Milžiniškas ugnies kamuolys Kinijos danguje: „Ilgasis žygis“ 7A sprogo po 85 sekundžių

Written by

in

Pirmadienio vakarą Kinijoje netrukus po starto sprogo raketa „Ilgasis žygis“ 7A. Vaizduose iš įvykio vietos matyti ryškus ugnies pliūpsnis ir dūmų pėdsakas, o misijos raketa bei krovinys buvo visiškai sunaikinti.

Startas įvyko Venčango kosmodrome Hainano saloje, o avarija, Kinijos oficialios informacijos duomenimis, nutiko praėjus maždaug 85 sekundėms po pakilimo. Nuolaužos nukrito į Pietų Kinijos jūrą, o apie nukentėjusius žmones nepranešta.

Kas žinoma apie avarijos priežastį?

Katastrofą patvirtino valstybinė naujienų agentūra Xinhua ir Kinijos nešėjų technologijų akademija, tačiau tiksli priežastis kol kas neįvardyta. Tokiais atvejais tyrėjai paprastai vertina variklių darbą, kuro padavimo stabilumą, valdymo sistemų telemetriją ir konstrukcinių apkrovų poveikį ankstyvojoje skrydžio fazėje.

Internete plintantys įrašai paskatino spėliones, kad galėjo suveikti skrydžio nutraukimo sistema, kuri naudojama aptikus pavojingą anomaliją. Tokios sistemos skirtos sumažinti riziką žmonėms ir infrastruktūrai, tačiau dažniausiai reiškia neišvengiamą misijos praradimą.

Koks buvo misijos tikslas?

Šio starto tikslas buvo iškelti į geostacionarią orbitą ryšio palydovą „Zhongxing-4B“. Geostacionarioje orbitoje esantys ryšio palydovai užtikrina plačias telekomunikacijų paslaugas, įskaitant televizijos transliacijas, duomenų perdavimą ir plačiajuostį internetą.

Nors oficialiai nurodoma civilinė paskirtis, dalis tokių palydovų gali turėti ir dvejopo naudojimo funkcijų, pavyzdžiui, ryšio kanalų užtikrinimą valstybinėms institucijoms. Šį kartą krovinys buvo prarastas, todėl planuotas palydovo įvedimas į orbitą neįvyko.

Ką tai reiškia Kinijos kosmoso programai?

„Ilgojo žygio“ 7 šeimos raketos laikomos viena svarbiausių Kinijos kosminių programų grandžių, ypač aprūpinant „Tiangong“ kosminę stotį krovininiais laivais „Tianzhou“. Bazinė „Ilgojo žygio“ 7 versija sukurta kaip vidutinės keliamosios galios nešėja, o 7A variantas pritaikytas sudėtingesnėms misijoms į aukštesnes orbitas.

Raketa yra apie 60 metrų aukščio ir gali iškelti iki maždaug 13,5 tonos krovinį į žemąją Žemės orbitą. 7A variantas pirmą kartą pakilo 2020 metais, o ankstesnėje šios versijos skrydžių istorijoje taip pat buvo fiksuotas nesėkmingas startas, todėl nauja avarija gali reikšti papildomus patikrinimus ir laikiną startų grafikų korekciją.

Pastaraisiais metais pasaulinė kosmoso rinka sparčiai intensyvėja, o dažnesni startai didina ir statistinę nesėkmių tikimybę. Dėl to avarijų tyrimai tampa kritiškai svarbūs: nuo jų išvadų priklauso ne tik konkretaus modelio patikimumas, bet ir ryšio palydovų planai bei konkurencingumas tarptautinėje rinkoje.

Comments

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *