reiškia, kad agentas gali veikti kaip nuolat veikiantis vykdytojas, kuriam galima pavesti pasikartojančius veiksmus, apibrėžti taisykles, o taip pat planuoti vykdymą pagal laiką.

    „Google AI Ultra“ prenumerata, kuri šiuo metu JAV kainuoja 99,99 JAV dolerio per mėnesį, perskaičiavus sudaro apie 92 eurus per mėnesį. „Gemini Spark“ turėtų būti pasiekiamas „Android“, „iOS“ ir žiniatinklyje, kur jis rodomas šoniniame skydelyje šalia pokalbio funkcijos.

    „Google“ yra užsiminusi, kad vasarą agentas turėtų gauti papildomų galimybių. Tarp planuojamų naujovių minimos funkcijos, susijusios su pirkimais ir atsiskaitymais, todėl tikėtina, kad bus dar labiau akcentuojamas saugumas, patvirtinimai ir aiškus naudotojo kontrolės mechanizmas.

    DI agentų kryptis pastaruoju metu tampa viena ryškiausių vartotojams skirtų technologijų tendencijų: nuo paprastų pokalbių asistentų pereinama prie sprendimų, kurie vykdo veiksmus, prižiūri procesus ir dirba su keliomis programomis vienu metu. Dėl to rinkoje vis daugiau dėmesio skiriama privatumo nustatymams, leidimams ir skaidrumui, ką agentas daro ir kokius duomenis naudoja.

  • „Google“ su „Gemini“ keičia „Google Home“: kameros „mato“ ir pačios paleidžia automatizacijas

    „Google“ su „Gemini“ keičia „Google Home“: kameros „mato“ ir pačios paleidžia automatizacijas

    „Google“ plečia „Gemini“ galimybes išmaniųjų namų platformoje „Google Home“ ir leidžia automatizacijas paleisti pagal tai, ką užfiksuoja namų kameros. Tai reiškia, kad sistema gali atpažinti realaus pasaulio įvykius ir panaudoti juos kaip veiksmų pradžią, pavyzdžiui, įjungti apšvietimą ar siųsti pranešimą.

    Nauja funkcija šiuo metu veikia su „Nest“ kameromis ir dalimi trečiųjų šalių kamerų, suderinamų su „Google Home“. Esminis pokytis tas, kad automatikas galima kurti tiesiai programėlėje, paprastai aprašant norimą scenarijų natūralia kalba, o likusią logiką sukuria DI.

    Kas realiai keičiasi namuose?

    Iki šiol daugelis išmaniųjų namų automatizacijų rėmėsi judesio jutikliais, laiko taisyklėmis ar paprastais būsenų pokyčiais. Į kameromis paremtas įvykių atpažinimas įneša daugiau konteksto: svarbu ne tik tai, kad kažkas juda, bet ir kas tiksliai vyksta.

    Tokia kryptis atitinka platesnę rinkos tendenciją, kai išmanieji namai pereina nuo komandų vykdymo prie situacijų supratimo. Praktikoje tai gali sumažinti klaidingų suveikimų skaičių ir leisti sukurti mažiau taisyklių, nes viena taisyklė gali apimti daugiau scenarijų.

    Ribojimai ir prieinamumas

    „Google“ nurodo, kad išmanesnės, kamerų vaizdu paremtos automatizacijos kol kas prieinamos tik Jungtinių Valstijų naudotojams, dalyvaujantiems „Google Home Public Preview“ programoje. Taip pat funkcijai reikalinga mokama „Google Home“ prenumerata, siejama su išplėstinėmis „Gemini“ galimybėmis.

    Šiuo metu palaikoma tik anglų kalba, todėl platesnis diegimas kitose šalyse greičiausiai vyks etapais. „Google“ paprastai tokias funkcijas plečia palaipsniui: pirmiausia testuoja su ribota auditorija, o vėliau, stabilizavus veikimą, atveria daugiau rinkų ir kalbų.

    Greitis, komandos ir patikimumas

    Kartu „Google“ tobulina, kaip „Gemini“ supranta sudėtingesnes, kelių žingsnių komandas ir kaip jas įvykdo. Tai svarbu praktiniam patogumui, nes vienu sakiniu galima nurodyti kelis veiksmus, o sistema pati parenka jų seką.

