Tag: Gemini

  • Kanadiečiai siūlo robotą partnerį: kainuoja iki 56 000 eurų, bet dar mokėsite ir abonementą

    Kanadiečiai siūlo robotą partnerį: kainuoja iki 56 000 eurų, bet dar mokėsite ir abonementą

    Kanados bendrovė „Realbotix“ pristatė dvi humanoidinio roboto „Echo“ versijas, kurios kuriamos kaip pokalbiams ir emocinei sąveikai pritaikyti įrenginiai. Gamintojas tvirtina, kad tokie robotai galėtų būti naudojami švietime, terapijoje bei gerovės sprendimuose, o išvaizda ir mimika esą priartėja prie žmogaus.

    Mažesnis modelis „Echo Tabletop“ yra apie 81 centimetro aukščio ir sveria 11,3 kilogramo. Jo konstrukcija turi 17 judesio laisvės laipsnių, o veidą ir kaklą dengia silikoninė oda, skirta tikroviškesnei mimikai.

    Gamintojo nurodyta kaina siekia 11 950 JAV dolerių, tai yra apie 11 000 eurų. Toks įrenginys orientuotas į ribotesnį judėjimą, tačiau, kaip skelbiama, vis tiek gali palaikyti pokalbius ir reaguoti balsu per integruotus garsiakalbius.

    Daug brangesnis „Echo Full Body“ kainuoja 59 950 JAV dolerių, arba apie 56 000 eurų. Priklausomai nuo versijos, jis yra maždaug 183–196 centimetrų ūgio, sveria apie 40 kilogramų ir turi 39 judesio laisvės laipsnius, todėl gali atlikti sudėtingesnius viršutinės kūno dalies judesius.

    „Echo“ turi veikti su populiariais dirbtinio intelekto pokalbių modeliais, o vartotojams siūloma rinktis iš keturių skirtingų personažų su skirtingais balsais ir bendravimo maniera. Skelbiama, kad robotai gali bendrauti daugiau nei 100 kalbų ir atsakyti ta kalba, kuria į juos kreipiamasi.

    Papildomas modulis „Vinci“ turėtų išplėsti roboto galimybes vietoje apdorojant vaizdą ir aplinkos informaciją. Tarp žadamų funkcijų minimi veido atpažinimas, žvilgsnio sekimas, emocinių signalų aptikimas ir orientacija erdvėje, nors reali tokių sprendimų kokybė paprastai priklauso nuo apšvietimo, kameros ir duomenų apdorojimo ribojimų.

    „Realbotix“ taip pat užsimena apie skaitmeninius personažų atitikmenis, kurie nuo 2027 metų leistų tęsti pokalbį kompiuteryje, planšetėje ar telefone. Toks modelis atitinka platesnę rinkos kryptį, kai fiziniai įrenginiai siejami su programiniais asistentais ir vartotojo profiliu, kad sąveika būtų nuosekli skirtinguose įrenginiuose.

    Net ir įsigijus robotą, naudotojams reikės mokėti už prieigą prie „Robot Configuration App“ prenumeratos. Pradinė kaina nurodoma 19,99 JAV dolerio per mėnesį, tai yra apie 18 eurų, o galutinė suma gali augti priklausomai nuo papildomų paslaugų ar funkcijų.

    Bendrovė planuoja ribotą pirmąją gamybos partiją: 250 vienetų, iš jų 225 staliniai modeliai ir 25 pilno dydžio. Pristatymus ketinama pradėti 2027 metų antroje pusėje, todėl realūs įspūdžiai ir nepriklausomi bandymai greičiausiai paaiškės tik priartėjus gamybai.

    Privatumo tema tokio tipo įrenginiuose išlieka jautriausia, nes robotai gali rinkti itin asmenišką informaciją iš pokalbių ir vaizdo. Gamintojas teigia, kad prisiminimai, pokalbių istorija ir veido atpažinimo duomenys lieka įrenginyje arba suporuotame įrenginyje, tačiau naudojant debesijos paslaugas dalis informacijos gali būti perduodama išoriniams dirbtinio intelekto paslaugų teikėjams.

    Ekspertai nuolat pabrėžia, kad tokiais atvejais svarbiausia yra aiškios duomenų saugojimo taisyklės, šifravimas ir galimybė vartotojui valdyti, kas renkami ir kaip ilgai saugomi duomenys. Augant humanoidinių robotų ir DI asistentų rinkai, privatumo, saugumo bei atsakomybės klausimai tampa ne mažiau svarbūs nei įspūdingos demonstracijos.

  • „Google“ „Gemini“ atėjo į „Android Auto“: navigaciją parinks net pagal jūsų nuotrauką

    „Google“ „Gemini“ atėjo į „Android Auto“: navigaciją parinks net pagal jūsų nuotrauką

    „Google“ pradėjo diegti „Gemini“ asistentą su personalizavimo funkcija „Personal Intelligence“ „Android Auto“ aplinkoje ir automobiliuose su integruota „Android Automotive OS“. Pagrindinė naujovė skirta tam, kad vairuotojai galėtų pateikti sudėtingesnes balso komandas natūralia kalba, neatitraukdami dėmesio nuo kelio.

