Tag: Generatoriai

  • Kaip pasiruošti ilgiems šviesos, vandens ir šildymo sutrikimams Ukrainoje: medikų patarimai

    Ukrainoje medikai primena, kad užsitęsę elektros tiekimo sutrikimai gali paliesti ne tik kasdienį komfortą, bet ir tiesiogiai paveikti sveikatą – tiek fizinę, tiek psichologinę.

    Kaip nurodo Kijevo miesto valstybinės administracijos Sveikatos departamentas, ilgesni atjungimai dažnai sukelia papildomų rizikų: nuo prastesnio miego ir peršalimo iki dehidratacijos, netinkamo maisto ar vaistų laikymo.

    Didžiausias pavojus kyla tada, kai žmonės bando šildytis ar gaminti maistą nesaugiais būdais, o taip pat kai namuose pritrūksta vandens, būtinų vaistų ar aiškaus veiksmų plano.

    Ypatingo dėmesio, medikų teigimu, reikia vaikams, vyresnio amžiaus žmonėms, nėščiosioms ir sergantiems lėtinėmis ligomis – jiems verta iš anksto pasiruošti ir susitarti dėl artimųjų pagalbos.

    Dažniausios rizikos per atjungimus

    Ilgesni elektros sutrikimai gali sutrikdyti įprastą ritmą: prastėja miegas, didėja dirglumas, krenta dėmesio koncentracija, o šaltuoju metų laiku išauga peršalimo ir hipotermijos tikimybė.

    Ne mažiau svarbu ir tai, kad be elektros gali strigti vandens tiekimas, todėl padidėja dehidratacijos bei higienos problemų rizika.

    Dar viena dažna bėda – maistas šaldytuve be elektros greitai praranda saugumą, o netinkamai laikomi medikamentai gali netekti veiksmingumo.

    Ką pasiruošti iš anksto: vaistai, vanduo, maistas

    Pirmasis žingsnis – peržiūrėti namų vaistinėlę: įsitikinti, kad yra nuolat vartojamų vaistų, o jų galiojimo laikas nepasibaigęs. Tai ypač aktualu sergantiems cukriniu diabetu, širdies ir kraujagyslių ligomis, bronchine astma ir kitomis lėtinėmis būklėmis.

    Medikai taip pat ragina pasirūpinti geriamojo vandens atsargomis – ne tik gėrimui, bet ir maisto gamybai bei higienai. Vaikams ir vyresnio amžiaus žmonėms reikėtų skirti papildomo dėmesio, nes jie ne visada laiku pasako, kad ištroško.

    Kalbant apie maistą, rekomenduojama iš anksto numatyti racioną be šaldytuvo: turėti produktų, kuriems nereikia specialių laikymo sąlygų, pavyzdžiui, kruopų, makaronų, konservų, riešutų, džiovintų vaisių, džiūvėsių ar sandariai supakuotų ilgai galiojančių produktų.

    Šiluma ir saugumas: ko geriau nedaryti

    Jei patalpos šąla, medikai pataria rengtis keliais sluoksniais, naudoti šiltas kojines, apklotus, miegmaišius ar termoapatinius. Esant galimybei, šeimai verta susitelkti viename kambaryje, kurį lengviau išlaikyti šiltesnį.

    Peršalus ar įtariant hipotermiją rekomenduojama žmogų perkelti į šiltesnę vietą, nuvilkti šlapius drabužius (jei jų yra) ir apkloti sausomis antklodėmis. Medikai pabrėžia, kad nereikėtų trinti galūnių, staigiai šildyti karšta vonia ar dėti karštų daiktų tiesiai ant odos.

    Ypatingas įspėjimas – generatoriai, dujiniai degikliai, turistinės viryklėlės ar net mangalai patalpose gali sukelti gaisrą ir apsinuodijimą smalkėmis. Smalkės neturi nei spalvos, nei kvapo, todėl jų kaupimosi žmogus gali nepastebėti.

    Įtariant apsinuodijimą, rekomenduojama nedelsiant išeiti į gryną orą ir kviesti pagalbą numeriais 103 arba 112, o į patalpas negrįžti, kol tarnybos nepatvirtins, kad tai saugu.

    Miegas, judėjimas ir psichologinė savijauta

    Medikai atkreipia dėmesį, kad miegą gali trikdyti pakitęs dienos režimas, generatorių triukšmas, šaltis ir nuolatinis nerimas dėl naujienų. Patariama laikytis kuo pastovesnio miego grafiko, susikurti šiltesnes ir patogesnes poilsio sąlygas, o antroje dienos pusėje riboti kavą, stiprią arbatą ir energinius gėrimus.

    Net ir be elektros siūloma išlaikyti lengvą fizinį aktyvumą: mankštintis, daryti tempimo pratimus, daugiau judėti namuose, o esant tinkamam orui – išeiti pasivaikščioti. Sergantiesiems lėtinėmis ligomis krūvį rekomenduojama derinti su gydytoju.

