CP v2

Tag: Generatoriai

  • Po audros ryšys grįžo visoje Lietuvoje: RRT skelbia, kas dar veikia ant generatorių

    Po Lietuvoje praūžusios galingos audros elektroninių ryšių situacija šalyje normalizavosi, skelbia Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT). Tarnybos duomenimis, mobiliojo ryšio operatoriai atstatė sutrikusių tinklų veikimą, o paslaugos gyventojams ir verslui teikiamos įprastu režimu.

    RRT nurodo, kad ryšio sutrikimai buvo susiję ne vien su pačia ryšio įranga, o pirmiausia su elektros tiekimo ir kita infrastruktūra. Dėl to daliai bazinių stočių prireikė rezervinio maitinimo, kol atstatomas įprastas elektros energijos tiekimas.

    „Šiandien galime pasakyti – po audros Lietuvos ryšys grįžo į įprastą ritmą. Per mažiau nei savaitę operatoriai atkūrė audros pažeistos infrastruktūros veikimą ir sugrąžino ryšio paslaugas gyventojams“, – sakė RRT tarybos pirmininko pavaduotojas Darius Kuliešius.

    Pasak RRT, „Telia“ ir „Tele2“ tinklų veikimas buvo atkurtas anksčiau, o naujausiais duomenimis darbus užbaigė ir „Bitė“. Operatorius informavo, kad visos jo bazinės stotys veikia ir nebeturi audros paveiktų klientų.

    Nors ryšio paslaugų sutrikimų nebeliko, dalis infrastruktūros dar kurį laiką gali veikti pasitelkiant rezervinius energijos šaltinius. Šiuo metu generatoriais maitinamos 28 bazinės stotys, kurios užtikrina paslaugų tęstinumą, kol tinklai grįžta prie įprasto elektros maitinimo.

    Atsparumas tampa kritine sąlyga

    RRT pabrėžia, kad pastaroji audra tapo rimtu testu elektroninių ryšių infrastruktūros atsparumui. Didžiausią poveikį ryšiui paprastai sukelia ne pats mobiliojo ryšio tinklas, o išoriniai veiksniai, tokie kaip elektros tiekimo nutrūkimas, kabelių ir atramų pažeidimai, sudėtingesnė prieiga prie objektų.

    Tarnybos vertinimu, tokios situacijos išryškina rezervinio maitinimo, tinklų dubliavimo ir operatyvaus gedimų šalinimo svarbą. Praktikoje tai reiškia ne tik generatorius, bet ir akumuliatorių talpą, atsarginių dalių logistiką bei galimybę greitai perkonfigūruoti tinklą.

    „Ši situacija parodė, kiek daug lemia infrastruktūros atsparumas, rezervinis maitinimas ir pasirengimas veikti ekstremaliomis sąlygomis. Šią patirtį turime išnaudoti stiprindami tinklų atsparumą, kad ateityje panašių situacijų atveju paslaugos būtų atkuriamos dar greičiau“, – pabrėžė D. Kuliešius.

    RRT taip pat skelbia ir toliau stebėsianti elektroninių ryšių tinklų veikimą bei operatorių infrastruktūros būklę. Tarnyba ragina gyventojus, pastebėjus lokalius ryšio sutrikimus, apie tai informuoti savo ryšio paslaugų teikėją, nes pavieniai gedimai po ekstremalių orų gali išryškėti ir vėliau.

  • Po audros – netikėta žinia: RRT skelbia, ar Lietuvoje ryšys pagaliau grįžo į normą

    Po Lietuvoje praūžusios galingos audros elektroninių ryšių situacija šalyje, Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) teigimu, visiškai normalizavosi. Tarnyba pranešė, kad mobiliojo ryšio paslaugos vartotojams vėl teikiamos įprastu režimu, o didžioji dalis infrastruktūros jau veikia stabiliai.

    Anksčiau fiksuoti sutrikimai buvo susiję ne tik su pačiais ryšio tinklais, bet ir su elektros energijos tiekimo problemomis bei fiziniais infrastruktūros pažeidimais. Dėl to operatoriams teko skubiai organizuoti remontą ir užtikrinti ryšį naudojant rezervinius sprendimus.

    RRT nurodo, kad anksčiau ryšio veikimą atkūrė „Telia“ ir „Tele2“, o vėliau darbus užbaigė ir „Bitė“. Operatorius informavo, kad visos jo bazinės stotys veikia, o paveiktų klientų nebeliko.