    Esminis pokytis yra tas, kad asistentas, gavęs vartotojo sutikimą, gali pasitelkti duomenis iš pasirinktų „Google“ paslaugų. Tarp jų minimos „Gmail“, „Google Calendar“, „Google Photos“, „Google Maps“, „YouTube“ ir paieška, tačiau pagal nutylėjimą toks priėjimas būna išjungtas ir valdomas nustatymuose.

    Praktikoje tai reiškia, kad vairuojant galima greičiau gauti kontekstines, su konkrečiu žmogumi susijusias užuominas, pavyzdžiui, priminimus apie susitikimus ar maršrutus į anksčiau lankytas vietas. „Google“ teigimu, tikslas yra patogumas ir saugumas, nes mažėja poreikis rankiniu būdu naršyti telefoną ar ieškoti informacijos ekrane.

    Vienas ryškiausių pavyzdžių susijęs su navigacija: vairuotojas gali paprašyti nuvesti į vietą, matomą anksčiau darytoje nuotraukoje. Jei nuotraukoje yra išsaugoti vietos duomenys, „Gemini“ gali juos interpretuoti ir paruošti maršrutą „Google Maps“ ar kitoje suderinamoje navigacijos programoje, net jei žmogus neprisimena tikslaus adreso.

    „Tai leidžia planuoti kelionę pagal kontekstą, o ne pagal tikslų pavadinimą ar gatvės numerį“, – teigiama „Google“ pristatomuose funkcijos pavyzdžiuose.

    Privatumo klausimui, pasak bendrovės, skiriamas prioritetas: prieiga prie išorinių paslaugų suteikiama tik aiškiai patvirtinus, o ne automatiškai. Automobiliuose su „Android Automotive OS“ asmeniniai duomenys turėtų būti pasiekiami tik tada, kai susietas telefonas yra automobilyje.

    Vartotojams, kurie nenori įjungti personalizavimo, bazinės „Android Auto“ galimybės išlieka tokios pačios. Vis dar galima naudotis navigacija, skambinti, valdyti muziką ir užduoti bendruosius klausimus, tačiau atsakymai nebus pritaikyti pagal asmeninę istoriją, failus ar metaduomenis.

    Diegimas vyksta palaipsniui: pirmiausia naujovės pasiekia „Android Auto“ naudotojus, o vėliau turėtų būti išplėstos ir automobiliams su integruota „Google“ programine įranga. Jei „Personal Intelligence“ jau aktyvuota telefone, prisijungus prie automobilio ji gali įsijungti be papildomų veiksmų, priklausomai nuo nustatymų.

  • „Google“ žemėlapiuose – DI tiesiai į CarPlay ekraną: vairuotojams žada patogesnę navigaciją

    „Google“ atnaujina „Google Maps“ integraciją su „Apple“ „CarPlay“ ir į automobilio ekraną perkelia „Gemini“ funkcijas. Tai reiškia, kad vairuotojai galės bendrauti su DI balsu navigacijos metu, neimdami telefono į rankas ir neperjunginėdami meniu.

    Pagrindinis pokytis tas, kad aktyvios navigacijos metu ekrane turėtų atsirasti „Gemini“ piktograma. Paspaudus ją bus galima užduoti klausimus apie maršrutą, paprašyti rasti sustojimo vietą, degalinę ar kitą objektą pakeliui, taip pat pranešti apie eismo trikdžius.

    Kas keičiasi „CarPlay“ naudotojams?

    Iki šiol „iPhone“ naudotojai „Gemini“ „Google Maps“ programoje galėjo naudoti daugiausia telefone. „CarPlay“ aplinkoje tokio asistento nebuvo, o tai ypač jautėsi lyginant su „Android Auto“, kur balso funkcijos ir gilesnė asistentų integracija paprastai atsiranda greičiau.

    „Google“ teigimu, naujoji integracija skirta sumažinti dėmesio blaškymą kelyje. Praktikoje tai turėtų veikti kaip natūralesnis balso dialogas, kai galima užduoti kelis klausimus iš eilės ir tikslinti prašymą, o ne apsiriboti vienkartinėmis komandomis.

    Kada funkcija pasieks Europą ir Lietuvą?

    Diegimas pradedamas Jungtinėse Amerikos Valstijose, o vėliau funkcija turėtų būti plečiama ir į kitas rinkas. Tikslus grafikas, kada naujovė pasieks Europą ir Lietuvą, gali priklausyti nuo „Google“ diegimo etapų, „CarPlay“ regioninių ypatumų bei programėlės atnaujinimų platinimo per „App Store“.

    Vairuotojams verta atkreipti dėmesį, kad tokios naujovės dažniausiai įjungiamos palaipsniui, todėl net ir gavus „Google Maps“ atnaujinimą daliai naudotojų funkcija gali atsirasti kiek vėliau. Taip pat realus DI galimybių spektras gali skirtis priklausomai nuo kalbos palaikymo ir regiono nustatymų.

  • 6 „Android Auto“ funkcijos, kurios gelbsti kasdien: įjunkite jas ir vairuosite ramiau

    6 „Android Auto“ funkcijos, kurios gelbsti kasdien: įjunkite jas ir vairuosite ramiau

    „Android Auto“ daugeliui vairuotojų tapo kasdieniu įrankiu, tačiau dalis patogių nustatymų lieka nepastebėti. Tinkamai sukonfigūravus sistemą, mažėja poreikis naršyti meniu, o tai reiškia mažiau blaškymosi kelyje.

    Vairuojant svarbiausia, kad pagrindinės komandos būtų pasiekiamos greitai ir aiškiai. Todėl verta skirti kelias minutes nustatymams telefone, nes būtent jie nulemia, ką matysite automobilio ekrane.

    Valdymas šalia žemėlapio

    Vienas praktiškiausių sprendimų yra nedideli medijos valdikliai, rodomi šalia navigacijos. Jie leidžia pristabdyti podcastą ar perjungti dainą neatidarant atskiros grotuvo programėlės, net kai žemėlapis užima didžiąją ekrano dalį.

    Šios funkcijos pavadinimas skirtinguose telefonuose gali skirtis, tačiau paprastai ji randama „Android Auto“ nustatymuose telefone. Dažniausiai ieškoma parinkčių, susijusių su programėlių sparčiaisiais mygtukais arba užduočių juostos valdikliais.

    Tvarkykite programėlių meniu

    Jei kiekvieną kartą tenka slinkti per ilgą sąrašą ieškant mėgstamos muzikos programėlės, verta pertvarkyti piktogramas. „Android Auto“ leidžia keisti programėlių eiliškumą ir paslėpti tas, kurių automobilyje nenaudojate.

    Telefone atverkite „Android Auto“ nustatymus ir pasirinkite paleidiklio pritaikymo parinktį, kuri dažnai vadinama „Customize launcher“. Dažniausiai naudojamas programėles perkelkite į viršų, o nereikalingas išjunkite, kad meniu būtų trumpesnis ir aiškesnis.

    Praktika rodo, kad patogiausia viršuje palikti navigaciją ir vieną pagrindinę muzikos ar podcastų programėlę. Mažiau pasirinkimų ekrane reiškia mažiau laiko akims nukrypti nuo kelio.

    Balso komandos ir suderinamos programėlės

    Kasdienėse situacijose itin praverčia balso komandos, pavyzdžiui, skambučio inicijavimas ar navigacijos paleidimas namo. Asistentą galima įjungti mikrofono piktograma ekrane, o kai kuriuose automobiliuose ir ilgiau paspaudus mygtuką ant vairo.

    Jei norite aktyvuoti asistentą balsu, verta patikrinti telefono nustatymus, susijusius su balso atpažinimu. „Google“ palaipsniui plečia „Gemini“ integraciją, todėl funkcijų rinkinys gali skirtis pagal įrenginį, kalbą ir paslaugos prieinamumą.

    „Android Auto“ palaiko suderinamas muzikos ir podcastų programėles, tad nereikia apsiriboti vienu sprendimu. Kad viskas veiktų sklandžiai, prieš jungiant telefoną prie automobilio verta atsidaryti pasirinktą programėlę, prisijungti ir įsitikinti, jog ji atsiranda „Android Auto“ meniu.

    Svarbu žinoti, kad ne kiekviena telefono programėlė gali būti rodoma automobilio ekrane. Kai kurios funkcijos, ypač susijusios su turiniu, gali reikalauti mokamos prenumeratos, o prieinamumas priklauso nuo šalies ir paslaugos.

    Patogumą kelionėse didina ir belaidis „Android Auto“, tačiau vien „Bluetooth“ čia neužtenka. Reikia, kad automobilis palaikytų belaidį režimą, o telefonas turėtų suderinamą ryšį, dažniausiai per „Wi‑Fi“.

    Jei automobilis palaiko tik laidinį prisijungimą, belaidis režimas neįsijungs vien pakeitus nustatymą. Tokiu atveju laidas gali būti praktiškas ilgose kelionėse, kai telefonui reikia stabilaus įkrovimo.

    Dar viena dažnai pamirštama galimybė yra pasiruošimas kelionei be ryšio. Prieš išvykstant verta telefone atsisiųsti „Google Maps“ žemėlapius naudojimui neprisijungus, kad navigacija veiktų net dingus internetui.

    Naudojant neprisijungus negausite realaus laiko eismo informacijos ir alternatyvių maršrutų pasiūlymų. Dėl to keliaujant verta iš anksto įsivertinti, ar aktualūs spūsčių duomenys, ir periodiškai atnaujinti atsisiųstus žemėlapius.

