CP v2

Tag: Geriamasis vanduo

  • Mikroplastikas geriamajame vandenyje: mokslininkai sako, kad užtenka 2 žingsnių namuose

    Mikroplastikas geriamajame vandenyje: mokslininkai sako, kad užtenka 2 žingsnių namuose

    Mikroplastiko ir dar smulkesnių nanoplastiko dalelių vis dažniau aptinkama geriamajame vandenyje, o kartu jos patenka ir į žmogaus organizmą. Nors tikslios ilgalaikės pasekmės vis dar tiriamos, vis daugiau tyrimų rodo, kad poveikis gali būti susijęs su uždegiminiais procesais ir kitais sveikatos rizikos veiksniais.

    2024 metais Kinijos mokslininkų komanda paskelbė rezultatus, kurie rodo netikėtai praktišką būdą sumažinti nano ir mikroplastiko kiekį iš čiaupo bėgančiame vandenyje. Tyrėjų teigimu, daugeliu atvejų pakanka vandenį užvirinti ir tuomet perfiltruoti susidariusias nuosėdas.

    „Iš čiaupo tekančiame vandenyje esančios nano ir mikroplastiko dalelės, prasprūstančios pro centralizuotas valymo sistemas, kelia vis didesnį susirūpinimą, nes gali kelti riziką žmogui per kasdienį vartojimą“, – aiškino tyrimo autoriai.

    Kas vyksta verdant vandenį

    Bandymuose mokslininkai vertino tiek minkštą, tiek kietą vandenį ir į jį įmaišė mikro bei nanoplastiko dalelių. Užvirus vandenį ir vėliau atskyrus susidariusias nuosėdas, bendras plastiko dalelių kiekis sumažėjo, o efektyvumas priklausė nuo vandens kietumo.

    Didžiausias poveikis užfiksuotas kietame vandenyje, kuriame daugiau ištirpusių mineralų. Kaitinant tokį vandenį, dažniau formuojasi kalkių nuosėdos, kurios gali „pririšti“ plastiko daleles ir paversti jas lengviau pašalinamomis, kai nuosėdos išfiltruojamos.

    „Mūsų rezultatai parodė, kad nanoplastiko nusėdimas verdant didėjo didėjant vandens kietumui“, – rašė tyrėjai, pabrėždami, kad kai kuriais atvejais dalelių sumažėjimas buvo labai ryškus.

    Kiek galima pašalinti ir ką tai reiškia

    Tyrime nurodoma, kad dalyje bandymų verdinimo ir filtravimo derinys pašalino iki 90 proc. nano ir mikroplastiko dalelių. Minkštame vandenyje efektyvumas buvo mažesnis, tačiau reikšmingas sumažėjimas taip pat stebėtas, nes dalis dalelių vis tiek nusėdo kartu su susidarančiomis nuosėdomis.

    Praktinis šio metodo privalumas tas, kad jis pasiekiamas daugeliui namų ūkių be sudėtingos įrangos. Tyrėjai pabrėžia, jog po užvirinimo svarbi antroji dalis, kai nuosėdos turi būti pašalinamos, pavyzdžiui, per smulkų metalinį sietelį ar kitą filtrą.

    Vis dėlto mokslininkai atkreipia dėmesį, kad vien verdinimas nėra universalus sprendimas visoms vandens taršos problemoms, o mikroplastikas į organizmą patenka ne tik per vandenį, bet ir per maistą bei aplinką. Dėl to verdinimas ir filtravimas labiau vertinamas kaip papildoma, o ne vienintelė rizikos mažinimo priemonė.

    Kodėl tema aštrėja

    Mikroplastikas atsiranda yrant didesniems plastiko gaminiams ir iš kasdienių šaltinių, tokių kaip sintetiniai audiniai ar įvairios buitinės plastiko detalės. Šios dalelės dėl savo patvarumo ilgai išlieka aplinkoje, o vandens valymo technologijos ne visur vienodai veiksmingai jas sulaiko.

