CP v2

Tag: Geopolitika

  • Žaliavų milžinė „Glencore“ taikosi į 5 mlrd. eurų pelną: brangstant angliai ir variui atsiveria proga

    Žaliavų prekybos ir gavybos grupė „Glencore“ šiemet tikisi, kad pelnas iš prekybos žaliavomis viršys 5 mlrd. eurų. Toks rezultatas įmonę priartintų prie vienų stipriausių metų per pastarąjį laiką, kai rinkose daugėja kainų šuolių ir regioninių skirtumų.

    Vertinant istorinį kontekstą, panašaus masto pelningumas buvo pasiektas po 2022 metais prasidėjusio plataus masto Rusijos karo prieš Ukrainą, kai energetikos rinkose kilo precedento neturintis chaosas. Tuomet staigiai pasikeitė tiekimo grandinės, o kainų svyravimai sukūrė išskirtinai palankią terpę didelės apimties prekybininkams.

    Kainų šuoliai ir prekybininkų galimybės

    Pastaruoju metu rinkose vėl daugėja veiksnių, kurie didina kainų nepastovumą: geopolitinės įtampos, energijos srautų persiskirstymas ir brangstantis logistinis grandžių aptarnavimas. Kai pristatymo maršrutai trikdomi arba rizika išauga, regionuose kainos ima skirtis dar labiau, o tai yra aplinka, kurioje tarpininkavimo ir arbitražo strategijos tampa pelningesnės.

    „Glencore“ rezultatams palankūs ir konkrečių žaliavų kainų pokyčiai. Brangstant variui, didėja šio metalo grandinės dalyvių suaktyvėjimas, nes jis laikomas vienu svarbiausių pramonės ir energetikos transformacijos metalų, o pasiūlos ir paklausos disbalansai rinkoje greitai atsispindi kainose.

    Anglies kainų kilimas taip pat prisideda prie bendro pelningumo, ypač tais laikotarpiais, kai elektros gamybos struktūra regionuose keičiasi greičiau nei planuota. Nors ilgalaikėje perspektyvoje anglis daugelyje valstybių stumiama iš energetikos, trumpuoju laikotarpiu jos paklausa gali staigiai išaugti dėl alternatyvių išteklių trūkumo ar kainų šuolių.

    Kodėl „Glencore“ nuolat viršija tikslus

    Įmonė pastaraisiais metais ne kartą viršijo ilgalaikius pelno tikslus, o tai siejama ne vien su palankiomis rinkos sąlygomis. Didelę reikšmę turi mastas, platus tiekimo grandinių tinklas, sandorių apimtys ir gebėjimas greitai reaguoti į kainų pokyčius skirtinguose regionuose.

    Rinkos stebėtojai pabrėžia, kad tokiose situacijose prekybininkams naudą kuria ne vien bendra kainų kryptis, bet ir kainų skirtumai tarp geografinių zonų, skirtingos logistikos sąnaudos bei trumpalaikiai trūkumai. Kuo didesnis nepastovumas, tuo daugiau progų atsiranda įmonėms, turinčioms prieigą prie finansavimo, sandėliavimo, transporto ir rizikos valdymo instrumentų.

    Tuo pat metu investuotojams tokie rekordinių pelnų lūkesčiai reiškia didesnį jautrumą geopolitiniams įvykiams ir žaliavų ciklams. Jei įtampos atslūgtų ir kainų svyravimai sumažėtų, prekybos segmentų pelningumas galėtų grįžti arčiau istorinės normos, tačiau kol kas rinkos signalai rodo, kad nepastovumas greitai niekur nedings.

  • Naftos kainos kyla: „Fitch“ kelia 2027 metų prognozes, bet perspėja dėl geopolitinės rizikos

    Prognozės pakeltos, bet neapibrėžtumas išlieka

    Reitingų agentūra „Fitch“ atnaujino 2027 metais prognozuojamas vidutines metines naftos kainas, nurodydama, kad rinkos lūkesčius vis labiau veikia geopolitika. Agentūros vertinimu, „Brent“ vidutinė kaina 2027 metais galėtų siekti apie 63 eurus už barelį, o WTI – apie 59 eurus už barelį.

    Prognozės buvo pakeltos, nes, pasak analitikų, užsitęsusios įtampos ir tiekimo ribojimai didina kainų premiją. Vis dėlto „Fitch“ pabrėžia, kad bet kokios prielaidos dėl ateities kainų yra itin jautrios įvykiams tarptautinėje arenoje.

    Kas šiuo metu stumia kainas aukštyn

    „Fitch“ vertinime išskiriami keli veiksniai, kurie trumpuoju laikotarpiu palaiko aukštesnes kainas – nuo regioninių konfliktų rizikos iki eksporto sutrikimų ir logistikos grandinių pažeidžiamumo. Tarp svarbiausių temų – tiekimo srautai iš Rusijos ir galimi ribojimai, atsirandantys dėl infrastruktūros pažeidimų bei saugumo incidentų.

