CP v2

Tag: Generatoriai

  • Po audros Zarasų rajone tamsa nesitraukia: ESO atskleidė, kur brigados dirba šiandien

    Po audros Zarasų rajone tamsa nesitraukia: ESO atskleidė, kur brigados dirba šiandien

    Po rugpjūčio 22 dienos audros dalyje Utenos regiono gyventojų elektros tiekimas vis dar nėra atkurtas. ESO skelbia, kad daugiausia darbo šiuo metu tenka Zarasų rajonui, kur fiksuojami pavieniai, bet gausūs smulkesni tinklo gedimai.

    ESO duomenimis, Zarasų rajono savivaldybėje registruoti 75 elektros tiekimo sutrikimai, o be elektros dar yra apie 200 klientų. Gedimus rajone šalina 16 brigadų, kurios dirba keliuose seniūnijų ir kaimų ruožuose.

    Didžioji dalis gedimų susiję su 0,4 kV žemos įtampos tinklu, todėl dažnai be elektros lieka po vieną–keturis klientus. ESO pažymi, kad tikrasis gedimo mastas neretai paaiškėja tik brigadai atvykus į vietą, o kai kur tenka įrengti naujas atramas ir atstatyti linijų atkarpas.

    Darbus apsunkina įmirkęs gruntas ir sudėtingas privažiavimas prie pažeistų vietų, todėl dalis remonto užtrunka ilgiau nei įprastai. Tokiose situacijose komandos pirmiausia siekia atkurti tiekimą didesnėms vartotojų grupėms, o vėliau pereina prie pavienių atšakų.

    Zarasų rajone ESO tinkle buvo pastatyti arba klientams suteikti 53 generatoriai, iš jų 10 perduota Savivaldybei. Atkūrus elektros tiekimą, generatorius planuojama surinkti per artimiausias dienas, dalis gyventojų taip pat naudojasi nuosavais generatoriais.

    ESO taip pat nurodo, kad dalis likusių sutrikimų registruojami objektuose, kuriuose elektros energija realiai nevartojama. Pasak bendrovės, 45 objektai, kuriuose dar fiksuojami sutrikimai, yra negyvenamos sodybos ar kitos paskirties pastatai.

    Utenos regione šiuo metu fiksuoti 323 elektros tiekimo sutrikimai, be elektros yra 714 klientų, o gedimus šalina 91 brigada. Iš viso regionuose, kuriuose dar likę audros sukeltų gedimų, registruojami 325 sutrikimai ir 718 klientų be elektros, darbus vykdo 105 brigados.

    ESO gyventojams primena, kad apie nutrūkusį elektros tiekimą ar pastebėtus pažeidimus svarbu pranešti oficialiais kanalais, o prie nutrauktų laidų artintis ar bandyti juos pašalinti savarankiškai yra pavojinga. Bendrovė pabrėžia, kad darbų eiga priklauso ir nuo situacijos vietoje bei galimybės saugiai pasiekti gedimo taškus.

  • Zarasų audros pamokos: ryšys dingo, generatorių stigo, o rudens mugėje ruošiamasi rekordui

    Zarasų audros pamokos: ryšys dingo, generatorių stigo, o rudens mugėje ruošiamasi rekordui

    Rugsėjo 8 dieną Zarasų rajono savivaldybėje įvyko įstaigų ir įmonių vadovų susirinkimas, kuriame aptartos rugpjūčio pabaigoje rajoną užklupusios audros pasekmės ir pasirengimas rudenio darbų pikui. Diskusijose dalyvavo savivaldybės vadovai, įstaigų ir bendrovių atstovai, o vienu svarbiausių akcentų tapo ryšio ir elektros tiekimo sutrikimų pamokos.

    Susitikime taip pat kalbėta apie artimiausius kultūros renginius, turizmo sezono rezultatus, socialinių paslaugų organizavimą ir infrastruktūros darbus. Oficialiai pasveikinta Asta Karosienė, pradėjusi eiti Zarasų rajono socialinių paslaugų centro direktorės pareigas.

    Ryšys dingo greičiau nei elektra

    Ugniagesių teigimu, audros metu teko ne tik šalinti ant kelių užvirtusius medžius, bet ir spręsti kritinę komunikacijos problemą. Per kelias paras fiksuota apie 50 iškvietimų, o dalis darbų, atlaisvinant kelius ir užtikrinant privažiavimą, tęsėsi dar kelias dienas.