    „Šiandien galime pasakyti – po audros Lietuvos ryšys grįžo į įprastą ritmą. Per mažiau nei savaitę operatoriai atkūrė audros pažeistos infrastruktūros veikimą ir sugrąžino ryšio paslaugas gyventojams“, – sakė RRT tarybos pirmininko pavaduotojas Darius Kuliešius.

    Nors vartotojams ryšio sutrikimų nebefiksuojama, dalis tinklo dar laikinai remiasi rezerviniu maitinimu. RRT duomenimis, šiuo metu generatoriais maitinamos 28 bazinės stotys, kol atskirose vietovėse galutinai atstatomas įprastas elektros energijos tiekimas.

    Pasak RRT, audra tapo rimtu testu elektroninių ryšių infrastruktūros atsparumui. Tarnyba pabrėžia, kad tokiose situacijose kritiškai svarbūs rezerviniai energijos šaltiniai, atsarginiai maršrutai tinkle ir greitai mobilizuojamos remonto pajėgos, nes ryšys tampa būtinas ne tik kasdieniams poreikiams, bet ir pagalbos tarnyboms.

    „Ši situacija parodė, kiek daug lemia infrastruktūros atsparumas, rezervinis maitinimas ir pasirengimas veikti ekstremaliomis sąlygomis. Šią patirtį turime išnaudoti stiprindami tinklų atsparumą, kad ateityje panašių situacijų atveju paslaugos būtų atkuriamos dar greičiau“, – pabrėžė D. Kuliešius.

    RRT praneša ir toliau stebėsianti elektroninių ryšių tinklų būklę bei operatorių pasirengimą ekstremaliems įvykiams. Tarnyba akcentuoja, kad didžiausios rizikos ryšiui kyla tuomet, kai dėl stichijos sutrinka elektros tiekimas, todėl papildomos investicijos į rezervinį maitinimą ir tinklų atsparumą gali lemti greitesnį paslaugų atstatymą ateityje.

  • „Energijos skirstymo operatorius“ pažadėjo kompensacijas: kam priklausys iki 220 eurų po audros

    „Energijos skirstymo operatorius“ pažadėjo kompensacijas: kam priklausys iki 220 eurų po audros

    „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) pranešė, kad privatiems klientams kompensuos tiesioginius audros nuostolius tais atvejais, kai elektros tiekimo atstatymas konkrečiame objekte užtruks ilgiau nei 72 valandas. Supaprastinta tvarka vienam klientui numatoma maksimali išmoka sieks iki 220 eurų.

    Bendrovė nurodo, kad sprendimas priimtas po diskusijų su Energetikos ministerija, siekiant sumažinti gyventojų patirtus nepatogumus ir papildomas išlaidas. ESO pabrėžia, jog lėšos kompensacijoms bus skiriamos iš bendrovės pelno, todėl neturėtų paveikti elektros persiuntimo tarifų ar tinklo modernizavimo planų.

    Kada ir kaip teikti prašymą?

    Supaprastintas nuostolių atlyginimas taikomas tiems privatiems klientams, kurių elektros tiekimas po audros nebuvo atkurtas praėjus 72 valandoms. Terminas skaičiuojamas nuo sutrikimo pradžios konkrečiame objekte iki realaus elektros tiekimo atkūrimo.

    Prašymus ESO savitarnoje bus galima teikti nuo rugsėjo 1 dienos elektroniniu būdu arba siunčiant paprastu paštu. Prašymą turi pateikti objekto, kuriame buvo sutrikęs elektros tiekimas, savininkas, kartu pridedant išlaidas pagrindžiančius dokumentus.

    „Norime, kad ši pagalba klientus pasiektų kuo paprasčiau ir greičiau, todėl prašymų teikimo procesą maksimaliai supaprastinome“, – sakė ESO atstovė ryšiams su visuomene Rasa Juodkienė.

    Kokie nuostoliai kompensuojami?

    ESO teigia, kad supaprastinta tvarka bus atlyginami tiesioginiai nuostoliai, patirti dėl ilgo elektros tiekimo sutrikimo. Į kompensuojamas išlaidas gali patekti sugedęs maistas, laikinas apgyvendinimas kitur, generatoriaus nuoma ar įsigijimas bei kuras generatoriui.