    Agentūra taip pat akcentuoja, kad naftos rinka greitai reaguoja į bet kokius signalus apie pasiūlos mažėjimą, o kainų svyravimai didėja, kai rinkoje sustiprėja spekuliaciniai lūkesčiai. Dėl to kainos gali judėti greičiau nei keičiasi fundamentiniai rodikliai.

    „Tikimės, kad ketvirtąjį šių metų ketvirtį padėtis pamažu normalizuosis, o rinkoje atsiras prognozuojamas naftos perteklius ir kainų spaudimas žemyn“, – teigiama „Fitch“ vertinime.

    Normalizacijos scenarijus ir alternatyvos

    Pagal bazinį scenarijų „Fitch“ numato, kad dalis įtampos veiksnių galėtų silpnėti 2027 metų pradžioje, o tai reikštų mažesnę eskalacijos riziką ir didesnes tiekimo apimtis. Tokiu atveju kainos, tikėtina, priartėtų prie vidurkių, kuriuos agentūra nurodo 2027 metų prognozėse.

    Tačiau analitikai įspėja, kad politinė rizika gali išlikti pagrindiniu kintamuoju, todėl galimi ir aukštesni kainų scenarijai. „Fitch“ pripažįsta, jog esant nepalankioms aplinkybėms vidutinė metinė kaina galėtų kilti ir iki maždaug 72 eurų už barelį.

    Rinkos dalyviams tai reiškia, kad naftos kainų trajektorija 2026–2027 metų sandūroje gali priklausyti ne tik nuo gavybos augimo už OPEC ribų, bet ir nuo realių eksporto galimybių, transportavimo saugumo bei sankcijų režimų pokyčių. Dėl šios priežasties prognozės išlieka sąlyginės, o kainų rizika – asimetriška.

  • Didžiosios bendrovės traukiasi iš Kinijos: kas stumia „Microsoft“ ir „Nokia“ keisti kryptį?

    Vis daugiau tarptautinių bendrovių mažina veiklą Kinijoje arba perkelia svarbiausias funkcijas į kitas šalis. Šį posūkį skatina geopolitinė įtampa, griežtėjanti technologijų eksporto kontrolė ir vis stiprėjanti vietos konkurencija, kurią remia Pekinas.

    Tarp ryškiausių signalų – „Microsoft“ sprendimai uždaryti dalį padalinių ir perkelti talentus bei projektus į Japoniją, Singapūrą ar Kanadą, taip pat pranešimai apie „Nokia“ planus reikšmingai sumažinti savo buvimą Kinijoje. Verslui tai reiškia ne tik kaštų, bet ir rizikos perskaičiavimą: pelnas vis dažniau nebeatperka politinio neapibrėžtumo.

    Kas pasikeitė po 2018 metų?

    Lūžis siejamas su 2018 metais, kai JAV pradėjo taikyti platesnes sankcijas, tarifus ir eksporto kontrolės priemones, ypač pažangioms technologijoms. Kinija tuo pat metu spartino politiką, kuria siekiama keisti užsienio technologijas vietinėmis alternatyvomis valstybės institucijose ir strateginiuose sektoriuose.

    Šalia reguliacinių rizikų išaugo ir reputaciniai bei atitikties klausimai: tarptautinėms įmonėms sudėtingiau suderinti du skirtingus reikalavimų pasaulius – Vašingtono ribojimus ir Pekino spaudimą dėl duomenų, kibernetinio saugumo bei vietinių sprendimų prioritetizavimo.

    Technologijos ir 5G: Kinijos konkurentai sustiprėjo

    Vietos rinkoje išsiskiria intensyvi konkurencija: Kinijos technologijų ir telekomunikacijų gamintojai siūlo pigesnius ir agresyviai diegiamus sprendimus, o tai ypač juntama 5G infrastruktūroje. Dėl to Vakarų įmonių dalis kai kuriose srityse mažėja, o projektų laimėjimą dažnai lemia ne vien technologinė kokybė, bet ir politinė aplinka.

    Kompanijos, kurios anksčiau Kinijoje rado nišas verslo programinėje įrangoje, serverių infrastruktūroje ar įmonių IT valdyme, dabar susiduria su dviem paraleliniais procesais: vietinių tiekėjų stiprinimu ir tarptautinių tiekimo grandinių fragmentacija. Praktikoje tai reiškia, kad net sėkmingi produktai tampa priklausomi nuo taisyklių, kurios keičiasi greičiau nei verslas spėja prisitaikyti.

    Ką rodo Japonijos ir Taivano pavyzdžiai?

    Japonijos pramonės bendrovių patirtis rodo, kad ankstesnė diversifikacija dažnai sumažina šoką, kai Kinijoje smunka paklausa arba didėja reguliaciniai ribojimai. Dalis įmonių persiorientuoja į JAV ir gynybos, autonominių sistemų, pramoninio DI bei kasybos technologijų projektus, kuriuose auga ilgalaikės investicijos.