    Didžiausiu iššūkiu įvardytas mobiliojo ryšio sutrikimas, kai nutrūkus elektros tiekimui ryšio bokštų rezervas veikė per trumpai. Dėl to informacija kai kur buvo perduodama fiziškai vykstant į vietoves, o ryšio ieškota aukštesnėse vietose, naudojant radijo stoteles.

    Susirinkime pabrėžta, kad tokie atvejai rodo būtinybę iš anksto turėti aiškius ekstremaliųjų situacijų veikimo planus, alternatyvius ryšio kanalus ir atsarginius energijos šaltinius. Taip pat akcentuota, kad kritinių paslaugų tęstinumui svarbu, jog rezerviniai sprendimai būtų suderinti tarp seniūnijų, tarnybų ir savivaldybės įstaigų.

    Generatoriai tampa būtinybe

    Savivaldybės administracija ragino įstaigas tiksliai įsivertinti, kokios galios generatorių reikia, kad nutrūkus elektros tiekimui būtų užtikrintos esminės funkcijos. Diskutuota, jog didesnėms socialinių paslaugų įstaigoms gali prireikti 50–60 kW galios generatorių, galinčių automatiškai įsijungti.

    Kartu priminta, kad netinkamai naudojami ar neteisingai prijungti generatoriai kelia realią gaisro riziką ir gali sugadinti elektros prietaisus. Dėl to siūloma ne tik planuoti įsigijimus, bet ir pasirūpinti saugaus eksploatavimo taisyklėmis, atsakingais asmenimis bei periodine įrangos patikra.

    Susitikime aptarta ir praktinė audros patirtis socialinėse įstaigose, kai elektros ir vandens sutrikimai pareikalavo greitų sprendimų dėl maitinimo, apšvietimo ir kasdienės slaugos. Akcentuota, kad tokiose situacijose svarbiausia ne vien technika, bet ir aiškios procedūros bei tarpinstitucinis susitelkimas.

    Rudens renginiai ir turizmo sezono skaičiai

    Didelis dėmesys skirtas rugsėjo 26 dieną Zarasuose planuojamai rudens gėrybių mugei „Derliaus banga“. Įstaigos ir įmonės pakviestos kurti teminius kiemelius, siūlyti edukacijas ir veiklas šeimoms, nes ankstesniais metais tokios iniciatyvos didino renginių patrauklumą ir bendruomeniškumą.

    Turizmo ir verslo informacijos centras pranešė, kad rugpjūtį gyvai apsilankė 984 turistai ir miesto svečiai, o per miesto šventę vykusiame žygyje išdalinta apie 300 medalių. Pažymėta, kad į Zarasus atvykusių svečių srautai vasarą išlieka svarbūs vietos paslaugų sektoriui, todėl tęsiamos ekskursijos ir planuojami skaitmeninės rinkodaros mokymai.

    Kultūros lauke aptarti ir Dusetų bei Antazavės renginiai, įskaitant didesnio lankytojų dėmesio sulaukusias iniciatyvas. Taip pat atkreiptas dėmesys į viešųjų renginių saugumą ir viešosios tvarkos užtikrinimą, nes po šventės kai kuriose erdvėse fiksuotas vandalizmas, o ateičiai siūloma iš anksto spręsti eismo, parkavimo ir apsaugos organizavimą.

    Infrastruktūros klausimuose aptarta daugiabučių renovacijos eiga, garantinių defektų šalinimas ir vandentvarkos darbai. Taip pat iškeltos audros padarytos žalos pastatams problemos, įskaitant stogų ir langų apgadinimus, kai dėl nuostolių dalis įstaigų kreipėsi į draudikus.

    Susirinkimo pabaigoje sutarta, kad artėjant rudeniui pagrindinis prioritetas bus paslaugų tęstinumas ir pasirengimas galimiems elektros bei ryšio sutrikimams. Vadovams padėkota už tarpusavio pagalbą ir gebėjimą susitelkti, kai sprendimų reikia čia ir dabar.

  • Elektros nebuvo ilgiau nei 72 val.: „Energijos skirstymo operatorius“ aiškina, kam priklauso išmokos

    Elektros nebuvo ilgiau nei 72 val.: „Energijos skirstymo operatorius“ aiškina, kam priklauso išmokos

    AB „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) praneša pradedanti priimti gyventojų prašymus kompensuoti tiesioginius nuostolius, patirtus per 2026 metų rugpjūčio 22 dieną kilusią audrą. Prašymai aktualūs tiems klientams, kurių objekte elektros tiekimas nebuvo atkurtas ilgiau nei 72 valandas.

    ESO nurodo, kad daliai privačių klientų taikoma supaprastinta tvarka, kai už tiesioginius nuostolius gali būti kompensuojama iki 220 eurų. Kompensacija skiriama pateikus prašymą ir nuostolius pagrindžiančius įrodymus, pavyzdžiui, kvitus ar nuotraukas.

    Pagal ESO pateikiamą informaciją, kompensuojamos kelios dažniausios išlaidos: sugedęs maistas iki 60 eurų, laikinas apgyvendinimas iki 60 eurų, generatoriaus nuoma iki 40 eurų. Taip pat gali būti atlyginamos generatoriaus įsigijimo išlaidos iki 220 eurų ir kuras generatoriui iki 90 eurų, tačiau bendra suma vienam klientui negali viršyti 220 eurų.

    Prašymą turi pateikti objekto savininkas. ESO pažymi, kad paraiškas galima teikti nuo 2026 metų rugsėjo 1 dienos per ESO savitarną, taip pat elektroniniu paštu, paštu arba telefonu.

    Be supaprastinto tiesioginių nuostolių atlyginimo, numatyta ir atskira kompensacija už elektros atstatymo termino viršijimą. ESO aiškina, kad ši kompensacija bus apskaičiuojama individualiai po to, kai Valstybinė energetikos reguliavimo taryba priims sprendimą dėl avarijos fakto ir teritorijos, o jos dydis priklausys nuo suvartojimo bei atjungimo trukmės.

    Gyventojai gali kreiptis ir dėl individualaus žalos atlyginimo, jei patirta žala nepatenka į supaprastintą mechanizmą. Tokiais atvejais gali būti vertinami sugadinti elektros prietaisai, prarastas ar sugadintas turtas, sugedę vaistai ar kiti nuostoliai, o 72 valandų kriterijus netaikomas.

  • Zarasų rajone po audros – šimtai be elektros: ESO siunčia brigadas ir generatorius

    Zarasų rajone po audros – šimtai be elektros: ESO siunčia brigadas ir generatorius

    „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) skelbia, kad po rugpjūčio 22 dienos audros elektros tiekimo sutrikimai dar fiksuojami Utenos regione, daugiausia Zarasų rajone. Įmonės teigimu, dalis gedimų yra smulkūs ir išsibarstę, todėl jų šalinimas užtrunka ilgiau nei tada, kai pažeidžiama viena didelė linija.

    ESO duomenimis, Zarasų rajono savivaldybėje registruoti 87 sutrikimai, o elektros neturi 257 klientai. Gedimus šiame rajone šalina 12 brigadų, kurios dirba tiek mieste, tiek atokesnėse vietovėse, kur tinklai labiau pažeidžiami krintančių medžių ir šakų.

    Kur tęsiami darbai Zarasuose

    Šiuo metu brigados dirba Vabolių kaime Dusetų seniūnijoje, Kimbariškio II kaime buvusios Antalieptės seniūnijos teritorijoje ir Sadūnų kaime Dusetų seniūnijoje. Taip pat vykdomi darbai Salako seniūnijoje, Nariūnų kaime, buvusiose Antazavės, Degučių ir Suvieko seniūnijų teritorijose bei Zarasų mieste.

    ESO pažymi, kad daugiausia šalinami 0,4 kV skirstomųjų linijų gedimai, kai be elektros lieka nuo vieno iki keturių klientų. Tokie sutrikimai reikalauja daug atskirų išvykimų, o reali situacija neretai paaiškėja tik atvykus į vietą.

    Kodėl atstatymas užtrunka

    Įmonė aiškina, kad kai kur, norint atkurti tiekimą, neužtenka pakeisti saugiklio ar atstatyti nutrūkusio laido, tenka statyti naujas elektros linijų atramas. Darbus apsunkina ir po lietaus įmirkęs gruntas, dėl kurio technika ne visur gali privažiuoti prie gedimo vietos.

    Zarasų rajono savivaldybėje ESO yra pastačiusi arba klientams suteikusi 49 generatorius, o dalis gyventojų naudojasi nuosavais. ESO taip pat nurodo, kad 54 objektai, kuriuose registruoti sutrikimai, yra negyvenamos sodybos ar kitos paskirties pastatai, šiuo metu nevartojantys elektros energijos.

    Kokia situacija Utenos regione

    Utenos regione fiksuoti 449 sutrikimai, o elektros neturi 1 184 klientai, gedimus šalina 97 brigados. Iš viso regionuose, kuriuose dar likę minėtos audros sukelti pažeidimai, registruoti 467 sutrikimai, o elektros neturi 1 231 klientas, dirba 109 brigados.