    Pagal ESO pateiktą informaciją, sugedusio maisto kompensacija gali siekti iki 60 eurų, apgyvendinimo išlaidos iki 60 eurų už parą, generatoriaus išlaidos iki 40 eurų už parą, o kuras generatoriui iki 90 eurų už parą. Bendra suma supaprastinta tvarka ribojama iki 220 eurų.

    ESO atkreipia dėmesį, kad vien SMS žinutė apie pašalintą sutrikimą ne visada reiškia, jog elektra jau yra konkrečiame objekte. Jei pranešimas gautas, bet tiekimo nėra, gyventojai raginami nedelsiant informuoti ESO, kad būtų galima identifikuoti papildomą gedimą.

    Dar viena kompensacija: ką spręs VERT?

    Be tiesioginių nuostolių atlyginimo, teisės aktuose numatyta ir kompensacija už nustatyto elektros tiekimo atkūrimo termino viršijimą. ESO nurodo, kad šią kompensaciją individualiai apskaičiuos, kai Valstybinė energetikos reguliavimo taryba priims sprendimą dėl avarijos fakto ir teritorijos.

    Kompensacijos dydis siejamas su kliento elektros energijos suvartojimu ir atjungimo trukme: taikoma fiksuota dalis ir kintamoji dedamoji už kiekvieną papildomą vėlavimo valandą. ESO pateikia pavyzdį, kad vidutiniam vartotojui, suvartojančiam apie 150 kWh per mėnesį, fiksuota dalis gali siekti beveik 45 eurus, o papildomai būtų skaičiuojama po 1,05 euro už kiekvieną vėlavimo valandą.

    „Šios dvi kompensavimo formos nėra tiesiog sudedamos: galiojanti tvarka numato, kad VERT apskaičiuota kompensacija įskaičiuojama į atlygintinų tiesioginių nuostolių sumą“, – sakė R. Juodkienė.

    Bendrovė taip pat primena, kad jei tiesioginių nuostolių kompensacija jau išmokėta, o VERT apskaičiuota suma būtų didesnė, klientui būtų išmokamas tik skirtumas. Jei VERT apskaičiuota kompensacija būtų mažesnė nei jau atlyginti tiesioginiai nuostoliai, papildomai mokama nebūtų.

    ESO duomenimis, audros piko metu elektros tiekimas buvo sutrikęs daugiau kaip 268 000 klientų. Bendrovė nurodo, kad brigados ir rangovai tęsia darbus maksimaliomis pajėgomis, šalindami gedimus ir atkurdami elektros tiekimą.

  • Audra išjungė elektrą: dalyje Vilkaviškio rajono stojo vandens tiekimas, veikia generatoriai

    Dėl audros sukeltų elektros tiekimo sutrikimų dalyje Vilkaviškio rajono gyvenviečių laikinai sutriko centralizuotas geriamojo vandens tiekimas. Kaip praneša UAB „Vilkaviškio vandenys“, be elektros neįmanoma įprastai užtikrinti vandenviečių ir siurblinių darbo.

    Vandens tiekimo įmonės aiškina, kad didžioji dalis infrastruktūros tiesiogiai priklauso nuo elektros: siurbliai kelia vandenį iš gręžinių, palaiko slėgį tinkle, o dalyje sistemų elektra reikalinga ir vandens ruošimo įrangai. Todėl sutrikus elektros tiekimui vanduo gali laikinai visai nebėgti arba tekėti silpnesne srove, ypač aukštesniuose pastatuose.

    Kol šalinami elektros tinklų gedimai, UAB „Vilkaviškio vandenys“ vandens tiekimą žada užtikrinti alternatyviais būdais. Tam pasitelkiami įmonės turimi mobilūs generatoriai, o kai kur geriamasis vanduo pristatomas vandenvežėmis pagal iš anksto sudarytą grafiką.

    Gyventojai apie vandens tiekimo ar pristatymo laiką papildomai informuojami SMS pranešimais, jei įmonė turi jų telefono numerį. Įmonė taip pat ragina sekti jos skelbiamą informaciją ir, esant galimybei, pasirūpinti minimaliomis geriamojo vandens atsargomis, kol situacija stabilizuosis.

    Specialistai primena, kad po didesnių sutrikimų vandentiekio tinkle gali pasitaikyti laikinas drumstumas ar slėgio svyravimai, ypač kai sistema vėl paleidžiama. Jei vandens kokybė kelia abejonių, rekomenduojama palaukti, kol vanduo nubėgs skaidrus, o dėl užsitęsusių problemų kreiptis į paslaugos teikėją.

