CP v2

Tag: Geriamasis vanduo

  • Karščio banga Koszalyne: miestas paruošė vandens punktus, vandens užuolaidas ir vėsias erdves gyventojams

    Koszalyne per karščio bangą tarnybos kol kas nefiksuoja iškvietimų dėl sveikatos sutrikimų, susijusių su aukšta oro temperatūra. Vietos pareigūnai teigia, kad gyventojai, panašu, atsižvelgė į raginimus elgtis atsargiai ir planuoti dieną taip, kad būtų išvengta perkaitimo.

    Nors eismas, ypač kryptimi link jūros, tapo intensyvesnis, rimtesnių incidentų neįvyko. Miesto tarnybų duomenimis, nepadaugėjo ir pranešimų apie gaisrus apylinkėse, taip pat nepastebėta staigaus alpimų atvejų augimo.

    Kur mieste rasti vandens?

    Siekiant sumažinti karščio poveikį, Koszalyno miestas įrengė kelias vietas, kur gyventojai gali nemokamai papildyti geriamojo vandens atsargas. Vienas pagrindinių taškų veikia Senamiesčio turgaus aikštėje, šalia miesto dviračių stotelės esančioje alėjoje.

    Toje pačioje vietoje įrengtos ir vandens užuolaidos, padedančios greičiau atvėsti praeiviams bei šeimoms su vaikais. Papildoma vandens užuolaida pastatyta ir Vandens slėnyje, kur karštomis dienomis susirenka daugiau žmonių.

    Vėsios erdvės trumpam poilsiui

    Gyventojams, ieškantiems pavėsio ir galimybės trumpam atsikvėpti nuo kaitros, mieste paruoštos vadinamosios poilsio erdvės patalpose. Jose galima pasislėpti nuo tiesioginių saulės spindulių ir ramiau praleisti dalį dienos.

    Tokios vietos numatytos Kultūros centre 105, Baltijos dramos teatre, Koszalyno muziejuje ir Koszalyno filharmonijoje. Šiose įstaigose taip pat sudarytos sąlygos atsigerti vandens iš geriamojo vandens dispenserių.

    Be to, prie Koszalyno filharmonijos, Parke Pomeranijos kunigaikščių teritorijoje, pastatytas vandens cisternos tipo automobilis su 500 litrų geriamojo vandens. Čia gyventojai gali papildyti savo turimas gertuves ar buteliukus.

  • Mokslininkai sukūrė saulės panelę, kuri gėlina jūros vandenį ir vietoj sūrymo palieka druską

    Mokslininkai sukūrė saulės panelę, kuri gėlina jūros vandenį ir vietoj sūrymo palieka druską

    Pasaulyje geriamojo vandens trūkumas išlieka viena didžiausių XXI amžiaus problemų: Jungtinės Tautos skaičiuoja, kad daugiau nei 2 milijardai žmonių neturi saugiai tvarkomo geriamojo vandens. Dėl to vis daugiau dėmesio sulaukia technologijos, galinčios gėlinti jūros vandenį pigiau ir švariau.

    Ročesterio universiteto (JAV) tyrėjai pristatė plonos, juodos metalo panelės prototipą, kuris, naudodamas vien saulės energiją, gali paversti jūros vandenį gėlu. Svarbiausia, kad procesas nepalieka įprasto taršaus sūrymo, o atskirta druska surenkama kaip kieta medžiaga.

    Kas blogai su įprastu gėlinimu?

    Šiandien plačiausiai naudojamas gėlinimo būdas yra atvirkštinis osmosas: vanduo per membranas spaudžiamas dideliu slėgiu, todėl procesas yra energijai imlus ir brangus. Be to, reikšminga dalis įrenginio paimto vandens virsta itin sūriu likučiu.

    Tas likutis, vadinamas sūrymu, dažnai išleidžiamas atgal į jūrą. Mokslinėje literatūroje pabrėžiama, kad lokalus druskingumo didėjimas ir mažesnis ištirpusio deguonies kiekis gali bloginti pakrančių ekosistemų būklę, ypač jautriose vietose.

    Kaip veikia saulės panelė?

    Ročesterio universiteto komanda sukūrė lazeriu suformuotą metalinį paviršių, kuris beveik visą krintančią saulės šviesą paverčia šiluma ir kartu „pritraukia“ vandenį. Ant panelės susidaro plona jūros vandens plėvelė, kuri kapiliariniu efektu kyla aukštyn net prieš gravitaciją.