    ESO atsiprašo gyventojų dėl patiriamų nepatogumų ir ragina stebėti pranešimus apie planuojamų darbų eigą. Įmonė primena, kad pamačius nutrūkusius laidus ar įtartinus elektros įrenginius būtina laikytis saugaus atstumo ir apie tai pranešti atsakingoms tarnyboms.

  • Po rekordinės audros „Energijos skirstymo operatorius“ kelia kompensacijas: kam priklauso iki 660 eurų

    Po rekordinės audros „Energijos skirstymo operatorius“ kelia kompensacijas: kam priklauso iki 660 eurų

    „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) po rugpjūčio 22 dieną šalį nusiaubusios audros didina gyventojams mokamų kompensacijų ribas už tiesioginius nuostolius, patirtus dėl užsitęsusio elektros tiekimo atkūrimo. Maksimali išmoka priklausys nuo to, kiek laiko konkrečiame objekte nebuvo elektros ir kada tiekimas buvo atnaujintas.

    Pagal atnaujintą tvarką, jei elektros tiekimas buvo atkurtas per 3–6 paras, gali būti kompensuojama iki 220 eurų, per 7–13 parų – iki 440 eurų, o užtrukus 14 ir daugiau parų – iki 660 eurų. ESO pabrėžia, kad tai yra kompensacija už realias, dokumentais pagrįstas išlaidas, patirtas būtent dėl ilgo sutrikimo.

    Kada ir už ką mokama?

    ESO nurodo, kad kompensacija skirta padengti tiesioginius nuostolius, tokius kaip sugedęs maistas, generatoriaus įsigijimo ar nuomos kaštai, kuras, taip pat būtinos laikino apgyvendinimo išlaidos. Svarbu, kad prašyme būtų aiškiai nurodyta, kokie nuostoliai patirti, ir pridėti juos pagrindžiantys dokumentai.

    Pagal bendrovės anksčiau skelbtas gaires, gyventojai dažniausiai prašo atlyginti sugedusio maisto išlaidas, taip pat kompensuoti generatorių nuomą ar pirkimą ir kuro sąnaudas. Jeigu dalis išlaidų paaiškėjo jau pateikus prašymą, galima teikti papildomą prašymą dėl naujai nustatytų nuostolių.

    ESO skaičiuoja, kad yra gavusi daugiau kaip 2 800 gyventojų prašymų, kuriuose bendra prašoma suma siekia apie 664 000 eurų. Pirmosios išmokos, anot bendrovės, turėtų pasiekti gyventojus artimiausiomis dienomis, o prašymai vertinami eilės tvarka.

    Ką svarbu žinoti teikiant prašymą?

    ESO akcentuoja, kad gyventojams, kurie prašymus jau pateikė, iš naujo kreiptis nereikia: didesnės ribos bus taikomos visiems gautiems prašymams. Tuo pačiu primenama, kad prašymą turi pateikti objekto, kuriame buvo sutrikęs elektros tiekimas, savininkas.

    Jei nėra pirkimo kvitų ar kitų finansinių dokumentų, ESO prašo pateikti alternatyvius įrodymus, kurie pagrįstų nuostolių faktą ir apimtį. Praktikoje tai gali būti sugadinto turinio nuotraukos, įrenginių gedimo fiksavimas ar kiti aiškiai identifikuojami įrodymai.

    Dvi skirtingos kompensacijos

    Bendrovė atkreipia dėmesį, kad kompensacija už tiesioginius nuostolius mokama atskirai nuo kompensacijos už nustatyto elektros tiekimo atkūrimo termino viršijimą. Pastaroji išmoka skiriama automatiškai visiems klientams, kuriems elektra buvo atkurta vėliau nei per 72 valandas, todėl dėl jos atskirai kreiptis nereikia.

    ESO pabrėžia, kad abi išmokos nesidubliuoja ir viena kitos nemažina, nes skaičiuojamos skirtingu pagrindu. Tai reiškia, kad gyventojas gali gauti ir automatinę kompensaciją už termino viršijimą, ir atskirai įvertintą kompensaciją už patirtas tiesiogines išlaidas.

    Rugpjūčio 22 dieną audra, Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos vertinimu, buvo stipriausia pagal nuo 1970 metų turimus vėjo duomenis. ESO skelbė, kad piko metu elektros tiekimas buvo sutrikęs daugiau kaip 268 000 klientų, o tinklo pažeidimų skaičius siekė apie 11 000.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad vasaros audrų žalą elektros tinklams dažnai sustiprina pilnai sužėlę medžiai, o po ilgesnio ramesnio laikotarpio netikėtai stiprus vėjas lemia daugiau lūžtančių šakų ir virtusių medžių. Dėl to didėja ir rizika ilgesniems atjungimams atokesnėse vietovėse, kur gedimų šalinimas užtrunka ilgiau.