    UAB „Vilkaviškio vandenys“ teigia dedanti visas pastangas, kad gyventojai patirtų kuo mažiau nepatogumų, o geriamojo vandens tiekimas būtų atkurtas kuo greičiau. Situacijos trukmė tiesiogiai priklausys nuo elektros tinklų gedimų šalinimo tempo.

  • Audra smogė Zarasų rajonui: be elektros tūkstančiai, telkiamos brigados ir generatoriai

    Audra smogė Zarasų rajonui: be elektros tūkstančiai, telkiamos brigados ir generatoriai

    Po praūžusios audros Zarasų rajone intensyviai šalinami padariniai, o darbams sutelktos savivaldybės, seniūnijų, gelbėtojų ir kelių priežiūros pajėgos. Daugiausia dėmesio skiriama elektros tiekimo atkūrimui, kelių pravažumui ir būtiniausioms komunalinėms paslaugoms.

    Elektros tinklų operatoriaus ESO rugpjūčio 25 dieną skelbtais duomenimis, Zarasų rajono savivaldybėje buvo fiksuotas 121 elektros energijos tiekimo sutrikimas. Be elektros liko 4 536 klientai, gedimus šalino devynios brigados, o pajėgos perskirstomos pagal realų poreikį skirtingose savivaldybėse.

    Elektros tiekimas – pagrindinis prioritetas

    Savivaldybė nurodo, kad vienas svarbiausių tikslų yra kuo greičiau grąžinti elektrą gyventojams ir užtikrinti kritinių paslaugų tęstinumą. Tam koordinuojamas ir elektros generatorių panaudojimas, kad energija pasiektų kuo daugiau žmonių, ypač ten, kur atsistatymo darbai trunka ilgiau.

    Gyventojams primenama, kad dingus elektrai didžiausią riziką kelia nutrūkę ar ant žemės nukritę laidai, todėl prie jų artintis negalima. Tokiais atvejais informaciją būtina perduoti atsakingoms tarnyboms, o apie situaciją savivaldybė skelbia gyventojams atnaujinamuose pranešimuose.

    Keliuose – nuvirtę medžiai ir kliūtys

    Audra dalyje teritorijų užvertė kelius išvirtusiais medžiais ir nulaužtomis šakomis, todėl daug darbo teko tiek seniūnijų darbuotojams, tiek kelių priežiūros tarnyboms. Prie kelių atvėrimo taip pat prisideda priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos, šalinančios kliūtis nuo važiuojamosios dalies.

    Akcentuojama, kad pirmiausia tvarkomi maršrutai, kuriais būtina pasiekti atokiau gyvenančius žmones ir užtikrinti specialiųjų tarnybų privažiavimą. Pajėgos telkiamos ten, kur šiuo metu susisiekimas yra labiausiai sutrikęs.

    Generatoriai ir pagalba atokiose vietovėse

    Siekiant padėti gyventojams, kurie laikinai negali naudotis elektros prietaisais, generatoriai jungiami seniūnijų administraciniuose ir bendruomenių pastatuose. Jose galima pasikrauti telefonus, prijungti nedidelės galios įrenginius ir prisileisti geriamojo vandens į atsineštą tarą.

    Ypatingas dėmesys skiriamas vienišiems, senyvo amžiaus ir pagalbos stokojantiems žmonėms, gyvenantiems atokesnėse vietovėse. Į pagalbos grandinę įtraukiamos bendruomenės, ūkininkai, medžiotojai ir kiti vietos gyventojai, galintys pasiekti sunkiau privažiuojamas vietas ir įvertinti, ko žmonėms trūksta.

    „Šiuo metu ypač svarbu susitelkti ir pasirūpinti šalia gyvenančiais žmonėmis, kuriems gali prireikti pagalbos“, – sakė Zarasų rajono savivaldybės atstovai.

    Darbai rajone tęsiami, situacija stebima nuolat, o pajėgos perskirstomos pagal prioritetus. Gyventojų prašoma išlikti budriems, saugoti save ir artimuosius bei, esant galimybei, prisidėti prie pagalbos kaimynams.

  • Audra kirto Vilniaus rajonui: be elektros buvo 26 tūkst., aišku, ar skelbs ekstremalią?

    Audra kirto Vilniaus rajonui: be elektros buvo 26 tūkst., aišku, ar skelbs ekstremalią?

