Tag: Gimdos kaklelio vėžys

  • Menopauzė gali užmaskuoti onkologinių ligų simptomus: gydytoja įvardijo signalus

    Menopauzės laikotarpiu atsirandantys negalavimai kartais gali „uždengti“ onkologinių ligų požymius, todėl moterys delsia kreiptis į gydytoją. Ginekologė akušerė dr. Anna Knafel pabrėžia, kad būtent šiame amžiaus tarpsnyje sutampa ir natūralūs hormonų pokyčiai, ir didesnis sergamumas kai kuriais piktybiniais navikais.

    Kaip ji aiškino „Interia Zdrowie“, klinikinėje praktikoje vis dažniau matomas reiškinys, kai vėžio simptomai palaikomi „normaliomis“ menopauzės bėdomis – karščio bangomis, nuovargiu, virškinimo sutrikimais ar nuotaikų kaita. Tačiau ankstyvas naviko nustatymas išlieka vienu svarbiausių veiksnių, lemiančių gydymo sėkmę.

    Specialistė atkreipia dėmesį, kad daugelio vėžio formų klinikiniai simptomai išryškėja tik navikui augant ar plintant į aplinkinius audinius. Dėl to tai, kad nieko „skauda“ ar nejaučiama, nėra priežastis atsisakyti reguliarių profilaktinių patikrų.

    Menopauzės metu ypač svarbu neignoruoti naujų, anksčiau nebūdingų ir nuolat pasikartojančių simptomų. Jei gydymas, skirtas menopauzės sukeliamiems negalavimams, nepadeda arba atsiranda kraujavimas, neįprastos išskyros, staigūs virškinimo pokyčiai – tai signalai, kuriuos verta įvertinti kuo greičiau.

    Kada simptomai gali klaidinti?

    Kalbėdama apie gimdos kaklelio vėžį, gydytoja pabrėžė, kad jam pasireiškus simptomams juos lengva supainioti su urogenitaliniu menopauzės sindromu. Estrogenų sumažėjimas gali sukelti makšties gleivinės plonėjimą, sausumą, deginimą ir skausmą lytinių santykių metu.

    Vis dėlto panašūs pojūčiai, ypač jei juos lydi kontaktinis tepliojimas po lytinių santykių ar neįprastos išskyros, gali būti susiję ir su onkologiniais pakitimais. Pasak gydytojos, atrofiniai simptomai gali palengvėti taikant vietinę estrogenų terapiją, o navikiniai pakitimai į simptominį gydymą paprastai nereaguoja – todėl būtina diagnostika, pavyzdžiui, citologinis tyrimas ar kolposkopija.

    Kita dažnai minima rizika – kiaušidžių vėžys, vadinamas „tyliuoju žudiku“ dėl besimptomės pradžios ir nespecifinių, su kitomis būklėmis lengvai supainiojamų požymių. Simptomai neretai išryškėja vėlesnėse stadijose.

    Nuolatiniai pilvo simptomai ir kraujavimas – ne „tiesiog menopauzė“

    Prie dažnesnių pavojaus signalų, kuriuos gydytoja įvardijo kalbėdama apie kiaušidžių vėžį, priskiriami užsitęsęs pilvo pūtimas, didėjanti pilvo apimtis, sumažėjęs apetitas, greitas sotumo jausmas suvalgius nedaug, lėtinis nuovargis ir nepaaiškinami svorio pokyčiai.

    Skirtumas nuo epizodinių virškinimo sutrikimų ar energijos svyravimų, pasak specialistės, dažnai yra tas, kad onkologiniai simptomai būna nauji organizmui, užsitęsę ir kartojasi kone kasdien.

    Dar vienas, anot gydytojos, dažnai nuvertinamas ženklas – nenormalus kraujavimas iš lytinių takų, kuris gali būti susijęs su endometriumo (gimdos kūno) vėžiu. Perimenopauzės metu menstruacijos tampa nereguliarios, todėl budrumas neretai sumažėja.

