CP v2

Tag: Geopolitinė rizika

  • Irano lyderio dekretas grąžino nerimą rinkoms: Brent nafta brango, Europos biržos smuko

    Irano lyderio dekretas grąžino nerimą rinkoms: Brent nafta brango, Europos biržos smuko

    Kas sukėlė naują įtampą?

    Ketvirtadienį finansų rinkose vėl išaugo rizikos vengimas: smuko Europos akcijų indeksai, o JAV ateities sandoriai judėjo žemyn. Tuo pat metu brango nafta, investuotojams reaguojant į signalus iš Irano dėl branduolinės programos ir įtemptą geopolitinį foną.

    Rinkų nuotaikas pakeitė žinia, kad Irano aukščiausiasis lyderis, anot tarptautinės žiniasklaidos, nepritaria idėjai atsisakyti sukauptų praturtinto urano atsargų. Tokia pozicija, vertinama kaip kietesnė derybinė laikysena, silpnina lūkesčius dėl greitesnės deeskalacijos.

    Nafta brango, akcijos traukėsi

    Brent rūšies naftos kaina per dieną šoktelėjo maždaug 2 proc. ir priartėjo prie 100 eurų už barelį ribos. Naftos brangimas paprastai didina infliacijos riziką ir kelia spaudimą įmonėms, kurių sąnaudos jautrios energijos kainoms, todėl rinkose dažnai pasireiškia platesnis išpardavimas.

    Investuotojai taip pat stebėjo prieštaringus signalus iš JAV dėl tolesnių veiksmų Irano atžvilgiu. Neapibrėžtumas, ar bus tęsiamas spaudimas ir ar galimos naujos karinės priemonės, paprastai didina vadinamąją geopolitinę rizikos premiją, ypač energetikos žaliavose.

    Kodėl reakcija tokia aštri?

    Branduolinis klausimas laikomas vienu esminių derybų mazgų: nuo jo priklauso sankcijų režimo trajektorija, regiono saugumo situacija ir naftos pasiūlos perspektyvos. Rinkos pastaruoju metu buvo linkusios tikėtis pozityvesnio scenarijaus, todėl bet koks griežtesnis pareiškimas greitai atšaldo optimizmą.

    Prie to prisideda ir platesnis kontekstas: po ankstesnių staigių nuotaikų svyravimų investuotojai vis atsargiau vertina vien antraštes apie galimus susitarimus. Dėl to kainų judesiai tampa labiau priklausomi nuo naujų patvirtintų signalų, o ne nuo prielaidų.

    „Šį kartą įsitikinimo mažiau: abiejų pusių retorika išlieka karinga, o rinkos nenoriai seka optimistinėmis antraštėmis po ankstesnių nusivylimų“, – sakė ING valiutų strategas Francesco Pesole.

    Didėjant naftos kainai, dalis rinkos dalyvių perskaičiuoja ir palūkanų normų bei infliacijos scenarijus. Tai atsispindi ir obligacijų rinkoje: JAV 10 metų obligacijų pajamingumas kilo iki maždaug 4,6 proc., rodydamas, kad investuotojai reikalauja didesnės grąžos už ilgalaikę riziką.

  • Iranas svarsto JAV taikos planą: Trumpas duoda kelias dienas, o naftos kainos vėl šauna aukštyn

    Iranas svarsto JAV taikos planą: Trumpas duoda kelias dienas, o naftos kainos vėl šauna aukštyn

    Iranas ketvirtadienį pranešė peržiūrintis naujausią Jungtinių Valstijų pasiūlymą, kuriuo siekiama nutraukti karą. Tai įvyko po JAV prezidento Donaldo Trumpo pareiškimo, kad atsakymo iš Teherano jis pasirengęs laukti dar kelias dienas.

    Irano užsienio reikalų ministerijos atstovas Esmaeilis Baghaei teigė, kad Islamo Respublika gavo JAV poziciją ir ją vertina. Pasak Irano valstybinės žiniasklaidos, kontaktai tarp Teherano ir Vašingtono pastaruoju metu vyko per tarpininkus.

    Pakistanas lieka tarpininku

    Irano pusė nurodo, kad tarpininkavimo vaidmenį toliau atlieka Pakistanas, kuris anksčiau priėmė JAV ir Irano derybinius kontaktus. Teigiama, kad jau įvyko kelios apsikeitimo žinutėmis bangos, paremtos Irano anksčiau išdėstyta 14 punktų pozicija.

    Iranui svarstant pasiūlymą, diplomatinis fonas išlieka įtemptas, o derybos pastarosiomis savaitėmis nedavė aiškaus proveržio. Abi pusės viešai tęsia griežtą retoriką ir paraleliai demonstruoja pasirengimą eskalacijai.

    Trumpo ultimatumai ir grasinimai

    Donaldas Trumpas žurnalistams pareiškė, kad jei atsakymai iš Teherano netenkins, situacija gali pasikeisti labai greitai. Jis taip pat pabrėžė, kad JAV esą yra pasirengusios imtis veiksmų, jei susitarimas nebus pasiektas.

