CP v2

Tag: Generatyvinis dirbtinis intelektas

  • „Claude Code“ įvedė ribojimus: DI nebegalės klonuoti žinomų vaizdo žaidimų

    „Claude Code“ įvedė ribojimus: DI nebegalės klonuoti žinomų vaizdo žaidimų

    DI įrankiai jau leidžia per keliolika minučių sukurti žaidimo prototipą, tačiau kartu vis dažniau keliami klausimai dėl kopijavimo ir autorių teisių. Į šią problemą sureagavo bendrovė „Anthropic“, valdanti kalbos modelį „Claude“.

    Kaip rašoma originaliame tekste, „Anthropic“ įdiegė naujas sistemines instrukcijas „Claude Code“ įrankiui – jos numato griežtesnius apribojimus ir kontrolę, kad būtų užkirstas kelias esamų rinkoje žaidimų atkūrimui ar klonavimui.

    Priežastis – pasikartoję atvejai, kai vartotojai DI pasitelkdavo kopijuoti konkrečias žaidimų mechanikas ar net vizualinį stilių iš gerai žinomų kūrinių, tokių kaip „GTA“, „World of Warcraft“ ar „Counter-Strike“.

    Įmonė pabrėžia, kad originalūs projektai, kuriami remiantis nuosavomis idėjomis ir ištekliais, ir toliau gali būti vystomi – ribojimai nukreipti būtent į neleistiną „kopijuok–įklijuok“ praktiką.

    Ką keičia naujos „Anthropic“ taisyklės

    Naujasis ribojimas reiškia, kad „Claude Code“ turi vengti užduočių, kurių tikslas – atkurti jau egzistuojančius žaidimus ar jų esmines dalis. Tai signalas kūrėjams, kad vien imitacija, paremta populiariais pavyzdžiais, gali tapti vis sunkiau įgyvendinama net ir naudojant generatyvinį DI.

    „Anthropic“ atstovas Addy Osmani cituojamas teigiantis, kad bendrovė ir toliau koreguos sprendimus, siekdama rasti „tinkamą pusiausvyrą“. Kitaip tariant, norima leisti kurti, bet riboti akivaizdų plagijavimą.

    DI klonų banga ir „Steam“ kontekstas

    Tekste atkreipiamas dėmesys ir į augančią problemos mastą: po neseniai vykusio „Steam Next Fest“ vėl įsiplieskė diskusijos, kiek demonstracinių projektų kuriami pasitelkiant DI ir kiek jų primena jau matytus žaidimus.

    Minima, kad renginyje buvo daugiau nei 8 tūkst. projektų, o didelė dalis jų – sugeneruota DI. Tai, pasak autoriaus, skatina nuogąstavimus dėl klonų ir plagiatų gausos bei didina spaudimą visai žaidimų industrijai ieškoti aiškesnių taisyklių.

    Kartu pažymima, kad „Steam“ valdytojai kol kas į problemą žiūri gana pasyviai. Tuo metu dalis žaidėjų imasi savarankiškų sprendimų – naudoja naršyklių įskiepius, kurie skenuoja žaidimų aprašymus ir pažymi, ar galėjo būti naudoti DI įrankiai.

  • „Orlen“ ieško DI partnerių: kokių įmonių reikia ir kokius verslo iššūkius koncernas taikosi spręsti

    „Orlen“ pradėjo DI partnerių paiešką

    Lenkijos energetikos ir naftos koncernas „Orlen“ paskelbė pradedantis technologinių partnerių paiešką, kurie padėtų kurti ir diegti sprendimus, paremtus dirbtiniu intelektu. Bendrovė inicijavo pasiūlymų teikimo procedūrą, į kurią kviečiami tiek dideli integratoriai, tiek mažesnės specializuotos komandos.

    Koncernas pabrėžia, kad DI projektai orientuoti į praktines veiklos problemas ir sprendimus, kuriuos galima taikyti plačiu mastu. Tokia partnerystė turėtų pagreitinti skaitmeninę transformaciją ir sumažinti laiką, kurio reikia naujiems sprendimams paleisti didelėje organizacijoje.

    Kokių kompetencijų tikimasi iš tiekėjų

    „Orlen“ ieško įmonių, turinčių patirties technologijų konsultavimo, sistemų integravimo ir specializuotų produktų kūrimo srityse. Tarp prioritetų įvardijami generatyvinio DI, mašininio mokymosi, pažangiosios duomenų analitikos ir duomenų mokslo sprendimai.

    Taip pat akcentuojama patirtis diegiant DI korporacinėje aplinkoje, kur svarbūs saugumo, atitikties ir patikimumo reikalavimai. Tokiose organizacijose sprendimus dažnai tenka derinti su esamomis IT sistemomis ir duomenų valdymo praktika, todėl integravimo kompetencijos tampa kritinės.