    Įmonė taip pat praneša mažinanti delsą, ypač dažniausiai naudojamoms komandoms, kad reakcija būtų spartesnė. Papildomai įdiegti ir nedideli patogumo pakeitimai, pavyzdžiui, galimybė pasakyti stop ir nutraukti „Gemini“ atsakymą nesustabdant fone grojančios muzikos.

    Vis dėlto, tokio tipo naujovės neišvengiamai kelia ir privatumo klausimų, nes kameros tampa ne tik vaizdo įrašymo, bet ir įvykių interpretavimo šaltiniu. Naudotojams verta atidžiai peržiūrėti programėlės nustatymus, pranešimų scenarijus ir prieigų valdymą, kad automatizacijos veiktų taip, kaip tikimasi.

  • Vienas video užklausos tekstas „Google“ „Gemini“ išnaudojo 5 val. limitą: kas vyksta?

    Vienas video užklausos tekstas „Google“ „Gemini“ išnaudojo 5 val. limitą: kas vyksta?

    „Google“ pradėjus taikyti atnaujintus „Gemini“ naudojimo limitus, dalis mokančių vartotojų susidūrė su netikėta problema: viena itin sudėtinga užduotis gali akimirksniu „suvalgyti“ visą penkių valandų limitą. Situacija išplito socialiniuose tinkluose, kai vartotojas parodė, kad vaizdo generavimo užklausa užpildė limitą nuo 0 iki 100 proc., tačiau galutinio rezultato jis taip ir negavo.

    Pagal naują modelį „Gemini“ limitai skiriasi nemokamiems ir mokamiems naudotojams. Prenumeratoriai, naudojantys „Google AI Pro“ planą, paprastai turi didesnę savaitinę kvotą, tačiau kartu taikomas ir slenkantis, kas penkias valandas atsinaujinantis limitas, kuris gali būti gerokai mažesnis už savaitinį.

    Problemos esmė ta, kad limitai siejami ne su konkrečiu užklausų skaičiumi, o su skaičiavimo resursais, kurių reikia užduočiai atlikti. Tai reiškia, kad paprastos užklausos „kainuoja“ nedaug, o sudėtingos, pavyzdžiui, vaizdo generavimas su konkrečiu žmogaus atvaizdu, nurodyta kalba ir scenarijumi, gali pareikalauti nepalyginamai daugiau resursų.

    Kodėl tai sukelia pasipiktinimą?

    Kritika kyla dėl to, kad vartotojui iš anksto beveik neįmanoma suprasti, kiek limito „suvalgys“ konkretus prašymas. Skirtingai nei aiškus „užklausų skaičius per dieną“, skaičiavimo resursų principas neturi aiškios „matuoklės“, todėl žmonės gali netyčia išnaudoti kvotą vienu bandymu.

    Dar daugiau klausimų kelia atvejai, kai limitas išnaudojamas, o rezultatas nepateikiamas. Tokiu atveju vartotojas faktiškai sumoka ne tik pinigais, bet ir prarastu laiku, nes iki atsinaujinimo tenka laukti, o užduotis lieka neįvykdyta.

    „Google“ reakcija ir ką tai reiškia toliau

    Į viešai aptariamą atvejį sureagavo „Google“ „Gemini“ vadovas Joshas Woodwardas, nurodęs, kad situacija jį nustebino ir komanda pažadėjo ją įvertinti. Tokie komentarai signalizuoja, kad bendrovė mato galimus sistemos trūkumus, ypač kai kalbama apie mokamus planus ir lūkesčius gauti paslaugą stabiliai.

    Pastaruoju metu didieji DI produktų tiekėjai vis dažniau diegia limitus dėl augančios paklausos ir didelių skaičiavimo kaštų, ypač generuojant vaizdą ar vaizdo įrašus. Vaizdo generavimas paprastai yra viena brangiausių funkcijų, todėl tikėtina, kad „Google“ ir kitos bendrovės ieškos aiškesnio „kainos“ paaiškinimo prieš vykdant užduotį, kad vartotojai galėtų įvertinti riziką.

    Kol kas vartotojams, kurie intensyviai naudojasi vaizdo generavimu, verta įvertinti, kad sudėtingos užklausos gali staigiai išnaudoti trumpalaikę kvotą. Jei „Google“ nepasiūlys aiškesnio limito rodiklio ar kompensavimo mechanizmo už nepavykusias užduotis, tai gali tapti rimtu iššūkiu pasitikėjimui mokamais planais.

