CP v2

Tag: Gemini

  • „Google“ pristatė „Gemini 4 Argon“: naujas DI modelis taikosi nukarūnuoti „ChatGPT“

    „Google“ pristatė „Gemini 4 Argon“: naujas DI modelis taikosi nukarūnuoti „ChatGPT“

    „Google“ oficialiai pristatė naują flagmaninį dirbtinio intelekto modelį „Gemini 4 Argon“, kurį bendrovė pozicionuoja kaip reikšmingą šuolį konkurencinėje kovoje su „OpenAI“ ir „Anthropic“. Skelbimas pasirodė po vidinių pokyčių ir vėlavimų, kai buvo peržiūrėtas ankstesnių „Gemini“ versijų leidimų planas.

    Pasak „Google“, „Argon“ sukurtas sudėtingoms užduotims, ypač programavimui, sistemų analizei ir kibernetiniam saugumui. Bendrovė teigia, kad dalyje vidinių testų modelis prilygsta arba lenkia kai kuriuos konkurentų sprendimus, nors kai kuriose programuotojams aktualiose metrikose rezultatai dar nevienodi.

    Kol kas „Gemini 4 Argon“ nėra plačiai prieinamas „Google Gemini“ programėlėje ar „Google“ paieškoje, o diegimas vyksta etapais. Pirmiausia jis perduotas pasirinktiems kibernetinio saugumo partneriams ir įtrauktas į savanoriškas vertinimo programas JAV, kuriose testuojami pažangūs DI modeliai.

    Komerciniams klientams numatytos kainos, skaičiuojamos pagal žetonus: maždaug 2 eurai už 1 000 000 įvesties žetonų ir apie 9 eurai už 1 000 000 išvesties žetonų. Bendrovė taip pat numato dideles nuolaidas talpykloje laikomiems žetonams, taip siekdama paskatinti pakartotinį naudojimą ir sumažinti kaštus.

    Kur „Argon“ jau duoda efektą

    „Google“ teigia, kad modelis jau taikomas vidiniuose darbuose, automatizuojant programuotojų kasdienes užduotis ir optimizuojant infrastruktūrą. Vienas minimų pavyzdžių susijęs su atminties profiliavimu duomenų centruose, kur autonominiai agentai padėjo atlaisvinti daugiau kaip 300 tebibaitų vietos, o potencialas esą siekia iki 1 pebibaito.

    Modelis taip pat naudotas moksliniuose tyrimuose, įskaitant kvantinių algoritmų optimizavimą, kur fiksuotas maždaug 40 proc. pagerėjimas, lyginant su ankstesniais baziniais rezultatais. Tokie pavyzdžiai rodo kryptį, kuria juda didieji technologijų tiekėjai: DI tampa ne tik tekstų generatoriumi, bet ir inžineriniu įrankiu.

    Programavimas, migracijos ir spartinimas

    Vienu sudėtingiausių scenarijų įvardijama didelio masto C ir C++ kodo migracija į „Rust“, kuris pastaraisiais metais dažnai pasirenkamas dėl atminties saugos. „Google“ nurodo, kad tokios migracijos apima tiek dešimtis tūkstančių eilučių bibliotekose, tiek šimtus tūkstančių eilučių sisteminiuose komponentuose.

    Bendrovė pateikia ir našumo optimizavimo pavyzdį, kai agentai atliko SIMD optimizacijas vaizdo dekoderio kode, pakeisdami dešimtis tūkstančių eilučių ir pasiekdami kelis kartus didesnį greitį. Tokios užduotys vertinamos kaip reali praktinė nauda, nes programinio kodo modernizavimas įmonėms dažnai kainuoja brangiai ir užtrunka metus.

    Kibernetinis saugumas ir apsaugos ribos

    Kibernetinio saugumo srityje „Gemini 4 Argon“ pritaikytas pažeidžiamumų aptikimui, patvirtinimui ir taisymui, įskaitant situacijas, kai reikia analizuoti įvairiomis kalbomis parašytą kodą. „Google“ tvirtina, kad modelis gerai pasirodė specializuotuose testuose, kuriuose matuojamas gebėjimas rasti tipines programavimo klaidas ir saugumo spragas.

    „Modelių galia turi būti derinama su atsakingu diegimu, todėl papildomai stipriname apsaugas nuo piktnaudžiavimo“, – sakė „Google“ atstovas.

    Pasak bendrovės, diegiamos priemonės, skirtos mažinti rizikas, susijusias su pavojingų instrukcijų generavimu ir bandymais apeiti apsaugas per prompt injection atakas. Ši kryptis atitinka visos rinkos tendenciją: naujos kartos DI vertinamas ne tik pagal tikslumą, bet ir pagal saugumą, auditą bei atsparumą manipuliacijoms.

    Technologiškai svarbus pokytis yra ir išplėsta konteksto apimtis, leidžianti generuoti ir apdoroti gerokai ilgesnius tekstus vienu ciklu. Tai ypač aktualu programuojant, analizuojant ilgas specifikacijas, teisines bylas ar didelės apimties techninę dokumentaciją.