    Gydytoja pabrėžia aiškią ribą: bet koks kraujavimas ar tepliojimas po menopauzės – tai yra praėjus dvylikai mėnesių nuo paskutinių natūralių mėnesinių – turi būti vertinamas kaip simptomas, reikalaujantis ištyrimo. Tokiais atvejais gali būti reikalinga echoskopija ir histopatologinis patvirtinimas.

    Žarnynas, krūtys ir limfmazgiai: kur slypi painiava

    Specialistė atkreipė dėmesį, kad simptomų „persidengimas“ svarbus ne vien ginekologijoje. Pavyzdžiui, estrogenų sumažėjimas gali sulėtinti žarnyno peristaltiką ir sukelti vidurių užkietėjimą, todėl ankstyvi storosios žarnos vėžio požymiai ne visada iškart kelia įtarimų.

    Vis dėlto storosios žarnos vėžys gali pasireikšti ne tik tuštinimosi ritmo pokyčiais, bet ir slaptesniu kraujavimu, kuris ilgainiui sukelia geležies stokos mažakraujystę. Nuolatinis silpnumas ir mieguistumas kartais priskiriami nemigai ar karščio bangoms, nors priežastis gali būti kita – todėl kraujas išmatose, staigūs tuštinimosi pokyčiai ar nepaaiškinamas svorio kritimas yra argumentai neatidėlioti ištyrimo.

    Krūtų srityje menopauzė taip pat gali sukelti daugiau neapibrėžtumo: hormonų svyravimai prieš galutinį mėnesinių išnykimą gali lemti jautrumą, skausmingumą ar tinimą, o liaukinis audinys palaipsniui keičiasi riebaliniu. Gydytoja primena, kad menopauziniai pokyčiai dažniau būna simetriški, o įtartini onkologiniai požymiai gali būti vienas kietas, neskausmingas guzelis, krūties asimetrija, spenelio ar odos įtraukimas, kraujingos išskyros.

    Dar viena sritis, kur, pasak gydytojos, lengva suklysti – naktinis prakaitavimas ir karščio bangos, laikomos tipišku menopauzės požymiu. Tačiau itin gausūs naktiniai prakaitai gali būti ir vadinamųjų „B simptomų“ dalis limfomų atveju, ypač jei kartu pasireiškia subfebrili temperatūra, odos niežulys, neplanuotas svorio kritimas ar neskausmingai padidėję limfmazgiai.

    Gydytoja taip pat primena apie didesnį budrumą toms moterims, kurių šeimoje yra buvę krūties, kiaušidžių, storosios žarnos ar kitų vėžio formų, galinčių būti susijusių su paveldimu polinkiu – tokiu atveju verta aptarti individualią riziką su gydytoju.

    Pasak specialistės, profilaktinių patikrų tikslas – užčiuopti ligą tada, kai simptomų dar nėra arba jie menki. Todėl, kilus abejonių dėl savijautos, saugiau išsitirti ir gauti aiškų atsakymą, nei ilgai laukti tikintis, kad „praeis savaime“.

  • Atidėliojate tyrimus? Skaičiai šokiruoja: nemokama mamografija pasinaudojo tik 32,77 proc.

    Atidėliojate tyrimus? Skaičiai šokiruoja: nemokama mamografija pasinaudojo tik 32,77 proc.

    Krūties ir gimdos kaklelio vėžys išlieka viena didžiausių grėsmių moterų sveikatai, tačiau profilaktikos galimybės vis dar neišnaudojamos. Naujausi duomenys rodo, kad 2023 metais Lenkijoje krūties vėžys nustatytas 21 716 moterų, o 6 757 moterys nuo jo mirė. Gimdos kaklelio vėžys tais pačiais metais diagnozuotas 2 366 moterims, mirė 1 401.