    Taivanas tuo pat metu stiprina ekonominius ryšius su JAV ir remiasi puslaidininkių ekosistemos plėtra bei DI diegimu. Tokia kryptis didina ekonomikos atsparumą, tačiau ir sustiprina pasaulinį technologinį skilimą, kai šalys ir bendrovės priverstos rinktis skirtingas tiekimo grandines ir standartus.

    „Svorio centras persikėlė nuo pardavimų Kinijoje prie gebėjimo gaminti ir greitai persitvarkyti, jei rizika šokteli“, – teigia ekonomikos apžvalgininkai, vertinantys vis ryškesnę ekonominio saugumo logiką.

    Artimiausiais metais šią tendenciją greičiausiai stiprins dvi jėgos: technologijų kontrolės režimai ir duomenų suvereniteto politika. Dėl to „atsiejimas“ nuo Kinijos kai kuriems sektoriams tampa ne šūkiu, o praktiniu scenarijų planavimu, ypač debesijos, puslaidininkių ir telekomunikacijų grandinėse.

  • „Tesla“ skaidys veiklą Kinijoje? Elonas Muskas kirto: tai absurdiškai melaginga

    „Tesla“ skaidys veiklą Kinijoje? Elonas Muskas kirto: tai absurdiškai melaginga

    JAV elektromobilių gamintoja „Tesla“ atsidūrė dėmesio centre po pranešimo, kad bendrovės vadovai esą svarstė galimybę atskirti verslą Kinijoje nuo likusios įmonės veiklos. Apie tai skelbta remiantis šaltiniais, o naujiena iškart sukėlė diskusijas investuotojų ir analitikų bendruomenėje.

    Į šiuos svarstymus viešai sureagavo „Tesla“ vadovas Elonas Muskas, pareiškęs, kad tokie teiginiai yra netiesa. Jo komentaras pasirodė tuo metu, kai rinkos jautriai reaguoja į bet kokius signalus apie didžiųjų technologijų ir pramonės grupių ryšius su Kinija bei geopolitines rizikas.

    Kodėl Kinija „Tesla“ yra kritinė

    Kinija yra didžiausia pasaulio automobilių rinka, o elektromobilių segmente ji išlieka viena svarbiausių tiek paklausos, tiek gamybos grandinių prasme. „Tesla“ Šanchajuje veikianti „Gigafactory“ yra vienas kertinių bendrovės gamybos centrų, aptarnaujantis tiek vietinę rinką, tiek eksportą.

    Toks vaidmuo reiškia, kad bet kokie struktūriniai pokyčiai Kinijoje galėtų turėti reikšmingą poveikį „Tesla“ tiekimo grandinei, kaštams ir pristatymo terminams. Pastaraisiais metais automobilių gamintojai vis dažniau vertina tiekimo rizikas ir siekia didinti veiklos atsparumą regioninių sukrėtimų atveju.

    Geopolitika ir spaudimas atskirti rizikas

    Skirtingų blokų reguliacinė aplinka griežtėja, ypač kai kalbama apie duomenis, pažangias baterijų technologijas ir autonominio vairavimo sprendimus. Dėl to tarptautinės įmonės vis dažniau kuria veiklos modelius, leidžiančius atskirti jautrias funkcijas pagal regionus.

    Pranešime teigta, kad „Tesla“ patarėjai galėjo aptarinėti skirtingus atskyrimo scenarijus, tarp jų ir veiklos išskaidymą ar pardavimą. Tokie modeliai kartais svarstomi siekiant sumažinti politinę bei reguliacinę riziką, tačiau vien svarstymas dar nereiškia sprendimo ar realių veiksmų.

    Kalbos apie „SpaceX“ ir Musko atsakas

    Diskusijas dar labiau pakurstė rinkoje seniau sklandantys svarstymai apie galimus artimesnius „Tesla“ ir „SpaceX“ ryšius. Kadangi „SpaceX“ yra reikšmingas JAV gynybos užsakymų vykdytojas, investuotojai ir analitikai dažnai vertina, kaip tokie ryšiai galėtų pakeisti rizikų žemėlapį, įskaitant Kinijos kryptį.

    „Tai niekada net nebuvo svarstoma jokioje diskusijoje. Absurdiškai melaginga“, – sakė Elonas Muskas.

    Kol kas nėra patvirtintų duomenų, kad „Tesla“ būtų priėmusi sprendimą dėl Kinijos verslo atskyrimo. Artimiausiu metu daug kas priklausys nuo reguliacinių pokyčių JAV ir Kinijoje, paklausos dinamikos bei „Tesla“ strategijos, kaip subalansuoti augimą ir geopolitinę riziką.

  • Londono mokslininkai perspėja: DI karo žaidimuose 95 proc. atvejų renkasi branduolinę eskalaciją

    Kariniuose scenarijuose testuoti dirbtinio intelekto modeliai dažnai linkę rinktis branduolinę eskalaciją, net kai tai didina katastrofiškų pasekmių riziką. Tokią išvadą pateikė Londono Karališkojo koledžo tyrėjai, paskelbę darbą arXiv preprintų serveryje.