    Praėjus kelioms dienoms po Lietuvą užklupusios audros, Vilniaus rajone padėtis stabilizuojasi, o savivaldybė skelbia šiuo metu neplanuojanti skelbti ekstremaliosios situacijos. Didžiausias per šį įvykį fiksuotas elektros neturinčių vartotojų skaičius rajone siekė apie 26 000, tačiau sutrikimų kas valandą mažėja.

    Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorius Vytautas Vansavičius informavo, kad pirmadienio rytą be elektros dar buvo apie 7 000 klientų, o gedimai fiksuoti dalyje gyvenviečių, tarp jų Skaidiškėse, kai kuriose Rudaminos gatvėse, Sužionyse ir Riešėje. Dalis sutrikimų susiję su 10 kV tinklu, kur vienos linijos gedimas gali paveikti daug gyventojų, tačiau tokio tipo atvejų, savivaldybės teigimu, sparčiai mažėja.

    „Tokių sutrikimų mažėja kas valandą“, – sakė Vytautas Vansavičius.

    Šalinant padarinius dirbama kartu su ESO, į pagalbą pasitelkta savivaldybės priešgaisrinė tarnyba, savanoriai ir nuo budėjimo laisvi darbuotojai, o pajėgos, kaip nurodoma, padidintos 50 proc. Prie brigadų prisijungė ir seniūnijų elektrikai, o seniūnijų darbuotojai tuo pat metu šalino ant kelių užvirtusius medžius ir šakas, kad būtų atkurta eismo bei gyventojų sauga.

    Atskiras dėmesys skirtas gyventojams, kuriems elektra būtina dėl sveikatos ar kitų kritinių priežasčių. Savivaldybė praneša gavusi informaciją apie kelis tokius namų ūkius ir su jais susisiekusi, o prireikus pristatyti generatoriai arba suteikta kita skubi pagalba.

    Audros sukelti elektros tiekimo trikdžiai kai kur paveikė ir vandens prieinamumą individualių gręžinių naudotojams, todėl kartu su „Vilniaus vandenimis“ organizuotas vandens pristatymas į vietoves, kur tai buvo aktualu. Vanduo pristatytas į Rastinėnus ir Skaidiškes, o talpos šiose vietose, savivaldybės teigimu, tebėra paliktos gyventojų poreikiams.

    Dėl nutrūkusio elektros tiekimo iššūkių patyrė ir atskiros vandens tiekimo sistemos, todėl savivaldybės komunalinės įmonės vandenvietėse bei kituose svarbiuose objektuose prijungė generatorius. Tokia praktika yra kritiškai svarbi po stichinių reiškinių, kai būtina užtikrinti nepertraukiamas paslaugas ir sumažinti riziką, kad sutriks geriamojo vandens tiekimas.

    Gyventojų poreikiams buvo atvertos ir seniūnijų administracinės patalpos, kuriose žmonės galėjo pasipildyti vandens atsargas, pasišildyti maistą ir įkrauti telefonus. Savivaldybė pabrėžia, kad pranešimai per GPIS buvo siunčiami tikslingai, nes daliai žmonių tuo metu ryšys ir interneto prieiga buvo riboti, todėl vien informacijos skelbimas internete nebūtų užtikrinęs jos pasiekiamumo.

    Pasak savivaldybės, tai nėra pirmas tokio masto išbandymas Vilniaus rajonui, nes panašūs padariniai buvo patirti ir anksčiau, todėl koordinavimo procesai tapo aiškesni, o pagalbos organizavimas – operatyvesnis. Šiuo metu prioritetas išlieka kuo greičiau atkurti elektros tiekimą likusiems vartotojams, užtikrinti komunalinių paslaugų tęstinumą ir padėti gyventojams, kol situacija visiškai nusistovės.

    Gyventojams taip pat primenama pasirūpinti būtiniausiomis atsargomis: įkrautais ryšio įrenginiais, geriamu vandeniu, vaistais ir elementariomis priemonėmis kelioms paroms. Specialistai nuolat akcentuoja, kad būtent tokie pasirengimo įgūdžiai tampa vis aktualesni dažnėjant intensyviems meteorologiniams reiškiniams, kai elektros tiekimo sutrikimai gali užtrukti ilgiau nei įprasta.