  • Audra paliko tūkstančius be elektros: „Energijos skirstymo operatorius“ kelia kompensacijas

    Audra paliko tūkstančius be elektros: „Energijos skirstymo operatorius“ kelia kompensacijas

    „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) po rugpjūčio 22 dieną Lietuvą nusiaubusios audros didina kompensacijų ribas gyventojams, patyrusiems tiesioginių nuostolių dėl užsitęsusio elektros tiekimo atstatymo. Bendrovė pabrėžia, kad didžiausia galima išmoka priklausys nuo to, kiek laiko po audros buvo atkurta elektra.

    Pagal atnaujintą tvarką, jei elektros tiekimas buvo atstatytas vėliau nei per 72 valandas, gyventojai gali prašyti kompensuoti dalį patirtų išlaidų. Maksimalios sumos siekia iki 220 eurų, kai tiekimo atkūrimas truko nuo 3 iki 6 parų, iki 440 eurų, kai truko nuo 7 iki 13 parų, ir iki 660 eurų, kai elektra nebuvo atkurta 14 ir daugiau parų.

    ESO nurodo, kad ši kompensacija skirta tiesioginiams nuostoliams, kuriuos sukelia ilgas elektros tiekimo sutrikimas, pavyzdžiui, sugedusiam maistui, generatoriaus įsigijimui ar nuomai, kurui ir būtinoms laikino apgyvendinimo išlaidoms. Gyventojams primenama, kad reikėtų išsaugoti išlaidas pagrindžiančius dokumentus, nes jų gali būti prašoma vertinant pateiktą prašymą.

    Tiesioginių nuostolių kompensacija bus mokama atskirai nuo kitos išmokos, kuri skiriama už nustatyto elektros tiekimo atkūrimo termino viršijimą. Pastaroji kompensacija, kaip nurodo ESO, bus apskaičiuojama automatiškai visiems klientams, kuriems tiekimas buvo atstatytas vėliau nei per 72 valandas, todėl papildomai kreiptis dėl jos nereikia.

    ESO akcentuoja, kad abi išmokos tarpusavyje nesidubliuoja ir viena kitos nemažina, nes taikomos skirtingais pagrindais. Tai reiškia, kad gyventojas gali gauti automatinę kompensaciją už termino viršijimą ir atskirai pateikti prašymą dėl realiai patirtų tiesioginių nuostolių.

    Įmonė taip pat informuoja, kad gyventojai prašymus dėl tiesioginių nuostolių atlyginimo gali teikti nuo rugsėjo 1 dienos. Tie, kurie prašymus jau pateikė anksčiau, iš naujo kreiptis neturi, nes naujos kompensacijų ribos bus pritaikytos visiems prašymams.

    Pagal ESO pateiktą informaciją, dažniausiai kompensuojamos išlaidos susijusios su sugedusiu maistu, laikinu apgyvendinimu, generatorių nuoma ar įsigijimu bei kuro sąnaudomis. Konkrečios kompensuojamos sumos ir jų ribos priklausys nuo prašymo aplinkybių, pateiktų įrodymų ir taikomų maksimalių dydžių.

    ESO teigia jau sulaukęs daugiau kaip 2 800 gyventojų prašymų, kuriuose prašoma atlyginti apie 664 000 eurų nuostolių. Bendrovė nurodo, kad pirmosios kompensacijos gyventojus turėtų pasiekti artimiausiu metu.

  • ESO skelbia naujausią situaciją: Zarasų rajone dar šimtai be elektros, dirba brigados

    ESO skelbia naujausią situaciją: Zarasų rajone dar šimtai be elektros, dirba brigados

    Po rugpjūčio 22 dieną praūžusios audros ESO skelbia atnaujintą informaciją apie elektros tiekimo sutrikimų šalinimą. Bendrovė nurodo, kad gedimų dar fiksuojama keliuose regionuose, o darbai tęsiami tiek miestuose, tiek atokesnėse vietovėse.

    Zarasų rajone registruoti 89 elektros tiekimo sutrikimai, be elektros išlieka 268 klientai. Gedimus rajone šalina 13 brigadų, kurios dirba pagal prioritetus, pirmiausia užtikrindamos saugų ir stabilų elektros tiekimą gyventojams.

    Pasak ESO, daugiausia šiuo metu šalinami 0,4 kV tinklo gedimai, dėl kurių elektra dažniausiai dingsta vienam–keturiems klientams. Tokie gedimai neretai išsiblaškę plačioje teritorijoje, todėl jų lokalizavimas ir sutvarkymas užtrunka, net jei kiekvienas atskirai atrodo nedidelis.