    Naujesnės mokslinės apžvalgos rodo, kad nuotekų valymo įrenginiai dalį dalelių pašalina, tačiau reikšminga jų dalis vis tiek gali patekti į aplinką ir galiausiai į vandens tiekimo grandines. Tuo pat metu skirtingose šalyse ryškiai skiriasi vandens kietumas, todėl ir verdinimo poveikis gali būti nevienodas.

    Tyrimo autoriai ragina atlikti daugiau plačios apimties tyrimų su didesniu mėginių skaičiumi ir realiomis vartojimo sąlygomis, kad būtų tiksliau įvertinta, kiek šis paprastas įprotis galėtų sumažinti bendrą žmogaus kontaktą su nano ir mikroplastiku. Tyrimas publikuotas žurnale „Environmental Science & Technology Letters“.

  • Birštone baigtos savivaldybės funkcinės pratybos: dėmesys vandeniui, elektrai ir dronų grėsmėms

    Kas vyko Birštone

    Birštone gegužės 19–20 dienomis baigėsi dvi dienas vykusios savivaldybės lygio funkcinės pratybos, skirtos pasirengimui ekstremaliosioms situacijoms ir civilinei saugai. Savivaldybė nurodo, kad pagrindinis dėmesys buvo sutelktas į gyventojų aprūpinimą geriamuoju vandeniu ir veiksmus sutrikus elektros tiekimui.

    Pratybose aptarti ir platesni saugumo klausimai, susiję su visuomenės atsparumu bei institucijų tarpusavio veiksmų suderinimu. Tokie scenarijai savivaldybėms aktualūs dėl augančios kritinės infrastruktūros pažeidžiamumo rizikos ir didėjančių hibridinių grėsmių regione.

    Ekspertai ir savivaldybės vaidmuo

    Diskusijose ir situacijų analizėje dalyvavo „Delfi“ žurnalistas Nerijus Povilaitis, Lietuvos kariuomenės atsargos majoras Darius Antanaitis, Kauno regiono elektros tinklų eksploatavimo skyriaus vadovas Rytis Borkys. Savivaldybė akcentuoja, kad ekspertų įžvalgos padėjo pratybų užduotis susieti su realiais incidentų valdymo iššūkiais.

    Pratybų organizavimą ir eigą koordinavo Birštono savivaldybės vicemeras Edvardas Citvaras. Savivaldybės teigimu, praktiniai patikrinimai padeda įvertinti ne tik procedūras, bet ir tai, kaip greitai mobilizuojami resursai bei komunikuojama su gyventojais.

    Reali situacija dėl drono

    Antrąją pratybų dieną dėmesį sustiprino reali situacija Lietuvos oro erdvėje, kai kilo pavojus dėl drono. Savivaldybė tai įvardijo kaip priminimą, kad grėsmės gali kilti ne tik teoriniuose scenarijuose, o operatyvus reagavimas priklauso ir nuo institucijų pasirengimo, ir nuo gyventojų budrumo.

    Tokio pobūdžio incidentai pastaraisiais metais vertinami kaip vis dažnesnė saugumo aplinkos dalis, ypač šalia kritinės infrastruktūros ar masinių renginių vietų. Dronų naudojimo plėtra ir palyginti žema technologinė barjera reiškia, kad prevencija, informavimo kanalai ir aiškios elgsenos instrukcijos tampa vis svarbesnės savivaldybių pasirengimo dalimi.

    Birštono savivaldybė pabrėžia, kad pratybos skirtos stiprinti visuomenės atsparumą ir gebėjimą veikti koordinuotai, kai sutrinka įprastos paslaugos. Gyventojams tai taip pat primena praktines temas, tokias kaip vandens atsargos, alternatyvūs ryšio būdai ir pasirengimas kelioms paroms be elektros.

  • Birštone vyks savivaldybės pratybos: gyventojams rodys, kaip gauti maisto ir vandens dingus elektrai

    Gegužės 19–20 dienomis Birštone vyks savivaldybės lygio funkcinės pratybos, kurių metu bus tikrinama, kaip ekstremaliosios situacijos ar mobilizacijos atveju gyventojai galėtų būti aprūpinami maistu ir geriamuoju vandeniu. Scenarijus numato galimus vandens tiekimo ir elektros energijos sutrikimus, todėl dėmesys bus skiriamas alternatyviems sprendimams.