    Tyrime analizuoti keli pažangūs DI modeliai, kuriems buvo pateiktos imituotos geopolitinės krizės, įskaitant pasienio ginčus, konkurenciją dėl išteklių ir valstybės egzistencinės grėsmės scenarijus. Iš viso atlikta 21 karinė simuliacija, kuriose modeliai turėjo pasirinkti veiksmus nuo diplomatinių žingsnių iki jėgos panaudojimo.

    Tyrėjai nurodo, kad DI sistemoms buvo leista kiekviename žingsnyje kelti arba mažinti eskalacijos lygį ir argumentuoti sprendimus. Per simuliacijas DI atliko 329 sprendimų žingsnius ir sugeneravo apie 780 000 žodžių paaiškinimų, kodėl pasirinko vieną ar kitą kryptį.

    Kaip dažnai pasirenkamas branduolinis kelias

    Pasak autorių, 95 proc. simuliacijų metu DI modeliai bent kartą pasirinko taktinio branduolinio ginklo panaudojimą. Kitas ryškus rezultatas, anot tyrėjų, buvo tai, kad nė vienas modelis nesutiko kapituliuoti net tada, kai scenarijus rodė didėjančias neigiamas pasekmes pačiai šaliai, kuri inicijuoja branduolinį smūgį.

    Dar vienas veiksnys, stiprinęs eskalaciją, buvo vadinamasis karo rūkas, kai informacija apie situaciją yra neišsami arba prieštaringa. Tyrime teigiama, kad 86 proc. atvejų toks neapibrėžtumas lėmė klaidingus DI situacijos vertinimus, o tai dar labiau didino eskalacijos tikimybę.

    Kodėl DI sprendimai kelia nerimą

    Tyrėjų vertinimu, DI modeliai neturi žmogui būdingų psichologinių barjerų, tokių kaip baimė, moralinė dilema ar politinės atsakomybės suvokimas, kurie realiose krizėse gali stabdyti kraštutinius sprendimus. Dėl to algoritmas gali rinktis „optimalų“ rezultatą siaurame uždavinyje, neįvertindamas ilgalaikių humanitarinių ir ekologinių pasekmių.

    Autoriai pabrėžia, kad šiuolaikinės DI sistemos plačiai naudojamos analizei ir modeliavimui, o karinės institucijos įvairiose šalyse eksperimentuoja su sprendimų paramos įrankiais. Tuo pačiu išlieka neaišku, kiek giliai tokios sistemos gali būti integruojamos į realius strateginių sprendimų priėmimo procesus, ypač kai sprendimus tenka priimti spaudžiant laikui.

    Ką siūlo tyrimo autoriai

    Mokslininkai ragina branduolinį arsenalą turinčias valstybes neperduoti DI galios priimti sprendimus dėl branduolinio ginklo panaudojimo. Jų teigimu, kuo daugiau sprendimų grandinės automatizuojama, tuo didesnė rizika, kad klaidos, neteisingos prielaidos ar netinkamai suformuluoti tikslai bus paversti veiksmais su negrįžtamomis pasekmėmis.

    Tyrimo išvada iš esmės sutampa su plačiau aptariamomis DI saugos tendencijomis: net pažangūs modeliai gali būti jautrūs netiksliai informacijai, o jų „sprendimų logika“ priklauso nuo užduoties formulavimo ir tikslų sistemos. Dėl to autoriai pabrėžia žmogaus kontrolės ir aiškių ribojimų svarbą, kai kalbama apie aukščiausio lygio karinę riziką.

  • Kinija svarsto riboti pažangiausių DI modelių prieigą iš užsienio: kokį poveikį tai turėtų rinkai

    Kinijos valdžia per pastarąjį mėnesį susitiko su didžiosiomis technologijų bendrovėmis ir aptarė galimus apribojimus, kurie ribotų pažangiausių Kinijoje kuriamų dirbtinio intelekto (DI) modelių prieigą iš užsienio. Diskusijos apimtų ir dar nepaskelbtus modelius, todėl signalas rinkai yra aiškus: Pekinas DI vis dažniau vertina kaip strateginį, valstybei svarbų išteklių.

    Agentūros „Reuters“ šaltinių teigimu, pokalbiuose dalyvavo tokie rinkos lyderiai kaip „Alibaba“ ir „ByteDance“, taip pat startuolis Z.ai. Susitikimams vadovavo Kinijos Prekybos ministerija, o pagrindinis klausimas buvo, kaip užtikrinti, kad naujausios DI technologijos neišeitų už šalies ribų be kontrolės.

    DI kaip nacionalinis išteklius

    Pastaraisiais metais JAV ir Kinija DI vystymą ima sieti ne tik su ekonomika, bet ir su nacionaliniu saugumu, todėl atsiranda vis daugiau priemonių, ribojančių jautrių technologijų sklaidą. Kinijos atveju tai reikštų bandymą suvaldyti, kas ir kokiomis sąlygomis gali naudotis pažangiausiais modeliais, įskaitant tiek uždarus, tiek atviresnius sprendimus.