    Panašų principą galima pritaikyti ir turiniui kelionėje, jei naudojama muzikos ar podcastų programėlė leidžia atsisiųsti įrašus į telefoną. Tokia parengtis ypač naudinga vykstant už miesto ar maršrutuose, kur ryšys yra nepastovus.

  • Niujorko teisėjas neleido atšaukti „Gemini“ ir CFTC susitarimo: lieka 4,6 mln. eurų bauda

    Niujorko teisėjas neleido atšaukti „Gemini“ ir CFTC susitarimo: lieka 4,6 mln. eurų bauda

    JAV federalinis teisėjas Niujorke atmetė bendrą JAV Prekių ateities sandorių prekybos komisijos (CFTC) ir kriptovaliutų biržos „Gemini“ prašymą panaikinti 2025 metų sausį patvirtintą susitarimą (consent order). Šiuo susitarimu „Gemini“ skirta 4,6 mln. eurų civilinė bauda ir nuolatinis įpareigojimas ateityje neteikti CFTC klaidinančios informacijos.

    Sprendimą priėmė Pietinio Niujorko apygardos teismo teisėjas Alvinas Hellersteinas. Jis nurodė, kad abiejų šalių argumentai nėra pakankami, jog būtų atnaujinta byla ar panaikintas jau įsiteisėjęs teismo sprendimas.

    Minėtas susitarimas užbaigė 2022 metais CFTC pateiktą ieškinį, kuriame teigta, kad „Gemini“ agentūros darbuotojams pateikė klaidingų arba klaidinančių reikšmingų faktų vertinant siūlomą bitkoino ateities sandorių produktą. Susitarimas buvo patvirtintas likus maždaug trims savaitėms iki numatyto teismo proceso pradžios.

    2026 metų gegužės 28 dieną CFTC ir „Gemini“ kartu kreipėsi į teismą, prašydamos susitarimą panaikinti. CFTC argumentavo, kad skundas neturėjo būti pateiktas ir esą neatitiktų atnaujintų agentūros vykdymo prioritetų, o „Gemini“ teigė pasirinkusi susitarti dėl esą itin didelio reguliacinio spaudimo.

    Teisėjas pabrėžė, kad tokie teiginiai neparodo reikšmingų pokyčių po sprendimo priėmimo, kurie paprastai reikalingi, norint panaikinti galiojantį teismo patvirtintą susitarimą. Teismo vertinimu, minimi faktai buvo susiję su informacija, kuri galėjo būti žinoma dar iki susitarimo sudarymo, todėl tai nėra naujos aplinkybės.

    „Naujai įgytas žinojimas apie faktus, kurie egzistavo susitarimo sudarymo metu, nėra reikšmingas faktinių aplinkybių pasikeitimas“, – teismo motyvus apibendrino teisėjas.

    Teismas taip pat atmetė argumentą, kad susitarimas buvo priverstinis. Teisėjo vertinimu, „Gemini“ ginčą teismuose vedė apie trejus metus, turėjo laiko įvertinti rizikas ir galiausiai priėmė apskaičiuotą sprendimą susitarti prieš pat procesą.

    Baudos dydis originaliuose dokumentuose buvo 5 mln. JAV dolerių, tačiau šioje publikacijoje suma perskaičiuota į eurus pagal apytikrį 0,92 euro kursą už 1 JAV dolerį ir suapvalinta iki aiškesnio skaičiaus. Kadangi bauda jau buvo sumokėta, sprendimas reiškia, kad ji nėra grąžinama, o nuolatinis įpareigojimas „Gemini“ lieka galioti.

    Ši byla išsiskiria tuo, kad panaikinti susitarimą prašė abi pusės, tačiau teismas priminė svarbų principą: vien to, kad institucija vėliau pakeičia požiūrį ar prioritetus, paprastai nepakanka anksčiau patvirtintam teismo sprendimui perrašyti. Kriptovaliutų rinkai tai signalas, jog net ir kintant reguliuotojų tonui, ankstesni teisiniai įsipareigojimai gali išlikti ilgą laiką.

  • Winklevoss šeima nori Zcash ETF: siūlo 0,25 proc. mokestį, „Nasdaq“ planuoja WINK žymeklį

    Winklevoss šeima nori Zcash ETF: siūlo 0,25 proc. mokestį, „Nasdaq“ planuoja WINK žymeklį

    Kriptovaliutų rinkoje atsiranda dar vienas bandymas pritraukti institucinį kapitalą: Winklevoss šeimos valdoma Winklevoss Asset Services pateikė paraišką JAV Vertybinių popierių ir biržos komisijai dėl biržoje prekiaujamo fondo, kuris tiesiogiai laikytų Zcash (ZEC). Tokie fondai investuotojams leidžia gauti ekspoziciją per reguliuojamas biržas, neperkant pačios kriptovaliutos tiesiogiai.