    Pratybos planuojamos Birštono vasaros estradoje. Gegužės 19 dieną jos vyks nuo 13.00 iki 15.00 valandos, o gegužės 20 dieną – nuo 9.00 iki 11.00 valandos.

    Savivaldybė kviečia gyventojus dalyvauti ir stebėti, kaip praktiškai organizuojamas būtinasis aprūpinimas, kai įprasti tiekimo kanalai sutrinka. Tokios pratybos naudojamos įvertinti savivaldybės pasirengimą, tarpinstitucinį koordinavimą ir informavimo gyventojams veikimą realistiškomis sąlygomis.

    Gyventojams tai taip pat proga pasitikrinti savo pasirengimą: ar namuose būtų vandens atsargų, kaip būtų sprendžiami maisto laikymo klausimai, ką daryti nutrūkus ryšiui ar neveikiant atsiskaitymams. Pastaraisiais metais savivaldybės vis dažniau akcentuoja trumpalaikio savarankiškumo svarbą, kai pagalba ir paslaugos gali užtrukti.

    Taip pat primenama, kad gegužės 19 dieną 10 valandą Birštono kurhauze vyks naujienų portalo „Delfi“ ir Birštono savivaldybės administracijos renginys gyventojams Saugu. Renginyje numatoma aptarti praktinius saugumo klausimus ir tai, kokių veiksmų verta imtis iš anksto.

  • Birštone vyks funkcinės pratybos: gyventojams rodys, kaip gauti maisto ir vandens dingus elektrai

    Gegužės 19 ir 20 dienomis Birštone vyks savivaldybės lygio funkcinės pratybos, skirtos patikrinti pasirengimą, jei sutriktų vandens ir elektros energijos tiekimas. Scenarijus apima mobilizacijos ir ekstremaliųjų situacijų atvejus, kai gyventojus reikia aprūpinti maistu ir geriamuoju vandeniu alternatyviais būdais.

    Pratybos numatytos Birštono vasaros estradoje. Gegužės 19 dieną jos vyks nuo 13.00 iki 15.00 valandos, o gegužės 20 dieną nuo 9.00 iki 11.00 valandos.

    Ką tikrins pratybos?

    Tokio tipo funkcinės pratybos paprastai orientuotos į realius sprendimus, o ne į teoriją: kaip būtų organizuojamas gyventojų informavimas, kur ir kaip būtų paskirstomas geriamasis vanduo, kaip užtikrinamas maisto tiekimas, jei įprasta logistika sutriktų. Taip pat vertinama, ar savivaldybė turi aiškų veiksmų planą, atsakingų institucijų sąveiką ir reikiamus resursus.

    Pratybose svarbi ir gyventojų dalis, nes praktikoje didžiausi iššūkiai kyla ne vien dėl resursų, bet ir dėl informacijos sklaidos bei žmonių srautų valdymo. Savivaldybė kviečia gyventojus įsitraukti ir stebėti, kaip būtų veikiama sutrikus esminėms paslaugoms.

    Renginys apie saugumą Birštone

    Taip pat primenama, kad gegužės 19 dieną 10 valandą Birštono kurhauze vyks naujienų portalo „Delfi“ ir Birštono savivaldybės administracijos renginys gyventojams Saugu. Jo metu bus aptariami praktiniai saugumo klausimai ir sprendimai, kuriuos gyventojai gali taikyti jau dabar.

    Savivaldybė pabrėžia, kad pasirengimas įvairiems sutrikimams yra kasdienio atsparumo dalis, todėl tokios pratybos padeda pastebėti silpnąsias vietas ir jas ištaisyti dar iki realios krizės. Gyventojams tai proga iš arčiau pamatyti, kaip veikia pagalbos organizavimas ir kokių veiksmų gali prireikti netikėtai nutrūkus paslaugoms.

