CP v2

Tag: Geostacionari orbita

  • Milžiniškas ugnies kamuolys Kinijos danguje: „Ilgasis žygis“ 7A sprogo po 85 sekundžių

    Milžiniškas ugnies kamuolys Kinijos danguje: „Ilgasis žygis“ 7A sprogo po 85 sekundžių

    Pirmadienio vakarą Kinijoje netrukus po starto sprogo raketa „Ilgasis žygis“ 7A. Vaizduose iš įvykio vietos matyti ryškus ugnies pliūpsnis ir dūmų pėdsakas, o misijos raketa bei krovinys buvo visiškai sunaikinti.

    Startas įvyko Venčango kosmodrome Hainano saloje, o avarija, Kinijos oficialios informacijos duomenimis, nutiko praėjus maždaug 85 sekundėms po pakilimo. Nuolaužos nukrito į Pietų Kinijos jūrą, o apie nukentėjusius žmones nepranešta.

    Kas žinoma apie avarijos priežastį?

    Katastrofą patvirtino valstybinė naujienų agentūra Xinhua ir Kinijos nešėjų technologijų akademija, tačiau tiksli priežastis kol kas neįvardyta. Tokiais atvejais tyrėjai paprastai vertina variklių darbą, kuro padavimo stabilumą, valdymo sistemų telemetriją ir konstrukcinių apkrovų poveikį ankstyvojoje skrydžio fazėje.

    Internete plintantys įrašai paskatino spėliones, kad galėjo suveikti skrydžio nutraukimo sistema, kuri naudojama aptikus pavojingą anomaliją. Tokios sistemos skirtos sumažinti riziką žmonėms ir infrastruktūrai, tačiau dažniausiai reiškia neišvengiamą misijos praradimą.

    Koks buvo misijos tikslas?

    Šio starto tikslas buvo iškelti į geostacionarią orbitą ryšio palydovą „Zhongxing-4B“. Geostacionarioje orbitoje esantys ryšio palydovai užtikrina plačias telekomunikacijų paslaugas, įskaitant televizijos transliacijas, duomenų perdavimą ir plačiajuostį internetą.

    Nors oficialiai nurodoma civilinė paskirtis, dalis tokių palydovų gali turėti ir dvejopo naudojimo funkcijų, pavyzdžiui, ryšio kanalų užtikrinimą valstybinėms institucijoms. Šį kartą krovinys buvo prarastas, todėl planuotas palydovo įvedimas į orbitą neįvyko.

    Ką tai reiškia Kinijos kosmoso programai?

    „Ilgojo žygio“ 7 šeimos raketos laikomos viena svarbiausių Kinijos kosminių programų grandžių, ypač aprūpinant „Tiangong“ kosminę stotį krovininiais laivais „Tianzhou“. Bazinė „Ilgojo žygio“ 7 versija sukurta kaip vidutinės keliamosios galios nešėja, o 7A variantas pritaikytas sudėtingesnėms misijoms į aukštesnes orbitas.

    Raketa yra apie 60 metrų aukščio ir gali iškelti iki maždaug 13,5 tonos krovinį į žemąją Žemės orbitą. 7A variantas pirmą kartą pakilo 2020 metais, o ankstesnėje šios versijos skrydžių istorijoje taip pat buvo fiksuotas nesėkmingas startas, todėl nauja avarija gali reikšti papildomus patikrinimus ir laikiną startų grafikų korekciją.

    Pastaraisiais metais pasaulinė kosmoso rinka sparčiai intensyvėja, o dažnesni startai didina ir statistinę nesėkmių tikimybę. Dėl to avarijų tyrimai tampa kritiškai svarbūs: nuo jų išvadų priklauso ne tik konkretaus modelio patikimumas, bet ir ryšio palydovų planai bei konkurencingumas tarptautinėje rinkoje.

  • „SpaceX“ į orbitą išsiuntė remonto droną: žada satelitams pridėti iki 8 metų tarnybos

    „SpaceX“ į orbitą išsiuntė remonto droną: žada satelitams pridėti iki 8 metų tarnybos

    Satelitų remontas kosmose

    Žemės orbitoje sparčiai daugėja palydovų, todėl vis aktualesnis tampa jų aptarnavimas ir eksploatacijos pratęsimas. Iki šiol dauguma ryšio ar meteorologinių palydovų, pasibaigus kurui ar sugedus sistemoms, būdavo tiesiog nurašomi, nors dalis įrangos dar gali veikti.

    Šią problemą spręsti siekia nauja misija MRV-MEP, į kosmosą iškelta bendrovės „SpaceX“. Jos esmė – panaudoti robotizuotą erdvėlaivį ir papildomus modulius, kurie leistų pratęsti palydovų darbą, nekeičiant viso aparato.

    Startas įvyko antradienį, o krovinys į orbitą pakeltas raketa „Falcon 9“ iš Kanaveralo kyšulio Floridoje. Misijos pavadinimas MRV-MEP reiškia Mission Robotic Vehicle ir Mission Extension Pods, tai yra robotinis aparatas ir tarnybos pratęsimo moduliai.

    Kas yra MRV-MEP?

    Projekte numatytas pagrindinis elementas – kosminis dronas MRV, sukurtas JAV karinio jūrų laivyno tyrimų laboratorijoje. Jis aprūpintas dviem maždaug 3 metrų ilgio robotinėmis rankomis, skirtomis darbui prie palydovų korpusų.

    Kartu į kosmosą keliauja trys MEP moduliai, kuriuos valdys „SpaceLogistics“, priklausanti „Northrop Grumman“ grupei. Šie moduliai turi būti pritvirtinti prie trijų skirtingų palydovų ir tapti tarsi išoriniais pagalbiniais įrenginiais, leidžiančiais tęsti misiją.

    Misijos tikslas – geostacionari orbita, esanti 35 786 kilometrų aukštyje. Joje palydovas „kabo“ virš tos pačios Žemės vietos, todėl ši orbita ypač svarbi ryšio, orų stebėjimo ir kai kurioms nacionalinio saugumo sistemoms.

    Kiek gali pailgėti palydovų tarnyba?

    „Northrop Grumman“ teigimu, vienas MEP modulis gali pratęsti tipinio maždaug 2 000 kilogramų masės palydovo tarnybą net iki 8 metų. Tokie sprendimai ypač svarbūs, nes naujo palydovo gamyba, paleidimas ir draudimas gali kainuoti labai brangiai, o geostacionarioje orbitoje esantys aparatai dažnai planuojami ilgam laikotarpiui.

    MRV koncepcija apima ne tik tarnybos pratęsimą. Numatyta, kad toks aparatas ateityje galėtų atlikti palydovų inspekciją, perstatymą į kitą orbitą, tam tikrus remonto ar modernizavimo darbus, taip mažinant kosmoso šiukšlių kiekį ir didinant infrastruktūros patikimumą.

    Bendrovė taip pat nurodo, kad MRV turi pasyvų kuro papildymo modulį PRM, apibūdinamą kaip standartizuotą kuro papildymo sąsają, patvirtintą JAV Kosmoso pajėgų. Jei tokios sąsajos prigytų plačiau, palydovų aptarnavimas orbitoje galėtų tapti reguliaria paslauga, panašiai kaip aviacijoje taikomas techninis parkų aptarnavimas.