  • DI jau lenks žmones? Trys modeliai pateikė datas – skirtumai pribloškia

    Diskusijos, kada dirbtinis intelektas galėtų prilygti žmogui ar net jį pranokti, pastaraisiais metais tapo viena karščiausių technologijų temų. Ukrainos portalas Komentarі pabandė tai iliustruoti paprastu eksperimentu: paklausė trijų populiarių modelių „Gemini“, „ChatGPT“ ir „Claude“, kada DI galėtų tapti protingesnis už žmones.

    Atsakymai išsiskyrė: vienas modelis kaip ribą įvardijo 2031 metus, kitas – 2038 metus, trečias – 2040 metus. Nors tokie skaičiai skamba kaip tiksli prognozė, iš tiesų tai labiau skirtingų prielaidų ir neapibrėžtumo atspindys nei patikimas kalendorius.

    Modelis, pateikęs ankstyviausią datą, aiškino, kad lūžis galėtų įvykti tada, kai sistemos gebėtų reikšmingai tobulinti pačios save: automatizuotai kurti geresnius algoritmus, efektyviau mokytis ir greičiau perkelti žinias į naujas užduotis. Tokia idėja dažnai siejama su technologinės singularumo sąvoka, tačiau mokslinėje bendruomenėje ji vertinama nevienareikšmiškai.

    Vidurinę datą minėjęs modelis argumentavo, kad DI proveržį galėtų pagreitinti naujos kartos skaičiavimo metodai ir aparatūra. Viešojoje erdvėje dažnai minimi kvantiniai skaičiavimai, tačiau praktikoje dauguma DI pažangos šiandien vis dar priklauso nuo klasikinių lustų, duomenų centrų masto ir efektyvesnių neuroninių tinklų architektūrų.

    Atsargesnė prognozė, nukelianti galimą lūžį į 2040 metus, labiau remiasi prielaida, kad pažanga bus evoliucinė. Tai reikštų ne vieną staigų šuolį, o laipsnišką gebėjimų plėtrą, kol sistemos galėtų patikimai atlikti daugumą intelektinių užduočių bent jau ne prasčiau už žmogų.

    Svarbu atskirti sąvokas: šiandien plačiai naudojami modeliai yra specializuoti, jie puikiai generuoja tekstą, kodą ar vaizdus, tačiau neturi žmogui būdingo supratimo ir patirties pasaulyje. Todėl diskusijose dažnai vartojamas terminas AGI, apibūdinantis hipotetinį bendrosios paskirties DI, gebantį mokytis ir veikti universaliai įvairiose srityse.

    Dalis tyrėjų pabrėžia, kad vien skaičiavimo galia nėra lemiamas veiksnys. Ribojančiais veiksniais tampa duomenų kokybė, klaidų ir haliucinacijų problema, gebėjimas planuoti ilgas užduočių grandines, patikimumas realiose situacijose, taip pat saugumo ir valdymo klausimai, kurie tampa vis aktualesni diegiant DI į kritines sritis.

    Ne mažiau svarbi ir reguliavimo kryptis: Europos Sąjungoje priimtas DI aktas numato rizika grįstą sistemų priežiūrą ir griežtesnius reikalavimus didelės rizikos sprendimams. Tai gali sulėtinti kai kurių produktų diegimą, tačiau kartu didina pasitikėjimą ir skatina atsakingą vystymą.

    Apibendrinant, trijų modelių nurodytos datos labiau parodo, kokios skirtingos yra prielaidos apie technologijų raidą, o ne tai, kad jau dabar būtų įmanoma tiksliai numatyti lūžio momentą. Kol kas aišku viena: DI gebėjimai sparčiai auga, tačiau klausimas, kada ir ar apskritai jis taps protingesnis už žmones, išlieka atviras tiek moksliškai, tiek politiškai.

  • „Google“ keičia „Gemini“: „Gems“ nyksta, ateina skills, bet nemokama prieiga gali baigtis

    „Google“ keičia „Gemini“: „Gems“ nyksta, ateina skills, bet nemokama prieiga gali baigtis

    „Google“ ruošia reikšmingą „Gemini“ pokytį: iki šiol naudota „Gems“ funkcija, leidusi susikurti individualizuotus DI pagalbininkus su išsamiais nurodymais, bus pakeista nauju sprendimu. Vietoje jos įvedamos vadinamosios skills, kurios turėtų supaprastinti darbą ir suteikti daugiau lankstumo kasdienėse užduotyse.

    Pagrindinis pokytis susijęs su patogumu. Jei anksčiau personalizuotas instrukcijas reikėdavo pasiekti per atskirą skiltį, naujas modelis leis jas iškviesti tiesiai pokalbio lange, panašiai kaip kituose rinkos sprendimuose. Tai reiškia greitesnį perėjimą tarp skirtingų darbo režimų, kai „Gemini“ naudojamas rašymui, analizei ar turinio paruošimui.

    „Google“ nurodo, kad vartotojams, kurie jau buvo susikūrę „Gems“ šablonus, baimintis dėl prarastų nustatymų nereikėtų. Esamos taisyklės ir konfiguracijos turėtų būti automatiškai perkeltos į naują formatą, o iki migracijos pradžios senoji funkcija liks prieinama.

    „Nuo 2026 metais lapkričio 17 dieną automatiškai pradėsime perkelti jūsų „Gems“ į skills“, – sakė „Google“ pranešime vartotojams.