  • Įspėja tyrėjai: plastikinis virdulys į arbatą gali paleisti milijardus dalelių

    Įspėja tyrėjai: plastikinis virdulys į arbatą gali paleisti milijardus dalelių

    Naujas Kvinslando universiteto (Australija) mokslininkų tyrimas rodo, kad verdant vandenį polipropileniniuose plastikiniuose virduliuose į gėrimą gali patekti itin didelis kiekis mikroplastikų ir nanoplastikų dalelių. Didžiausios koncentracijos fiksuotos pirmųjų virimų metu, kai nuo naujo virdulio vidinių sienelių atsiskiria daugiau smulkių fragmentų.

    Tyrėjai laboratorijoje išanalizavo vandenį iš aštuonių polipropileninių virdulių ir nustatė, kad per pirmą virimą į vandenį gali patekti beveik 12 mln. nanoplastikų dalelių viename mililitre. Tai reikštų maždaug 3 mlrd. dalelių viename įprastame arbatos puodelyje, dar neįskaičiuojant kitų galimų šaltinių, pavyzdžiui, kai kurių arbatžolių pakelių.

    Ką parodė pakartotiniai virimai?

    Eksperimentuose matyta, kad virduliui naudojantis ilgiau dalelių išsiskyrimas mažėja, tačiau visiškai neišnyksta. Po 10 virimų išsiskyrimas pastebimai krito, o apie 50-ą virimą rodikliai pasiekė labai žemą, bet vis dar aptinkamą lygį.

    Vis dėlto net ir po ilgesnio naudojimo tyrėjai fiksavo reikšmingus kiekius: apie 820 000 nanoplastikų dalelių mililitre po 150 virimų. Tai atitinka maždaug 205 mln. dalelių standartiniame puodelyje, priklausomai nuo jo tūrio.

    Kaip sumažinti riziką namuose?

    Mokslininkai nurodo du praktiškus būdus, kurie bandymuose siejosi su mažesniu dalelių kiekiu vandenyje. Pirmas, prieš pradedant ruošti gėrimus, kelis kartus užvirti vandenį naujame virdulyje ir jį išpilti, nes vien paprastas praskalavimas nebuvo toks veiksmingas.

    Antras veiksnys buvo vandens kietumas. Kietame vandentiekio vandenyje esantys mineralai, tyrėjų vertinimu, gali sudaryti nuosėdų sluoksnį ant virdulio sienelių, kuris tarsi sumažina plastiko dalelių atsiskyrimą verdant.

    „Vandens virinimas plastikiniuose virduliuose milijonams žmonių yra kasdienė rutina, o mūsų duomenys rodo, kad šis įprotis gali išlaisvinti smulkias plastiko daleles į vandenį, kurį vartojame kasdien“, – sakė Kvinslando universiteto chemikas Elvis Okoffo.

    „Nors dalelių koncentracija mažėja virdulį naudojant ilgiau, mūsų tyrimas rodo, kad išlieka nuolatinės, žemo lygio ekspozicijos rizika“, – sakė E. Okoffo.

    Kodėl mikroplastikai kelia klausimų?

    Mikroplastikai yra mažesnės nei 5 milimetrų plastiko dalelės, o nanoplastikai dar smulkesni ir gali būti matuojami milijoninėmis milimetro dalimis. Dėl itin mažo dydžio jie lengviau pasklinda aplinkoje ir sudėtingiau pašalinami iš vandens ar maisto grandinės.

    Mokslininkai pabrėžia, kad galutinis poveikis žmogaus sveikatai dar aktyviai tiriamas, nes duomenys skirtinguose tyrimuose nevienodi, o metodikos sparčiai tobulėja. Vis dėlto tarptautinėje literatūroje mikroplastikai siejami su uždegiminėmis reakcijomis, galimu poveikiu kvėpavimo ir virškinimo sistemoms, o taip pat keliamos hipotezės dėl jų gebėjimo pernešti kitas medžiagas ar mikroorganizmus.

    Tyrimo autoriai ragina gamintojus ir reguliuotojus aiškiau informuoti vartotojus apie pirmųjų virimų svarbą ir galimą dalelių išsiskyrimą. Kitas žingsnis, pasak jų, yra platesnė skirtingų virdulių ir kitų virtuvės prietaisų analizė bei įvertinimas, kaip dalelių išsiskyrimą gali keisti gaminio amžius ir nusidėvėjimas.