    Ilgalaikiai atjungimai, ypač karo sąlygomis, gali stiprinti nerimą, emocinį išsekimą ir dirglumą. Psichologai rekomenduoja riboti nuolatinį naujienų srautą, palaikyti ryšį su artimaisiais, išlaikyti šeimos ritualus ir skirti dėmesio vaikams bei vyresniems žmonėms.

    Ryšio ir medicininės pagalbos planas

    Dar viena svarbi rekomendacija – iš anksto susiplanuoti ryšį su artimaisiais ir pagalbos gavimą: svarbius numerius turėti ne tik telefone, bet ir užrašytus ant popieriaus.

    Patariama pasirūpinti įkrautais telefonais, išorinėmis baterijomis ir atsarginėmis baterijomis, o su šeima iš anksto susitarti dėl ryšio būdo bei susitikimo vietos, jei mobilusis ryšys būtų nepasiekiamas.

    Medikai taip pat siūlo išsiaiškinti artimiausios gydymo įstaigos adresą ir kelią iki jos, o dokumentus, medicininius išrašus bei vartojamų vaistų sąrašą laikyti lengvai pasiekiamoje vietoje.

    Primename, kad esant skubiai būklei pagalbos telefonai yra 103 arba 112.

  • Saulės elektrinių bumas Nigerijoje po kuro subsidijų pabaigos: panelės tapo net vestuvių dovana

    Nigerijoje sparčiai daugėja saulės elektrinių, o fotovoltiniai moduliai tapo kasdienio gyvenimo dalimi ten, kur ilgus metus dominavo nafta ir benzininiai generatoriai. Pokytį labiausiai paskatino valdžios sprendimas 2023 metais nutraukti kuro subsidijas, dėl kurio išaugo degalų kainos ir generatorių eksploatacija tapo gerokai brangesnė.

    Šalies gyventojai, nuolat susiduriantys su elektros tiekimo sutrikimais ir nepakankamai pajėgiu tinklu, vis dažniau renkasi nuosavą elektros gamybą iš saulės. Fotovoltika čia vertinama ne tik kaip ekologiškesnė alternatyva, bet ir kaip praktiškas sprendimas, leidžiantis sumažinti priklausomybę nuo brangaus kuro ir triukšmingų agregatų.

    Kas išjudino paklausą?

    Kuro subsidijų pabaiga pakeitė ekonomiką namų ūkių lygmeniu: tai, kas anksčiau atrodė pigu, staiga tapo didele mėnesio išlaida. Dėl to saulės moduliai ir ypač baterijos, leidžiančios kaupti energiją vakarui, ėmė konkuruoti su generatoriais jau ne vien patogumu, bet ir bendra kaina per laiką.

    Didelę reikšmę turėjo ir importas iš Kinijos, kuris į Nigerijos rinką atnešė pigesnių saulės modulių, inverterių ir kitų komponentų. Prekybininkai pasakoja, kad kai kuriose Lagos prekyvietėse saulės energetikos įranga nustūmė į šalį generatorių prekybą, o pirkėjų srautai perorientavo visą asortimentą.

    Kiek kainuoja ir kada atsiperka?

    Vertinama, kad saulės elektrinės komplektas su energijos kaupikliu, tinkantis trijų asmenų šeimai, gali kainuoti apie 4 200 eurų. Tai vis dar daug didesnė vienkartinė suma nei paprastesnis benzininis generatorius, tačiau skirtumą mažina augančios degalų išlaidos ir tai, kad sistema leidžia dalį elektros vartojimo perkelti nuo kuro prie saulės.

    Skaičiuojama, kad esant dabartinei situacijai investicija į fotovoltiką su baterija gali atsipirkti maždaug per 16 mėnesių, nors realus terminas priklauso nuo įrangos kokybės, baterijos talpos, namų ūkio vartojimo ir to, kiek dažnai anksčiau buvo naudojamas generatorius. Kartu su paklausa auga ir baterijų svarba, nes be jų saulės elektrinė ne visada gali pakeisti generatorių vakarais ar dingus tinklo elektrai.

    Fotovoltikos populiarumas įgavo ir kultūrinį atspalvį: pasakojama, kad saulės moduliai kai kur jau įtraukiami į vestuvių dovanų sąrašus. Tai signalas, jog technologija Nigerijoje tampa nebe nišine, o praktišku, statusą ir stabilumą simbolizuojančiu pirkiniu.

  • Po audros Zarasų rajone tamsa nesitraukia: ESO atskleidė, kur brigados dirba šiandien

    Po audros Zarasų rajone tamsa nesitraukia: ESO atskleidė, kur brigados dirba šiandien

    Po rugpjūčio 22 dienos audros dalyje Utenos regiono gyventojų elektros tiekimas vis dar nėra atkurtas. ESO skelbia, kad daugiausia darbo šiuo metu tenka Zarasų rajonui, kur fiksuojami pavieniai, bet gausūs smulkesni tinklo gedimai.