    Specialistai pabrėžia, kad už kiekvieno skaičiaus slepiasi konkretus žmogus ir šeima, o dalies netekčių būtų galima išvengti, jei liga būtų diagnozuojama anksčiau. Krūties vėžys Lenkijoje ankstyvoje stadijoje nustatomas maždaug 41 proc. atvejų, kai Europos Sąjungos vidurkis siekia apie 51 proc. Tai reiškia, kad daugiau moterų gydymą pradeda vėliau, kai pasirinkimų mažiau.

    Nemokami tyrimai, bet mažas aktyvumas

    Profilaktiniai tyrimai dažnai finansuojami valstybės, tačiau dalis moterų jų nepasirenka dėl baimių, gėdos, užimtumo ar klaidingo įsitikinimo, kad simptomų nebuvimas reiškia saugumą. Mamografiją galima atlikti kas dvejus metus 45–74 metų moterims be siuntimo, tačiau per pastaruosius dvejus metus ją atliko tik 32,77 proc. turėjusių teisę dalyvių.

    Kitas svarbus įrankis – žmogaus papilomos viruso tyrimas, skirtas gimdos kaklelio vėžio prevencijai. Nuo 2026 metų rugpjūčio mėnesio Lenkijoje jis tapo pagrindiniu tyrimu programoje 25–64 metų moterims, tačiau iki šiol juo pasinaudojo 15,22 proc. turėjusių teisę dalyvių. Ekspertai akcentuoja, kad tokie skaičiai rodo ne infrastruktūros, o motyvacijos ir informavimo spragas.

    Vietų yra, bet sprendimą atidėliojame

    Dažnas argumentas, kodėl tyrimai nukeliami, yra tariamas eilių trūkumas ar sudėtinga registracija. Vis dėlto pateikiami e. registracijos duomenys rodo priešingą vaizdą: rugpjūčio pradžioje buvo daugiau nei 384 000 laisvų vietų mamografijai ir daugiau nei 445 000 – žmogaus papilomos viruso tyrimui. Tai signalas, kad kliūtis dažniau yra ne paslaugos prieinamumas, o sprendimo priėmimas.

    Anksti nustatytas vėžys paprastai reiškia didesnę tikimybę pasveikti ir švelnesnį gydymo kelią, o vėlai nustatytas – sudėtingesnes procedūras ir didesnę riziką. Medicinos praktika rodo, kad būtent patikros programos leidžia aptikti pokyčius dar tada, kai nėra aiškių simptomų. Dėl to gydytojai primena paprastą principą: pasitikėti savijauta galima, bet ją verta patikrinti.

    „Į tyrimus ėjau reguliariai, tačiau vieną kartą išgirdau, kad neturėčiau lankytis taip dažnai ir nereikia panikuoti“, – sakė Laura, kuriai liga buvo diagnozuota būnant 29 metų amžiaus.

    „Guzelį pajutau sausio mėnesį, bet nusprendžiau palaukti. Kai po dviejų mėnesių pagaliau nuėjau, gydytoja pasakė, kad būtina skubi biopsija, o aš nebūčiau pagalvojusi, kad tai gali nutikti taip jauname amžiuje“, – sakė ji.

    Gydytojai pabrėžia, kad mamografija paprastai užtrunka kelias minutes, o žmogaus papilomos viruso tyrimas yra greitas tepinėlis. Svarbiausia – ne laukti, kol atsiras aiškūs simptomai, o tyrimus planuoti kaip reguliarią sveikatos priežiūros dalį, ypač tada, kai jie yra kompensuojami ir lengvai pasiekiami.

  • Mokslininkai rado ryšį: antioksidantų gausi mityba siejama su retesniu gimdos kaklelio vėžiu

    Mokslininkai rado ryšį: antioksidantų gausi mityba siejama su retesniu gimdos kaklelio vėžiu

    Gimdos kaklelio vėžys išlieka viena dažniausių moterų onkologinių ligų pasaulyje, o didžiausią riziką lemia užsitęsusi infekcija didelės rizikos žmogaus papilomos virusu (ŽPV). Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, 2022 metais nustatyta apie 660 000 naujų atvejų, o apie 350 000 moterų mirė nuo šios ligos.