    Saulėje vanduo nuo paviršiaus intensyviai garuoja, o garai vėliau gali būti kondensuojami į gėlą vandenį. Druskos ir kiti tirpūs junginiai lieka ant panelės ir, kaip teigia tyrėjai, yra nukreipiami į kraštus, kad aktyvi zona neužsikimštų.

    Druska vietoj atliekų ir potenciali nauda

    Daugelis saulės gėlinimo prototipų realiomis sąlygomis stringa dėl nuosėdų: jūros vandenyje esantys kalcio ir magnio junginiai linkę sudaryti kietą apnašą. Ši apnaša uždengia darbinį paviršių ir mažina našumą, todėl ilgaamžiškumas tampa viena didžiausių kliūčių.

    Šio sprendimo idėja yra savotiškas „savaiminis nusivalymas“: suformuotos vagelės ir paviršiaus struktūra padeda druskoms ir nuosėdoms pasitraukti iš aktyvios zonos. Tokiu būdu vietoj taršaus skysčio lieka kieta druska, kurią teoriškai būtų galima surinkti ir panaudoti.

    Tyrėjai taip pat nagrinėja galimybę tą patį principą pritaikyti mineralų išgavimui iš labai sūrių vandenų, pavyzdžiui, ličio junginių. Litis yra kritiškai svarbi žaliava akumuliatoriams, todėl technologijos, galinčios mažinti kasybos poreikį ir kartu spręsti vandens trūkumą, sulaukia didelio pramonės susidomėjimo.

    Kas dar neaišku?

    Kol kas tai yra laboratorinis prototipas, o svarbiausias klausimas yra mastelio didinimas: ar lazeriu apdorotus metalinius paviršius įmanoma gaminti pakankamai pigiai ir dideliais kiekiais. Ne mažiau svarbu, kaip tokios panelės veiktų ilgą laiką skirtingose pakrančių sąlygose, kur vandens sudėtis ir užterštumas smarkiai skiriasi.

    Vis dėlto kryptis aiški: pasauliui ieškant mažiau taršių gėlinimo sprendimų, technologijos, kurios vietoj sūrymo sukuria panaudojamą kietą produktą, gali pakeisti požiūrį į jūros vandens pavertimą geriamuoju. Jei prototipas pasiteisins realiomis sąlygomis, tai galėtų tapti alternatyva vietovėms, kuriose elektros energija brangi arba sunkiai prieinama.

  • Kurtka, kuri geriamą vandenį „ištraukia“ iš oro: mokslininkai skelbia įspūdingus skaičius

    Kurtka, kuri geriamą vandenį „ištraukia“ iš oro: mokslininkai skelbia įspūdingus skaičius

    Teksaso universiteto Ostine inžinieriai pristatė dėvimą sistemą, kuri gali padėti gauti geriamojo vandens tiesiog iš oro. Sukurta kurtka naudoja specialius porėtus tekstilės pluoštus, sugeriančius drėgmę ir nukreipiančius ją į atsegamus surinkimo modulius.

    Komanda teigia, kad toks sprendimas skirtas situacijoms, kai prieiga prie vandens ribota arba jos visai nėra. Pritaikymas matomas tiek žygiuose ir stovyklaujant, tiek gelbėjimo operacijose, kariuomenėje ar regionuose, kuriuos vis dažniau paveikia sausros.

    Kaip veikia vandens kurtka?

    Pagrindas yra hierarchinės porėtos struktūros tekstilės pluoštai, į kuriuos integruota higroskopinė druska ličio chloridas. Tokia medžiaga sugeria ore esančius vandens garus, o jos struktūra padeda drėgmei greitai judėti per audinį, kad susikaupęs vanduo būtų surenkamas efektyviau.

    Drėgmę sugėręs audinys vandenį nukreipia į atsegamus modulius, kuriuose jis surenkamas. Vėliau moduliai šildomi iki maždaug 60 laipsnių, pavyzdžiui, saulės energija arba kaitinimo elementu, kad vanduo būtų išlaisvinamas, kondensuojamas ir sukaupiamas.

    „Vandens rinkimas iš oro dažniausiai įsivaizduojamas kaip stacionarus įrenginys, tačiau mes iš esmės pergalvojome formą. Jei pats audinys gali rinkti vandenį, atsiveria nauja kryptis asmeniniam, nešiojamam priėjimui prie vandens“, – sakė projekto bendraautoris Guihua Yu.

    Kiek vandens galima gauti?

    Bandymuose, kai santykinė oro drėgmė siekė nuo 20 iki 80 proc., sistema per parą pagamino apie 0,4–0,9 litro vandens. Skaičiuojant pagal sorbento masę, pasiektas maždaug 3,76–7,45 litro vandens kiekis iš vieno kilogramo medžiagos per parą.

    Tyrėjai pabrėžia, kad vienas svarbiausių pasiekimų yra ne tik gebėjimas sugerti drėgmę, bet ir vandens transporto kelio suprojektavimas tekstilėje. Tai, jų vertinimu, leidžia technologijai veikti ne vien laboratorinėmis sąlygomis, bet ir realiame, dėvimame formate.

    „Jie sukūrė ne dar vieną vandenį sugeriančią medžiagą. Jie suprojektavo kelią, kuriuo vanduo greitai juda nuo garų ore iki skysčio ir toliau į tekstilės vidų, todėl sprendimas veikia ne tik mažuose bandymuose, bet ir dėvimame įrenginyje“, – sakė bendraautoris Keith Johnston.

    Kodėl tai svarbu dabar?

    Pastaraisiais metais didėja susidomėjimas decentralizuotais vandens gavimo sprendimais, nes šylantis klimatas ir ekstremalesnės oro sąlygos didina sausrų riziką daugelyje regionų. Nešiojamos ar lengvai transportuojamos sistemos gali tapti papildomu saugumo sluoksniu ten, kur vandentiekio infrastruktūra pažeidžiama arba jos nėra.

    Komanda technologiją sieja su platesniu sprendimų paketu, vadinamu „AirGel“, ir mini planus plėsti pritaikymą. Ateityje tie patys pluoštai galėtų būti naudojami kuprinėms, palapinėms ar laikiniems gelbėjimo būstams, kad vandens surinkimas taptų integruota kasdienės įrangos funkcija.

    Kol kas tai yra tyrimų ir prototipo stadijos sprendimas, o jo realus pritaikymas priklausys nuo patvarumo, kainos, energijos poreikio šildymui ir higienos užtikrinimo skirtingomis sąlygomis. Vis dėlto pats principas rodo aiškią kryptį: vandens gavyba gali tapti ne atskiru įrenginiu, o drabužio ar kitos tekstilės savybe.

  • Miestelis Ajovoje išleido apie 740 000 eurų naujam gręžiniui, bet geria vandenį iš 1963 metų

    Miestelis Ajovoje išleido apie 740 000 eurų naujam gręžiniui, bet geria vandenį iš 1963 metų

    Prinstono miestelis Ajovoje, įsikūręs prie Misisipės upės, ilgą laiką rėmėsi vienu senu gręžiniu, įrengtu 1963 metais. Tikėdamasi pagaliau turėti atsarginį vandens šaltinį, bendruomenė investavo apie 740 000 eurų į naują gręžinį ir vandens bokštą.

    Tačiau naujasis gręžinys nuo 2024 metų rugsėjo yra sustabdytas: tyrimai parodė, kad nitratų kiekis viršija JAV nustatytą geriamojo vandens saugos ribą. Dėl to miestelio namų ūkiai ir verslai liko priklausomi nuo šešis dešimtmečius veikiančio gręžinio, o alternatyvos brangsta.

    Naujas gręžinys, bet vanduo netinkamas

    Problemos prasidėjo dar iki to, kai naujasis šaltinis tapo kasdieniu sprendimu. 2022 metų pabaigoje per galingas siurblys prisidėjo prie vandentiekio avarijų, o pakeitus variklį atsivėrė didesnė bėda: prastesnė vandens sudėtis.

    Ajovos reguliuotojai 2024 metų rugsėjo mėnesį informavo, kad naujame gręžinyje nitratų koncentracija siekė 12,1 miligramo litre, kai leistina riba yra 10 miligramų litre. Vėliau rodikliai dar kilo ir 2025 metų pavasarį fiksuotos reikšmės apie 16 miligramų litre, todėl gręžinys taip ir negrįžo į eksploataciją.