    ESO pabrėžia, kad tikrasis gedimo mastas dažnai paaiškėja tik brigadai atvykus į vietą. Kai kur tenka statyti naujas elektros linijų atramas, o darbus apsunkina įmirkęs gruntas ir sudėtingas privažiavimas prie pažeistų tinklo vietų.

    Daugiausia sutrikimų, bendrovės teigimu, išlieka Salako seniūnijoje bei buvusių Antazavės ir Suvieko seniūnijų teritorijose. Pavienių atsijungimų dar yra buvusios Antalieptės seniūnijos teritorijoje, Turmanto seniūnijoje, Zarasų mieste ir Dusetose.

    Laikinam elektros tiekimo užtikrinimui Zarasų rajone ESO yra pastačiusi arba klientams suteikusi 50 generatorių, dalis gyventojų naudoja ir savo turimą įrangą. Bendrovė taip pat atkreipia dėmesį, kad 55 objektai, kuriuose registruoti sutrikimai, yra negyvenamos sodybos ar kitos paskirties pastatai, šiuo metu nevartojantys elektros energijos.

    Utenos regione fiksuoti 474 sutrikimai, be elektros buvo 1 258 klientai, gedimus šalino 65 brigados. Bendrai regionuose, kuriuose dar likę audros sukelti pažeidimai, registruoti 517 sutrikimų, be elektros buvo 1 318 klientų, dirbo 79 brigados.

    ESO atsiprašo gyventojų dėl užsitęsusių sutrikimų ir patiriamų nepatogumų. Bendrovė primena, kad po audrų dalis gedimų gali pasikartoti dėl papildomai lūžtančių šakų ar medžių, todėl situacija gali kisti net ir atstačius elektros tiekimą.

  • Po audros Zarasų rajone – dar be elektros sodybos, o seniūnai prašo vieno sprendimo visiems

    Po audros Zarasų rajone – dar be elektros sodybos, o seniūnai prašo vieno sprendimo visiems

    Zarasų rajono savivaldybėje rugsėjo 2 dieną vykusiame seniūnų susirinkime daugiausia dėmesio skirta rugpjūčio pabaigoje praūžusios audros padariniams. Aptarti nuvirtę medžiai, apgadinta infrastruktūra, užversti keliai ir užsitęsusios elektros tiekimo problemos atokesnėse vietovėse.

    Susitikime dalyvavo rajono vadovai ir visų seniūnijų atstovai, kurie pateikė situacijos suvestinę iš savo teritorijų. Sutarta, kad prioritetas išlieka žmonių saugumas ir pagrindinių susisiekimo kelių praeinamumas, o likę darbai bus planuojami pagal riziką ir turimus resursus.

    Padariniai: keliai atlaisvinti, darbų dar liko

    Seniūnai informavo, kad pagrindiniai keliai daugumoje vietovių jau atlaisvinti, tačiau pakelėse ir viešosiose erdvėse dar gausu nulūžusių ar pavojingai pasvirusių medžių. Dalis darbų negali būti užbaigti be specialiosios technikos, aukštalipių ir papildomo finansavimo.

    Imbrado seniūnijoje audra ypač smarkiai paveikė parką: išvirto apie dešimt senų medžių, nukentėjo dalis infrastruktūros. Seniūnija akcentavo bendruomenės pagalbą, kuri per trumpą laiką leido sutvarkyti pavojingiausias vietas ir užtikrinti, kad suplanuotas renginys galėtų įvykti.

    Turmanto seniūnijoje daugiausia problemų kėlė ant kelių nuvirtę medžiai, taip pat buvo apgadinta vienų kapinių tvora. Dusetų seniūnijoje vėjovartos fiksuotos pakelėse, kapinėse ir parkuose, o Zarasų seniūnijoje žalą patyrė miesto viešosios erdvės, dalis apšvietimo ir mažosios infrastruktūros, taip pat kai kurios kapavietės.

    Susirinkime pabrėžta, kad pirmiausia šalinami medžiai, keliantys tiesioginę grėsmę žmonėms ir turtui. Seniūnijoms pavesta sudaryti likusių pavojingų medžių sąrašus, kad būtų aiškiau, kur reikalingos papildomos lėšos ir technika.

    Generatoriai kaip pagalbos taškai

    Viena jautriausių temų liko elektros tiekimas: dalis atokesnių sodybų ir pavienių namų gyventojų po audros dar kurį laiką susidūrė su sutrikimais. Seniūnai informaciją apie tokius atvejus perdavė bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ ir akcentavo, kad nutrūkus elektrai labiausiai nukenčia tie, kurie neturi alternatyvių energijos šaltinių.