  • „Apple“ akcijos muša rekordus, bet WWDC taps rimtu išbandymu: ar DI pagaliau prakalbins „Siri“?

    „Apple“ akcijos muša rekordus, bet WWDC taps rimtu išbandymu: ar DI pagaliau prakalbins „Siri“?

    „Apple“ akcijų ralis pastarosiomis savaitėmis atvedė bendrovę prie rekordinių aukštumų, tačiau investuotojų dėmesys persikelia į artėjantį WWDC renginį. Būtent čia rinka tikisi aiškaus signalo, ar „Apple“ DI strategija pagaliau taps įtikinama, o ne tik atsargių patobulinimų serija.

    WWDC prasidės birželio 8 dieną, ir vienas pagrindinių klausimų bus „Siri“ ateitis. Pastaraisiais metais „Apple“ sulaukė kritikos dėl nevienodo tempo diegiant DI funkcijas, kai konkurentai vartotojams pasiūlė ryškesnius šuolius pokalbinėse ir agentinėse sistemose.

    Analitikai pabrėžia, kad „Apple“ ekosistemoje ypač svarbu, ar asistentas taps tikrai patogiu vartais į kasdienes užduotis, programėles ir paslaugas. Jei „Siri“ gebėtų natūraliai vykdyti veiksmus programėlėse, tai galėtų didinti naudotojų įsitraukimą ir ilgainiui stiprinti paslaugų segmento pajamas.

    „Matome požymių, kad „Siri“ gali tapti agentine sąsaja, kuri dar labiau išskirtų „Apple“ ekosistemą ir sugrąžintų kūrėjų entuziazmą“, – teigė technologijų sektorių stebintys analitikai.

    Tekste akcentuojama ir tai, kad didelę reikšmę gali turėti „Apple“ partnerystės, įskaitant bendradarbiavimą su „Google“ bei jos „Gemini“ dideliaisiais kalbos modeliais. Tokie susitarimai „Apple“ leidžia greičiau pasiekti aukštesnį DI funkcijų lygį, o kartu mažina poreikį vienai pačiai finansuoti milžinišką DI infrastruktūrą.

    Rinka vertina ir finansinę pusę: kai kurios investicinių bankų prognozės numato tolesnį akcijos kainos potencialą, jei WWDC pristatymai įtikins, kad „Apple“ turi aiškų kelią į konkurencingą DI asistentą. Vis dėlto investuotojų lūkesčiai yra aukšti, todėl bet koks blankesnis pristatymas gali tapti trumpalaikiu spaudimu akcijų kainai.

    Be DI, WWDC tradiciškai svarbus ir dėl programinės įrangos ekosistemos, kuri daro tiesioginę įtaką „App Store“ ir prenumeruojamų paslaugų augimui. Jei kūrėjai gaus naujų, praktiškų įrankių, o vartotojai pajus realią naudą kasdieniuose scenarijuose, „Apple“ gali išlaikyti poziciją kaip vienas pelningiausių technologijų sektoriaus žaidėjų.

  • „Google“ pagaliau gaivina Magic Cue: žada daugiau programų ir pertvarką, kad funkcija nebūtų triukas

    „Google“ pagaliau gaivina Magic Cue: žada daugiau programų ir pertvarką, kad funkcija nebūtų triukas

    „Google“ per „Pixel 10“ pristatymą garsiai reklamavo Magic Cue kaip iš anksto poreikius numatančią pagalbos funkciją, tačiau realybėje ji ilgai atrodė per siaura kasdieniam naudojimui. Praėjus maždaug devyniems mėnesiams, bendrovė per I/O 2026 patvirtino, kad Magic Cue netrukus palaikys daugiau trečiųjų šalių programų.

    Iki šiol Magic Cue vertė daugeliui buvo ribota, nes ji veikė tik su keliomis „Google“ programomis, tokiomis kaip „Gmail“, „Messages“, „Maps“ ir „Keep“. Idėja patraukli, bet jei rekomendacijos atsiranda tik siaurame programų rate, funkcija lengvai tampa labiau demonstracija nei praktišku įrankiu.