    „Mums reikia patikimo atsarginio šaltinio, nes žmonėms būtinas saugus geriamasis vanduo“, – sakė miesto viešųjų darbų vadovas Chrisas Rindleris.

    Kodėl nitratai aptinkami giliame vandenyje?

    Prinstono gręžiniai siekia maždaug 137 metrų gylį ir ima vandenį iš Silūro–Devono vandeningojo sluoksnio, kurį nuo paviršiaus turėtų saugoti molio ir uolienų sluoksniai. Ilgą laiką manyta, kad toks gylis sumažina riziką, jog žemdirbystės tarša prasiskverbs į geriamąjį vandenį.

    Vis dėlto Ajovoje nitratų tarša siejama su intensyvia žemdirbyste, trąšomis ir mėšlu, o problemos ženklai fiksuojami ne tik paviršiniuose vandenyse. Geologų vertinimu, vandeningųjų sluoksnių taršos keliai gali būti sudėtingesni: tarša gali migruoti per plyšius klintyse arba patekti per techninius gręžinio konstrukcijos pažeidimus.

    „Tai nėra vieno miestelio istorija, o didesnio masto reiškinys, kurį dar bandome suprasti“, – sakė Ajovos geologijos tarnybos atstovas Ryanas Clarkas.

    Brangūs sprendimai ir ribotos galimybės

    Miesto valdžia bandė mažinti riziką ir 2025 metų pavasarį išsinuomojo apie 10 hektarų žemės aplink probleminį gręžinį, mokėdama, kad šioje zonoje nebūtų tręšiama. Tačiau per metus nitratų rodikliai sumažėjo tik maždaug 1 miligramu litre, todėl vanduo išlieka virš normos.

    Vienas realiausių techninių sprendimų būtų atvirkštinio osmoso filtravimo sistema, tačiau jos įrengimas mažam miesteliui kainuotų daugiau nei 920 000 eurų. Kita kryptis yra jungimasis prie didesnio vandens tiekėjo, bet tokie sprendimai paprastai reiškia papildomas investicijas į infrastruktūrą ir politiškai jautrius įsipareigojimus.

    Dabar miestelis viliasi, kad problema gali būti bent iš dalies konstrukcinė, pavyzdžiui, įtrūkęs gręžinio vamzdis, leidžiantis patekti užterštesniam vandeniui iš aukštesnių sluoksnių. Jei pažeidimas pasitvirtintų, tai būtų taisoma, tačiau jei nitratai keliauja per uolienų plyšius pačiame vandeningajame sluoksnyje, sprendimai taptų dar sudėtingesni ir brangesni.

    Kol vyksta tyrimai ir ieškoma finansavimo, Prinstonas lieka priklausomas nuo 1963 metais įrengto gręžinio, o kelių šimtų gyventojų bendruomenei tenka spręsti paradoksą: investuota didelė suma, bet naudotis nauju šaltiniu kol kas negalima.

  • Karščio bangai įsibėgėjant Kaune grįžo vandens dulksnos: kur mieste jos veikia kasdien?

    Karščio bangai įsibėgėjant Kaune grįžo vandens dulksnos: kur mieste jos veikia kasdien?

    Prasidėjus kalendorinei vasarai ir dažnėjant karštesnėms dienoms, Kauno viešosiose erdvėse vėl veikia keturios vandens dulksnų stotelės. Jos skirtos padėti greičiau atsigaivinti miesto centre ir poilsio zonose, kai oro temperatūra pakyla, o saulės spinduliuotė tampa intensyvesnė.

    Vandens dulksnos Kaune praeivius vėsina kasdien nuo 11 iki 21 valandos. Tokie sprendimai ypač aktualūs per karščio bangas, kai dėl perkaitimo didėja rizika vaikams, vyresnio amžiaus žmonėms ir tiems, kurie daug laiko praleidžia lauke.

    Mieste taip pat veikia 15 lauko gertuvių, kuriose galima atsigaivinti geriamuoju vandeniu arba įsipilti jo į daugkartinę tarą. Bendrovė „Kauno vandenys“ nurodo, kad gertuvės įrengtos patogiose, žmonių gausiai lankomose vietose – parkuose, skveruose ir aktyvaus laisvalaikio erdvėse.

    Atsigaivinti galima Studentų skvere, prie Zoologijos sodo, Kauno marių prieplaukoje (Masiulio gatvėje), Draugystės, Girstučio, Kalniečių ir Santakos parkuose. Geriamojo vandens stotelės taip pat įrengtos šalia Lampėdžių paplūdimio, prie Trijų Mergelių tilto, prie Kauno pilies, prie Dainų slėnio, A. Smetonos alėjoje, Griunvaldo, S. Daukanto ir Sporto gatvėse.

    Šį sezoną gertuvių tinklą planuojama papildyti dar dviem geriamojo vandens fontanėliais Lampėdžių paplūdimio teritorijoje. Savivaldybė ir vandens tiekėjai tokiais sprendimais siekia skatinti naudotis viešai prieinamu vandeniu, mažinti vienkartinio plastiko vartojimą ir sudaryti patogias sąlygas gyventojams karščio metu.

    Specialistai primena, kad per karštį svarbu reguliariai gerti vandenį, vengti ilgo buvimo tiesioginėje saulėje vidurdienį ir daryti pertraukas pavėsyje. Tokiose situacijose vandens dulksnos ir lauko gertuvės tampa paprasta, bet veiksminga pagalba mieste judantiems pėstiesiems, dviratininkams ir šeimoms su vaikais.

  • Prie Ašarėnos tvenkinio Pelėdnagiuose – nauja vandens kolonėlė: Kėdainių rajone jau ketvirtoji

    Prie Ašarėnos tvenkinio Pelėdnagiuose – nauja vandens kolonėlė: Kėdainių rajone jau ketvirtoji

    Prie Pelėdnagių gyvenvietės Ašarėnos tvenkinio įrengta nauja geriamojo vandens kolonėlė. Tai jau ketvirtoji tokio tipo vieta Kėdainių rajone, skirta tiek vietos gyventojams, tiek krašto svečiams.

    Įrengimo darbus atliko UAB „Kėdainių vandenys“. Tokios kolonėlės paprastai jungiamos prie centralizuotų tinklų, todėl vanduo jose atitinka geriamojo vandens kokybės reikalavimus ir yra tinkamas vartoti.

    Kėdainių rajone vandens kolonėlių galima rasti ir Kėdainių miesto Didžiosios Rinkos aikštėje, Vytauto parke bei Dotnuvoje, netoli vienuolyno. Savivaldybė pažymi, kad sprendimas plėsti tinklą susijęs su patogumo didinimu viešosiose erdvėse, ypač šiltuoju metų laiku.

    Iš kolonėlių galima prisipilti vandens į atsineštą daugkartinę tarą, atsigaivinti vietoje ar pagirdyti augintinius. Tokios stotelės ypač aktualios poilsio zonose ir intensyvesnio judėjimo vietose, kur vandens poreikis karštomis dienomis išauga.

    „Tikimės, kad geriamojo vandens kolonėlės bus naudingos gyventojams – padės atsigaivinti, paskatins vartoti daugiau vandens bei, naudojant daugkartinę tarą, prisidės prie plastiko vartojimo mažinimo ir švaresnės aplinkos kūrimo“, – sakė Kėdainių rajono savivaldybė.

    Gyventojai raginami naudotis kolonėlėmis atsakingai ir pasirūpinti švaria tara. Savivaldybė taip pat primena, kad vandens stotelių plėtra dažniausiai derinama su viešųjų erdvių atnaujinimu, siekiant patogesnės ir sveikatai palankesnės aplinkos.

  • Kauno dainų ir šokių šventėje vanduo arčiau nei atrodo: kur „Kauno vandenys“ įrengs stoteles

    Kauno dainų ir šokių šventėje vanduo arčiau nei atrodo: kur „Kauno vandenys“ įrengs stoteles

    Paskutinį gegužės savaitgalį Kaune vyksianti dainų ir šokių šventė Čia suteka upės į Dainų slėnį sutrauks tūkstančius dalyvių ir žiūrovų. Kad renginio metu netrūktų geriamojo vandens, jo tiekimu pasirūpins bendrovė „Kauno vandenys“.