    Susirinkime aptarta praktinė patirtis, kai dingus elektrai seniūnijų patalpos tapo vietomis, kur gyventojai galėjo įkrauti telefonus, išorines baterijas ar pasirūpinti karštu vandeniu. Dusetų seniūnijos siūlymu, kiekvienos seniūnijos centre turėtų būti nuolat laikomas bent vienas generatorius, kad ekstremalios situacijos metu būtų užtikrintas stabilus pagalbos taškas.

    Rajono vadovai ir seniūnai sutarė įvertinti realų poreikį ir kaštus bei ieškoti sprendimo, kuris apimtų visus seniūnijų centrus. Taip pat akcentuota, kad generatoriai yra tik laikinas sprendimas, tačiau jie gali reikšmingai sumažinti rizikas, kai sutrinka ryšys, šildymas ar vandens tiekimas.

    Derliaus šventės ir kasdieniai darbai

    Be audros padarinių, aptartas pasirengimas rugsėjo mėnesį vyksiantiems renginiams, įskaitant Derliaus šventę Zarasuose ir seniūnijų organizuojamas vietos šventes. Dėl audros pažeistose teritorijose numatyta paspartinti tvarkymo darbus, kad viešosios erdvės būtų saugios lankytojams.

    Taip pat kalbėta apie vietinės reikšmės kelių priežiūrą, žvyravimą, pakelių šienavimą ir pralaidų tvarkymą, nes po liūčių dalyje ruožų atsirado provėžų ir vandens išplovų. Seniūnijos įpareigotos peržiūrėti darbų apimtis ir planuoti papildomą profiliavimą ten, kur keliai greičiausiai praranda pralaidumą.

    Susirinkime paliestas ir invazinių augalų plitimo klausimas, planuojant naują naikinimo etapą ir tikslinant žemėlapius pagal seniūnijų pateiktą informaciją. Taip pat pradėtas aptarti pasirengimas žiemos sezonui, įsivertinant sutarčių likučius ir poreikį laiku organizuoti viešuosius pirkimus sniego valymo paslaugoms.

    Susitikimo pabaigoje rajono vadovai padėkojo seniūnijų darbuotojams, ugniagesiams, kariams, ūkininkams ir gyventojams, prisidėjusiems prie padarinių šalinimo. Pabrėžta, kad darbai bus tęsiami nuosekliai, pirmiausia užtikrinant saugumą keliuose, parkuose, kapinėse ir kitose labiausiai nukentėjusiose vietose.

  • Po audros šokas neslūgsta: Nausėda reikalauja greičio, kabeliavimo ir daugiau generatorių

    Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį sukvietė pasitarimą dėl rugpjūčio 22 dieną Lietuvą nusiaubusios audros padarinių, elektros tiekimo atkūrimo ir priemonių, kurios didintų energetikos infrastruktūros atsparumą. Šalies vadovas pabrėžė, kad tai tapo rimtu išbandymu tiek tinklams, tiek institucijų pasirengimui ekstremalioms situacijoms.

    Prezidento teigimu, didžiausią nerimą kelia tai, kad praėjus beveik dviem savaitėms po stichijos dalis gyventojų vis dar buvo be elektros. Pasak jo, tokia situacija parodė, jog kritinėms avarijoms valdyti būtina ne tik techninė, bet ir organizacinė parengtis.

    „Žmonėms, kurie taip ilgai gyvena be elektros, situacija yra kritinė. Matome dedamas pastangas, tačiau toks elektros tiekimo atkūrimo tempas netenkina“, – sakė prezidentas Gitanas Nausėda.

    Pasitarime akcentuota, kad būtina įvertinti ne vien tinklų atsparumą, bet ir krizės valdymo grandinę: klientų informavimą, gedimų šalinimo organizavimą, brigadų sutelkimą bei įrangos prieinamumą. Prezidentas atkreipė dėmesį, kad audra išryškino ir bendradarbiavimo spragas tarp valstybės institucijų, savivaldybių ir ESO.

    Vienu iš esminių ilgalaikių sprendimų įvardytas spartesnis prioritetinių elektros oro linijų kabeliavimas, nes būtent oro linijos dažniausiai nukenčia nuo lūžtančių medžių, šakų ir stipraus vėjo. Pasak prezidento, dabartinės apimtys, jo vertinimu, nėra pakankamos, jei siekiama, kad panašaus masto sutrikimai ateityje būtų pašalinami per kelias paras.