    Naujas tyrimas atkreipė dėmesį į galimą mitybos vaidmenį. 2026 metų rugpjūčio 19 dieną paskelbtoje analizėje mokslininkai nagrinėjo, ar su maistu gaunamų antioksidantų kiekis siejasi su gimdos kaklelio vėžio paplitimu.

    Kas buvo tiriama?

    Analizei panaudoti JAV gyventojų sveikatos ir mitybos tyrimo NHANES 2003–2018 metų duomenys. Galutinėje imtyje buvo 1 044 moterys, iš jų 174 nurodė gimdos kaklelio vėžio istoriją, o 870 pateko į kontrolinę grupę.

    Tyrėjai nesirinko vieno produkto ar vienos „stebuklingos“ medžiagos. Jie taikė sudėtinį mitybos antioksidantų indeksą, kuris apėmė bendrą šešių grupių medžiagų suvartojimą: vitaminų A, C ir E, karotenoidų, cinko bei seleno.

    Ką parodė rezultatai?

    Rezultatai parodė statistinę sąsają: didesnis antioksidantų indeksas buvo siejamas su retesniu gimdos kaklelio vėžio paplitimu. Skaičiuota, kad indeksui padidėjus vienu punktu, fiksuotas apie 11,4 proc. mažesnis ligos dažnis tiriamoje populiacijoje.

    Lyginant kraštutines grupes, tarp daugiausiai ir mažiausiai antioksidantų su maistu gaunančių moterų skirtumas buvo ryškesnis. Daugiausiai antioksidantų vartojusių dalyvių grupėje gimdos kaklelio vėžys buvo fiksuojamas apie 55,8 proc. rečiau nei mažiausio indekso grupėje.

    Ką tai reiškia praktikoje?

    Svarbu pabrėžti, kad toks tyrimas rodo ryšį, bet neįrodo priežastinio poveikio. Kadangi analizė buvo skerspjūvio tipo, mityba ir ligos istorija vertintos panašiu metu, todėl neaišku, kaip dalyvės maitinosi prieš daugelį metų ir ar dalis jų nekeitė įpročių jau po diagnozės.

    Be to, mitybos duomenys buvo surinkti 24 valandų mitybos apklausa, kuri ne visada tiksliai atspindi ilgalaikius įpročius. Dėl šių priežasčių išvadų nereikėtų interpretuoti kaip rekomendacijos vartoti dideles vitaminų ar mikroelementų dozes papildų pavidalu.

    Antioksidantų šaltiniai dažnai yra kasdieniai produktai. Vitaminas C ir karotenoidai dažniausiai gaunami su vaisiais ir daržovėmis, vitaminas E siejamas su riešutais, sėklomis ir augaliniais aliejais, o cinkas ir selenas randami grūdinėse kultūrose, ankštinėse daržovėse, riešutuose, sėklose bei gyvūninės kilmės produktuose.

    Gydytojai pabrėžia, kad gimdos kaklelio vėžio prevencijos pagrindas išlieka ŽPV vakcinacija ir patikros programos. Lietuvoje gimdos kaklelio vėžio prevencijoje ypač svarbūs reguliarūs tyrimai, nes ankstyvi pokyčiai dažnai nesukelia simptomų, tačiau gali būti aptikti ir sėkmingai gydomi.

    Sveika, įvairi mityba gali būti svarbi bendros sveikatos dalis ir potencialiai prisidėti prie mažesnio uždegimo bei oksidacinio streso. Vis dėlto ji negali pakeisti patikros ir skiepų, kurie laikomi efektyviausiomis priemonėmis mažinant gimdos kaklelio vėžio naštą.

  • Gydytoja įspėja: 3 būtini tyrimai kiekvienai moteriai šiemet – nuo gimdos kaklelio iki krūtų

    Reguliarūs profilaktiniai patikrinimai išlieka vienas veiksmingiausių būdų anksti pastebėti ginekologines ir onkologines ligas, kai gydymas dažniausiai būna paprastesnis. Gydytojai primena, kad dalis pavojingų būklių ilgai nesukelia jokių simptomų, todėl vien savijautos nepakanka.