    Daugiau kaip šimtmetį skaičiuojanti Kauno dainų ir šokių šventės tradicija šiemet tęsiama gegužės 30 dieną Kauno Dainų slėnyje. Organizatorių teigimu, renginyje pasirodys per 3 000 dalyvių iš Kauno miesto ir rajono bei kitų Lietuvos savivaldybių.

    Karštomis dienomis dideliuose renginiuose svarbiausia išlieka paprasti dalykai: vanduo, pavėsis ir galimybė atsigauti nepaliekant renginio erdvės. Dėl šios priežasties Dainų slėnyje numatytos kelios vietos, kur dalyviai ir žiūrovai galės patogiai prisipilti vandens į savo gertuves.

    Skelbiama, kad apatinėje Dainų slėnio dalyje veiks lauko gertuvė, o viršutinėje dalyje bus pastatyta mobilioji vandens talpa. Tokiu sprendimu siekiama, kad vanduo būtų pasiekiamas skirtingose šventės erdvėse ir nereikėtų formuoti ilgų eilių vienoje vietoje.

    „Kauno vandenys“ kviečia į šventę atsinešti daugkartines gertuves ir jas papildyti vietoje. Toks pasirinkimas ne tik patogus lankytojams, bet ir atitinka renginiuose vis labiau įsitvirtinančią tendenciją mažinti vienkartinio plastiko naudojimą.

    Bendrovė primena, kad Kaune šiltuoju sezonu veikia 15 geriamojo vandens stotelių įvairiose miesto vietose. Jos įrengtos tiek parkuose ir skveruose, tiek prie populiarių pasivaikščiojimo bei poilsio zonų, kad vanduo būtų lengvai pasiekiamas kasdien.

    Renginys yra nemokamas, o išsami šventės programa skelbiama organizatorių kanaluose. Planuojantiems apsilankyti patariama įvertinti oro sąlygas, pasirinkti patogią aprangą ir atvykti kiek anksčiau, kad būtų paprasčiau orientuotis renginio erdvėje.

  • Mažeikiuose atidaryta šeštoji vandens kolonėlė: kur mieste dabar patogiausia prisipilti vandens

    Mažeikiuose gegužės 27 dieną atidengta dar viena geriamojo vandens kolonėlė – ji įrengta šalia Mažeikių centrinio stadiono dirbtinės dangos aikštės. Čia gyventojai ir miesto svečiai gali nemokamai prisipilti vandens į atsineštą tarą.

    Naują vietą apžiūrėjo Mažeikių rajono savivaldybės merė Rūta Matulaitienė, vicemerė Kristina Juškevičienė, UAB „Mažeikių vandenys“ direktorius Kęstutis Kazlauskas ir UAB „Tokeda“ direktoriaus pavaduotojas Raimondas Vaidilas.

    Pirmoji vandens kolonėlė Mažeikiuose įrengta 2021 metais, o dabar jų mieste jau šešios. Savivaldybė akcentuoja, kad sprendimas praplečia galimybes patogiai atsigaivinti viešose erdvėse, ypač šiltuoju sezonu ir renginių metu.

    Kur Mažeikiuose yra kolonėlės?

    Šiuo metu vandens kolonėlės įrengtos Sodų skvere, šalia Mažeikių centrinio stadiono dirbtinės dangos aikštės, dvi Senamiesčio parke ir dvi pavenčių paplūdimyje. Pasirinktos vietos sutampa su didžiausiais pėsčiųjų srautais ir laisvalaikio zonomis.

    Iniciatyvą įgyvendina UAB „Mažeikių vandenys“ kartu su UAB „Tokeda“, kuri rūpinasi aplinkos tvarkymu. Savivaldybė nurodo, kad kolonėlės planuojamos taip, kad būtų lengvai pasiekiamos tiek kasdieniams pasivaikščiojimams, tiek sportuojantiems ar laiką parke leidžiantiems žmonėms.

    Kodėl tai svarbu miestui?

    Viešos geriamojo vandens stotelės tampa vis dažnesniu sprendimu savivaldybėse, siekiančiose mažinti vienkartinių plastikinių butelių naudojimą ir skatinti gerti daugiau vandens karščio metu. Tokia infrastruktūra aktuali ir tėvams su vaikais, ir vyresnio amžiaus žmonėms, ir aktyviai sportuojantiems gyventojams.