    Didelė pasitarimo dalis skirta rezervinėms priemonėms, kurios leistų išlaikyti būtiniausias paslaugas net ir nutrūkus tiekimui. Prezidentas ragino reikšmingai stiprinti generatorių pajėgumus savivaldybėse, strateginėse įstaigose bei pačioje ESO, taip pat sudaryti realesnes galimybes generatoriais apsirūpinti gyventojams, ypač atokesnėse vietovėse.

    Taip pat iškeltas specialistų pajėgumų ir rezervo klausimas, kad ekstremaliose situacijose būtų įmanoma greičiau pasitelkti papildomas brigadas. Prezidentas pažymėjo, jog prireikus turėtų būti numatytos aiškios procedūros, kaip operatyviai įtraukti privačių įmonių pajėgas, savivaldybių darbuotojus ar kaimyninių valstybių specialistus.

    Pasitarime aptarta ir prevencija: efektyvesnė proskynų bei želdinių priežiūra šalia elektros linijų, kad audrų metu būtų mažiau mechaninių pažeidimų. Prezidento teigimu, būtinas glaudesnis ESO ir savivaldybių darbas šalinant kliūtis, derinant teritorijų priežiūrą ir organizuojant pagalbą gyventojams.

    Galiausiai prezidentas pabrėžė, kad po krizės svarbu įvertinti ir sisteminius ESO veiklos bei valdymo aspektus, įskaitant finansinių išteklių paskirstymą tinklo atsparumui didinti. Jis taip pat pasiūlė, užbaigus elektros tiekimo atkūrimą ir kompensacijų išmokėjimą, pavesti Valstybės kontrolei įvertinti kompensacijų tvarkos teisinį reguliavimą ir jo taikymą, siekiant užtikrinti gyventojų pasitikėjimą procesu.

  • Po audros ryšys vėl veikia visur? RRT atskleidė, kiek stočių dar maitinamos generatoriais

    Po Lietuvoje praūžusios galingos audros elektroninių ryšių situacija šalyje visiškai normalizavosi, skelbia Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT). Tarnybos teigimu, mobiliojo ryšio paslaugos vartotojams vėl teikiamos įprastu režimu, o didžioji dalis pažeistos infrastruktūros jau sutvarkyta.

    RRT nurodo, kad ryšio sutrikimus patyrę operatoriai „Telia“, „Tele2“ ir „Bitė“ užbaigė pagrindinius atstatymo darbus. Pasak tarnybos, operatoriai informavo, jog bazinės stotys veikia, o klientų, kuriems dėl audros ryšys būtų vis dar neveikiantis, nebeliko.

    „Šiandien galime pasakyti, kad po audros Lietuvos ryšys grįžo į įprastą ritmą. Per mažiau nei savaitę operatoriai atkūrė audros pažeistos infrastruktūros veikimą ir sugrąžino ryšio paslaugas gyventojams“, – sakė RRT tarybos pirmininko pavaduotojas Darius Kuliešius.

    Nors ryšio paslaugų sutrikimų nebeliko, dalis infrastruktūros dar veikia pasitelkiant rezervinius energijos šaltinius. RRT duomenimis, šiuo metu generatoriais maitinamos 28 bazinės stotys, kol atskirose vietovėse pilnai atkuriamas įprastas elektros tiekimas.

    RRT pabrėžia, kad audra tapo rimtu testu elektroninių ryšių atsparumui, nes tinklų darbą labiausiai veikė ne ryšio įrangos gedimai, o elektros energijos tiekimo ir kiti infrastruktūros sutrikimai. Tokiais atvejais operatoriams tenka remtis rezerviniu maitinimu, o ryšio kokybė gali priklausyti nuo to, kaip greitai pavyksta užtikrinti stabilų energijos tiekimą konkrečiai stočiai.

    „Ši situacija parodė, kiek daug lemia infrastruktūros atsparumas, rezervinis maitinimas ir pasirengimas veikti ekstremaliomis sąlygomis. Šią patirtį turime išnaudoti stiprindami tinklų atsparumą, kad ateityje panašių situacijų atveju paslaugos būtų atkuriamos dar greičiau“, – pabrėžė D. Kuliešius.

    RRT nurodo ir toliau stebėsianti elektroninių ryšių tinklų veikimą bei operatorių infrastruktūros būklę. Tarnyba primena, kad ekstremalių situacijų metu ryšio stabilumą dažnai lemia keli veiksniai vienu metu, todėl atsparumo didinimas apima ir rezervinių energijos sprendimų plėtrą, ir greitesnį avarinių brigadų reagavimą.