    Kuriose srityse DI gali duoti greičiausią efektą

    Bendrovė nurodo, kad DI pritaikymas svarbus veiklos profiliui artimuose segmentuose: energetikoje, perdirbimo ir prekybos grandinėse, žvalgybos bei gavybos veiklose, taip pat administracinėse funkcijose. Praktikoje tai paprastai reiškia efektyvesnį įrenginių priežiūros planavimą, tikslesnes prognozes, greitesnį sprendimų priėmimą ir geresnį procesų valdymą.

    Dideliems energetikos ir pramonės žaidėjams DI dažnai tampa būdu sumažinti prastovas, optimizuoti logistiką ir tiksliau valdyti rizikas, nes sprendimai remiami dideliu duomenų kiekiu iš gamybos, tiekimo bei klientų aptarnavimo sistemų. „Orlen“ atvirai komunikuoja, kad ieško partnerių, gebančių dirbti su tokiais duomenimis ir diegti sprendimus realioje, o ne bandomojoje aplinkoje.

    „Dirbtinis intelektas jau šiandien keičia didžiausių įmonių veiklos būdą. „Orlen“ norime šią technologiją panaudoti efektyvumui didinti, sprendimams spartinti ir naujiems verslo modeliams kurti, todėl ieškome partnerių, turinčių praktinės DI diegimo patirties“, – sakė „Orlen“ atstovas Robertas Soszyńskis.

    Pasak bendrovės, tai yra ir galimybė technologijų įmonėms prisidėti prie didelio masto projektų bei sustiprinti kompetencijas, kurios vis dažniau tampa konkurencingumo pagrindu regione. „Orlen“ taip pat signalizuoja norą įtraukti vietos rinkos dalyvius, ypač turinčius mokslinių tyrimų ir plėtros patirties.

    Prieš pradedant procedūrą koncernas buvo surengęs tiekėjų forumą IT sektoriui, kuriame keli šimtai dalyvių galėjo susipažinti su pirkimų procesais ir reikalavimais. Tokie renginiai paprastai naudojami iš anksto „sulyginti lūkesčius“, kad rinkos žaidėjai geriau pasirengtų dokumentacijai ir realioms diegimo sąlygoms.

  • Londono „AI Score“ pritraukė 4,6 mln. eurų: įrankis, padedantis suvaldyti DI agentų veiksmus

    Kam skirti pinigai ir kas investavo

    Londone įsikūręs startuolis „AI Score“ pritraukė 4,6 mln. eurų pradinio etapo investiciją, skirtą produkto vystymui ir komandos plėtrai. Bendrovė kuria platformą, kuri padeda įmonėms saugiau diegti ir valdyti generatyvinius sprendimus bei vis autonomiškesnius DI agentus.

    Investicijų raundui vadovavo fondas Fuel Ventures, jame taip pat dalyvavo ankstesnis investuotojas GALLOS Technologies ir keli privatūs investuotojai. Tarp jų minimi Marshall Bridge Ventures įkūrėjas Robertas Mannas, „Ventura Capital“ vadovas Mo El Husseiny bei „MMC Ventures“ bendraįkūrėjas Alanas Morganas.

    Kodėl DI agentų valdymas tampa būtinybe

    Įmonėms vis plačiau diegiant DI įrankius į kasdienius procesus, daugėja scenarijų, kai sistema ne tik generuoja tekstą, bet ir vykdo veiksmus: ieško duomenų, kuria dokumentus, inicijuoja užduotis ar bendrauja su klientais. Tokios galimybės didina produktyvumą, tačiau kartu kelia rizikų dėl duomenų saugumo, prieigų kontrolės, atsekamumo ir atitikties reikalavimams.

    Šiame kontekste atsiranda poreikis vadinamajam valdymo sluoksniui, kuris leistų matyti, ką DI agentai daro realiuoju laiku, kokius įrankius naudoja ir kokius sprendimus priima. Tai svarbu ir reputacine prasme, nes klaidos ar netinkami veiksmai gali kainuoti brangiai, ypač reguliuojamuose sektoriuose.

    „DI veikia tokiu mastu ir automatizavimo lygiu, kuriam tradicinis valdymas tiesiog nebuvo sukurtas“, – sakė „AI Score“ bendraįkūrėjas ir vadovas Alexas Harlandas.

    Jo teigimu, organizacijoms reikia judėti greitai ir pasinaudoti DI teikiamomis galimybėmis, tačiau neprarasti matomumo ir kontrolės. Pasak vadovo, nauja investicija leis greičiau kurti sprendimą, kuris valdymą paverstų ne kliūtimi, o integruota proceso dalimi.