    Per susitikimus taip pat aptarta idėja griežčiau vertinti konfidencialios DI technologijos nutekinimą ar vagystę, pritaikant nacionalinio saugumo teisės aktus. Tokia kryptis reikštų, kad technologijų apsauga taptų ne vien įmonių vidaus taisyklių, bet ir baudžiamosios rizikos klausimu.

    Kas pasikeistų tarptautiniams naudotojams?

    Kinijos DI sprendimai pastaruoju metu išpopuliarėjo pasaulyje dėl santykinai mažesnių kaštų ir sparčiai augančių galimybių, ypač verslo diegimuose. Jei prieiga iš užsienio būtų apribota, daliai įmonių tai galėtų reikšti didesnes išlaidas, nes tektų rinktis brangesnes alternatyvas arba daugiau investuoti į savus modelius bei infrastruktūrą.

    Tokie pokyčiai galėtų paveikti ir DI paslaugų teikėjų strategijas: nuo regioninio produktų atskyrimo iki griežtesnio vartotojų tikrinimo, licencijavimo ar ribojimų dėl modelių svorių ir pažangiausių funkcijų. Praktikoje tai galėtų reikšti mažiau galimybių už Kinijos ribų tiesiogiai pasiekti naujausias versijas ar naudotis pažangiausiais pajėgumais.

    Sprendimų dar nėra

    „Reuters“ nurodo, kad galimų priemonių apimtis dar svarstoma, o apribojimai gali būti taikomi tik būsimiems modeliams. Kol kas neaišku, kada tokie sprendimai galėtų įsigalioti ir ar jie apskritai bus priimti, tačiau pats faktas, kad vyksta tokio lygio konsultacijos, rodo augantį valstybinį dėmesį DI eksporto ir naudojimo kontrolei.

    Rinkai tai būtų dar vienas ženklas, kad DI plėtra vis labiau priklauso ne tik nuo technologinės pažangos, bet ir nuo geopolitinių taisyklių. Kuo daugiau šalių DI priskirs strateginėms technologijoms, tuo dažniau prieiga, kainos ir galimybės bus formuojamos politiniais sprendimais, o ne vien konkurencija.

  • Kelionės 2026 metais keičiasi iš esmės: ekstremalūs orai, konfliktai ir atsakingas turizmas

    Kelionės 2026 metais keičiasi iš esmės: ekstremalūs orai, konfliktai ir atsakingas turizmas

    2026 metais kelionių rinka įžengė į naują etapą: turistų srautai vėl auga, tačiau keliautojų sprendimus vis labiau lemia rizikos vertinimas. Ekstremalūs orai, geopolitinė įtampa ir vietos bendruomenių spaudimas verčia kryptis ir verslą persvarstyti, kaip priimami svečiai.

    OECD apžvalgoje teigiama, kad tarptautinių turistų atvykimai OECD šalyse 2025 metais augo apie 3,4 proc. ir pasiekė rekordinį 847 mln. lygį. Kartu pabrėžiama, kad dalis šalių į 2026 metus žiūri optimistiškai, tačiau bendras vaizdas išlieka netolygus.

    Kur turizmas augo sparčiausiai?

    Ataskaita išskiria kelias valstybes, kuriose 2025 metais fiksuotas dviženklis atvykstamojo turizmo augimas ir pasiekti rekordai. Tarp lyderių minimos Suomija, Japonija, Pietų Korėja ir Norvegija, o augimą skatino geresnis susisiekimas bei paklausos sugrįžimas po pandemijos.

    Vis dėlto ne visur tendencijos vienodos: kai kuriose didelėse rinkose atvykimų skaičiai mažėjo ir dar negrįžo į ikipandeminį lygį. OECD mini, kad tam įtakos turi kainų šuoliai, skrydžių pasiūlos persitvarkymas ir atsargesnis vartotojų elgesys.

    Konfliktai keičia įpročius

    Geopolitinės krizės tampa svarbiu veiksniu planuojant atostogas, nes jos veikia tiek saugumo vertinimą, tiek kelionės kainą. OECD pažymi, kad įtampa Artimuosiuose Rytuose trikdo kelionių srautus, kelia logistikos kaštus ir mažina dalies keliautojų pasitikėjimą.

    Tokiose situacijose dažnėja trumpesnės išvykos, renkamasi labiau pažįstamos kryptys ir atidžiau lyginamos atšaukimo sąlygos. Turizmo paslaugų teikėjams tai reiškia poreikį planuoti sezonus lanksčiau ir greičiau reaguoti į paklausos pokyčius.

    „Tai reiškia pritaikyti pandemijos ir konfliktų pamokas, stiprinti pasirengimą krizėms ir valdyti lankytojų srautus taip, kad turizmas kurtų ilgalaikę naudą“, – sakė OECD generalinis sekretorius Mathias Cormann.