    Pagal viešai aptariamą koncepciją skills turėtų leisti tvarkingiau aprašyti užduotis ir elgsenos taisykles, įtraukti pavyzdinius atsakymus, naudoti failus kontekstui ir aiškiau nurodyti, kokį rezultatą „Gemini“ turi pateikti. Taip pat minima galimybė vienoje užklausoje pritaikyti kelis skirtingus instrukcijų rinkinius, kas iki šiol buvo labiau ribota.

    Vis dėlto didžiausia intriga – prieinamumas. „Gems“ iki šiol buvo pasiekiama ir nemokamai besinaudojantiems vartotojams, tačiau naujesnės skills funkcijos kai kuriose „Gemini“ versijose siejamos su mokamais planais, tokiais kaip „Google AI Pro“ ir „Google AI Ultra“. Kol kas aiškiai nepatvirtinta, ar pilnas skills funkcionalumas išliks nemokamas visiems, ar daliai žmonių teks rinktis prenumeratą.

    Prie pokyčių prisideda ir techniniai signalai, kad diegimas dar nebaigtas. Kai kurie pagalbos puslapiai ar valdymo elementai, susiję su naujomis funkcijomis, vartotojams gali būti laikinai nepasiekiami, todėl tikėtina, kad „Google“ dalį informacijos paviešino anksčiau, nei galutinai paruošė infrastruktūrą.

    Rinkoje toks žingsnis laikomas logišku, nes DI asistentai vis dažniau virsta ne vien pokalbių įrankiais, o darbo platformomis, kur svarbiausia yra pakartojami procesai, komandiniai šablonai ir greitas iškvietimas. Jei „Google“ pavyks skills padaryti patogiai valdomas ir plačiai prieinamas, „Gemini“ galėtų sustiprinti pozicijas konkurencijoje su „Microsoft“, „Anthropic“ ir „OpenAI“ sprendimais.

    Neatmetama, kad platesnis skills paleidimas gali sutapti su naujos kartos „Gemini“ modelio pristatymu. Tokiu atveju vartotojai vienu metu pamatytų ir atnaujintą sąsają, ir naują personalizavimo logiką, tačiau aiškesni atsakymai dėl nemokamos prieigos greičiausiai paaiškės tik artėjant migracijos pradžiai.

  • „Google“ pristatė „Googlebook“: 5 „Android“ nešiojamieji ir kainos, kurios stebina

    „Google“ pristatė „Googlebook“: 5 „Android“ nešiojamieji ir kainos, kurios stebina

    „Google“ žengia į nešiojamųjų rinką

    „Google“ pristatė naują nešiojamųjų kompiuterių kryptį „Googlebook“ ir pirmą kartą viešai parodė penkis pradinius modelius, sukurtus kartu su partneriais. Šie įrenginiai orientuoti į žmones, kurie kasdien naudoja „Android“ telefoną ir nori kuo sklandesnio darbo didesniame ekrane.

    Pirmoji banga startuoja su „Acer“, „Asus“, „Dell“, „HP“ ir „Lenovo“ įrenginiais. Prekybos pradžia numatyta JAV spalio 4 dieną, o netrukus po to jie turėtų pasirodyti ir dalyje kitų rinkų, tačiau apie prieinamumą Lenkijoje ar Lietuvoje kol kas aiškumo nėra.

    Kainos ir komplektacijos: kartelė pakelta

    Pradinė „Googlebook“ kaina siekia apie 830 eurų, tad tai nėra biudžetinė alternatyva. Tokia suma leidžia manyti, kad „Google“ taikosi į aukštesnį segmentą ir siekia konkuruoti ne tik su „Chromebook“, bet ir su tradiciniais „Windows“ bei kitų ekosistemų nešiojamaisiais.

    Gamintojai deklaruoja, kad visi modeliai startuoja mažiausiai su 16 GB operatyviosios atminties. Keturiuose iš penkių kompiuterių montuojami lietimui jautrūs OLED ekranai su 2,8K raiška, o mažiausias „Dell“ modelis turi 2,5K raišką.

    Procesoriai, baterija ir DI funkcijos

    Pirkėjams siūlomi variantai su „Intel“ „Core Ultra“ arba „Qualcomm“ „Snapdragon X Elite“ procesoriais, o baterijos veikimas deklaruojamas iki 14 valandų. Tokia konfigūracijų įvairovė rodo, kad „Google“ nori pasiūlyti tiek klasikinių, tiek energiją taupančių sprendimų, labiau primenančių naują „Windows on Arm“ bangą.

    Kompiuteriai veikia su specialiai pritaikyta „Android“ versija ir integruoja DI funkcijas per „Gemini“. Akcentuojamas vadinamasis magiškas kursorius, kuris turėtų pagreitinti dažniausiai naudojamas užduotis, o taip pat žadama itin greita sinchronizacija su telefonu, turinio perkėlimas ir galimybė kompiuterio ekrane naudoti telefone esančias programėles.

    Dizaino pusėje „Googlebook“ išsiskiria papildoma šviečiančia juosta korpuse ir atskiru klaviatūros mygtuku su G simboliu, skirtu greitam paieškos iškvietimui. Taip pat numatytas pirštų atspaudų skaitytuvas, o bendras sumanymas aiškus: kompiuteris turi tapti „Android“ telefono tęsiniu, o ne atskiru įrenginiu su atskira darbo logika.

    Rinkoje, kur pirkėjai vis dažniau renkasi ekosistemos patogumą, „Google“ siekis sukurti vientisą patirtį gali tapti svarbiu argumentu. Vis dėlto galutinį verdiktą lems realus našumas, programėlių suderinamumas, atnaujinimų politika ir tai, ar „Googlebook“ bus prieinami Europoje už konkurencingą kainą.

  • 5 dalykai, kurių niekada nepatikėkite DI pokalbių robotams: klaida gali brangiai kainuoti

    DI patogumas turi kainą

    DI pokalbių robotai, tokie kaip „ChatGPT“, „Gemini“ ar „Claude“, vis dažniau naudojami tekstams, idėjoms, dokumentams ir kasdienėms užduotims. Tačiau kuo detaliau aprašoma situacija ar įkeliami failai, tuo didesnė rizika, kad jautrūs duomenys bus panaudoti ne taip, kaip tikitės.

    Nors dalis paslaugų siūlo privatumo nustatymus, pokalbių turinys gali būti saugomas, peržiūrimas kokybės gerinimo tikslais ar panaudojamas saugumo incidentų tyrimui. Todėl svarbiausia taisyklė paprasta: jei informacija galėtų pakenkti jums ar jūsų organizacijai, jos geriau nekelti į viešą DI įrankį.

    Asmens ir finansiniai duomenys

    Venkite siųsti duomenis, kurie tiesiogiai identifikuoja žmogų: vardą ir pavardę, asmens kodą, paso ar tapatybės dokumento numerius, gyvenamosios vietos adresą, telefono numerį. Atsargiai vertinkite ir gyvenimo aprašymus, sutartis ar prašymus, nes juose dažnai būna perteklinių identifikatorių.

    Ypač pavojingi finansiniai duomenys: mokėjimo kortelių numeriai, banko sąskaitos, prisijungimai, mokesčių dokumentai, atlyginimo detalės ar investicijų suvestinės. Dažniausiai patarimui pakanka situaciją aprašyti bendrai, nenurodant konkrečių rekvizitų.

    Sveikata, intymumas ir darbo paslaptys

    DI gali padėti suprasti medicininius terminus ar suformuluoti klausimus gydytojui, bet tai nereiškia, kad verta kelti ligos istorijas, tyrimų išklotines ar dokumentus su vardu, diagnoze ir įstaigų žymomis. Tokia informacija yra jautri ir gali tapti taikiniu sukčiams ar šantažui.

    Panašiai ir su intymiais ar itin asmeniškais pasakojimais: ilgas dialogas su ramiu ir palaikančiu botu gali sukurti klaidingą saugumo jausmą. Vis dėlto tokias detales geriau pasilikti sau arba aptarti su žmogumi specialistu, o ne kaupti pokalbių istorijoje.

    Ne mažiau svarbu ir darbinė informacija: vidiniai dokumentai, klientų duomenys, komercinės sąlygos, kainodara, slaptažodžių valdymo praktikos, programinis kodas, informacija, saugoma konfidencialumo sutartimis. Net jei tik norite greičiau parengti laišką ar ataskaitą, į viešą DI paslaugą keliami failai gali tapti nutekėjimo rizika.

    Ką daryti, jei jau pasidalijote

    Jei jautrūs duomenys jau pateko į DI pokalbį, pirmiausia ištrinkite konkrečią istoriją ir peržiūrėkite naudojamos paslaugos privatumo nustatymus. Kai kurios platformos leidžia išjungti pokalbių naudojimą tobulinimui arba valdyti duomenų saugojimo terminus.

    Ateityje saugiau naudoti anonimizavimą: vietoje realių vardų rašyti neutralias žymas, o dokumentuose prieš įkeliant pašalinti identifikuojančią informaciją. Jei užduotis susijusi su darbu, verta rinktis organizacijos patvirtintus įrankius ir vidines taisykles, o ne improvizuoti su viešomis paslaugomis.

  • „Google“ DI „Gemini“ per testą įsilaužė į 3 įmones: kas nutiko ir kodėl tai kelia nerimą

    „Google“ DI „Gemini“ per testą įsilaužė į 3 įmones: kas nutiko ir kodėl tai kelia nerimą

    Per išorinį kibernetinio saugumo vertinimą „Google“ dirbtinio intelekto modelis „Gemini“ gavo neautorizuotą prieigą prie trijų realių įmonių sistemų. Incidentas, kaip teigiama, įvyko 2026 metais gegužę, kai testus vykdė tyrimų bendrovė Irregular. Tai vadinama pirmuoju plačiau aprašytu atveju, kai „Google“ autonomiškas DI tokio pobūdžio veiksmus atliko už testinės aplinkos ribų.

    Pagal oficialiai aptariamą versiją, vertinimas turėjo vykti izoliuotoje, nuo interneto atjungtoje aplinkoje ir naudoti fiktyvius taikinius. Tačiau dėl konfigūracijos klaidos „Gemini“ esą gavo prieigą prie atviro interneto. Prisijungęs prie tinklo modelis pradėjo realias įmones klaidingai laikyti pratybų tikslais.