  • Audra smogė Vilniaus rajonui: 20 tūkst. dar be elektros, seniūnijos atveria duris pagalbai

    Audra smogė Vilniaus rajonui: 20 tūkst. dar be elektros, seniūnijos atveria duris pagalbai

    Po audros Vilniaus rajone tęsiami intensyvūs padarinių šalinimo darbai, o situacija kai kuriose vietovėse išlieka įtempta. Savivaldybės tarnybos, komunalininkai ir seniūnijos dirba, kad kuo greičiau būtų atkurta infrastruktūra ir užtikrintas gyventojų saugumas.

    Didžiausias iššūkis – elektros tiekimo sutrikimai, kurie trikdo ne tik buitį, bet ir vandens tiekimo bei nuotekų sistemų darbą. Savivaldybė pabrėžia, kad daliai gyventojų nepatogumai gali tęstis ilgiau, nes gedimų mastas didelis, o tikslūs terminai ne visada prognozuojami.

    Pagalba gyventojams seniūnijose

    Kol elektros tiekimas atkuriamas, visuose Vilniaus rajono seniūnijų administraciniuose pastatuose gyventojams sudaromos galimybės gauti būtiną pagalbą. Čia galima pasikrauti mobiliuosius telefonus ir kitus svarbiausius prietaisus, taip pat atsiimti geriamojo vandens.

    Seniūnijose gyventojai gali kreiptis ir dėl kitos neatidėliotinos pagalbos, jei dėl audros padarinių kyla papildomų problemų kasdienėje buityje. Savivaldybė ragina sekti konkrečios seniūnijos pranešimus apie darbo laiką ir teikiamas paslaugas.

    Generatoriai ir komunalinių paslaugų atstatymas

    Siekiant palaikyti gyvybiškai svarbių sistemų veikimą, vandenvietėse ir nuotekų tvarkymo objektuose, kuriuose dėl elektros sutrikimų neįmanoma dirbti įprastai, jungiami generatoriai. Tai leidžia išvengti dar didesnių trikdžių ir užtikrinti bent minimalų paslaugų tęstinumą.

    Didžiausias elektros gedimų skaičius fiksuojamas Nemėžio komunalininko aptarnaujamoje teritorijoje, tačiau darbai vyksta ir kitose rajono vietose. Savivaldybė akcentuoja, kad prioritetas teikiamas kritiškiausioms vietoms, kur gedimai kelia tiesioginę riziką žmonių saugumui.

    Elektros tiekimas ir saugumo rizikos

    Savivaldybės duomenimis, elektros tiekimas Vilniaus rajone jau atkurtas maždaug 6 000 vartotojų, tačiau apie 20 000 vartotojų vis dar lieka be elektros. Dalis gyventojų gauna ESO žinutes su planuojamu atkūrimo laiku, tačiau jis gali kisti priklausomai nuo naujų gedimų ir oro sąlygų.

    ESO pirmiausia šalina pavojingiausius gedimus, tokius kaip ant žemės nukritę laidai ir kiti tiesioginį pavojų keliantys tinklo pažeidimai. Vėliau atkuriami aukštesnės įtampos tinklai, o po jų – žemesnės įtampos linijos, tiesiogiai tiekiančios elektrą gyventojams.

    Savivaldybė taip pat perspėja, kad išlieka stipraus vėjo rizika, o gūsiai gali siekti apie 20 m/s. Dėl to gali virsti jau pažeisti medžiai, lūžti šakos ir atsirasti naujų elektros tinklo gedimų, todėl gyventojai raginami išlikti budrūs.

    Pastebėjus pavojingai pakibusius ar nuvirtusius medžius, šakas, ant žemės nukritusius elektros laidus ar kitus pavojingus objektus, prašoma nesiartinti ir neliesti. Apie rizikas rekomenduojama pranešti atsakingoms tarnyboms arba savo seniūnijai.

    Vilniaus rajono savivaldybė dėkoja gyventojams už kantrybę ir ragina, kol situacija stabilizuosis, rūpintis savo bei aplinkinių saugumu. Apie svarbiausius pokyčius ir tolesnius veiksmus gyventojai bus informuojami papildomai.

  • Marijampolė atnaujins 8 priedangas: 320 tūkst. eurų saugumui, generatoriai ir geresnis prieinamumas

    Marijampolė atnaujins 8 priedangas: 320 tūkst. eurų saugumui, generatoriai ir geresnis prieinamumas

    Marijampolės savivaldybė pasirašė projekto „Priedangų infrastruktūros plėtra Marijampolės savivaldybėje“ II etapo finansavimo sutartį. Artimiausiais metais planuojama modernizuoti aštuonias priedangas, kad jos geriau atitiktų šiandienos saugumo ir prieinamumo reikalavimus.