    Pagal registracijos dokumentus, siūlomas fondas numatytų 0,25 proc. metinį rėmėjo mokestį ir dengtų įprastas veiklos sąnaudas. Planuojama, kad fondas būtų kotiruojamas Nasdaq biržoje su WINK žymekliu.

    Paraiškoje nurodoma, kad kriptovaliutų saugotoju būtų pasirinkta „Gemini Trust Company“, susijusi su Tyleriu ir Cameronu Winklevossais. Tai reikštų, kad fondo struktūroje būtų remiamasi jau veikiančia infrastruktūra, kurią Winklevossai naudoja kriptoturto prekybai ir saugojimui.

    Dokumentuose taip pat įvardijamas partnerystės modelis su „Cypherpunk Technologies“, kuri būtų Zcash ekosistemos partnerė. Numatyta, kad ši bendrovė prisidėtų prie klausimų, susijusių su protokolo plėtra ir ZEC turėtojų apklausomis.

    Konkurencija dėl spot kripto ETF

    Winklevoss paraiška pateikiama augančios konkurencijos fone: JAV rinkoje jau veikia „Grayscale“ Zcash fondas, prekiaujamas su ZCSH žymekliu. Viešai skelbiami duomenys rodo, kad jis per trumpą laiką pritraukė reikšmingą investuotojų dėmesį ir pasiekė didelį valdomo turto mastą.

    Rinkoje matyti ir daugiau bandymų kurti panašius produktus: paraišką yra pateikusi ir „Bitwise“. Tai rodo, kad valdytojai tikisi paklausos nišiniams, konkrečiomis kriptovaliutomis grįstiems produktams, ypač jei mokesčiai išlieka konkurencingi.

    Ką investuotojams reiškia 0,25 proc. mokestis

    0,25 proc. metinis mokestis ETF rinkoje paprastai laikomas žemu, ypač lyginant su produktais, kurie taiko didesnius valdymo ir administravimo mokesčius. Mažesnis mokestis gali tapti svarbiu argumentu investuotojams, nes ilgainiui jis mažina bendrą sąnaudų naštą ir gali pagerinti grąžos ir rizikos santykį.

    Vis dėlto galutinis investuotojų sprendimas dažnai priklauso ne vien nuo mokesčio, bet ir nuo fondo likvidumo, prekybos skirtumų, saugojimo modelio bei reguliuotojo sprendimų. Kad fondas pradėtų prekybą, reikia atitinkamų patvirtinimų, o procesas gali užtrukti.

    Winklevoss istorinis kontekstas

    Winklevossų pavardė JAV kriptoturto rinkoje minima jau daugiau nei dešimtmetį: dar ankstyvuoju laikotarpiu jie siekė įsteigti spot bitkoino ETF, tačiau tuomet SEC paraišką atmetė, argumentuodama rinkos manipuliavimo rizikomis. Dabartinė paraiška dėl Zcash rodo, kad šeima ir toliau laiko ETF formatą svarbia kryptimi kriptovaliutų institucionalizacijai.

    Paraiškoje taip pat minimas neįpareigojantis ketinimas investuoti iki maždaug 93 000 000 eurų į fondo akcijas. Tokia pradinė investuotojo užklausa gali padėti startui, tačiau galutinė paklausa priklausys nuo rinkos sąlygų ir to, kaip investuotojai vertins Zcash perspektyvas.

  • „Google“ pristatė „Gemini 4 Argon“: naujas DI modelis taikosi nukarūnuoti „ChatGPT“

    „Google“ pristatė „Gemini 4 Argon“: naujas DI modelis taikosi nukarūnuoti „ChatGPT“

    „Google“ oficialiai pristatė naują flagmaninį dirbtinio intelekto modelį „Gemini 4 Argon“, kurį bendrovė pozicionuoja kaip reikšmingą šuolį konkurencinėje kovoje su „OpenAI“ ir „Anthropic“. Skelbimas pasirodė po vidinių pokyčių ir vėlavimų, kai buvo peržiūrėtas ankstesnių „Gemini“ versijų leidimų planas.

    Pasak „Google“, „Argon“ sukurtas sudėtingoms užduotims, ypač programavimui, sistemų analizei ir kibernetiniam saugumui. Bendrovė teigia, kad dalyje vidinių testų modelis prilygsta arba lenkia kai kuriuos konkurentų sprendimus, nors kai kuriose programuotojams aktualiose metrikose rezultatai dar nevienodi.

    Kol kas „Gemini 4 Argon“ nėra plačiai prieinamas „Google Gemini“ programėlėje ar „Google“ paieškoje, o diegimas vyksta etapais. Pirmiausia jis perduotas pasirinktiems kibernetinio saugumo partneriams ir įtrauktas į savanoriškas vertinimo programas JAV, kuriose testuojami pažangūs DI modeliai.