    Kaip DI pasiekė sistemas

    Vienu atveju „Gemini“ bandė išgauti duomenis iš simuliuojamos įmonės programinės įrangos, tačiau pavadinimas sutapo su realiai egzistuojančia bendrove. Modelis atspėjo slaptažodį ir įveikė tikro serviso apsaugą. Likusiais dviem atvejais DI aptiko prisijungimo duomenis viešuose kodo saugyklų įrašuose ir jais pasinaudojo prisijungdamas prie saugomų sistemų.

    „Google“ atstovai nurodė, kad „Gemini“ nutraukė veiksmus, kai suprato, jog sąveikauja su realiais subjektais. Taip pat pabrėžta, kad automatiniai saugikliai suveikė, o pažeistos sistemos nepatyrė žalos. Vis dėlto pats faktas, kad testavimo metu DI galėjo peržengti ribas, išryškino silpną vietą ne tik modelių elgsenoje, bet ir testų organizavime.

    Kodėl tokie atvejai kartojasi

    Pastaraisiais metais daugėja vadinamųjų agentinių DI sistemų, kurios ne tik generuoja tekstą, bet ir vykdo veiksmus: naršo internete, naudoja įrankius, jungiasi prie paslaugų, automatizuoja užduotis. Kuo daugiau teisių ir priėjimų suteikiama agentams, tuo didesnė rizika, kad klaida konfigūracijoje ar netiksliai suformuluotas tikslas nuves prie nepageidaujamo rezultato.

    Ši istorija įsipaišo į platesnį kontekstą, kuriame technologijų bendrovės ir nepriklausomi vertintojai ieško būdų, kaip realistiškai patikrinti modelių atsparumą piktnaudžiavimui. Tuo pačiu tai kelia dilemą: testai turi būti pakankamai artimi realybei, tačiau privalo turėti griežtas technines ribas, kad „išėjimas į internetą“ taptų neįmanomas net ir įvykus klaidai.

    Reguliavimas ir sektoriaus reakcija

    Incidentai, susiję su autonomiškų sistemų elgsena, dar labiau paaštrina diskusijas dėl privalomų saugumo standartų. Europos Sąjungoje DI rizikos valdymo kryptį stiprina DI aktas, o kibernetinio saugumo srityje vis didesnę reikšmę įgauna tiekimo grandinės kontrolė, pažeidžiamumų atskleidimo tvarka ir incidentų pranešimo disciplina. Praktikoje tai reiškia, kad vien techninių pažadų nebeužtenka, o testavimo procedūros turės tapti audituojamos ir atsekamos.

    Irregular teigimu, nustatytos procedūrinės spragos buvo pašalintos per kelias savaites nuo aptikimo, o dabar rengiami saugesni gerosios praktikos principai DI kibernetinio saugumo vertinimams. „Google“ nurodė, kad apie situaciją informavo tris paveiktus subjektus ir kartu su mokymų partneriu koregavo testavimo procesus.

    „Užtikrinome, kad trys paveikti subjektai buvo informuoti, ir kartu su mūsų mokymų partneriu įgyvendinome procesų pakeitimus“, – sakė „Google“ saugumo inžinerijos viceprezidentė Heather Adkins.

    Nors šiuo atveju kalbama apie klaidą testavimo metu, ekspertai pabrėžia, kad panašūs scenarijai yra signalas visai rinkai. Didėjant agentų galimybėms, svarbiausia tampa principas mažiausios būtinos prieigos, aiškios „užtvaros“ nuo viešo interneto, patikimi stebėsenos žurnalai ir greitas incidentų eskalavimas, kai tik DI elgesys nukrypsta nuo numatyto.

  • „Google“ Gemini pagaliau atkeliauja į Windows: ką gaus vartotojai ir kodėl tai svarbu

    „Google“ Gemini pagaliau atkeliauja į Windows: ką gaus vartotojai ir kodėl tai svarbu

    „Google“ pranešė plečianti „Gemini“ programėlės prieinamumą ir pradeda siūlyti atskirą darbalaukio versiją kompiuteriams su Windows. Iki šiol dauguma naudotojų „Gemini“ kompiuteryje pasiekdavo per naršyklę, o atskira programėlė anksčiau pasirodė „macOS“ aplinkoje.

    Naujoji versija skirta ne tik Windows 11. „Google“ nurodo, kad programėlė veiks ir Windows 10, nors „Microsoft“ šiai sistemai jau yra nutraukusi oficialų palaikymą, o tai kelia papildomų klausimų dėl saugumo ir atnaujinimų praktikoje.

    Darbalaukio programėlė paprastai reiškia patogesnę kasdienę darbo eigą: greitesnį paleidimą, atskirą langą be naršyklės skirtukų ir paprastesnį perjungimą tarp užduočių. Tokie pokyčiai ypač aktualūs tiems, kurie DI įrankius naudoja rašymui, informacijos paieškai, apibendrinimui ar dokumentų ruošimui darbo metu.

    „Google“ pastaraisiais mėnesiais aktyviai didina „Gemini“ pasiekiamumą skirtingose platformose, siekdama išlaikyti vartotojus savo ekosistemoje. Darbalaukio aplikacijos Windows aplinkai atsiradimas taip pat didina tikimybę, kad „Gemini“ taps dažniau naudojamu kasdieniu įrankiu biuruose, švietimo įstaigose ir namų kompiuteriuose.