    Kolonėlės taip pat prisideda prie miestų prisitaikymo prie karščio bangų, kurios regione fiksuojamos vis dažniau. Savivaldybė ragina gyventojus naudotis galimybe vandenį pilti į daugkartines gertuves ar butelius ir pasirūpinti vandens atsargomis ilgesnių pasivaikščiojimų metu.

  • Lazdijuose geriamojo vandens kokybė gerėja, bet manganas viršija normą: kada laukti tyrimų atsakymų

    Lazdijuose geriamojo vandens kokybė gerėja, bet manganas viršija normą: kada laukti tyrimų atsakymų

    Lazdijų mieste tęsiami vandenvietės ir vandens tiekimo sistemos priežiūros bei atnaujinimo darbai, kuriais siekiama stabilizuoti geriamojo vandens kokybę. UAB „Lazdijų vanduo“ teigia, kad pastarosiomis savaitėmis fiksuojami teigiami pokyčiai, tačiau dalis rodiklių dar kelia klausimų.

    Naujausias vandens mėginys Lazdijų vandenvietėje paimtas 2026 metų gegužės 25 dieną iš po filtro. Bendrovė nurodo, kad šių tyrimų atsakymai turėtų pasiekti iki 2026 metų birželio 1 dienos, o apie rezultatus gyventojai bus informuoti atskirai.

    Kas rodo tyrimai?

    Remiantis 2026 metų gegužės 18 dieną atliktų tyrimų duomenimis, gerėja vandens skonio, kvapo, spalvos ir drumstumo rodikliai, taip pat mažėja geležies kiekis. Tai paprastai siejama su vandens gerinimo įrenginių darbo sureguliavimu ir intensyvesne tinklų priežiūra.

    Vis dėlto fiksuotas padidėjęs mangano kiekis, siekęs 112 mikrogramų litre. Tai reiškia, kad darbus planuojama tęsti intensyviu režimu, kol parametrai stabilizuosis ir atitiks higienos reikalavimus.

    Kokie darbai vykdomi dabar?

    Bendrovė praneša, kad šiuo metu reguliuojamas filtrų technologinis režimas, atliekami papildomi filtrų plovimai. Taip pat vykdomas magistralinių vandentiekio tinklų praplovimas ir valymas, kad nuosėdos ir susikaupusios priemaišos kuo mažiau paveiktų tiekiamo vandens kokybę.

    Lazdijų vandenvietėje veikia trys vandens gerinimo filtrai, o viename jų keičiama užkrova. Po pakeitimo, prieš tiekiant vandenį gyventojams, numatyta atlikti papildomus vandens tyrimus iš po filtro.

    Rekomendacijos gyventojams

    Pasikeitus vandens spalvai, skoniui ar kvapui, gyventojams rekomenduojama pirmiausia atsukti čiaupą ir leisti vandeniui nubėgti, kol jis taps įprastos išvaizdos. Jei išlieka neįprastas skonis ar kvapas, siūloma laikinai rinktis virintą arba alternatyvų vandenį.

    Gyventojams ir toliau organizuojamas nemokamas geriamojo vandens tiekimas cisternomis. Talpos su vandeniu įrengtos prie Seinų g. 5, Vilties g. 9 ir Dainavos g. aikštelėje.

    Bendrovė taip pat primena apie planuojamą infrastruktūros atnaujinimo projektą: per 18 mėnesių numatoma visiškai rekonstruoti miesto vandenvietę. Tikimasi, kad modernizuota įranga padės ateityje išvengti panašių kokybės svyravimų ir užtikrins stabilesnį vandens tiekimą.

    Gyventojai raginami pranešti apie pastebėtus vandens kokybės pokyčius, nes tai leidžia greičiau identifikuoti problemų vietas tinkle. Darbo dienomis galima kreiptis telefonu +370 620 51 826 arba el. paštu lazdijai@lazdijuvanduo.lt, o po darbo valandų, savaitgaliais ir švenčių dienomis telefonu +370 640 51 753.

  • Mikroplastikas geriamajame vandenyje: mokslininkai sako, kad užtenka 2 žingsnių namuose

    Mikroplastikas geriamajame vandenyje: mokslininkai sako, kad užtenka 2 žingsnių namuose

    Mikroplastiko ir dar smulkesnių nanoplastiko dalelių vis dažniau aptinkama geriamajame vandenyje, o kartu jos patenka ir į žmogaus organizmą. Nors tikslios ilgalaikės pasekmės vis dar tiriamos, vis daugiau tyrimų rodo, kad poveikis gali būti susijęs su uždegiminiais procesais ir kitais sveikatos rizikos veiksniais.