    Ką siūlo „AI Score“ ir kuo išsiskiria

    „AI Score“ teigia sukūrusi realaus laiko platformą, skirtą sekti ir kontroliuoti generatyvinių sprendimų bei DI agentų naudojimą įmonėse. Pagrindinis tikslas yra suteikti aiškumą, kur ir kaip DI naudojamas, kartu mažinant saugumo spragas ir padedant išlaikyti procesų atsekamumą.

    Bendrovė įkurta 2025 metais, ją įkūrė Alexas Harlandas ir Benita Tibb, o tarp bendraįkūrėjų ir patarėjų minimas ir Jonathan Kewley. Harlandas anksčiau dirbo Jungtinės Karalystės Nacionaliniame kibernetinio saugumo centre, o Tibb turi teisininko patirties.

    Įmonės patarėjų tinkle minimi buvęs GCHQ vadovas seras Jeremy Flemingas, „Starling Bank“ valdybos pirmininkas Colinas Bellas ir kibernetinio saugumo bendrovės „Darktrace“ bendraįkūrėjas Nickas Trimas. „AI Score“ pozicionuoja šią patirtį kaip pranašumą, siekiant suderinti technologinį greitį su saugumo ir atitikties poreikiais.

    „AI Score“ teigimu, klientų susidomėjimą labiausiai skatina griežtai reguliuojami ir duomenims jautrūs sektoriai, kur būtinas aiškus kontrolės mechanizmas. Bendrovė nurodo, kad 2026 metų pirmąjį pusmetį pajamos augo, o tarp klientų yra teisės ir finansų sektoriaus organizacijų bei didesnių viešai kotiruojamų įmonių.

    Investicijai įtaką daro ir platesnė Europos tendencija: auga kapitalo srautai į sprendimus, kurie skirti ne vien DI modelių kūrimui, bet ir jų diegimo infrastruktūrai, stebėsenai bei saugiam valdymui. Tai rodo, kad rinkoje DI agentai vis dažniau vertinami kaip įrankiai, kuriems reikia aiškių taisyklių, audito ir atsakomybės ribų.

  • Steam Next Fest užtvindė DI „šlamštas“: beveik kas penkta žaidimo demo su generatyvine DI

    Steam Next Fest užtvindė DI „šlamštas“: beveik kas penkta žaidimo demo su generatyvine DI

    Steam Next Fest – vienas didžiausių renginių, kai žaidėjai gali nemokamai išbandyti tūkstančius būsimų žaidimų demonstracinių versijų. Tačiau birželio viduryje startavusi festivalio banga pažėrė ir kitą tendenciją: vis daugiau projektų aiškiai kuriami pasitelkiant generatyvinį dirbtinį intelektą, o jų kokybė kelia klausimų.

    Žaidimų bendruomenė šį reiškinį dažnai sieja su masiškai generuojamu turiniu, kurio tikslas – pritraukti dėmesį ryškiomis iliustracijomis ir greitai pagamintais aprašymais. Socialiniuose tinkluose tokių pavyzdžių netrūksta, o panašus modelis, regis, persikelia ir į žaidimų platformas.

    Žaidėjų forumuose cituojami skaičiavimai rodo, kad iš 8 682 festivalyje pateiktų projektų net 1 694 buvo nurodę generatyvinio dirbtinio intelekto naudojimą. Tai sudaro apie 19,5 proc. visų pristatomų žaidimų, tad praktiškai beveik kas penktas demo leidinys vienaip ar kitaip susijęs su DI įrankiais.

    Tokie žaidimai dažnai atpažįstami iš reklaminių paveikslėlių ir aprašymų: jie gali būti vizualiai nenuoseklūs, su anatominėmis ar perspektyvos klaidomis, pasikartojančiais motyvais, o bendra estetika neretai atrodo sukurta pagal vieną šabloną. Steam puslapiuose taip pat vis dažniau matoma pastaba, kad kuriant buvo naudotas generatyvinis dirbtinis intelektas.

    Norintiems greičiau atsijoti tokius projektus, naršyklėms siūlomi papildiniai, pavyzdžiui, „AI warning for Steam“, kurie automatiškai pažymi žaidimus su DI naudojimo indikacijomis. Vis dėlto tai nėra absoliutus filtras: kai kuriais atvejais DI galėjo būti pasitelktas tik nedidelei proceso daliai, pavyzdžiui, koncepcijoms ar pagalbinėms tekstų versijoms.