    Kompanija anksčiau skelbė, kad „Gemini“ naudotojų skaičius pasaulyje jau perkopė 1 000 000 000, o kai kurios funkcijos, pavyzdžiui, vaizdų generavimas, naudojamos itin intensyviai. Plėtra į Windows gali dar labiau padidinti šiuos rodiklius, nes būtent ši operacinė sistema išlieka viena dažniausiai naudojamų kompiuteriuose.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad DI įrankių plėtra darbalaukyje yra bendra rinkos tendencija: vartotojai nori ne tik pokalbių lango, bet ir patogios integracijos su kasdieniais procesais. Todėl tikėtina, kad artimiausiu metu „Google“ daugiau dėmesio skirs darbalaukio patirčiai, įskaitant darbo su langais, pranešimais ir greitais veiksmais patobulinimus.

  • „Google“ žada 13 mlrd. eurų Suomijai: DI duomenų centrų bumas keičia Europą

    „Google“ žada 13 mlrd. eurų Suomijai: DI duomenų centrų bumas keičia Europą

    Didžiausia „Google“ investicija Europoje

    „Google“ paskelbė per artimiausius dvejus metus Suomijoje investuosianti mažiausiai 13 mlrd. eurų į duomenų centrus ir su jais susijusią skaitmeninę infrastruktūrą. Tai didžiausia vienkartinė bendrovės investicija Europoje, orientuota į DI paslaugų augimą.

    Planuojama plėtra apimtų kelias savivaldybes, įskaitant Hamina, Kajaani, Muhos ir Vaala. Šie objektai turėtų aptarnauti įvairias „Google“ paslaugas, tarp jų ir „Gemini“.

    „„Google“ sprendimas aiškiai parodo mūsų stiprybes. Duomenų ekonomikos vertė gerokai viršija tiesiogines investicijas, nes skatina inovacijas, mokslinius tyrimus ir plėtrą“, – sakė Suomijos ministras pirmininkas Petteri Orpo.

    Bendrovė nurodo, kad statybos darbai būtų vykdomi 2027 ir 2028 metais. „Google“ vertinimu, investicijos galėtų kasmet pridėti apie 3,6 mlrd. eurų Suomijos BVP ir paremti daugiau kaip 37 000 darbo vietų, iš jų apie 16 000 statybų sektoriuje.

    Pasibaigus intensyviausiems statybų etapams, prognozuojama, kad duomenų centrų veikla ir su ja susijusios grandys kasmet palaikytų apie 7 000 darbo vietų. Tai apimtų inžinerines, eksploatavimo, tiekimo, taip pat vietos paslaugų sektoriaus roles.

    Kodėl pasirinkta Suomija

    Suomija tampa vis patrauklesnė duomenų centrams dėl vėsaus klimato, kuris mažina aušinimo sąnaudas. Duomenų centrai generuoja daug šilumos ir reikalauja didžiulių elektros kiekių, todėl natūralios aušinimo sąlygos tampa konkurenciniu pranašumu.

    Kitas veiksnys yra elektros tiekimo stabilumas ir palyginti palanki kaina, kurią užtikrina branduolinė energetika, vėjo ir hidroelektrinės. Šis derinys pastaraisiais metais paskatino visos šalies duomenų centrų plėtros bangą.

    Kas keičiasi Europoje

    Investicijų mastas rodo, kad DI infrastruktūra Europoje tampa strateginiu prioritetu, o konkurencija persikelia į energijos, tinklų pajėgumų ir reguliavimo lauką. Dideliems skaičiavimams reikalinga ne tik elektra, bet ir patikimas perdavimo tinklas, žemės sklypai, vandens ištekliai bei aiškios leidimų procedūros.

    Tokie projektai vis dažniau vertinami ir per tvarumo prizmę: svarbu, iš kokių šaltinių gaunama energija, kaip panaudojama perteklinė šiluma ir kokį poveikį infrastruktūra daro vietos aplinkai. „Google“ teigia, kad dalis lėšų būtų skiriama švarios energijos projektams, biologinei įvairovei, švietimui, tyrimams ir darbuotojų kompetencijų ugdymui.

    „Google“ Suomijoje veikia nuo 2009 metų, kai įsigijo nenaudojamą popieriaus fabriką Hamina mieste ir jį pritaikė duomenų centro veiklai. Nuo tada objektas buvo nuosekliai plečiamas, o dabartinis planas reikštų dar spartesnį plėtros tempą, susietą su DI paslaugų paklausos augimu.

    Tuo pat metu Suomijos vyriausybei tokios investicijos tampa ir ekonominės politikos instrumentu, ypač esant silpnesniam augimui ir aukštesniam nedarbui. Duomenų ekonomika šiuo metu laikoma viena iš sričių, galinčių atnešti didelį kapitalą ir sukurti apčiuopiamą darbo vietų efektą.

  • „Google“ Pixel 11 Pro teste: HiLight žada stebuklus, bet kainos šokas ir 120 kartų priartinimas

    „Google“ Pixel 11 Pro teste: HiLight žada stebuklus, bet kainos šokas ir 120 kartų priartinimas

    „Google“ Pixel 11 Pro jau netrukus pasirodo atviroje prekyboje, o pirmieji bandymai rodo aiškią kryptį: tai telefonas, kuris labiausiai remiasi programine patirtimi, DI funkcijomis ir kamera. Nors dizainas iš pirmo žvilgsnio primena ankstesnį modelį, kai kurie pokyčiai susiję būtent su fotografija ir naujomis pranešimų galimybėmis.