    Kas keisis po I/O 2026?

    „Google“ pristatyme nenurodė, kurios konkrečios programos bus pridėtos, tačiau demonstracijoje Magic Cue buvo parodyta veikianti su „Snapchat“. Tai aiškus signalas, kad bendrovė siekia išeiti už savo ekosistemos ribų ir suteikti funkcijai realesnį pritaikomumą.

    Kartu pastebėta ir numanoma dizaino kryptis: Magic Cue gali būti perpieštas taip, kad apačioje atsirastų labiau matomas plaukiojantis elementas. Vizualiai jis primintų „Gemini“ stilių, o tai reikštų, kad „Google“ stengiasi suvienodinti pagalbos funkcijų išvaizdą ir elgseną.

    Kodėl svarbiausia yra programų palaikymas

    Proaktyvios rekomendacijos turi prasmę tik tuomet, kai jos apima tas programas, kuriose žmonės realiai praleidžia laiką. Jei Magic Cue pradės veikti su plačiau naudojamomis susirašinėjimo, kelionių, muzikos ar darbo programomis, ji galėtų tapti patogiu kontekstiniu asistentu, o ne retai pasirodančiu pranešimu.

    Praktiniai scenarijai būtų paprasti: laiku priminti apie kelionės informaciją, pasiūlyti greitą veiksmą pagal ekrane matomą kontekstą ar ištraukti susijusią pastabą prieš skambutį. Tokios funkcijos Android ekosistemoje tampa vis aktualesnės, nes telefonuose daugėja DI pagrįstų sprendimų, tačiau vartotojai vis griežčiau vertina jų naudą kasdienybėje.

    Kada galima tikėtis atnaujinimo?

    „Google“ neįvardijo tikslios datos, tačiau logiškiausi du keliai būtų atnaujinimas kartu su Android 17 per artimiausias savaites arba didesnis įjungimas su nauja „Pixel“ serija, kuri paprastai pasirodo vasaros pabaigoje. Ne mažiau svarbu ir tai, ar Magic Cue bus plečiamas į daugiau rinkų bei kalbų, nes ribotas prieinamumas taip pat mažina funkcijos vertę.

    Kol kas esminis klausimas išlieka tas pats: ar „Google“ sugebės pakankamai greitai pritraukti populiarias trečiųjų šalių programas ir pasiūlyti stabilų veikimą. Jei taip, Magic Cue gali pagaliau priartėti prie pažadėto proaktyvaus asistento vaidmens.

  • „Google“ „Gemini“ netrukus keis vaizdo kūrimą: integruoja „CapCut“ ir žada redagavimą vienoje vietoje

    „Google“ „Gemini“ netrukus keis vaizdo kūrimą: integruoja „CapCut“ ir žada redagavimą vienoje vietoje

    „Google“ kuriamas dirbtinio intelekto įrankis „Gemini“ artėja prie to, kad taptų visaverte kūrybos darbo vieta: netrukus jame turėtų atsirasti „CapCut“ vaizdo redagavimo įrankių integracija. Tai reikštų, kad turinį būtų galima ne tik sugeneruoti, bet ir apkarpyti, patobulinti bei paruošti publikavimui nepaliekant „Gemini“ aplinkos.

    Iki šiol „Gemini“ sugeneruotus vaizdus ar vaizdo įrašus dažniausiai tekdavo atsisiųsti ir redaguoti trečiųjų šalių programomis, o tai lėtino procesą, ypač socialinių tinklų turinio kūrėjams ir rinkodaros specialistams. Integracija šią trintį mažintų, nes redagavimas persikeltų į tą pačią darbo eigą, kurioje gimsta idėja ir pirminė medžiaga.

    Kas keisis kūrėjams ir verslams?

    „CapCut“ yra plačiai naudojama vaizdo redagavimo platforma, ypač trumpų formatų turiniui, todėl jos atsiradimas „Gemini“ gali tapti reikšmingu postūmiu mažesniems kūrėjams ir įmonėms. Vietoje kelių skirtingų įrankių grandinės, atsirastų vienas langas, kuriame būtų galima kurti, taisyti ir iškart ruošti galutinį variantą.

