Prancūzijos Bretanėje esantys neolitiniai ilgieji pilkapiai, iš pirmo žvilgsnio primenantys paprastus žemės pylimus, vėl atsidūrė archeologų dėmesio centre. Nauji neinvaziniai tyrimai rodo, kad po kelių metrų grunto sluoksniu gali slėptis masyvios akmeninės konstrukcijos ir net žmogaus siluetus menančios stelės.
Kalbama apie Coëby vietovę Morbihano regione, kuris žinomas dėl megalitinių paminklų gausos. Čia miškuose išlikę pailgi sampilai siekia maždaug 50–80 metrų ilgį ir iki 2 metrų aukštį, o jų viduje, kaip manyta jau seniau, gali būti kur kas sudėtingesnė architektūra.
Kaip „pamatyti“ neardant?
Tyrėjai pasirinko geofizinius metodus, leidžiančius pažvelgti į pilkapio vidų jo neatkasant. Vienas svarbiausių įrankių buvo grunto elektrinės varžos matavimai: skirtingos medžiagos, pavyzdžiui, akmuo ir žemė, elektrą praleidžia nevienodai, todėl galima sudaryti požeminių struktūrų vaizdą.
Taip buvo tiriami du konkrečiai įvardyti objektai, žymimi TRED30 ir TRED31. Šis kelias laikomas ypač vertingu ten, kur kultūriniai sluoksniai saugomi ir kiekvienas kasinėjimas turi būti griežtai pagrįstas, nes pati intervencija gali negrįžtamai pakeisti radinių kontekstą.
Ką rodo požeminiai „anomalijų“ žemėlapiai?
Duomenyse išryškėjo aiškios anomalijos, būdingos dideliems granitinių blokų telkiniams centrinėse pilkapių dalyse. TRED30 atveju signalai leidžia įtarti, kad akmenys yra giliau sampilo viduje, o TRED31 struktūros, panašu, slūgso arčiau paviršiaus.
Šią interpretaciją sustiprina ir natūralios erozijos atidengtas granitinio riedulio fragmentas vieno iš pylimų ašyje. Tai rodo, kad akmuo pilkapyje gali būti ne atsitiktinai patekęs, o sąmoningai integruotas į konstrukciją.
Žmogaus formos stelės: hipotezė, kuri kelia daugiausia klausimų
Didžiausią intrigą kelia prielaida, kad dalis akmenų gali būti ne paprasti blokai, o specialiai apdirbtos stelės, primenančios žmogaus figūras. Tokia mintis atsirado ne iš fantazijos: anksčiau tame pačiame pilkapių komplekse kasinėjant kitą sampilą buvo aptiktos dvi antropomorfinės stelės, įkeltos į pylimo vidų.
„Geofizika suteikia tvirtą pagrindą spėti, tačiau ji dar neleidžia tiksliai pasakyti, kas tai per objektai ir kokią funkciją jie atliko“, – pabrėžia tyrėjai, vertindami duomenų ribotumą.
Jei spėjimai pasitvirtintų, tai reikštų, kad neolito Bretanės bendruomenės kūrė daugiasluoksnius laidojimo paminklus, kuriuose akmeninės žmogaus atvaizdų formos galėjo turėti svarbią ceremoninę reikšmę. Tačiau galutines išvadas įmanoma patikrinti tik kryptingais kasinėjimais, o dėl paveldo apsaugos tokie sprendimai paprastai priimami itin atsargiai.