    Projekto vertė siekia 320 tūkst. eurų, o finansavimas skiriamas iš Valstybės gynybos fondo. Savivaldybė nurodo, kad darbai orientuoti į priedangų parengtį realioms ekstremalioms situacijoms, kai svarbios ne tik patalpos, bet ir jų inžinerinė būklė.

    Šiuo metu Marijampolės savivaldybėje registruotos 86 priedangos, kuriose prireikus galėtų pasislėpti daugiau kaip 26 tūkst. gyventojų. Tai sudaro apie pusę savivaldybės gyventojų, tačiau didelė dalis priedangų įrengtos seniai ir nebeatitinka šiuolaikinių standartų.

    Pasak savivaldybės, net 86 proc. priedangų priskiriamos žemiausiam atsparumo lygiui, o žmonėms su judėjimo negalia pritaikytų priedangų dalis išlieka nedidelė. Dėl to modernizavimas akcentuoja tiek saugos priemones, tiek praktinį patogumą kasdienėms bendruomenės grupėms.

    Įgyvendinant projektą, priedangose bus įrengtos natūralaus vėdinimo sistemos, dūmų detektoriai ir numatyti elektros generatoriai. Taip pat planuojama langus apsaugoti sertifikuota apsaugine plėvele, kuri gali sumažinti sužalojimų riziką sprogimo bangos ar stiklo dužimo atveju.

    Prieinamumui gerinti bus įsigyti vikšriniai laiptų kopikliai, skirti žmonėms, turintiems judėjimo sunkumų. Dalį biudžeto sudarys ir infrastruktūros atnaujinimas, įskaitant grindų įrengimą bei kitus būtinus darbus, kad priedangos būtų tinkamai parengtos naudojimui.

    Svarbi modernizavimo kryptis susijusi su tuo, kad dalis priedangų yra švietimo ir kultūros įstaigose. Tai reiškia, kad investicijos stiprina ne tik gyventojų saugumą, bet ir šių įstaigų veiklos tęstinumą krizės metu, kai reikalingos aiškios, saugios ir techniškai patikimos erdvės.

    Priedangos skirtos trumpalaikei apsaugai, kai paskelbiamas civilinės saugos signalas Oro pavojus ar kyla kitos grėsmės. Savivaldybė pabrėžia, kad atnaujinimai didina bendruomenės atsparumą ir mažina riziką gyvybei bei sveikatai situacijose, kai sprendimus tenka priimti per minutes.

    Projekto veiklos pradėtos 2026 metais gegužės 18 dieną, o visus darbus planuojama užbaigti iki 2027 metais lapkričio 18 dienos. Savivaldybė žada informuoti gyventojus apie modernizuojamų priedangų sąrašą ir darbų eigą, kai bus patvirtinti konkretūs rangos sprendimai.

  • Kauno rajonas parodė mobilų civilinės saugos konteinerį: kas jame ir kam jis praverstų krizės metu

    Šeštadienį Kauno botanikos sode vykusiame pilietiškumo festivalyje „Atsparūs kartu“ Kauno rajono savivaldybė pristatė mobilų civilinės saugos priemonių konteinerį. Gyventojai galėjo apžiūrėti įrangą, skirtą ekstremaliosioms situacijoms, ir sužinoti, kaip praktiškai pasirengti krizėms.

    Pasak savivaldybės atstovų, pagrindinis tokio sprendimo tikslas – greitai atvežti reikalingas priemones į vietą, kur jų tuo metu labiausiai reikia. Mobilumas leidžia operatyviai reaguoti ne tik į stichinius reiškinius, bet ir į didesnes avarijas, ilgalaikius elektros tiekimo sutrikimus ar masinį gyventojų evakavimą.

    Ką slepia mobilus konteineris

    Konteineryje laikomos civilinės saugos, pirmosios pagalbos ir asmens apsaugos priemonės, kurios padeda užtikrinti bazinius poreikius pirmosiomis valandomis ar paromis po įvykio. Kauno rajono savivaldybė nurodo, kad komplekte yra apgyvendinimui skirtos lovos, miegmaišiai, šildytuvai, generatoriai ir kita įranga.