    Šiemet svarbiausia sutelkti dėmesį į tris kryptis: gimdos kaklelio vėžio prevenciją, mažojo dubens organų įvertinimą ultragarsu ir krūtų patikrą pagal amžių. Šios patikros dažnai aptinka ankstyvus pokyčius dar iki atsirandant nusiskundimams.

    Gimdos kaklelio patikra

    Vienas kertinių tyrimų yra PAP testas, kuris padeda aptikti ikivėžinius gimdos kaklelio pakitimus. Klinikinėje praktikoje vis dažniau taikoma skystoji citologija, nes ji leidžia geriau paruošti mėginį ir sumažinti netikslių rezultatų tikimybę.

    Gydytojai taip pat rekomenduoja PAP testą derinti su žmogaus papilomos viruso (ŽPV) tyrimu, ypač ieškant didelės onkogeninės rizikos tipų. Būtent ilgalaikė infekcija aukštos rizikos ŽPV tipais yra svarbiausias gimdos kaklelio vėžio rizikos veiksnys, todėl derinys padeda tiksliau įvertinti riziką ir parinkti stebėseną.

    „Gimdos kaklelio pakitimai ilgai gali niekaip nepasireikšti, todėl patikra dažnai yra vienintelis būdas juos laiku aptikti“, – sakė gydytoja.

    Mažojo dubens organų echoskopija

    Kitas svarbus žingsnis yra mažojo dubens organų ultragarsinis tyrimas, nes vien apžiūra ginekologo kabinete ne visada leidžia įvertinti visą situaciją. Echoskopija padeda tiksliau pamatyti gimdos ir kiaušidžių struktūrą, pastebėti miomas, cistas ar polipus.

    Anksti nustatyti pakitimai dažnai leidžia pasirinkti paprastesnį gydymą ar stebėjimą ir išvengti komplikacijų. Dėl geresnio vaizdo kokybės tyrimą neretai patariama planuoti pirmoje menstruacinio ciklo fazėje, kai fiziologiniai pokyčiai mažiau iškraipo vaizdą.

    Krūtų patikra pagal amžių

    Krūtų patikros taktika priklauso nuo amžiaus, nes krūtų audinio struktūra su metais keičiasi. Iki 40 metų dažniausiai rekomenduojamas krūtų ultragarsas, kuris gerai įvertina tankesnį liaukinį audinį ir gali padėti pastebėti gerybinius darinius.

    Po 40 metų vis didesnę reikšmę įgyja mamografija, laikoma pagrindiniu krūties vėžio ankstyvosios patikros metodu daugelyje šalių. Ji gali aptikti labai smulkius pakitimus, įskaitant mikrokalcifikacijas, o tyrimo periodiškumą paprastai nustato gydytojas, įvertinęs amžių ir individualius rizikos veiksnius.

    „Svarbiausia ne pasirinkti vieną tyrimą ir tuo apsiriboti, o susidėlioti nuoseklią patikrų rutiną pagal amžių ir riziką“, – sakė gydytoja.

    Specialistai primena, kad konkreti patikrų apimtis ir dažnis turėtų būti derinami su šeimos gydytoju ar gydytoju akušeriu ginekologu. Jei atsiranda neįprasti simptomai, pavyzdžiui, kraujavimas tarp mėnesinių, dubens skausmas ar apčiuopiami krūtų pakitimai, laukti profilaktinio vizito nereikėtų.

  • Henrietta Lacks istorija: kaip HeLa ląstelės pakeitė mediciną ir sukėlė klausimų dėl sutikimo

    Vizitas Baltimorėje

    1951 metų sausio 29 dieną Henrietta Lacks atvyko į Johns Hopkins ligoninę Baltimorėje pajutusi darinių gimdos kaklelio srityje ir neįprastą savijautą. Artimieji iš pradžių svarstė apie nėštumą, nes ji neseniai buvo pagimdžiusi, tačiau tyrimai atskleidė gerokai rimtesnę diagnozę – gimdos kaklelio vėžį.