    ESO duomenimis, Zarasų rajono savivaldybėje registruoti 75 elektros tiekimo sutrikimai, o be elektros dar yra apie 200 klientų. Gedimus rajone šalina 16 brigadų, kurios dirba keliuose seniūnijų ir kaimų ruožuose.

    Didžioji dalis gedimų susiję su 0,4 kV žemos įtampos tinklu, todėl dažnai be elektros lieka po vieną–keturis klientus. ESO pažymi, kad tikrasis gedimo mastas neretai paaiškėja tik brigadai atvykus į vietą, o kai kur tenka įrengti naujas atramas ir atstatyti linijų atkarpas.

    Darbus apsunkina įmirkęs gruntas ir sudėtingas privažiavimas prie pažeistų vietų, todėl dalis remonto užtrunka ilgiau nei įprastai. Tokiose situacijose komandos pirmiausia siekia atkurti tiekimą didesnėms vartotojų grupėms, o vėliau pereina prie pavienių atšakų.

    Zarasų rajone ESO tinkle buvo pastatyti arba klientams suteikti 53 generatoriai, iš jų 10 perduota Savivaldybei. Atkūrus elektros tiekimą, generatorius planuojama surinkti per artimiausias dienas, dalis gyventojų taip pat naudojasi nuosavais generatoriais.

    ESO taip pat nurodo, kad dalis likusių sutrikimų registruojami objektuose, kuriuose elektros energija realiai nevartojama. Pasak bendrovės, 45 objektai, kuriuose dar fiksuojami sutrikimai, yra negyvenamos sodybos ar kitos paskirties pastatai.

    Utenos regione šiuo metu fiksuoti 323 elektros tiekimo sutrikimai, be elektros yra 714 klientų, o gedimus šalina 91 brigada. Iš viso regionuose, kuriuose dar likę audros sukeltų gedimų, registruojami 325 sutrikimai ir 718 klientų be elektros, darbus vykdo 105 brigados.

    ESO gyventojams primena, kad apie nutrūkusį elektros tiekimą ar pastebėtus pažeidimus svarbu pranešti oficialiais kanalais, o prie nutrauktų laidų artintis ar bandyti juos pašalinti savarankiškai yra pavojinga. Bendrovė pabrėžia, kad darbų eiga priklauso ir nuo situacijos vietoje bei galimybės saugiai pasiekti gedimo taškus.

  • Zarasų audros pamokos: ryšys dingo, generatorių stigo, o rudens mugėje ruošiamasi rekordui

    Zarasų audros pamokos: ryšys dingo, generatorių stigo, o rudens mugėje ruošiamasi rekordui

    Rugsėjo 8 dieną Zarasų rajono savivaldybėje įvyko įstaigų ir įmonių vadovų susirinkimas, kuriame aptartos rugpjūčio pabaigoje rajoną užklupusios audros pasekmės ir pasirengimas rudenio darbų pikui. Diskusijose dalyvavo savivaldybės vadovai, įstaigų ir bendrovių atstovai, o vienu svarbiausių akcentų tapo ryšio ir elektros tiekimo sutrikimų pamokos.

    Susitikime taip pat kalbėta apie artimiausius kultūros renginius, turizmo sezono rezultatus, socialinių paslaugų organizavimą ir infrastruktūros darbus. Oficialiai pasveikinta Asta Karosienė, pradėjusi eiti Zarasų rajono socialinių paslaugų centro direktorės pareigas.

    Ryšys dingo greičiau nei elektra

    Ugniagesių teigimu, audros metu teko ne tik šalinti ant kelių užvirtusius medžius, bet ir spręsti kritinę komunikacijos problemą. Per kelias paras fiksuota apie 50 iškvietimų, o dalis darbų, atlaisvinant kelius ir užtikrinant privažiavimą, tęsėsi dar kelias dienas.

    Didžiausiu iššūkiu įvardytas mobiliojo ryšio sutrikimas, kai nutrūkus elektros tiekimui ryšio bokštų rezervas veikė per trumpai. Dėl to informacija kai kur buvo perduodama fiziškai vykstant į vietoves, o ryšio ieškota aukštesnėse vietose, naudojant radijo stoteles.

    Susirinkime pabrėžta, kad tokie atvejai rodo būtinybę iš anksto turėti aiškius ekstremaliųjų situacijų veikimo planus, alternatyvius ryšio kanalus ir atsarginius energijos šaltinius. Taip pat akcentuota, kad kritinių paslaugų tęstinumui svarbu, jog rezerviniai sprendimai būtų suderinti tarp seniūnijų, tarnybų ir savivaldybės įstaigų.

    Generatoriai tampa būtinybe

    Savivaldybės administracija ragino įstaigas tiksliai įsivertinti, kokios galios generatorių reikia, kad nutrūkus elektros tiekimui būtų užtikrintos esminės funkcijos. Diskutuota, jog didesnėms socialinių paslaugų įstaigoms gali prireikti 50–60 kW galios generatorių, galinčių automatiškai įsijungti.