    Tyrimas publikuotas mokslo žurnale „NPJ Emerging Contaminants“.

  • Lazdijų geriamasis vanduo kelia klausimų: savivaldybė aiškina, kas daroma ir ką pataria gyventojams

    Lazdijų geriamasis vanduo kelia klausimų: savivaldybė aiškina, kas daroma ir ką pataria gyventojams

    Lazdijų rajono savivaldybė pripažįsta, kad daliai Lazdijų miesto gyventojų iš čiaupo tekantis vanduo pastaruoju metu kelia nepatogumų. Gyventojai fiksuoja rudos spalvos ar drumstą vandenį, kuris apsunkina kasdienę buitį ir kelia natūralų nerimą dėl kokybės.

    Pasak savivaldybės, situacija sprendžiama kartu su vandenį tiekiančia UAB „Lazdijų vanduo“ ir Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba. Nurodoma, kad dėl neefektyviai veikiančių vandens gerinimo įrenginių dalis rodiklių gali neatitikti nustatytų normų, tačiau institucijų vertinimu vanduo laikomas saugiu sveikatai.

    Kas vyksta vandentiekio sistemoje?

    Vandens spalvos ir drumstumo pokyčiai dažniausiai siejami su nuosėdų pakėlimu vamzdynuose, geležies junginiais ar laikinais įrangos darbo svyravimais. Tokiais atvejais net ir trumpalaikiai slėgio pokyčiai tinkle gali „pakelti“ susikaupusias daleles, todėl vanduo kurį laiką atrodo neįprastas.

    Savivaldybė teigia, kad šiuo metu atliekami skubūs stabilizavimo darbai: valomi vandens gerinimo įrenginiai, keičiamos filtrų užkrovos, intensyviai plaunami miesto vandentiekio tinklai. Taip pat stiprinama nuolatinė vandens kokybės stebėsena, kad pokyčiai būtų fiksuojami greičiau.

    Ką pataria daryti gyventojams?

    Gyventojams rekomenduojama prieš vartojimą atsukti vandenį ir leisti jam nubėgti, kol jis taps skaidrus ir įprastos spalvos. Jei vanduo turi nepriimtiną skonį ar kvapą, patariama jį virinti arba laikinai rinktis alternatyvų, pavyzdžiui, fasuotą vandenį.

    Jeigu drumstumas ar spalva kartojasi dažnai, savivaldybė ragina apie tai pranešti vandens tiekėjui, nurodant laiką ir vietą, kad būtų galima tiksliau įvertinti tinklo atkarpas. Taip pat primenama, kad po tinklų plovimo ar remonto darbų trumpalaikiai pokyčiai gali užtrukti ilgiau, ypač atokesnėse linijose.

    Ilgalaikis sprendimas jau rengiamas

    Savivaldybė informuoja, kad parengtas infrastruktūros atnaujinimo projektas, kuris turėtų spręsti esmines miesto vandentvarkos problemas. Šiuo metu ruošiamasi viešųjų pirkimų ir rangos procedūroms, o iki projekto įgyvendinimo vandens kokybė bus palaikoma taikant vietines tinklų priežiūros ir valymo priemones.

    „Suprantame, kad rudas ir drumstas vanduo kelia nepasitenkinimą, todėl dedame maksimalias pastangas stabilizuoti situaciją ir kuo greičiau pereiti prie ilgalaikių sprendimų“, – teigia savivaldybė.

  • Merkinės Vilniaus g. sujungtos vandens sistemos: „Varėnos vandenys“ baigė vandentiekio darbus

    2026 metais balandžio mėnesį UAB „Varėnos vandenys“ Merkinės miestelyje, Vilniaus gatvėje, baigė vandentiekio tinklų rangos darbus. Įgyvendinant projektą įrengta 0,676 kilometro ilgio 110 milimetrų skersmens polietileno vandentiekio trasa, sujungusi tris iki šiol atskirai veikusias vandens tiekimo sistemos dalis.