    Kol kas neaišku, kaip tiksliai atrodys redagavimas: ar tai bus įprasti valdikliai su laiko juosta, ar labiau komandomis paremtas valdymas, kai vartotojas DI nurodo, ką pakeisti. Praktikoje tai galėtų reikšti užklausas, pavyzdžiui, kad būtų nukirptos paskutinės penkios sekundės, pakeistas kadravimo santykis ar pritaikytas konkretus stilius.

    Ką sako „CapCut“ ir kada laukti?

    „CapCut“ viešai akcentuoja kryptį į labiau susietas ir vientisas kūrybines darbo eigas, kuriose skirtingi įrankiai „susikalba“ tarpusavyje.

    „Tikime, kad kūrybos ateitis bus labiau pokalbinė, intuityvi ir išmaniai integruota per įrankius bei patirtis“, – teigė „CapCut“.

    Konkreti integracijos paleidimo data kol kas nėra įvardyta, o diegimas gali prasidėti ribota apimtimi. Tokia praktika technologijų bendrovėms įprasta, kai naujovė pirmiausia išbandoma su mažesne vartotojų grupe, stebint kokybę, stabilumą ir apkrovas.

    Ar funkcija bus mokama?

    Dar vienas atviras klausimas yra kainodara: dalis galimybių gali būti susieta su mokamais „CapCut“ planais arba „Gemini“ prenumeratomis, jei tokios redagavimo funkcijos būtų priskirtos pažangesniam lygiui. Rinkoje vis dažniau matomas modelis, kai bazinės DI funkcijos prieinamos plačiai, o aukštesnės kokybės eksportas, pažangūs efektai ar spartesnis apdorojimas atsiduria mokamoje dalyje.

    Bet kuriuo atveju, „CapCut“ integracija rodo aiškią tendenciją: DI įrankiai vis labiau virsta universaliomis kūrybos platformomis, kuriose generavimas, redagavimas ir publikavimas tampa vienu nenutrūkstamu procesu. Tai ypač aktualu trumpų vaizdo formatų eroje, kai greitis ir paprastumas neretai lemia, ar turinys apskritai pasieks auditoriją laiku.

  • Kriptovaliutų įmonės keičia kryptį: „Coinbase“ ir „Robinhood“ rezultatai siunčia aiškią žinią

    Kriptovaliutų įmonės keičia kryptį: „Coinbase“ ir „Robinhood“ rezultatai siunčia aiškią žinią

    Nuo hype prie tvarumo

    Kriptovaliutų sektorius, ilgus metus gyvenęs iš staigių kainų šuolių ir aktyvios spekuliacijos, vis dažniau priverstas persiorientuoti į stabilesnius pajamų šaltinius. 2026 metų pirmojo ketvirčio viešai skelbti rezultatai parodė, kad mažesni prekybos mastai ir vangesnė mažmeninių investuotojų paklausa ima skaudžiau atsiliepti biržoms ir brokeriams.

    Silpnesnį aktyvumą skatino ne tik kriptovaliutų kainų svyravimai, bet ir platesnis investuotojų atsargumas rizikingesnių aktyvų atžvilgiu. Dėl to įmonės vis labiau akcentuoja paslaugų įvairovę, infrastruktūrą ir produktus, kurie gali generuoti pajamas net ir ramesnėmis rinkos fazėmis.

    „Robinhood“ ir „Coinbase“ ieško naujų variklių

    „Robinhood“ paskelbė, kad kriptovaliutų prekybos pajamos per metus smuko 47 proc., o tai tapo aiškiu signalu, jog vien tik prekybos apimtimis paremtas modelis gali būti trapus. Tuo pat metu bendrovė akcentavo vartotojų dėmesio poslinkį į kitus produktus, ypač į vadinamąsias įvykių sutartis, kurių pajamos augo kelis kartus.

    „Coinbase“ taip pat pranešė apie rezultatus, kurie neatitiko dalies rinkos lūkesčių, tačiau išryškino plėtrą į platesnį instrumentų spektrą. Bendrovė vis aktyviau vysto išvestinių priemonių kryptį, taip pat ieško galimybių pasiūlyti daugiau skirtingų prekybos produktų, kad pajamų srautai mažiau priklausytų nuo vien kriptovaliutų prekybos ciklų.

    „Stengiamės plėsti tai, kuo žmonės gali prekiauti, kad kintant rinkoms visada turėtume paklausų produktą“, – sakė „Coinbase“ finansų vadovė Alesia Haas.