    Tokio tipo įranga aktualiausia tada, kai įprastos paslaugos laikinai tampa nepasiekiamos: dingsta elektra, sutrinka šildymas, prireikia laikino apgyvendinimo ar sušildymo punktų. Praktikoje tai reiškia, kad konteineris gali tapti greitu „starto rinkiniu“ vietos bendruomenei, kol atvyksta papildomos pajėgos ar atstatomos paslaugos.

    Išvykimo krepšys ir pasirengimas namuose

    Pristatymo metu gyventojams buvo demonstruojamas ir išvykimo krepšys, primenant, kad civilinė sauga prasideda ne nuo institucijų, o nuo kasdienio pasirengimo šeimoje. Savivaldybės atstovai aiškino, kokie daiktai turėtų būti paruošti iš anksto ir kodėl tai sutaupo laiko, kai sprendimus reikia priimti nedelsiant.

    Ekspertai civilinės saugos srityje pabrėžia, kad didžiausia klaida krizės metu yra tikėtis, jog visos priemonės bus iš karto pasiekiamos parduotuvėse ar bus galima greitai grįžti namo. Todėl iš anksto paruoštas išvykimo krepšys ir aiškus šeimos planas tampa paprasta, bet efektyvia priemone sumažinti stresą ir rizikas.

    Kiek kainuoja ir kaip bus pasiekiamas

    Kauno rajono savivaldybė yra įsigijusi tris mobilius civilinės saugos konteinerius, skirtus užtikrinti gyventojų saugumą ir būtiniausių poreikių patenkinimą ekstremalių situacijų metu. Vieno tokio konteinerio vertė – apie 70 000 eurų.

    Pranešama, kad konteinerių pastatymo vietos parinktos taip, kad dengtų tris savivaldybės zonas ir priemonės būtų pasiekiamos kuo platesniam seniūnijų ratui. Toks išdėstymas leidžia trumpinti atvykimo laiką ir didina tikimybę, kad pagalba pasieks gyventojus dar iki situacijai tampant ilgalaike.

  • Trakų savivaldybės parama Ivano Frankivskui: miestą pasiekė 200 kW generatorius

    Trakų savivaldybės parama Ivano Frankivskui: miestą pasiekė 200 kW generatorius

    Trakų rajono savivaldybės nupirktas 200 kW galios generatorius pasiekė Ukrainos miestą Ivano Frankivską. Įrenginys skirtas stiprinti miesto energetinį atsparumą ir užtikrinti nepertraukiamą elektros tiekimą kritinėms paslaugoms.

    Tokio galingumo generatoriai ypač svarbūs karo sąlygomis, kai energetikos infrastruktūra patiria atakas, o elektros tiekimas gali būti nutraukiamas net kelioms valandoms ar dienoms. Atsarginiai energijos šaltiniai leidžia tęsti ligoninių, vandens tiekimo, ryšių, šildymo sistemų ir civilinės saugos centrų darbą.

    20 metų partnerystė

    Šiais metais Trakų rajono savivaldybės ir Ivano Frankivsko bendradarbiavimui sukanka 20 metų. Per šį laiką ryšiai plėtoti kultūros ir švietimo srityse, o prasidėjus plataus masto karui Ukrainoje partnerystė įgavo ir nuoseklios humanitarinės pagalbos kryptį.

    Savivaldybė pabrėžia, kad bendradarbiavimas žengia į naują etapą: vyksta konsultacijos dėl galimo dalyvavimo Europos Sąjungos struktūrinių fondų projektuose. Taip pat aptariamos bendros iniciatyvos ir ilgalaikės partnerystės kryptys, kurios apimtų ne tik paramą, bet ir praktinį institucijų bendradarbiavimą.

    Kodėl svarbus energetinis atsparumas?

    Energetinis atsparumas savivaldybėms reiškia gebėjimą palaikyti esmines paslaugas net sutrikus elektros tiekimui ar pažeidus infrastruktūrą. Ukrainos miestams tai tampa kasdieniu iššūkiu, todėl generatoriai, baterijų sistemos ir kiti rezerviniai sprendimai dažnai yra kritiškai reikalingi.

    Ivano Frankivsko miesto vadovų ir gyventojų vardu Trakų rajono savivaldybei perduota padėka už humanitarinę pagalbą ir prisidėjimą stiprinant miesto energetinį atsparumą. Savivaldybė nurodo, kad tokia parama yra konkreti ir greitai pritaikoma priemonė, turinti tiesioginį poveikį kasdienėms paslaugoms.