    Įmonės teigimu, sujungus tinklus į vieną sistemą sustiprintas tiekimo patikimumas ir sudarytos prielaidos stabilesniam slėgiui bei operatyvesniam gedimų valdymui. Praktikoje tai reiškia mažesnę riziką, kad atskiros gatvės ar kvartalai liks be vandens dėl lokalios avarijos ar techninių darbų.

    Po atliktų darbų kokybiškas geriamasis vanduo, atitinkantis higienos normos HN 24:2023 reikalavimus, užtikrinamas Vilniaus gatvės 48–54, Jagmino gatvės 35 ir Gilšės gatvės 9–11 gyventojams bei abonentams. Vandens kokybės reikalavimai apima mikrobiologinius ir cheminius rodiklius, taip pat tiekimo saugą bei kontrolę.

    Taip pat numatyta galimybė ateityje prie naujos trasos prisijungti papildomiems adresams Vilniaus gatvėje: 51, 53, 55, 61, 63, 65, 67B ir 71A. Tai aktualu gyventojams, kurie svarsto prisijungimą prie centralizuoto vandentiekio kaip alternatyvą individualiems gręžiniams ar šuliniams.

    Darbų vertė siekė 63 600 eurų be pridėtinės vertės mokesčio. UAB „Varėnos vandenys“ pažymi, kad sujungti tinklai yra svarbi dalis ilgalaikės infrastruktūros priežiūros ir modernizavimo, ypač mažesniuose miesteliuose, kur tinklų vientisumas tiesiogiai susijęs su tiekimo patikimumu ir vandens kokybės stabilumu.

  • Kur Europoje saugiausia gerti vandentiekio vandenį: reitinge dugne – Lietuva ir kaimynės

    Kur Europoje saugiausia gerti vandentiekio vandenį: reitinge dugne – Lietuva ir kaimynės

    Vandentiekio vandens saugumas Europoje labai skiriasi, o didžiausią įtaką tam daro požeminio vandens būklė ir jo tarša. Europos aplinkos agentūra skelbia, kad daugiau nei 20 proc. ES požeminio vandens telkinių cheminė būklė yra prasta.

    Tai reiškia, kad dalyje vietovių viršijami ES Vandens pagrindų direktyvoje nustatyti kenksmingų medžiagų, įskaitant sunkiuosius metalus, limitai. Kuo blogesnė žaliavinio vandens kokybė, tuo brangesnis ir sudėtingesnis jo paruošimas gerti.

    Kas Europoje pirmauja?

    Tarptautiniuose vertinimuose dauguma Europos valstybių patenka tarp stipriausių pasaulyje pagal geriamojo vandens ir sanitarijos rodiklius. Pagal Environmental Performance Index (EPI) aukščiausi įverčiai skiriami šalims, kurios geriausiai apsaugo žmonių sveikatą nuo nesaugaus geriamojo vandens rizikų.

    Tarp šalių, gavusių maksimalų įvertinimą, minimos Suomija, Islandija, Nyderlandai, Norvegija, Šveicarija ir Jungtinė Karalystė. Tokie rezultatai paprastai siejami su griežta taršos kontrole, investicijomis į vandentvarką ir nuoseklia monitoringo sistema.

    Kur rodikliai prasčiausi?

    Žemesni balai fiksuojami Europos pakraščiuose ir šalyse, kur vandens tiekimo infrastruktūra modernizuojama lėčiau arba sudėtingesnės pradinės gamtinės sąlygos. EPI duomenimis, tarp prasčiausiai įvertintų šalių Europoje minimos Moldova, Sakartvelas ir Albanija.

    Tame pačiame sąrašo gale atsiduria ir kai kurios ES valstybės, įskaitant Latviją, Lietuvą ir Rumuniją. Tai nereiškia, kad vandentiekio vanduo automatiškai yra nesaugus, tačiau signalizuoja apie didesnes sistemines rizikas ir didesnę priklausomybę nuo kokybiško valymo.

    Kodėl požeminis vanduo kelia tiek rūpesčių?

    Požeminis vanduo ES yra kritiškai svarbus: jis sudaro apie 65 proc. geriamojo vandens išteklių ir reikšmingą dalį vandens, naudojamo žemės ūkyje. Dėl to bet kokia tarša greitai tampa ne tik aplinkosaugos, bet ir ekonomikos bei visuomenės sveikatos klausimu.