    „Patikėkite, jei negausime tinkamų atsakymų, viskas gali vykti labai greitai. Mes visi pasirengę“, – sakė Donaldas Trumpas.

    Paklaustas, kiek laiko jis pasiruošęs laukti, JAV prezidentas nurodė, kad tai gali būti kelios dienos, tačiau procesas gali ir staiga paspartėti. Pastaruoju metu jis ne kartą skelbė apie galimus terminus, tačiau juos atidėdavo.

    Hormūzo sąsiauris ir naftos šuolis

    Derybų baigtį atidžiai stebi energijos rinkos, nes konfliktas tiesiogiai siejamas su Hormūzo sąsiauriu, vienu svarbiausių pasaulio naftos ir suskystintųjų gamtinių dujų tranzito kelių. Iki karo per šį sąsiaurį tekėdavo apie penktadalis pasaulinės naftos ir SGD srautų.

    Po konflikto paaštrėjimo laivyba regione smarkiai susitraukė, o tai rinkose didina tiekimo sutrikimų riziką. Ketvirtadienį naftos kainos kilo: „Brent“ rūšies ateities sandoriai pasiekė apie 99 eurus už barelį, o „West Texas Intermediate“ – apie 93 eurus.

    Irano Revoliucinė gvardija tuo pat metu perspėjo, kad nauji smūgiai prieš Iraną galėtų išplėsti konfliktą už Artimųjų Rytų ribų. Tokie pareiškimai, kartu su neapibrėžtomis derybomis, didina geopolitinę riziką ir spaudimą rinkoms.

  • Karas ir konkurencija spaudžia bankus: „mBank“ maržos krenta, hipotekos auga rekordiškai

    Karas ir konkurencija spaudžia bankus: „mBank“ maržos krenta, hipotekos auga rekordiškai

    Lenkijos bankai vis aktyviau kovoja dėl klientų, tačiau augančią kreditavimo plėtrą vis dažniau riboja krintančios maržos ir geopolitinė įtampa. „mBank“ skelbia, kad pirmąjį ketvirtį jo paskolų portfelis per metus paaugo 10,8 proc. ir pasiekė 145,7 mlrd. zlotų, tai yra apie 33,7 mlrd. eurų.

    Didžiausias šuolis fiksuotas būsto paskolų segmente: naujų hipotekos kreditų pardavimai, įskaitant veiklą Čekijoje ir Slovakijoje, per metus padidėjo 82 proc. ir viršijo 4,5 mlrd. zlotų, arba apie 1,0 mlrd. eurų. Bankas pripažįsta sugrįžęs į hipotekų rinką gerokai aktyviau, nors anksčiau atsargumą didino su franko paskolomis susiję teisiniai ginčai.

    „Hipotekos pasiekė naujos pardavimo apimties rekordą“, – sakė „mBank“ valdybos narys Pascalis Ruhlandas.

    Vartojimo kreditų pardavimai taip pat augo, tačiau ryškesnis spaudimas matomas įmonių finansavime. Nors įmonių paskolų portfelis per metus padidėjo 7,8 proc., naujų kreditų pardavimai pirmąjį ketvirtį smuko 7 proc. iki 11,9 mlrd. zlotų, arba apie 2,8 mlrd. eurų.

    Rinkoje vis dažniau kalbama, kad investicinių paskolų maržos kai kuriais atvejais leidžiasi net iki 0,4 proc. Tokie lygiai bankams reiškia itin menką „pagalvę“ virš mokesčių ir rizikos kaštų, o įmonėms suteikia daugiau derybinės galios, ypač kai dalį finansavimo konkuruodamos siūlo ir viešosios programos.

    „mBank“ strategijoje iki 2030 metų numatoma didinti finansavimą šešiose prioritetinėse srityse, tokiose kaip energetikos transformacija, skaitmenizavimas, automatizavimas ir gynyba, iki 40 proc. viso portfelio. Šiuo metu šių sričių dalis siekia 23,9 proc., tačiau bankas pripažįsta, kad maržų spaudimas gali riboti ambicijas.

    Tuo pat metu banke sparčiai augo indėliai: per metus jie padidėjo 18,2 proc. iki 237,1 mlrd. zlotų, tai yra apie 54,8 mlrd. eurų. Paskolų ir indėlių santykis siekė 60 proc., kai viso sektoriaus vidurkis, kaip nurodoma, yra apie 66 proc., o tai rodo didesnę likvidumo „pagalvę“, bet kartu ir poreikį efektyviai „įdarbinti“ indėlius.

    Bankai spaudimą jaučia ne tik įmonių paskolose, bet ir būsto kredituose, kur vis daugiau klientų ieško pigesnio refinansavimo. Toks judėjimas didina aktyvumą tarp bankų, tačiau nebūtinai reiškia spartesnį visos sistemos kreditų augimą, nes dalis srautų tėra perskirstymas.