    2024 metais Kinijos mokslininkų komanda paskelbė rezultatus, kurie rodo netikėtai praktišką būdą sumažinti nano ir mikroplastiko kiekį iš čiaupo bėgančiame vandenyje. Tyrėjų teigimu, daugeliu atvejų pakanka vandenį užvirinti ir tuomet perfiltruoti susidariusias nuosėdas.

    „Iš čiaupo tekančiame vandenyje esančios nano ir mikroplastiko dalelės, prasprūstančios pro centralizuotas valymo sistemas, kelia vis didesnį susirūpinimą, nes gali kelti riziką žmogui per kasdienį vartojimą“, – aiškino tyrimo autoriai.

    Kas vyksta verdant vandenį

    Bandymuose mokslininkai vertino tiek minkštą, tiek kietą vandenį ir į jį įmaišė mikro bei nanoplastiko dalelių. Užvirus vandenį ir vėliau atskyrus susidariusias nuosėdas, bendras plastiko dalelių kiekis sumažėjo, o efektyvumas priklausė nuo vandens kietumo.

    Didžiausias poveikis užfiksuotas kietame vandenyje, kuriame daugiau ištirpusių mineralų. Kaitinant tokį vandenį, dažniau formuojasi kalkių nuosėdos, kurios gali „pririšti“ plastiko daleles ir paversti jas lengviau pašalinamomis, kai nuosėdos išfiltruojamos.

    „Mūsų rezultatai parodė, kad nanoplastiko nusėdimas verdant didėjo didėjant vandens kietumui“, – rašė tyrėjai, pabrėždami, kad kai kuriais atvejais dalelių sumažėjimas buvo labai ryškus.

    Kiek galima pašalinti ir ką tai reiškia

    Tyrime nurodoma, kad dalyje bandymų verdinimo ir filtravimo derinys pašalino iki 90 proc. nano ir mikroplastiko dalelių. Minkštame vandenyje efektyvumas buvo mažesnis, tačiau reikšmingas sumažėjimas taip pat stebėtas, nes dalis dalelių vis tiek nusėdo kartu su susidarančiomis nuosėdomis.

    Praktinis šio metodo privalumas tas, kad jis pasiekiamas daugeliui namų ūkių be sudėtingos įrangos. Tyrėjai pabrėžia, jog po užvirinimo svarbi antroji dalis, kai nuosėdos turi būti pašalinamos, pavyzdžiui, per smulkų metalinį sietelį ar kitą filtrą.

    Vis dėlto mokslininkai atkreipia dėmesį, kad vien verdinimas nėra universalus sprendimas visoms vandens taršos problemoms, o mikroplastikas į organizmą patenka ne tik per vandenį, bet ir per maistą bei aplinką. Dėl to verdinimas ir filtravimas labiau vertinamas kaip papildoma, o ne vienintelė rizikos mažinimo priemonė.

    Kodėl tema aštrėja

    Mikroplastikas atsiranda yrant didesniems plastiko gaminiams ir iš kasdienių šaltinių, tokių kaip sintetiniai audiniai ar įvairios buitinės plastiko detalės. Šios dalelės dėl savo patvarumo ilgai išlieka aplinkoje, o vandens valymo technologijos ne visur vienodai veiksmingai jas sulaiko.

    Naujesnės mokslinės apžvalgos rodo, kad nuotekų valymo įrenginiai dalį dalelių pašalina, tačiau reikšminga jų dalis vis tiek gali patekti į aplinką ir galiausiai į vandens tiekimo grandines. Tuo pat metu skirtingose šalyse ryškiai skiriasi vandens kietumas, todėl ir verdinimo poveikis gali būti nevienodas.

    Tyrimo autoriai ragina atlikti daugiau plačios apimties tyrimų su didesniu mėginių skaičiumi ir realiomis vartojimo sąlygomis, kad būtų tiksliau įvertinta, kiek šis paprastas įprotis galėtų sumažinti bendrą žmogaus kontaktą su nano ir mikroplastiku. Tyrimas publikuotas žurnale „Environmental Science & Technology Letters“.