    Europos Komisija yra nurodžiusi, kad nitratų koncentracija viršija ES ribą 14 proc. požeminio vandens matavimo vietų. ES nustatyta riba yra 50 miligramų litre, o didesnės koncentracijos dažnai siejamos su intensyviu tręšimu ir žemės ūkio nuotėkiu.

    Vien nitratų šalinimas iš vandens ES mastu gali kainuoti apie 320 mlrd. eurų per metus, todėl vis dažniau akcentuojama prevencija, o ne vien valymas. Praktikoje tai reiškia griežtesnę taršos kontrolę, tikslesnį trąšų naudojimą ir jautrių teritorijų apsaugą.

    Papildomą spaudimą vandens kokybei daro pesticidai, farmaciniai junginiai ir mikroplastikai. Atskiruose tyrimuose taip pat akcentuojamos PFAS grupės medžiagos, kurios dėl ilgo irimo aplinkoje dažnai vadinamos ilgai išliekančiomis cheminėmis medžiagomis.

    ES taip pat stiprina stebėseną: 2022 metais patvirtintas pirmasis geriamojo vandens stebimų medžiagų sąrašas, skirtas sekti tam tikrus endokrininę sistemą galinčius veikti junginius. Tikslas yra anksčiau aptikti rizikas ir, prireikus, laiku keisti reguliavimą bei vandens paruošimo praktiką.

  • Ar kranų vanduo kenkia smegenims? Naujas tyrimas atskleidė, kas vyksta su pažinimu

    Ar kranų vanduo kenkia smegenims? Naujas tyrimas atskleidė, kas vyksta su pažinimu

    Diskusijos apie vandens iš čiaupo saugumą neslūgsta: vieni juo pasitiki, kiti baiminasi mikroorganizmų, cheminių priemaišų ar fluoro poveikio. Pastaraisiais metais šias baimes dar labiau pakurstė politiniai sprendimai ir ginčai dėl vandens fluorizavimo kai kuriose JAV valstijose.

    Fluorizavimas reiškia, kad į centralizuotai tiekiamą vandenį papildomai įterpiama fluoro junginių, siekiant mažinti dantų ėduonies riziką. JAV ši praktika plačiai taikoma nuo XX amžiaus vidurio, o Lietuvoje centralizuotas fluorizavimas buvo nutrauktas maždaug prieš du dešimtmečius, daugiau dėmesio skiriant burnos higienai ir fluoro turinčioms dantų pastoms.

    Svarbu tai, kad net ir nefluorizuojant vandens papildomai, fluoro junginių vandenyje gali būti natūraliai. Europoje geriamajam vandeniui taikomi reikalavimai numato leistinas ribas, o vandens kokybė prižiūrima reguliariai, siekiant, kad fluoro kiekiai neviršytų nustatytų normų.

    Vienas dažniausių visuomenėje sklandančių teiginių yra susijęs su tariamu fluoro kaupimusi smegenyse ir galimu neigiamu poveikiu vaikų nervų sistemai bei intelekto raidai. Dėl to neretai į vandens kokybės klausimą žiūrima ne tik kaip į kasdienį patogumą, bet ir kaip į ilgalaikės sveikatos riziką.

    Naujausi moksliniai duomenys šias baimes bent iš dalies koreguoja. JAV mokslininkai, analizuodami daugiau kaip 10 000 Viskonsino gyventojų duomenis, vertino, ar vaikystėje patirtas fluorizuoto vandens poveikis siejasi su pažintinėmis funkcijomis vėlesniame amžiuje, įskaitant ir senjorus, kurių dalis buvo perkopę 80 metų.

    Tyrime buvo vertinama, kur tiksliai gyveno dalyviai skirtingais gyvenimo etapais ir kokios fluoro koncentracijos būdingos tose vietovėse tiekiamam vandeniui. Nors tyrėjai negalėjo tiksliai suskaičiuoti, kiek fluoro realiai suvartojo kiekvienas asmuo, tokio tipo didelės apimties duomenys leidžia įvertinti bendras tendencijas populiacijos mastu.

    Tyrėjai lygino intelekto testų rezultatus ir kitus pažinimo rodiklius, o išvada buvo aiški: statistiškai reikšmingų skirtumų tarp vaikystėje fluorizuotą vandenį gėrusių ir jo negėrusių žmonių nenustatyta. Tai reiškia, kad tiriamoje grupėje fluorizuotas vanduo nebuvo susijęs su blogesnėmis pažinimo funkcijomis suaugus ar senstant.

    Vis dėlto specialistai pabrėžia, kad vandens saugumas nėra vien fluoro klausimas. Kranų vandens kokybei įtakos gali turėti vandentiekio tinklų būklė, vamzdynų amžius, pastatų vidaus komunikacijos ir tai, ar vanduo nėra užsistovėjęs, todėl praktinis patarimas dažnai paprastas: jei vanduo ilgai nebėgo, verta jį trumpai nuleisti.

    Jeigu kyla abejonių dėl konkretaus būsto vandens, galima atlikti laboratorinius tyrimus, o esant jautresnėms grupėms, pavyzdžiui, kūdikiams, sprendimus dėl vandens vartojimo pravartu aptarti su sveikatos priežiūros specialistais. Tačiau bendra kryptis išlieka tokia pati: nauji ilgalaikiai duomenys nerodo, kad fluorizuotas vanduo savaime blogintų smegenų veiklą ar pažinimą.

  • Pagėgių meras kreipėsi į vandentvarkos darbuotojus: ką miestas žada vandens ūkiui šiemet

    Pagėgių savivaldybė paskelbė mero sveikinimą vandentvarkos darbuotojų dienos proga, padėkodama už kasdienį darbą užtikrinant geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą. Tokie sveikinimai savivaldybėse dažnai tampa proga priminti, kodėl vandens ūkio patikimumas yra svarbus ne tik buitinei kasdienybei, bet ir visuomenės sveikatai bei aplinkosaugai.

    Nors pirminiame pranešime akcentuotas padėkos aspektas, vandentvarkos tema Lietuvoje šiuo metu glaudžiai susijusi ir su praktiniais iššūkiais. Dalis tinklų daugelyje savivaldybių yra senstanti infrastruktūra, todėl didėja avarijų rizika, vandens nuostoliai trasose ir remonto kaštai, o gyventojams svarbiausia tampa ne deklaracijos, o stabilus paslaugų lygis.

    Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sektoriui taip pat keliami vis griežtesni reikalavimai. Europos Sąjungoje atnaujinamos taisyklės geriamajam vandeniui, o nuotekų valyme vis daugiau dėmesio skiriama taršos mažinimui, energijos vartojimo efektyvumui ir atsparumui ekstremaliems orams, kai liūtys apkrauna tinklus.

    Pagėgiams, kaip ir kitoms mažesnėms savivaldybėms, aktualus klausimas yra investicijų planavimas ir darbų prioritetai: kur pirmiausia reikalinga tinklų rekonstrukcija, kaip mažinti gedimų skaičių ir užtikrinti, kad paslaugos būtų prieinamos visiems gyventojams. Praktikoje tai dažniausiai reiškia etapinius atnaujinimus, didesnę nuotolinę tinklų stebėseną ir aiškesnę komunikaciją su vartotojais apie planinius darbus.

    Vandentvarkos darbuotojų diena išryškina ir dar vieną tendenciją: sektoriui vis svarbesnės tampa kvalifikuotos kompetencijos. Modernėjant įrangai ir diegiant skaitmeninius sprendimus, didėja poreikis specialistams, gebantiems dirbti su automatika, duomenų analize ir procesų valdymu, o tai tiesiogiai veikia paslaugų kokybę ir gedimų šalinimo greitį.

    Gyventojams svarbiausias rezultatas paprastas: saugus geriamasis vanduo, patikimas nuotekų surinkimas ir kuo mažiau trikdžių kasdienybėje. Savivaldybės sveikinimas šia proga tampa priminimu, kad vandens ūkis yra kritinė infrastruktūra, kurios efektyvumą lemia ir žmonės, ir nuoseklios investicijos.