    Geopolitinė įtampa, įskaitant karinius konfliktus regione, bankų vertinimu gali veikti tiek rizikos kainodarą, tiek klientų nuotaikas ir paklausą kreditams. „mBank“ teigia, kad kol kas tiesioginio poveikio klientų mokumui nemato, tačiau blogėjantys makroekonominiai scenarijai jau verčia peržiūrėti prielaidas ir formuoti rezervus.

    Finansiniai rezultatai pirmąjį ketvirtį buvo išskirtinai geri: bankas skelbia pasiekęs aukščiausią ketvirčio veiklos rezultatą savo istorijoje. Pelnas prieš mokesčius pakilo iki daugiau nei 1,5 mlrd. zlotų, arba apie 350 mln. eurų, o vienas pagrindinių veiksnių buvo mažesni atidėjiniai dėl su franko paskolomis susijusių pretenzijų.

    Grynasis pelnas siekė 953 mln. zlotų, tai yra apie 220 mln. eurų, ir buvo 35,1 proc. didesnis nei prieš metus, nors rezultatą veikė didesnės įmokos į Bankowy Fundusz Gwarancyjny ir didesnis pelno mokestis. Tuo pat metu mažėjančios palūkanų normos prisidėjo prie nedidelio palūkanų pajamų kritimo, o grynoji palūkanų marža sumenko iki 3,52 proc.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad artimiausiems ketvirčiams svarbiausi veiksniai bus keli: palūkanų normų kryptis, konkurencijos dėl refinansavimo intensyvėjimas ir tai, ar įmonės ryšis investicijoms esant neapibrėžtumui. Bankams tai reiškia sudėtingą balansą tarp augimo siekio, kainos mažinimo ir rizikos apetito, kurį riboja tiek reguliaciniai reikalavimai, tiek išorės sukrėtimai.

  • Kataras skelbia verslo lengvatų paketą: iki 40 proc. paramos investicijoms ir daugiau lankstumo

    Kataras skelbia verslo lengvatų paketą: iki 40 proc. paramos investicijoms ir daugiau lankstumo

    Ką paskelbė Kataras

    Kataras pristatė tikslinių lengvatų paketą šalies įmonėms, siekdamas išlaikyti rinkos stabilumą ir investuotojų pasitikėjimą augant regioninei įtampai. Priemonės įgyvendinamos per valstybės investicijų skatinimo agentūrą Invest Qatar.

    Pagrindinė naujovė – finansinė parama, galinti siekti iki 40 proc. tinkamų vietos investicijų sąnaudų. Ji apima įmonių įsikūrimo, veiklos ir plėtros išlaidas, kurios paprastai yra jautriausios sutrikimų metu.

    Parama ir reguliavimo pokyčiai

    Be tiesioginės finansinės pagalbos, numatomi lankstesni reguliaciniai ir administraciniai sprendimai, skirti greitinti pagrindinius procesus. Tokios priemonės dažniausiai orientuotos į leidimų, registravimo, atitikties ir kasdienės veiklos procedūrų supaprastinimą.

    Invest Qatar taip pat žada konsultacinę ir operacinę pagalbą įmonėms, kad šios galėtų geriau apsaugoti turtą ir užtikrinti veiklos tęstinumą. Valdžios tikslas – sumažinti operacinius spaudimus, kurie dažniausiai didėja dėl logistinių trikdžių ir svyruojančių finansavimo sąlygų.

    „Keičiantis regiono situacijai, išliekame susitelkę veikti ryžtingai, kad paremtume mūsų rinkoje veikiančias įmones, užtikrintume veiklos tęstinumą ir sustiprintume pasitikėjimą“, – sakė Invest Qatar vadovas ir prekybos bei pramonės ministras Faisal bin Thani Al Thani.

    Regiono įtampa ir ekonomikos perspektyvos

    Sprendimas paskelbtas besitęsiant regioniniam konfliktui, kuris didina geopolitinį neapibrėžtumą ir blogina verslo nuotaikas Persijos įlankos bei platesniame Artimųjų Rytų regione. Tokio tipo rizika paprastai veikia investicijų planus, tiekimo grandines, draudimo ir finansavimo kaštus.

    Tarptautinis valiutos fondas savo naujausioje regioninėje apžvalgoje nurodė, kad dėl karo su Iranu ir platesnio nestabilumo Persijos įlankoje Kataro ekonominės perspektyvos buvo reikšmingai pablogintos. TVF prognozuoja, kad šalies ekonomikos apimtis gali susitraukti 8,6 proc., o 2027 metais – augti panašiu tempu.

    Kataras pabrėžia, kad lengvatų paketas yra platesnės ekonomikos diversifikavimo krypties dalis. Prioritetais įvardijami pažangios pramonės sektoriai, logistika, technologijos ir finansinės paslaugos, kurios turėtų mažinti priklausomybę nuo energijos išteklių ciklų ir stiprinti atsparumą išorės sukrėtimams.