    Tuo metu gydytojai paėmė du audinių mėginius: vieną iš, jų manymu, sveikos vietos, kitą – iš naviko. Pacientė nebuvo informuota, kad jos ląstelės taps ne tik diagnostikos, bet ir laboratorinių tyrimų medžiaga.

    HeLa ląstelių fenomenas

    Mėginiai pateko į tyrėjo George’o Otto Gey laboratoriją, kur iš naviko audinio buvo sukurta ląstelių linija, pavadinta HeLa pagal pirmąsias pacientės vardo ir pavardės raides. Ji tapo pirmąja plačiai naudojama „nemirtinga“ žmogaus ląstelių linija, gebančia daugintis ilgą laiką laboratorinėmis sąlygomis.

    HeLa išskirtinumas siejamas su tuo, kad vėžinės ląstelės išvengia įprasto dalijimosi limito, kuris stabdo daugumos sveikų ląstelių dauginimąsi. Dėl to jos tapo patikimu įrankiu eksperimentams, kuriems reikėjo stabilios, greitai augančios žmogaus kilmės medžiagos.

    Per dešimtmečius HeLa buvo naudojamos tiriant vėžį, virusines infekcijas, spinduliuotės poveikį, vaistų toksiškumą, ląstelių senėjimo mechanizmus, o taip pat ir kuriant bei tikrinant kai kurias vakcinų technologijas. Šios ląstelės prisidėjo prie standartizuotos laboratorinės praktikos, kai skirtingose šalyse galima lyginti panašių bandymų rezultatus, naudojant tą pačią biologinę medžiagą.

    HeLa istorijoje yra ir neįprastas epizodas – ląstelės buvo siunčiamos į kosmosą, siekiant suprasti, kaip žmogaus ląstelės elgiasi mikrogravitacijos sąlygomis. Nors ne visos hipotezės pasitvirtino, tokie bandymai padėjo plėsti žinias apie ląstelių biologiją už Žemės ribų.

    Sutikimas ir teisių klausimai

    Henrietta Lacks mirė 1951 metų spalio 4 dieną, būdama 31 metų, o vėžys buvo išplitęs po visą organizmą. Vėliau, peržiūrint medicininius įrašus, buvo nurodoma, kad pirminės išvados dėl ligos tipo galėjo būti netikslios, o tikslesnė klasifikacija nustatyta tik po daugelio metų.

    Jos ląstelės tapo pasaulinio masto mokslo priemone, tačiau nei ji, nei jos šeima ilgą laiką negavo aiškios informacijos apie tai, kaip plačiai audiniai buvo naudojami ir komercializuojami. Tai išryškino problemą, kuri šiandien laikoma bioetikos pamoka: paciento informuotas sutikimas, duomenų privatumas ir skaidrumas, kai biologinė medžiaga vėliau virsta mokslinių tyrimų ar verslo pagrindu.

    Ilgainiui Henrietos šeima siekė pripažinimo, atsakomybės ir teisingumo, o kai kurie ginčai su biotechnologijų bendrovėmis baigėsi susitarimais, kurių sąlygos ne visada buvo viešos. Ši istorija paskatino platesnes diskusijas apie tai, kam priklauso žmogaus audiniai po jų paėmimo, kaip turėtų būti dalijamasi nauda ir kokias pareigas institucijos turi pacientui.

    HeLa ląstelių linija iki šiol naudojama tūkstančiuose laboratorijų, tačiau pasakojimas apie Henriettą Lacks primena, kad už kiekvieno mėginio yra žmogus ir jo šeima. Tai viena ryškiausių XX amžiaus medicinos istorijų, vienu metu tapusi ir mokslo pažangos simboliu, ir perspėjimu apie etikos ribas.