    Komerciniams klientams numatytos kainos, skaičiuojamos pagal žetonus: maždaug 2 eurai už 1 000 000 įvesties žetonų ir apie 9 eurai už 1 000 000 išvesties žetonų. Bendrovė taip pat numato dideles nuolaidas talpykloje laikomiems žetonams, taip siekdama paskatinti pakartotinį naudojimą ir sumažinti kaštus.

    Kur „Argon“ jau duoda efektą

    „Google“ teigia, kad modelis jau taikomas vidiniuose darbuose, automatizuojant programuotojų kasdienes užduotis ir optimizuojant infrastruktūrą. Vienas minimų pavyzdžių susijęs su atminties profiliavimu duomenų centruose, kur autonominiai agentai padėjo atlaisvinti daugiau kaip 300 tebibaitų vietos, o potencialas esą siekia iki 1 pebibaito.

    Modelis taip pat naudotas moksliniuose tyrimuose, įskaitant kvantinių algoritmų optimizavimą, kur fiksuotas maždaug 40 proc. pagerėjimas, lyginant su ankstesniais baziniais rezultatais. Tokie pavyzdžiai rodo kryptį, kuria juda didieji technologijų tiekėjai: DI tampa ne tik tekstų generatoriumi, bet ir inžineriniu įrankiu.

    Programavimas, migracijos ir spartinimas

    Vienu sudėtingiausių scenarijų įvardijama didelio masto C ir C++ kodo migracija į „Rust“, kuris pastaraisiais metais dažnai pasirenkamas dėl atminties saugos. „Google“ nurodo, kad tokios migracijos apima tiek dešimtis tūkstančių eilučių bibliotekose, tiek šimtus tūkstančių eilučių sisteminiuose komponentuose.

    Bendrovė pateikia ir našumo optimizavimo pavyzdį, kai agentai atliko SIMD optimizacijas vaizdo dekoderio kode, pakeisdami dešimtis tūkstančių eilučių ir pasiekdami kelis kartus didesnį greitį. Tokios užduotys vertinamos kaip reali praktinė nauda, nes programinio kodo modernizavimas įmonėms dažnai kainuoja brangiai ir užtrunka metus.

    Kibernetinis saugumas ir apsaugos ribos

    Kibernetinio saugumo srityje „Gemini 4 Argon“ pritaikytas pažeidžiamumų aptikimui, patvirtinimui ir taisymui, įskaitant situacijas, kai reikia analizuoti įvairiomis kalbomis parašytą kodą. „Google“ tvirtina, kad modelis gerai pasirodė specializuotuose testuose, kuriuose matuojamas gebėjimas rasti tipines programavimo klaidas ir saugumo spragas.

    „Modelių galia turi būti derinama su atsakingu diegimu, todėl papildomai stipriname apsaugas nuo piktnaudžiavimo“, – sakė „Google“ atstovas.

    Pasak bendrovės, diegiamos priemonės, skirtos mažinti rizikas, susijusias su pavojingų instrukcijų generavimu ir bandymais apeiti apsaugas per prompt injection atakas. Ši kryptis atitinka visos rinkos tendenciją: naujos kartos DI vertinamas ne tik pagal tikslumą, bet ir pagal saugumą, auditą bei atsparumą manipuliacijoms.

    Technologiškai svarbus pokytis yra ir išplėsta konteksto apimtis, leidžianti generuoti ir apdoroti gerokai ilgesnius tekstus vienu ciklu. Tai ypač aktualu programuojant, analizuojant ilgas specifikacijas, teisines bylas ar didelės apimties techninę dokumentaciją.

  • DI jau lenks žmones? Trys modeliai pateikė datas – skirtumai pribloškia

    Diskusijos, kada dirbtinis intelektas galėtų prilygti žmogui ar net jį pranokti, pastaraisiais metais tapo viena karščiausių technologijų temų. Ukrainos portalas Komentarі pabandė tai iliustruoti paprastu eksperimentu: paklausė trijų populiarių modelių „Gemini“, „ChatGPT“ ir „Claude“, kada DI galėtų tapti protingesnis už žmones.

    Atsakymai išsiskyrė: vienas modelis kaip ribą įvardijo 2031 metus, kitas – 2038 metus, trečias – 2040 metus. Nors tokie skaičiai skamba kaip tiksli prognozė, iš tiesų tai labiau skirtingų prielaidų ir neapibrėžtumo atspindys nei patikimas kalendorius.

    Modelis, pateikęs ankstyviausią datą, aiškino, kad lūžis galėtų įvykti tada, kai sistemos gebėtų reikšmingai tobulinti pačios save: automatizuotai kurti geresnius algoritmus, efektyviau mokytis ir greičiau perkelti žinias į naujas užduotis. Tokia idėja dažnai siejama su technologinės singularumo sąvoka, tačiau mokslinėje bendruomenėje ji vertinama nevienareikšmiškai.