    Kartu priminta, kad netinkamai naudojami ar neteisingai prijungti generatoriai kelia realią gaisro riziką ir gali sugadinti elektros prietaisus. Dėl to siūloma ne tik planuoti įsigijimus, bet ir pasirūpinti saugaus eksploatavimo taisyklėmis, atsakingais asmenimis bei periodine įrangos patikra.

    Susitikime aptarta ir praktinė audros patirtis socialinėse įstaigose, kai elektros ir vandens sutrikimai pareikalavo greitų sprendimų dėl maitinimo, apšvietimo ir kasdienės slaugos. Akcentuota, kad tokiose situacijose svarbiausia ne vien technika, bet ir aiškios procedūros bei tarpinstitucinis susitelkimas.

    Rudens renginiai ir turizmo sezono skaičiai

    Didelis dėmesys skirtas rugsėjo 26 dieną Zarasuose planuojamai rudens gėrybių mugei „Derliaus banga“. Įstaigos ir įmonės pakviestos kurti teminius kiemelius, siūlyti edukacijas ir veiklas šeimoms, nes ankstesniais metais tokios iniciatyvos didino renginių patrauklumą ir bendruomeniškumą.

    Turizmo ir verslo informacijos centras pranešė, kad rugpjūtį gyvai apsilankė 984 turistai ir miesto svečiai, o per miesto šventę vykusiame žygyje išdalinta apie 300 medalių. Pažymėta, kad į Zarasus atvykusių svečių srautai vasarą išlieka svarbūs vietos paslaugų sektoriui, todėl tęsiamos ekskursijos ir planuojami skaitmeninės rinkodaros mokymai.

    Kultūros lauke aptarti ir Dusetų bei Antazavės renginiai, įskaitant didesnio lankytojų dėmesio sulaukusias iniciatyvas. Taip pat atkreiptas dėmesys į viešųjų renginių saugumą ir viešosios tvarkos užtikrinimą, nes po šventės kai kuriose erdvėse fiksuotas vandalizmas, o ateičiai siūloma iš anksto spręsti eismo, parkavimo ir apsaugos organizavimą.

    Infrastruktūros klausimuose aptarta daugiabučių renovacijos eiga, garantinių defektų šalinimas ir vandentvarkos darbai. Taip pat iškeltos audros padarytos žalos pastatams problemos, įskaitant stogų ir langų apgadinimus, kai dėl nuostolių dalis įstaigų kreipėsi į draudikus.

    Susirinkimo pabaigoje sutarta, kad artėjant rudeniui pagrindinis prioritetas bus paslaugų tęstinumas ir pasirengimas galimiems elektros bei ryšio sutrikimams. Vadovams padėkota už tarpusavio pagalbą ir gebėjimą susitelkti, kai sprendimų reikia čia ir dabar.

  • Elektros nebuvo ilgiau nei 72 val.: „Energijos skirstymo operatorius“ aiškina, kam priklauso išmokos

    Elektros nebuvo ilgiau nei 72 val.: „Energijos skirstymo operatorius“ aiškina, kam priklauso išmokos

    AB „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) praneša pradedanti priimti gyventojų prašymus kompensuoti tiesioginius nuostolius, patirtus per 2026 metų rugpjūčio 22 dieną kilusią audrą. Prašymai aktualūs tiems klientams, kurių objekte elektros tiekimas nebuvo atkurtas ilgiau nei 72 valandas.

    ESO nurodo, kad daliai privačių klientų taikoma supaprastinta tvarka, kai už tiesioginius nuostolius gali būti kompensuojama iki 220 eurų. Kompensacija skiriama pateikus prašymą ir nuostolius pagrindžiančius įrodymus, pavyzdžiui, kvitus ar nuotraukas.

    Pagal ESO pateikiamą informaciją, kompensuojamos kelios dažniausios išlaidos: sugedęs maistas iki 60 eurų, laikinas apgyvendinimas iki 60 eurų, generatoriaus nuoma iki 40 eurų. Taip pat gali būti atlyginamos generatoriaus įsigijimo išlaidos iki 220 eurų ir kuras generatoriui iki 90 eurų, tačiau bendra suma vienam klientui negali viršyti 220 eurų.

    Prašymą turi pateikti objekto savininkas. ESO pažymi, kad paraiškas galima teikti nuo 2026 metų rugsėjo 1 dienos per ESO savitarną, taip pat elektroniniu paštu, paštu arba telefonu.

    Be supaprastinto tiesioginių nuostolių atlyginimo, numatyta ir atskira kompensacija už elektros atstatymo termino viršijimą. ESO aiškina, kad ši kompensacija bus apskaičiuojama individualiai po to, kai Valstybinė energetikos reguliavimo taryba priims sprendimą dėl avarijos fakto ir teritorijos, o jos dydis priklausys nuo suvartojimo bei atjungimo trukmės.

