Europos bankų sektorius 2026 metų pirmąjį ketvirtį pateikė nevienareikšmius rezultatus: „HSBC“ pelnai traukėsi, o Italijos „UniCredit“ pranoko lūkesčius ir pagerino visų metų prognozes. Investuotojai šiuos skaičius vertina geopolitinės įtampos, karo rizikų ir užsitęsusių aukštų palūkanų fone.
Didžiausias Europoje pagal turto apimtį bankas „HSBC“ pranešė, kad pelnas prieš mokesčius sumažėjo 1,1 proc. iki maždaug 8,0 mlrd. eurų. Rezultatas buvo silpnesnis, nei tikėjosi rinka, o pagrindine priežastimi įvardyti išaugę atidėjiniai blogoms paskoloms.
„HSBC“ kredito nuostolių atidėjiniai pasiekė apie 1,1 mlrd. eurų, palyginti su maždaug 750 mln. eurų prieš metus. Bankas siejo tai su padidėjusia rizika dėl karo Irane ir platesnio nestabilumo Artimuosiuose Rytuose, kuris gali paveikti verslo atsiskaitymus bei skolininkų mokumą.
„Kredito atidėjiniai šį ketvirtį užgožė kitus pasiekimus, o akcijų supirkimo programos pauzė daliai investuotojų tapo papildomu nusivylimu“, – sakė „Interactive Investor“ rinkų vadovas Richardas Hunteris.
Vis dėlto „HSBC“ pabrėžė, kad Azijos turto valdymo kryptis išlieka atspari. Turto valdymo padalinio komisinių pajamos augo 18 proc. iki maždaug 2,3 mlrd. eurų, o naujų klientų pinigų įplaukos siekė apie 33,3 mlrd. eurų, rodydamos, kad turtingų klientų segmentas išlieka aktyvus.
Priešingu poliumi tapo „UniCredit“, kuri pradėjo metus stipriai: banko grynasis pelnas augo daugiau nei 16 proc. iki 3,2 mlrd. eurų. Šis rezultatas viršijo analitikų prognozes ir leido bankui pakelti 2026 metų gaires.
„UniCredit“ pajamos per ketvirtį didėjo 5 proc. iki 6,9 mlrd. eurų, o grynosios pajamos siekė 6,7 mlrd. eurų. Bankas pabrėžė, kad neigiamus veiksnius, susijusius su palūkanų normomis, paskolų nuostoliais ir Rusija, padėjo kompensuoti diversifikuotas verslo modelis.
Po rezultatų „UniCredit“ pagerino visų 2026 metų grynojo pelno prognozę iki ne mažiau kaip 11 mlrd. eurų. Tai stiprina banko pozicijas tarp efektyviausiai valdomų didžiųjų Europos skolintojų, ypač tuo metu, kai rinka jautriai reaguoja į rizikos kainodarą.
Platesniame sektoriaus kontekste svarbu ir tai, kad kiti stambūs bankai, įskaitant „Deutsche Bank“, „Santander“ ir UBS, anksčiau pranešė apie pelnų augimą. Tai signalizuoja, kad Europos bankai apskritai dar išlaiko atsparumą, nors atskirų institucijų rezultatai vis labiau priklauso nuo geografinių rizikų ir kreditavimo kokybės.
Ši pelnų skelbimo banga vyksta investuotojams vertinant du pagrindinius scenarijus: ar aukštos palūkanos ilgiau išlaikys bankų palūkanų pajamas, ir ar geopolitinės įtampos nepadidins blogų paskolų bei finansavimo kaštų. Artimiausi ketvirčiai, tikėtina, taps testu, kuris aiškiau parodys, kurių bankų strategijos geriau atlaiko netikrumą.
Tuo pat metu vartojimo sektoriuje stambi aludarių grupė „AB InBev“ pranešė išlaikanti augimo tempą. Bendrovės pajamos didėjo beveik 6 proc., o alaus pardavimo apimtys augo 1,2 proc., įmonei kainodara ir portfelio perbalansavimu bandant atsverti kai kuriose rinkose juntamą infliacinį spaudimą.
„AB InBev“ išskyrė ir sparčiau augančias kategorijas: nealkoholinio alaus pajamos augo 27 proc., o produktų krypties „Beyond Beer“ pajamos didėjo 37 proc. Tai rodo, kad didieji vartojimo prekių gamintojai vis aktyviau remiasi diversifikacija ir skaitmeniniais kanalais, siekdami stabilizuoti paklausą.