    Biržos stiprina infrastruktūrą ir plečia paslaugas

    „Gemini“ taip pat siekia sumažinti pajamų priklausomybę nuo kriptovaliutų kainų ir prekybos aktyvumo, plėsdama pasiūlą į prognozių rinkas, išvestines priemones ir planuodama žingsnius į tradicinių finansų segmentą. Bendrovė akcentavo ir vartotojų kredito kortelės kryptį, kuri tapo papildomu augimo šaltiniu.

    Kitos rinkos dalyvės, tokios kaip „Bullish“, bando persitvarkyti iš grynos kriptovaliutų biržos į kapitalo rinkų infrastruktūros žaidėją. Tokia strategija atspindi bendrą tendenciją: investuotojai vis dažniau tikisi ne pažadų apie greitą augimą, o aiškių, pasikartojančių pajamų ir veiklos efektyvumo.

    Kripto iždo bendrovės peržiūri dogmas

    Rinkos ciklų priklausomybė ryški ir vadinamosiose kripto iždo bendrovėse, kurios kaupia didelius kriptovaliutų kiekius, siekdamos suteikti investuotojams tiesioginę ekspoziciją. „Strategy“ vadovaujama Michaelo Sayloro atvejis tapo vienu ryškiausių: įmonė pranešė apie didelį grynąjį nuostolį, susijusį su bitkoino kainos smukimu, ir viešai signalizavo, kad gali atsisakyti absoliučios laikysenos niekada neparduoti turimų bitkoinų.

    „Mes parduosime bitkoiną, kai tai bus naudinga bendrovei“, – sakė „Strategy“ prezidentas ir generalinis direktorius Phong Le.

    Tokie pareiškimai rodo platesnį lūžį: net ir agresyviausi kripto ekspozicijos modeliai ima ieškoti lankstumo, o dalis įmonių renkasi aktyvesnį valdymą. Rinkai bręstant, prioritetu tampa ne vien augimo istorija, bet ir gebėjimas išgyventi ilgesnį sąstingį, kai kainos ir apimtys nebekuria lengvų pajamų.

  • „Google“ pristatė Ask Play: naujas DI įrankis žada rasti programėles vietoj jūsų paieškų

    „Google“ pristatė Ask Play: naujas DI įrankis žada rasti programėles vietoj jūsų paieškų

    „Google“ plečia „Play Store“ galimybes ir žada, kad programėlių paieška taps panaši į pokalbį: naujas sprendimas „Ask Play“ turėtų padėti greičiau atsirinkti tinkamas programėles ir žaidimus, nebevartant ilgų sąrašų ir nebeskaitant dešimčių atsiliepimų.

    Naujovė pristatyta per kasmetinę „Google I/O“ kūrėjų konferenciją, kur bendrovė pabrėžė, kad „Ask Play“ veiks kaip DI sluoksnis, leidžiantis klausti natūralia kalba ir gauti rekomendacijas pagal užklausos kontekstą.

    Paieška kaip pokalbis

    „Ask Play“ esmė paprasta: vartotojas galės nurodyti labai konkrečius poreikius, o sistema atrinks programėles pagal kelis kriterijus vienu metu. Pavyzdžiui, ieškant mokslinės fantastikos strateginio žaidimo be reklamų ir be mokamų ribojimų, užklausa galės būti papildyta naujais reikalavimais, tokiais kaip veikimas neprisijungus.

    Tokiu principu „Ask Play“ turėtų suprasti ne tik pirminį klausimą, bet ir vėlesnius patikslinimus. Tai reikšminga, nes tradicinė paieška dažnai remiasi pavieniais raktažodžiais, o ne viso poreikio logika.

    Santraukos sudėtingoms užklausoms

    „Google“ teigia, kad „Ask Play highlights“ funkcija leis gauti aukšto lygio santraukas apie sudėtingas paieškas tiesiog rezultatų puslapyje. Tai gali būti aktualu, kai užklausa apima daug sąlygų ir reikia greitai suprasti, kodėl siūlomos būtent tokios programėlės.

    Praktikoje tai reiškia mažiau laiko vertinant aprašymus, ekrano nuotraukas ir atsiliepimus, nors galutinis sprendimas vis tiek liks vartotojui. Tokios santraukos ypač praverčia, kai reikia atskirti panašias programėles, kurios iš pirmo žvilgsnio atrodo vienodos.