    Gyventojai gali kreiptis ir dėl individualaus žalos atlyginimo, jei patirta žala nepatenka į supaprastintą mechanizmą. Tokiais atvejais gali būti vertinami sugadinti elektros prietaisai, prarastas ar sugadintas turtas, sugedę vaistai ar kiti nuostoliai, o 72 valandų kriterijus netaikomas.

  • Zarasų rajone po audros – šimtai be elektros: ESO siunčia brigadas ir generatorius

    Zarasų rajone po audros – šimtai be elektros: ESO siunčia brigadas ir generatorius

    „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) skelbia, kad po rugpjūčio 22 dienos audros elektros tiekimo sutrikimai dar fiksuojami Utenos regione, daugiausia Zarasų rajone. Įmonės teigimu, dalis gedimų yra smulkūs ir išsibarstę, todėl jų šalinimas užtrunka ilgiau nei tada, kai pažeidžiama viena didelė linija.

    ESO duomenimis, Zarasų rajono savivaldybėje registruoti 87 sutrikimai, o elektros neturi 257 klientai. Gedimus šiame rajone šalina 12 brigadų, kurios dirba tiek mieste, tiek atokesnėse vietovėse, kur tinklai labiau pažeidžiami krintančių medžių ir šakų.

    Kur tęsiami darbai Zarasuose

    Šiuo metu brigados dirba Vabolių kaime Dusetų seniūnijoje, Kimbariškio II kaime buvusios Antalieptės seniūnijos teritorijoje ir Sadūnų kaime Dusetų seniūnijoje. Taip pat vykdomi darbai Salako seniūnijoje, Nariūnų kaime, buvusiose Antazavės, Degučių ir Suvieko seniūnijų teritorijose bei Zarasų mieste.

    ESO pažymi, kad daugiausia šalinami 0,4 kV skirstomųjų linijų gedimai, kai be elektros lieka nuo vieno iki keturių klientų. Tokie sutrikimai reikalauja daug atskirų išvykimų, o reali situacija neretai paaiškėja tik atvykus į vietą.

    Kodėl atstatymas užtrunka

    Įmonė aiškina, kad kai kur, norint atkurti tiekimą, neužtenka pakeisti saugiklio ar atstatyti nutrūkusio laido, tenka statyti naujas elektros linijų atramas. Darbus apsunkina ir po lietaus įmirkęs gruntas, dėl kurio technika ne visur gali privažiuoti prie gedimo vietos.

    Zarasų rajono savivaldybėje ESO yra pastačiusi arba klientams suteikusi 49 generatorius, o dalis gyventojų naudojasi nuosavais. ESO taip pat nurodo, kad 54 objektai, kuriuose registruoti sutrikimai, yra negyvenamos sodybos ar kitos paskirties pastatai, šiuo metu nevartojantys elektros energijos.

    Kokia situacija Utenos regione

    Utenos regione fiksuoti 449 sutrikimai, o elektros neturi 1 184 klientai, gedimus šalina 97 brigados. Iš viso regionuose, kuriuose dar likę minėtos audros sukelti pažeidimai, registruoti 467 sutrikimai, o elektros neturi 1 231 klientas, dirba 109 brigados.

    ESO atsiprašo gyventojų dėl patiriamų nepatogumų ir ragina stebėti pranešimus apie planuojamų darbų eigą. Įmonė primena, kad pamačius nutrūkusius laidus ar įtartinus elektros įrenginius būtina laikytis saugaus atstumo ir apie tai pranešti atsakingoms tarnyboms.

  • Po rekordinės audros „Energijos skirstymo operatorius“ kelia kompensacijas: kam priklauso iki 660 eurų

    Po rekordinės audros „Energijos skirstymo operatorius“ kelia kompensacijas: kam priklauso iki 660 eurų

    „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) po rugpjūčio 22 dieną šalį nusiaubusios audros didina gyventojams mokamų kompensacijų ribas už tiesioginius nuostolius, patirtus dėl užsitęsusio elektros tiekimo atkūrimo. Maksimali išmoka priklausys nuo to, kiek laiko konkrečiame objekte nebuvo elektros ir kada tiekimas buvo atnaujintas.

    Pagal atnaujintą tvarką, jei elektros tiekimas buvo atkurtas per 3–6 paras, gali būti kompensuojama iki 220 eurų, per 7–13 parų – iki 440 eurų, o užtrukus 14 ir daugiau parų – iki 660 eurų. ESO pabrėžia, kad tai yra kompensacija už realias, dokumentais pagrįstas išlaidas, patirtas būtent dėl ilgo sutrikimo.

    Kada ir už ką mokama?

    ESO nurodo, kad kompensacija skirta padengti tiesioginius nuostolius, tokius kaip sugedęs maistas, generatoriaus įsigijimo ar nuomos kaštai, kuras, taip pat būtinos laikino apgyvendinimo išlaidos. Svarbu, kad prašyme būtų aiškiai nurodyta, kokie nuostoliai patirti, ir pridėti juos pagrindžiantys dokumentai.