    Pakuotėje laikomasi pastarųjų metų tendencijos: mažiau priedų, daugiau dėmesio tvarumui. Įprastai neįdedamas įkroviklis, todėl pirkėjui dažnai tenka įsivertinti, ar turimi įkrovimo įrenginiai atitinka norimą greitį ir standartus, ypač jei planuojamas belaidis įkrovimas.

    Ekranas ir kasdienė patirtis

    Telefonas turi 6,3 colio OLED tipo „Super Actua“ ekraną, orientuotą į tuos, kurie nenori itin didelio įrenginio. Skiriamoji geba 1 280 x 2 856 taškų ir HDR10+ palaikymas užtikrina ryškų vaizdą tiek naršant, tiek žiūrint vaizdo turinį.

    Maksimalus ryškumas siekia 3 600 nitų, todėl ekranas išlieka įskaitomas ir ryškioje saulės šviesoje. LTPO technologija leidžia adaptuoti atnaujinimo dažnį nuo 1 iki 120 Hz, o tai padeda suderinti sklandumą ir baterijos taupymą.

    Ekraną dengia „Corning Gorilla Glass Victus 2“, kuris realybėje dažniausiai reiškia didesnį atsparumą smulkiems subraižymams ir kritimams, tačiau visiškos apsaugos negarantuoja. Praktikoje tokio tipo stiklai geriausiai atsiskleidžia su dėklu ar apsauginiu stiklu, ypač aktyviai naudojant telefoną lauke.

    HiLight: gera idėja, dar trūksta turinio

    Ryškiausia naujovė yra HiLight funkcija, skirta pranešimams, kai telefonas padėtas ekranu žemyn. Tuomet spalvotos LED lemputės praneša apie pasirinktus įvykius, o pati idėja orientuota į mažesnį ekranų tikrinimą ir greitesnį „pamatyti ir suprasti“ principą.

    Pirmuose bandymuose HiLight veikia, tačiau integracijų apimtis dar kukli. Daugiausia dėmesio skiriama sąveikoms su „Gemini“ ir pranešimams iš telefono skambučių bei „WhatsApp“, ypač iš pasirinktų kontaktų, todėl potencialas didelis, bet reali nauda kol kas priklauso nuo to, kaip greitai bus išplėstas palaikomų programų sąrašas.

    Kameros, našumas ir baterija

    Kamerų sistema iš esmės išlaiko kryptį, kurią „Google“ stiprina jau ne vienerius metus: stiprus pagrindinis modulis ir fotografijos apdorojimas programiškai. Pagrindinė kamera siejama su 50 megapikselių jutikliu, o itin plataus kampo modulis naudoja 48 megapikselių jutiklį.

    Didžiausias akcentas šiemet yra naujas teleobjektyvas, kuriam priskiriamas iki 120 kartų priartinimas. Reikia suprasti, kad tokio lygio priartinimas paprastai apima ir skaitmeninę dalį, tačiau praktikoje tai vis tiek reiškia daugiau kadravimo laisvės ir detalių išryškinimą, ypač dienos šviesoje.

    Nuotraukų ir vaizdo įrašų kūrimui siūlomi įvairūs įrankiai su DI elementais, įskaitant tokias funkcijas kaip „Magic Capture“, „Top Shot“ ar „Add Me“. Tokie sprendimai tampa vis svarbesni rinkoje, nes pirkėjai dažnai renkasi ne vien „geležį“, o tai, kiek greitai ir patogiai telefonas leidžia pasiekti norimą rezultatą.

    Įrenginyje naudojamas „Tensor G6“ lustas ir „Android 17“, o reali kasdienė sparta labiau orientuota į sklandų naudojimą, o ne rekordus testuose. Tokia strategija būdinga „Pixel“ linijai: prioritetas teikiamas optimizacijai, kamerų apdorojimui ir išmaniosioms funkcijoms, o ne vien „benchmark“ skaičiams.

    Baterijos veikimą papildo adaptaciniai algoritmai, kurie stebi įpročius ir riboja retai naudojamų programų foninį aktyvumą. Bandymuose įprastu režimu telefoną teko krauti maždaug kas pusantros dienos, o palankesnėmis sąlygomis įmanomos ir dvi paros.

    Greito įkrovimo scenarijuje per 30 minučių galima pasiekti iki 55 proc. įkrovos lygį, taip pat palaikomas belaidis įkrovimas pagal Qi2.2 25 W standartą su suderinamais priedais. Praktikoje svarbu atkreipti dėmesį, kad realūs belaidžio įkrovimo greičiai dažnai priklauso nuo konkretaus įkroviklio, dėklo ir temperatūros.

    Kaina tapo vienu jautriausių aspektų. Nurodoma, kad bazinė konfigūracija kainuoja 5 199 Lenkijos zlotus, tai sudaro apie 1 220 eurų, ir yra brangiau nei ankstesnis modelis. Tiesa, startinė komplektacija siūlo 256 GB atminties, kai anksčiau dažnai būdavo pradedama nuo 128 GB.