    Vidurinę datą minėjęs modelis argumentavo, kad DI proveržį galėtų pagreitinti naujos kartos skaičiavimo metodai ir aparatūra. Viešojoje erdvėje dažnai minimi kvantiniai skaičiavimai, tačiau praktikoje dauguma DI pažangos šiandien vis dar priklauso nuo klasikinių lustų, duomenų centrų masto ir efektyvesnių neuroninių tinklų architektūrų.

    Atsargesnė prognozė, nukelianti galimą lūžį į 2040 metus, labiau remiasi prielaida, kad pažanga bus evoliucinė. Tai reikštų ne vieną staigų šuolį, o laipsnišką gebėjimų plėtrą, kol sistemos galėtų patikimai atlikti daugumą intelektinių užduočių bent jau ne prasčiau už žmogų.

    Svarbu atskirti sąvokas: šiandien plačiai naudojami modeliai yra specializuoti, jie puikiai generuoja tekstą, kodą ar vaizdus, tačiau neturi žmogui būdingo supratimo ir patirties pasaulyje. Todėl diskusijose dažnai vartojamas terminas AGI, apibūdinantis hipotetinį bendrosios paskirties DI, gebantį mokytis ir veikti universaliai įvairiose srityse.

    Dalis tyrėjų pabrėžia, kad vien skaičiavimo galia nėra lemiamas veiksnys. Ribojančiais veiksniais tampa duomenų kokybė, klaidų ir haliucinacijų problema, gebėjimas planuoti ilgas užduočių grandines, patikimumas realiose situacijose, taip pat saugumo ir valdymo klausimai, kurie tampa vis aktualesni diegiant DI į kritines sritis.

    Ne mažiau svarbi ir reguliavimo kryptis: Europos Sąjungoje priimtas DI aktas numato rizika grįstą sistemų priežiūrą ir griežtesnius reikalavimus didelės rizikos sprendimams. Tai gali sulėtinti kai kurių produktų diegimą, tačiau kartu didina pasitikėjimą ir skatina atsakingą vystymą.

    Apibendrinant, trijų modelių nurodytos datos labiau parodo, kokios skirtingos yra prielaidos apie technologijų raidą, o ne tai, kad jau dabar būtų įmanoma tiksliai numatyti lūžio momentą. Kol kas aišku viena: DI gebėjimai sparčiai auga, tačiau klausimas, kada ir ar apskritai jis taps protingesnis už žmones, išlieka atviras tiek moksliškai, tiek politiškai.

  • „Google“ keičia „Gemini“: „Gems“ nyksta, ateina skills, bet nemokama prieiga gali baigtis

    „Google“ keičia „Gemini“: „Gems“ nyksta, ateina skills, bet nemokama prieiga gali baigtis

    „Google“ ruošia reikšmingą „Gemini“ pokytį: iki šiol naudota „Gems“ funkcija, leidusi susikurti individualizuotus DI pagalbininkus su išsamiais nurodymais, bus pakeista nauju sprendimu. Vietoje jos įvedamos vadinamosios skills, kurios turėtų supaprastinti darbą ir suteikti daugiau lankstumo kasdienėse užduotyse.

    Pagrindinis pokytis susijęs su patogumu. Jei anksčiau personalizuotas instrukcijas reikėdavo pasiekti per atskirą skiltį, naujas modelis leis jas iškviesti tiesiai pokalbio lange, panašiai kaip kituose rinkos sprendimuose. Tai reiškia greitesnį perėjimą tarp skirtingų darbo režimų, kai „Gemini“ naudojamas rašymui, analizei ar turinio paruošimui.

    „Google“ nurodo, kad vartotojams, kurie jau buvo susikūrę „Gems“ šablonus, baimintis dėl prarastų nustatymų nereikėtų. Esamos taisyklės ir konfiguracijos turėtų būti automatiškai perkeltos į naują formatą, o iki migracijos pradžios senoji funkcija liks prieinama.

    „Nuo 2026 metais lapkričio 17 dieną automatiškai pradėsime perkelti jūsų „Gems“ į skills“, – sakė „Google“ pranešime vartotojams.

    Pagal viešai aptariamą koncepciją skills turėtų leisti tvarkingiau aprašyti užduotis ir elgsenos taisykles, įtraukti pavyzdinius atsakymus, naudoti failus kontekstui ir aiškiau nurodyti, kokį rezultatą „Gemini“ turi pateikti. Taip pat minima galimybė vienoje užklausoje pritaikyti kelis skirtingus instrukcijų rinkinius, kas iki šiol buvo labiau ribota.

    Vis dėlto didžiausia intriga – prieinamumas. „Gems“ iki šiol buvo pasiekiama ir nemokamai besinaudojantiems vartotojams, tačiau naujesnės skills funkcijos kai kuriose „Gemini“ versijose siejamos su mokamais planais, tokiais kaip „Google AI Pro“ ir „Google AI Ultra“. Kol kas aiškiai nepatvirtinta, ar pilnas skills funkcionalumas išliks nemokamas visiems, ar daliai žmonių teks rinktis prenumeratą.