    Pagal bendrovės anksčiau skelbtas gaires, gyventojai dažniausiai prašo atlyginti sugedusio maisto išlaidas, taip pat kompensuoti generatorių nuomą ar pirkimą ir kuro sąnaudas. Jeigu dalis išlaidų paaiškėjo jau pateikus prašymą, galima teikti papildomą prašymą dėl naujai nustatytų nuostolių.

    ESO skaičiuoja, kad yra gavusi daugiau kaip 2 800 gyventojų prašymų, kuriuose bendra prašoma suma siekia apie 664 000 eurų. Pirmosios išmokos, anot bendrovės, turėtų pasiekti gyventojus artimiausiomis dienomis, o prašymai vertinami eilės tvarka.

    Ką svarbu žinoti teikiant prašymą?

    ESO akcentuoja, kad gyventojams, kurie prašymus jau pateikė, iš naujo kreiptis nereikia: didesnės ribos bus taikomos visiems gautiems prašymams. Tuo pačiu primenama, kad prašymą turi pateikti objekto, kuriame buvo sutrikęs elektros tiekimas, savininkas.

    Jei nėra pirkimo kvitų ar kitų finansinių dokumentų, ESO prašo pateikti alternatyvius įrodymus, kurie pagrįstų nuostolių faktą ir apimtį. Praktikoje tai gali būti sugadinto turinio nuotraukos, įrenginių gedimo fiksavimas ar kiti aiškiai identifikuojami įrodymai.

    Dvi skirtingos kompensacijos

    Bendrovė atkreipia dėmesį, kad kompensacija už tiesioginius nuostolius mokama atskirai nuo kompensacijos už nustatyto elektros tiekimo atkūrimo termino viršijimą. Pastaroji išmoka skiriama automatiškai visiems klientams, kuriems elektra buvo atkurta vėliau nei per 72 valandas, todėl dėl jos atskirai kreiptis nereikia.

    ESO pabrėžia, kad abi išmokos nesidubliuoja ir viena kitos nemažina, nes skaičiuojamos skirtingu pagrindu. Tai reiškia, kad gyventojas gali gauti ir automatinę kompensaciją už termino viršijimą, ir atskirai įvertintą kompensaciją už patirtas tiesiogines išlaidas.

    Rugpjūčio 22 dieną audra, Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos vertinimu, buvo stipriausia pagal nuo 1970 metų turimus vėjo duomenis. ESO skelbė, kad piko metu elektros tiekimas buvo sutrikęs daugiau kaip 268 000 klientų, o tinklo pažeidimų skaičius siekė apie 11 000.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad vasaros audrų žalą elektros tinklams dažnai sustiprina pilnai sužėlę medžiai, o po ilgesnio ramesnio laikotarpio netikėtai stiprus vėjas lemia daugiau lūžtančių šakų ir virtusių medžių. Dėl to didėja ir rizika ilgesniems atjungimams atokesnėse vietovėse, kur gedimų šalinimas užtrunka ilgiau.

  • Audra paliko tūkstančius be elektros: „Energijos skirstymo operatorius“ kelia kompensacijas

    Audra paliko tūkstančius be elektros: „Energijos skirstymo operatorius“ kelia kompensacijas

    „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) po rugpjūčio 22 dieną Lietuvą nusiaubusios audros didina kompensacijų ribas gyventojams, patyrusiems tiesioginių nuostolių dėl užsitęsusio elektros tiekimo atstatymo. Bendrovė pabrėžia, kad didžiausia galima išmoka priklausys nuo to, kiek laiko po audros buvo atkurta elektra.

    Pagal atnaujintą tvarką, jei elektros tiekimas buvo atstatytas vėliau nei per 72 valandas, gyventojai gali prašyti kompensuoti dalį patirtų išlaidų. Maksimalios sumos siekia iki 220 eurų, kai tiekimo atkūrimas truko nuo 3 iki 6 parų, iki 440 eurų, kai truko nuo 7 iki 13 parų, ir iki 660 eurų, kai elektra nebuvo atkurta 14 ir daugiau parų.

    ESO nurodo, kad ši kompensacija skirta tiesioginiams nuostoliams, kuriuos sukelia ilgas elektros tiekimo sutrikimas, pavyzdžiui, sugedusiam maistui, generatoriaus įsigijimui ar nuomai, kurui ir būtinoms laikino apgyvendinimo išlaidoms. Gyventojams primenama, kad reikėtų išsaugoti išlaidas pagrindžiančius dokumentus, nes jų gali būti prašoma vertinant pateiktą prašymą.

    Tiesioginių nuostolių kompensacija bus mokama atskirai nuo kitos išmokos, kuri skiriama už nustatyto elektros tiekimo atkūrimo termino viršijimą. Pastaroji kompensacija, kaip nurodo ESO, bus apskaičiuojama automatiškai visiems klientams, kuriems tiekimas buvo atstatytas vėliau nei per 72 valandas, todėl papildomai kreiptis dėl jos nereikia.