    Ekstremalūs orai tampa norma

    Karščio bangos, miškų gaisrai, audros ir ciklonai vis dažniau lemia, kada ir kur keliaujama. Dėl to kryptys vis labiau integruoja rizikos vertinimą į turizmo planavimą: nuo perspėjimo sistemų iki aiškių evakuacijos ir pagalbos protokolų.

    Praktikoje tai reiškia daugiau realaus laiko pranešimų turistams, daugiakalbes skubios informacijos priemones ir investicijas į atsparesnę infrastruktūrą. Miestai taip pat ieško sprendimų karščiui suvaldyti, pavyzdžiui, plėtoja vėsinamas viešas erdves ir pritaiko kultūros objektus lankytojams per kaitrą.

    Atsakingas turizmas iš nišos tampa taisykle

    OECD pabrėžia, kad augantis turizmas turi duoti apčiuopiamą naudą vietos bendruomenėms, o ne vien didiesiems tinklams. Todėl vis dažniau kalbama apie vietos verslų skatinimą, sertifikavimo schemas ir bendruomeninį turizmą, kai dalis vertės lieka regione.

    Kartu plinta priemonės, skirtos suvaldyti perteklinius srautus: turistiniai mokesčiai, ribojimai, bilietai konkrečiam laikui ir aktyvesnė antrojo pasirinkimo miestų bei ne sezono kelionių reklama. Keliautojams tai reiškia daugiau planavimo, bet ir aiškesnes taisykles bei saugesnę patirtį.

    Ekspertai prognozuoja, kad 2026 metų kelionių kryptys konkuruos ne tik kainomis, bet ir gebėjimu užtikrinti stabilumą: greitą informavimą, lankstų aptarnavimą ir atsakingą poveikio aplinkai bei vietos gyvenimui valdymą.

  • W. Balczunas apie saugumą: valstybės įtaka strateginėms ūkio sritims tampa būtinybe

    Pastarųjų metų sukrėtimai – karas Ukrainoje, pandemija ir įtampos Artimuosiuose Rytuose – išryškino, kad saugumas šiandien neapsiriboja vien gynyba. Lenkijos valstybės turto ministras Wojciechas Balczunas pabrėžė, jog saugumas vis dažniau siejamas ir su valstybės gebėjimu daryti įtaką strateginėms ekonomikos sritims.

    Ministras šią mintį išsakė ekonomikos forume, kuriame aptarta, kaip geopolitiniai lūžiai keičia ekonominės politikos logiką. Pasak jo, valstybė kartais privalo priimti sprendimus, kurie grynai laisvosios rinkos požiūriu gali atrodyti ginčytini, tačiau yra būtini valstybės ir piliečių interesams apsaugoti.

    Saugumas apima ir ekonomiką

    Balczunas akcentavo, kad krizės parodė pažeidžiamumą ten, kur anksčiau buvo tikima pasaulinių tiekimo grandinių patikimumu. Optimizavimas ir pigiausių žaliavų paieška daugeliui šalių ilgą laiką atrodė kaip kelias į konkurencingumą, tačiau netikėti geopolitiniai sukrėtimai atskleidė, kiek daug rizikų slepiasi už tokio modelio.

    Jo teigimu, būtent todėl įgauna svorį diskusijos apie strateginių įmonių ir sektorių kontrolę. Anksčiau viešojoje erdvėje būdavo keliami klausimai, kam reikalingi valstybei svarbių bendrovių sąrašai ir ar tokios įmonės neturėtų būti privatizuotos, tačiau pastarieji metai parodė, kad valstybės valdomos įmonės gali tapti reikšmingais ekonominio saugumo instrumentais.

    „Tai, kas įvyko pastaraisiais metais, visiems priminė, kokia svarbi yra saugumo tema. O saugumas – tai ir valstybės įtaka tam tikroms ekonomikos sritims“, – sakė Wojciechas Balczunas.

    Valstybės vaidmuo auga ir JAV

    Ministras atkreipė dėmesį, kad tokia kryptis nėra išskirtinė tik Lenkijai ar regionui. Jo vertinimu, net Jungtinėse Amerikos Valstijose, kurios dažnai laikomos liberalaus ekonomikos modelio pavyzdžiu, valstybės vaidmuo pastaraisiais metais stiprėja – formuojama kryptinga politika, o kartu su ja prisitaiko ir privatus sektorius.

    Balczunas tai siejo su tuo, kad „pokarinio“ pasaulio taisyklės iš esmės pasikeitė: saugumo dimensija persikelia į pramonę, energetiką, logistiką ir kritinę infrastruktūrą. Dėl to šalys peržiūri, ką reiškia atsparumas ir kokios priemonės leidžia išvengti priklausomybių, galinčių tapti spaudimo įrankiu.