    Prie pokyčių prisideda ir techniniai signalai, kad diegimas dar nebaigtas. Kai kurie pagalbos puslapiai ar valdymo elementai, susiję su naujomis funkcijomis, vartotojams gali būti laikinai nepasiekiami, todėl tikėtina, kad „Google“ dalį informacijos paviešino anksčiau, nei galutinai paruošė infrastruktūrą.

    Rinkoje toks žingsnis laikomas logišku, nes DI asistentai vis dažniau virsta ne vien pokalbių įrankiais, o darbo platformomis, kur svarbiausia yra pakartojami procesai, komandiniai šablonai ir greitas iškvietimas. Jei „Google“ pavyks skills padaryti patogiai valdomas ir plačiai prieinamas, „Gemini“ galėtų sustiprinti pozicijas konkurencijoje su „Microsoft“, „Anthropic“ ir „OpenAI“ sprendimais.

    Neatmetama, kad platesnis skills paleidimas gali sutapti su naujos kartos „Gemini“ modelio pristatymu. Tokiu atveju vartotojai vienu metu pamatytų ir atnaujintą sąsają, ir naują personalizavimo logiką, tačiau aiškesni atsakymai dėl nemokamos prieigos greičiausiai paaiškės tik artėjant migracijos pradžiai.

  • „Google“ pristatė „Googlebook“: 5 „Android“ nešiojamieji ir kainos, kurios stebina

    „Google“ pristatė „Googlebook“: 5 „Android“ nešiojamieji ir kainos, kurios stebina

    „Google“ žengia į nešiojamųjų rinką

    „Google“ pristatė naują nešiojamųjų kompiuterių kryptį „Googlebook“ ir pirmą kartą viešai parodė penkis pradinius modelius, sukurtus kartu su partneriais. Šie įrenginiai orientuoti į žmones, kurie kasdien naudoja „Android“ telefoną ir nori kuo sklandesnio darbo didesniame ekrane.

    Pirmoji banga startuoja su „Acer“, „Asus“, „Dell“, „HP“ ir „Lenovo“ įrenginiais. Prekybos pradžia numatyta JAV spalio 4 dieną, o netrukus po to jie turėtų pasirodyti ir dalyje kitų rinkų, tačiau apie prieinamumą Lenkijoje ar Lietuvoje kol kas aiškumo nėra.

    Kainos ir komplektacijos: kartelė pakelta

    Pradinė „Googlebook“ kaina siekia apie 830 eurų, tad tai nėra biudžetinė alternatyva. Tokia suma leidžia manyti, kad „Google“ taikosi į aukštesnį segmentą ir siekia konkuruoti ne tik su „Chromebook“, bet ir su tradiciniais „Windows“ bei kitų ekosistemų nešiojamaisiais.

    Gamintojai deklaruoja, kad visi modeliai startuoja mažiausiai su 16 GB operatyviosios atminties. Keturiuose iš penkių kompiuterių montuojami lietimui jautrūs OLED ekranai su 2,8K raiška, o mažiausias „Dell“ modelis turi 2,5K raišką.

    Procesoriai, baterija ir DI funkcijos

    Pirkėjams siūlomi variantai su „Intel“ „Core Ultra“ arba „Qualcomm“ „Snapdragon X Elite“ procesoriais, o baterijos veikimas deklaruojamas iki 14 valandų. Tokia konfigūracijų įvairovė rodo, kad „Google“ nori pasiūlyti tiek klasikinių, tiek energiją taupančių sprendimų, labiau primenančių naują „Windows on Arm“ bangą.

    Kompiuteriai veikia su specialiai pritaikyta „Android“ versija ir integruoja DI funkcijas per „Gemini“. Akcentuojamas vadinamasis magiškas kursorius, kuris turėtų pagreitinti dažniausiai naudojamas užduotis, o taip pat žadama itin greita sinchronizacija su telefonu, turinio perkėlimas ir galimybė kompiuterio ekrane naudoti telefone esančias programėles.

    Dizaino pusėje „Googlebook“ išsiskiria papildoma šviečiančia juosta korpuse ir atskiru klaviatūros mygtuku su G simboliu, skirtu greitam paieškos iškvietimui. Taip pat numatytas pirštų atspaudų skaitytuvas, o bendras sumanymas aiškus: kompiuteris turi tapti „Android“ telefono tęsiniu, o ne atskiru įrenginiu su atskira darbo logika.

    Rinkoje, kur pirkėjai vis dažniau renkasi ekosistemos patogumą, „Google“ siekis sukurti vientisą patirtį gali tapti svarbiu argumentu. Vis dėlto galutinį verdiktą lems realus našumas, programėlių suderinamumas, atnaujinimų politika ir tai, ar „Googlebook“ bus prieinami Europoje už konkurencingą kainą.