    ESO akcentuoja, kad abi išmokos tarpusavyje nesidubliuoja ir viena kitos nemažina, nes taikomos skirtingais pagrindais. Tai reiškia, kad gyventojas gali gauti automatinę kompensaciją už termino viršijimą ir atskirai pateikti prašymą dėl realiai patirtų tiesioginių nuostolių.

    Įmonė taip pat informuoja, kad gyventojai prašymus dėl tiesioginių nuostolių atlyginimo gali teikti nuo rugsėjo 1 dienos. Tie, kurie prašymus jau pateikė anksčiau, iš naujo kreiptis neturi, nes naujos kompensacijų ribos bus pritaikytos visiems prašymams.

    Pagal ESO pateiktą informaciją, dažniausiai kompensuojamos išlaidos susijusios su sugedusiu maistu, laikinu apgyvendinimu, generatorių nuoma ar įsigijimu bei kuro sąnaudomis. Konkrečios kompensuojamos sumos ir jų ribos priklausys nuo prašymo aplinkybių, pateiktų įrodymų ir taikomų maksimalių dydžių.

    ESO teigia jau sulaukęs daugiau kaip 2 800 gyventojų prašymų, kuriuose prašoma atlyginti apie 664 000 eurų nuostolių. Bendrovė nurodo, kad pirmosios kompensacijos gyventojus turėtų pasiekti artimiausiu metu.

  • ESO skelbia naujausią situaciją: Zarasų rajone dar šimtai be elektros, dirba brigados

    ESO skelbia naujausią situaciją: Zarasų rajone dar šimtai be elektros, dirba brigados

    Po rugpjūčio 22 dieną praūžusios audros ESO skelbia atnaujintą informaciją apie elektros tiekimo sutrikimų šalinimą. Bendrovė nurodo, kad gedimų dar fiksuojama keliuose regionuose, o darbai tęsiami tiek miestuose, tiek atokesnėse vietovėse.

    Zarasų rajone registruoti 89 elektros tiekimo sutrikimai, be elektros išlieka 268 klientai. Gedimus rajone šalina 13 brigadų, kurios dirba pagal prioritetus, pirmiausia užtikrindamos saugų ir stabilų elektros tiekimą gyventojams.

    Pasak ESO, daugiausia šiuo metu šalinami 0,4 kV tinklo gedimai, dėl kurių elektra dažniausiai dingsta vienam–keturiems klientams. Tokie gedimai neretai išsiblaškę plačioje teritorijoje, todėl jų lokalizavimas ir sutvarkymas užtrunka, net jei kiekvienas atskirai atrodo nedidelis.

    ESO pabrėžia, kad tikrasis gedimo mastas dažnai paaiškėja tik brigadai atvykus į vietą. Kai kur tenka statyti naujas elektros linijų atramas, o darbus apsunkina įmirkęs gruntas ir sudėtingas privažiavimas prie pažeistų tinklo vietų.

    Daugiausia sutrikimų, bendrovės teigimu, išlieka Salako seniūnijoje bei buvusių Antazavės ir Suvieko seniūnijų teritorijose. Pavienių atsijungimų dar yra buvusios Antalieptės seniūnijos teritorijoje, Turmanto seniūnijoje, Zarasų mieste ir Dusetose.

    Laikinam elektros tiekimo užtikrinimui Zarasų rajone ESO yra pastačiusi arba klientams suteikusi 50 generatorių, dalis gyventojų naudoja ir savo turimą įrangą. Bendrovė taip pat atkreipia dėmesį, kad 55 objektai, kuriuose registruoti sutrikimai, yra negyvenamos sodybos ar kitos paskirties pastatai, šiuo metu nevartojantys elektros energijos.

    Utenos regione fiksuoti 474 sutrikimai, be elektros buvo 1 258 klientai, gedimus šalino 65 brigados. Bendrai regionuose, kuriuose dar likę audros sukelti pažeidimai, registruoti 517 sutrikimų, be elektros buvo 1 318 klientų, dirbo 79 brigados.

    ESO atsiprašo gyventojų dėl užsitęsusių sutrikimų ir patiriamų nepatogumų. Bendrovė primena, kad po audrų dalis gedimų gali pasikartoti dėl papildomai lūžtančių šakų ar medžių, todėl situacija gali kisti net ir atstačius elektros tiekimą.

  • Po audros Zarasų rajone – dar be elektros sodybos, o seniūnai prašo vieno sprendimo visiems

    Po audros Zarasų rajone – dar be elektros sodybos, o seniūnai prašo vieno sprendimo visiems

    Zarasų rajono savivaldybėje rugsėjo 2 dieną vykusiame seniūnų susirinkime daugiausia dėmesio skirta rugpjūčio pabaigoje praūžusios audros padariniams. Aptarti nuvirtę medžiai, apgadinta infrastruktūra, užversti keliai ir užsitęsusios elektros tiekimo problemos atokesnėse vietovėse.