    Energijos kaina – konkurencingumo klausimas

    Kalbėdamas apie ekonomikos atsparumą, ministras pabrėžė energijos kainos svarbą. Jo teigimu, pigi ir patikima energija tampa vienu svarbiausių veiksnių, lemiančių, ar pramonė ir visa ekonomika gali išlikti konkurencinga bei atspari krizėms.

    Kartu jis nurodė, kad klimato tikslų atsisakyti nereikėtų, tačiau jų įgyvendinimo kelias turi būti realistiškas ir negriaunantis ekonomikos pagrindų. Pasak Balczuno, būtini sprendimai, kurie leistų derinti dekarbonizacijos kryptį su tiekimo saugumu ir pramonės konkurencingumu.

  • Kaip stiprinti įmonių atsparumą neramiais laikais: EEC ekspertai įvardijo keturias kryptis

    Didėjantis geopolitinis neapibrėžtumas ir įtampa tarptautinėse rinkose vis dažniau verčia įmones peržiūrėti rizikų valdymą, tiekimo grandines ir investicijų planus. Europos ekonomikos kongrese (EEC) ekspertai akcentavo, kad atsparumas tampa ne vien krizių planu, o nuolatine verslo strategijos dalimi.

    Diskusijose daugiausia dėmesio skirta tam, kas realiai padeda išlaikyti veiklos tęstinumą: stipresnės vietinio kapitalo įmonės, technologijų vystymas su dvejopa paskirtimi, atsakinga lyderystė ir kryptinga plėtra užsienyje. Šios kryptys įvardytos kaip praktiniai atsakymai į augančią riziką Europoje ir už jos ribų.

    Vietinis kapitalas ir ilgalaikė transformacija

    Viena aiškiausių žinučių iš debatų buvo mintis, kad vietinis kapitalas gali tapti ekonominio saugumo atrama, ypač kai sprendimai dėl investicijų ir plėtros priimami arčiau vietos rinkos poreikių. Pasak panelistų, tai svarbu ne tik konkurencingumui, bet ir gebėjimui planuoti ilgesniam laikotarpiui.

    Akcentuota, kad demografiniai pokyčiai ir visuomenės senėjimas didina spaudimą produktyvumui, todėl verslui prireiks daugiau investicijų į modernizaciją, procesų efektyvumą ir aukštesnės pridėtinės vertės veiklas. Tokiose sąlygose kapitalo kilmė, anot ekspertų, įgyja didesnę reikšmę ekonominiam stabilumui.

    „Jei norime žengti kitą raidos žingsnį, reikia vietinio kapitalo, kuris kuria saugumą ir padeda įgyvendinti būtinas transformacijas“, – sakė Szymon Reptowski.

    Technologijos, kurios pritaikomos ir saugumui

    Kita kryptis, kurią pabrėžė diskusijų dalyviai, yra technologijų plėtra srityse, kuriose civiliniai sprendimai gali būti pritaikomi ir gynybos poreikiams. Tai apima ne vien tradicinę gynybos pramonę, bet ir elektronikos, optoelektronikos, programinės įrangos bei ryšio sprendimų ekosistemą.

    Pasak ekspertų, praktikoje dažnai veikia modelis, kai civilinė įranga ar platformos sustiprinamos papildomu programiniu funkcionalumu, duomenų apsauga ir šifravimu, o tuomet tampa tinkamos naudoti ir jautresnėse aplinkose. Tai leidžia greičiau diegti inovacijas ir mažinti priklausomybę nuo išorinių tiekėjų.

    „Turime kryptingai vystyti technologijas, ypač optoelektronikos ir elektronikos srityse“, – sakė Paweł Poncyljusz.

    Lyderystė ir plėtra per vietines rinkas

    Kalbant apie organizacijų vidinį atsparumą, pabrėžta lyderių atsakomybė prieš akcininkus, darbuotojus ir klientus. Panelistai akcentavo, kad vien finansiniai ištekliai ar kompetencijos neapsaugo, jei nėra kasdienio nuoseklumo, sprendimų disciplinos ir aiškaus atsakomybės standarto.

    „Galima turėti žinių ir kapitalo, bet be atsakomybės ir kasdienio ryžto organizacija nepasieks tvaraus rezultato“, – sakė Piotr Krupa.

    Dar viena praktinė kryptis – tarptautinė plėtra per vietinių prekių ženklų įsigijimą ir jų vystymą konkrečiose rinkose. Toks modelis, anot diskusijos dalyvių, padeda konkuruoti su pasauliniais žaidėjais, nes vietinis prekių ženklas dažnai turi istorinį atpažįstamumą ir stipresnį emocinį ryšį su pirkėjais.

    Akcentuota, kad būtent regioninis „įsišaknijimas“ ir ilgai kauptas pasitikėjimas gali tapti skirtumu, kai kainų spaudimas ir konkurencija iš Azijos auga. Todėl įmonėms siūloma ne tik „eiti į užsienį“, bet ir ieškoti tokios plėtros formos, kuri išnaudoja vietos rinkos lojalumą.