    Diskusijos apie DI žaidimuose pastaraisiais metais aštrėja dėl kelių priežasčių: nuo autorių teisių ir mokomųjų duomenų kilmės iki skaidrumo, ar vartotojui aiškiai pasakoma, kas sukurta žmogaus, o kas sugeneruota. Žaidėjams taip pat svarbu, ar DI naudojimas padeda kūrėjams greičiau kurti kokybišką turinį, ar tiesiog skatina pigią masinę gamybą, užgožiančią originalesnius projektus.

    Birželio Steam Next Fest prasidėjo birželio 15 dieną ir trunka savaitę, todėl laiko atrasti įdomių demonstracinių versijų dar yra. Tačiau šių metų festivalis tampa ir lakmuso popierėliu, parodančiu, kaip greitai generatyvinis dirbtinis intelektas keičia žaidimų vitrinas bei paieškos rezultatus, o kartu ir tai, kaip platformoms teks spręsti kokybės bei pasitikėjimo klausimus.

  • Naujas Crazy Taxi ir DI audra: „SEGA“ paaiškino, kaip iš tiesų buvo naudojami įrankiai

    Naujas Crazy Taxi ir DI audra: „SEGA“ paaiškino, kaip iš tiesų buvo naudojami įrankiai

    Po ilgos pertraukos paskelbus apie naują serijos „Crazy Taxi“ dalį „Crazy Taxi: World Tour“, žaidėjų bendruomenėje nuotaikos iš pradžių buvo itin pozityvios. Daugeliui tai tapo ženklu, kad franšizė pagaliau grįžta į pilnavertį konsolių ir kompiuterių segmentą, o ne apsiriboja mobiliaisiais leidimais.

    Tačiau džiaugsmą greitai pakeitė ginčai dėl to, kaip kuriant žaidimą buvo pasitelktas dirbtinis intelektas. Žaidimo aprašyme „Steam“ platformoje atsiradę paaiškinimai apie generatyvinių DI įrankių naudojimą daliai žaidėjų sukėlė pyktį ir nusivylimą, ypač dėl kūrybos skaidrumo ir autorystės klausimų.

    „SEGA Corporation naudojame generatyvinį dirbtinį intelektą kaip pagalbinį įrankį kūrėjams, kad galėtume pasiūlyti geresnį turinį žaidėjams ir leisti kūrėjams labiau susitelkti į kūrybines užduotis. Kurdami Crazy Taxi: World Tour naudojome tokius įrankius. DI nebuvo naudojamas atlikėjų, pasirodančių žaidime, atžvilgiu“, – teigiama „Steam“ pateiktame paaiškinime.

    Diskusijoms įsibėgėjus, į klausimus sureagavo ir serijos kūrėjas Kenji Kanno. Jo teigimu, generatyvinis DI buvo naudojamas tik kaip orientyras kūrybiniame procese, o galutiniai sprendimai ir turinys buvo sukurti žmonių.

    „Naudojome tai kaip nuorodą, kad menininkai galėtų sugeneruoti daugiau idėjų, o tada, į jas pažiūrėję, nuspręstų, kas atitinka ieškomą kryptį, ir pagal tai nupieštų tikrą grafiką. Visi kūrėjų darbai, nuo programavimo iki išteklių, sukurti žmonių. Vienintelis DI panaudojimas buvo kaip atspirties taškas, kuris tapo pavyzdžiu tam, kas pateko į žaidimą“, – sakė Kenji Kanno.

    Tokie pareiškimai atspindi platesnę industrijos tendenciją: didžiosios studijos vis dažniau kalba apie DI kaip apie produktyvumo įrankį, bet kartu susiduria su auditorijos reikalavimu aiškiai apibrėžti ribas. Pastaraisiais metais žaidėjai jautriai reaguoja į bet kokius signalus, kad generatyvinės technologijos galėjo pakeisti žmonių darbą, ypač vizualinėje kūryboje, tekste ar įgarsinime.

    Praktikoje vienas svarbiausių klausimų lieka skaidrumas: kur tiksliai DI naudotas, kokiems duomenims ar šaltiniams jis buvo pritaikytas ir ar tai nepažeidžia kūrėjų teisių. Dėl to vis dažniau matoma, kad platformose pateikiami atskiri įspėjimai apie DI panaudojimą, o studijos priverstos detaliau aiškinti, ar generuotas turinys pateko į galutinį produktą.

    Nors „SEGA“ pabrėžia, kad „Crazy Taxi: World Tour“ turinį kūrė žmonės, šis atvejis rodo, kaip greitai DI tema gali tapti reputacijos išbandymu net ir tada, kai jis naudojamas tik idėjoms generuoti. Žaidėjų lūkesčiai šiandien yra aiškūs: ne tik gera žaidimo kokybė, bet ir atviras, patikrinamas kūrybos procesas.