    „Gemini“ taip pat rodys programėles

    Kartu „Google“ pranešė, kad „Gemini“ pokalbių aplinkoje taip pat bus rodomos programėlių rekomendacijos ir susijęs turinys. Integracija numatyta „Android“ ir žiniatinklio versijose, o paleidimas planuojamas artimiausiomis savaitėmis.

    Bendrovė akcentuoja, kad rekomendacijos gali būti pateikiamos ir proaktyviai, kai užklausa natūraliai veda prie konkrečios programėlės poreikio. Pavyzdžiui, planuojant nardymo kelionę ir norint atpažinti jūrų gyvūniją, sistema galės pasiūlyti atitinkamas atpažinimo ar kelionių planavimo programėles.

    Panašiai, domintis retro fotografijos estetika ir ieškant būdų telefone išgauti devintojo dešimtmečio vienkartinių fotoaparatų įspūdį, paieška gali pasiūlyti ne tik patarimus, bet ir konkrečias programėles su atitinkamais filtrais ar fotografavimo režimais.

    Nors „Google“ žada patogesnę atranką, vartotojams išlieka svarbūs įprasti saugumo kriterijai: kūrėjo patikimumas, leidimai, atnaujinimų reguliarumas ir atsiliepimų pobūdis. DI rekomendacijos gali pagreitinti paiešką, tačiau jos nepakeičia atsakingo pasirinkimo.

  • „Google“ pristatė „Spark“: DI agentas dirbs 24/7 net užrakinus telefoną, atliks ir pirkimus

    „Google“ pristatė „Spark“: DI agentas dirbs 24/7 net užrakinus telefoną, atliks ir pirkimus

    „Google“ konferencijoje Google I/O 2026 metais pristatė naują pusiau autonominį DI agentą „Spark“, skirtą kasdienėms užduotims atlikti be nuolatinio naudotojo įsikišimo. Bendrovė jį apibūdina kaip asmeninį agentą, kuris padeda tvarkyti skaitmeninį gyvenimą ir gali veikti nuolat.

    „Spark“ integruojamas su „Google Workspace“ įrankiais, tokiais kaip „Gmail“, „Docs“ ir „Slides“, todėl gali padėti su el. paštu, kalendoriumi, dokumentais ir pristatymais. Esminis pokytis tas, kad agentas iš klausimus atsakančio įrankio tampa aktyviu partneriu, galinčiu realiai atlikti veiksmus.

    „Spark“ veiks debesyje, todėl liks aktyvus net uždarius „Gemini“ programėlę, išjungus nešiojamąjį kompiuterį ar užrakinus telefoną. „Google“ teigia, kad šis modelis leidžia užduotis tęsti fone, o rezultatus pateikti tada, kai naudotojui patogu.

    Pasak „Google“, „Spark“ jau startuoja su „Gemini 3.5“ pagrindu ir bus toliau plečiamas vasarą. Bendrovė taip pat nurodo, kad ateityje agentas gaus daugiau funkcijų, įskaitant galimybę inicijuoti pirkimus.

    „Spark“ koncepcija artima agentiniam „Gemini“ veikimo principui, kai sistema gali valdyti programėles ir atlikti kelių žingsnių užduotis, pavyzdžiui, užsakyti paslaugą ar suplanuoti veiksmų seką. Vis dėlto „Google“ akcentuoja, kad didelės rizikos veiksmams bus taikomi papildomi saugikliai ir patvirtinimas prieš atliekant jautrius veiksmus, pavyzdžiui, siunčiant laiškus ar leidžiant pinigus.

    DI agentų kryptis pastaraisiais metais tampa viena svarbiausių didžiųjų technologijų bendrovių varžybų sričių, nes tikslas yra pereiti nuo pokalbių asistentų prie sistemų, kurios pačios planuoja, vykdo ir prižiūri užduotis. Tokie sprendimai kelia ir papildomų klausimų dėl privatumo, prieigos teisių, klaidų kainos bei aiškaus naudotojo kontrolės mechanizmo, todėl praktinis diegimas dažnai priklauso nuo to, kaip skaidriai apibrėžiami leidimai ir atsakomybės ribos.