    „Jei nori varžytis su globaliais žaidėjais, pranašumu gali tapti vietinis ryšys su prekių ženklu ir jo tradicija“, – sakė Robert Stobiński.

    EEC diskusijų išvada gana aiški: įmonių atsparumas šiandien kuriamas keliuose lygiuose vienu metu – nuo kapitalo ir technologijų iki lyderystės ir eksporto strategijos. Verslams, veikiantiems įtampos kupinoje aplinkoje, tai reiškia mažiau spontaniškų sprendimų ir daugiau sistemingo pasirengimo įvairiems scenarijams.

  • Impact’26 atskleidė programą: 94 valandos debatų apie verslą, DI ir Europą permainų fone

    Impact’26 atskleidė programą: 94 valandos debatų apie verslą, DI ir Europą permainų fone

    Gegužės 13 ir 14 dieną Poznanė vėl taps vienu ryškiausių regiono taškų, kuriame susitinka verslo, technologijų ir politikos lyderiai. Konferencijos Impact’26 organizatoriai skelbia rekordinę programą: 94 valandas debatų, apie 650 pranešėjų, 9 scenas ir 25 temines kryptis.

    Renginio darbotvarkė sukonstruota aplink temas, kurios šiuo metu labiausiai veikia Europos ekonomiką ir visuomenę: nuo geopolitikos ir saugumo iki DI, sveikatos ir kultūros. Organizatoriai akcentuoja, kad tikslas yra ne tik fiksuoti pokyčių mastą, bet ir kalbėti apie jų poveikį žmogui, darbo rinkai bei kasdieniams sprendimams.

    Žinomi vardai ir geopolitikos ašis

    Tarp Impact’26 svečių įvardijami ekonomistas Daronas Acemoğlu, žmogaus teisių advokatė Amal Clooney, Tarptautinio valiutos fondo vadovė Kristalina Georgieva, autorius Timothy Snyderis ir buvęs Kanados ministras pirmininkas Justinas Trudeau. Programoje taip pat numatytos diskusijos su JAV diplomatijos ir transatlantinių ryšių temomis siejamais vardais, kurių įžvalgos dažnai nukreipiamos į Europos saugumo architektūrą.

    Geopolitikos tema šiemet numatoma kaip viena kertinių: nuo transatlantinių santykių ir dezinformacijos iki kritinės infrastruktūros apsaugos bei valstybių atsparumo užsitęsusios įtampos sąlygomis. Tokia kryptis atspindi bendrą tendenciją, kai ekonomikos augimas ir investicijos vis dažniau vertinami per saugumo prizmę.

    Ekonomika, bankininkystė ir investicijos

    Programoje didelis dėmesys skiriamas makroekonomikai, konkurencingumui ir infliacijos poveikiui, taip pat technologijų vaidmeniui transformuojant rinkas. Diskusijose numatoma kalbėti ir apie viešųjų investicijų strategijas bei tai, kaip vietos įmonės gali didinti dalyvavimą strategiškai svarbiuose projektuose.

    Ketvirtą kartą strateginiu partneriu įvardijama „Erste Bank Polska“, anksčiau veikusi kaip „Santander Bank Polska“. Organizatoriai skelbia, kad renginyje dalyvaus ir banko vadovai, o pokalbių ašyse bus Europos ekonomikos persitvarkymas, investicijų pritraukimas ir finansų sektoriaus vaidmuo tvaraus augimo darbotvarkėje.

    DI, kibernetinis saugumas ir kultūra

    DI tema darbotvarkėje žymima kaip viena labiausiai „kertančių“ skirtingas sritis: nuo produktyvumo ir naujų verslo modelių iki reguliavimo ir darbo rinkos pokyčių. Diskusijose numatoma aptarti ir kibernetinį atsparumą, nes skaitmeniniai incidentai vis dažniau laikomi ne vien IT, bet ir nacionalinio bei verslo saugumo rizika.

    Impact’26 išlaiko ir kultūros bei visuomenės segmentą: programoje minimi rašytojai, menininkai ir kūrėjai, o greta debatų planuojami susitikimai su autoriais. Taip pat numatytos sveikatos, ilgaamžiškumo ir psichikos sveikatos temos, kurios pastaraisiais metais konferencijose iš verslo „priedo“ virto viena iš pagrindinių produktyvumo ir gerovės diskusijų krypčių.

    „Šių metų programa rodo pasaulį lūžio taške: politiniame, technologiniame, ekonominiame ir socialiniame. Norėjome užfiksuoti pokyčių mastą, bet neprarasti žmogaus“, – sakė renginio kūrėjas Krystian Wolak.

    Impact’26 organizatoriai pabrėžia, kad renginys kuriamas kaip skirtingų bendruomenių susitikimo vieta, kurioje vienoje scenoje susikalba politika, verslas, mokslas, technologijos ir kultūra. Dviejų dienų programa Poznanėje turėtų tapti savotišku „barometru“, parodančiu, kur juda Europa sparčiai besikeičiančioje geopolitinėje ir technologinėje aplinkoje.