    Galutinis įspūdis toks: „Google“ Pixel 11 Pro yra tvirtas pasirinkimas tiems, kurie vertina švarų „Android“, stiprią kamerą ir naujas DI funkcijas, tačiau pirkimo sprendimą labiausiai lems kaina ir tai, kaip greitai HiLight bus išplėtotas iki išties kasdienės, plačiai pritaikomos funkcijos.

  • „Google“ Pixel Watch 5 su Wear OS 7: žada 40 val., bet kainos šokas ir viena rimta spraga

    „Google“ Pixel Watch 5 su Wear OS 7: žada 40 val., bet kainos šokas ir viena rimta spraga

    „Google“ pristatė „Pixel Watch 5“ – naują išmanųjį laikrodį su „Wear OS 7“, kuris, anot gamintojo, turi tapti dar patogesniu kasdieniu palydovu „Android“ naudotojams. Nors dizainas iš esmės liko atpažįstamas, didžiausi pokyčiai šįkart ateina per programinę įrangą ir sveikatos funkcijas.

    Testuotas 45 milimetrų modelis komplektuojamas su dirželiu dviem dydžiais ir magnetiniu įkrovikliu su USB-C laidu, tačiau maitinimo adapterio dėžutėje nėra. Pats korpusas gaminamas iš aliuminio, kuris, gamintojo teigimu, yra iš 100 proc. perdirbtų medžiagų.

    Laikrodis turi LTPO AMOLED „Actua“ ekraną, o 45 milimetrų versijoje įstrižainė siekia 1,4 colio, raiška – 456 x 456 taškų. Atvaizdo atnaujinimas kinta nuo 1 iki 60 hercų, o viena ryškiausių specifikacijų – iki 3 000 nitų siekiantis maksimalus ryškumas, kuris turėtų pagerinti matomumą saulėje.

    Ekraną dengia „Corning Gorilla Glass 5“, o tai reiškia standartinę apsaugą nuo kasdienių įbrėžimų, tačiau intensyviai naudojant papildoma apsauginė plėvelė ar stikliukas gali būti praktiškas sprendimas. Taip pat palaikomas visada įjungtas ekranas, leidžiantis matyti pagrindinę informaciją neuždegant viso ekrano.

    Po korpusu įdėta 465 miliampervalandžių talpos baterija, tai tik nežymiai daugiau nei ankstesnėje kartoje. „Google“ deklaruoja iki 40 valandų veikimo su įjungtu visada aktyviu ekranu, o energijos taupymo režimu – iki 72 valandų, ir realiomis sąlygomis rezultatai dažnai priartėja prie šių skaičių, jei naudojimas nėra itin intensyvus.

    Didžiausias akcentas – „Wear OS 7“. Šioje versijoje daugiau dėmesio skiriama patogesniam informacijos pateikimui: atsiranda valdikliai, o vadinamosios tiesioginės naujienos leidžia matyti atnaujinimus realiu laiku, panašiai kaip „Android“ telefone.

    Į ekosistemą integruojamas ir „Gemini“: asistentą galima aktyvuoti pakėlus riešą ir bendrauti balsu, o tai praplečia greitų užklausų ir veiksmų galimybes. Kartu išlieka klasikinis privalumas – prieiga prie „Google“ programėlių ir paslaugų, įskaitant muzikos valdymą ir kitus kasdienius įrankius.

    Sveikatos ir saugumo srityje „Pixel Watch 5“ siūlo įprastas išmaniųjų laikrodžių funkcijas, tokias kaip nuolatinis pulso stebėjimas, miego sekimas, kritimo aptikimas ir EKG. Papildomai išskiriamos galimybės stebėti kraujospūdžio pokyčių tendencijas fone bei funkcija, skirta pulso nebuvimo aptikimui ir pagalbos iškvietimui.

    „Google“ taip pat pristato „Health Guardian“ – pasyviai veikiančią funkciją, kuri analizuoja organizmo būsenos rodiklių pokyčių kryptis ir pateikia įžvalgas apie energijos balansą bei galimas medžiagų apykaitos tendencijas. Svarbu pabrėžti, kad tokie vertinimai nėra medicininė diagnozė, o praktikoje turėtų būti vertinami kaip papildoma informacija šalia gydytojų rekomendacijų.

    Visi duomenys suvedami į „Google“ sveikatos programėlę, kur galima matyti ne tik momentinius rodiklius, bet ir ilgesnio laikotarpio tendencijas, taip pat gauti personalizuotus patarimus dėl aktyvumo. Tokia kryptis atitinka bendrą rinkos tendenciją, kai gamintojai konkuruoja ne vien jutikliais, bet ir duomenų interpretacija bei patogiu pateikimu.

    Vis dėlto yra du akivaizdūs minusai. Pirmasis – kaina: ji kilo, o bazinė 41 milimetro versija kainuoja apie 420 eurų, tai yra maždaug 25 eurais daugiau nei ankstesnės kartos startas. Antrasis – suderinamumas: iOS palaikymo vis dar nėra, tad „iPhone“ naudotojams šis modelis iš esmės lieka už borto.

    Apibendrinant, „Pixel Watch 5“ labiau primena apgalvotą evoliuciją nei revoliuciją: ryškesnis ekranas, naujesnė „Wear OS 7“ programinė dalis ir platesnis sveikatos funkcijų rinkinys. Tačiau pirkėjams teks įvertinti, ar kainos šuolis ir iOS nebuvimas neužgožia realios naudos kasdien.