    Susitikime dalyvavo rajono vadovai ir visų seniūnijų atstovai, kurie pateikė situacijos suvestinę iš savo teritorijų. Sutarta, kad prioritetas išlieka žmonių saugumas ir pagrindinių susisiekimo kelių praeinamumas, o likę darbai bus planuojami pagal riziką ir turimus resursus.

    Padariniai: keliai atlaisvinti, darbų dar liko

    Seniūnai informavo, kad pagrindiniai keliai daugumoje vietovių jau atlaisvinti, tačiau pakelėse ir viešosiose erdvėse dar gausu nulūžusių ar pavojingai pasvirusių medžių. Dalis darbų negali būti užbaigti be specialiosios technikos, aukštalipių ir papildomo finansavimo.

    Imbrado seniūnijoje audra ypač smarkiai paveikė parką: išvirto apie dešimt senų medžių, nukentėjo dalis infrastruktūros. Seniūnija akcentavo bendruomenės pagalbą, kuri per trumpą laiką leido sutvarkyti pavojingiausias vietas ir užtikrinti, kad suplanuotas renginys galėtų įvykti.

    Turmanto seniūnijoje daugiausia problemų kėlė ant kelių nuvirtę medžiai, taip pat buvo apgadinta vienų kapinių tvora. Dusetų seniūnijoje vėjovartos fiksuotos pakelėse, kapinėse ir parkuose, o Zarasų seniūnijoje žalą patyrė miesto viešosios erdvės, dalis apšvietimo ir mažosios infrastruktūros, taip pat kai kurios kapavietės.

    Susirinkime pabrėžta, kad pirmiausia šalinami medžiai, keliantys tiesioginę grėsmę žmonėms ir turtui. Seniūnijoms pavesta sudaryti likusių pavojingų medžių sąrašus, kad būtų aiškiau, kur reikalingos papildomos lėšos ir technika.

    Generatoriai kaip pagalbos taškai

    Viena jautriausių temų liko elektros tiekimas: dalis atokesnių sodybų ir pavienių namų gyventojų po audros dar kurį laiką susidūrė su sutrikimais. Seniūnai informaciją apie tokius atvejus perdavė bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ ir akcentavo, kad nutrūkus elektrai labiausiai nukenčia tie, kurie neturi alternatyvių energijos šaltinių.

    Susirinkime aptarta praktinė patirtis, kai dingus elektrai seniūnijų patalpos tapo vietomis, kur gyventojai galėjo įkrauti telefonus, išorines baterijas ar pasirūpinti karštu vandeniu. Dusetų seniūnijos siūlymu, kiekvienos seniūnijos centre turėtų būti nuolat laikomas bent vienas generatorius, kad ekstremalios situacijos metu būtų užtikrintas stabilus pagalbos taškas.

    Rajono vadovai ir seniūnai sutarė įvertinti realų poreikį ir kaštus bei ieškoti sprendimo, kuris apimtų visus seniūnijų centrus. Taip pat akcentuota, kad generatoriai yra tik laikinas sprendimas, tačiau jie gali reikšmingai sumažinti rizikas, kai sutrinka ryšys, šildymas ar vandens tiekimas.

    Derliaus šventės ir kasdieniai darbai

    Be audros padarinių, aptartas pasirengimas rugsėjo mėnesį vyksiantiems renginiams, įskaitant Derliaus šventę Zarasuose ir seniūnijų organizuojamas vietos šventes. Dėl audros pažeistose teritorijose numatyta paspartinti tvarkymo darbus, kad viešosios erdvės būtų saugios lankytojams.

    Taip pat kalbėta apie vietinės reikšmės kelių priežiūrą, žvyravimą, pakelių šienavimą ir pralaidų tvarkymą, nes po liūčių dalyje ruožų atsirado provėžų ir vandens išplovų. Seniūnijos įpareigotos peržiūrėti darbų apimtis ir planuoti papildomą profiliavimą ten, kur keliai greičiausiai praranda pralaidumą.

    Susirinkime paliestas ir invazinių augalų plitimo klausimas, planuojant naują naikinimo etapą ir tikslinant žemėlapius pagal seniūnijų pateiktą informaciją. Taip pat pradėtas aptarti pasirengimas žiemos sezonui, įsivertinant sutarčių likučius ir poreikį laiku organizuoti viešuosius pirkimus sniego valymo paslaugoms.

    Susitikimo pabaigoje rajono vadovai padėkojo seniūnijų darbuotojams, ugniagesiams, kariams, ūkininkams ir gyventojams, prisidėjusiems prie padarinių šalinimo. Pabrėžta, kad darbai bus tęsiami nuosekliai, pirmiausia užtikrinant saugumą keliuose, parkuose, kapinėse ir kitose labiausiai nukentėjusiose vietose.