Tag: Gitanas Nausėda

  • Šaudynės Krokuvoje: pasaulio lyderiai reiškia užuojautą ir pabrėžia, kad Lenkija nelieka viena

    Šaudynės Krokuvoje: pasaulio lyderiai reiškia užuojautą ir pabrėžia, kad Lenkija nelieka viena

    Po šaudynių Krokuvoje užuojautos ir solidarumo žinutes Lenkijai siunčia Europos Sąjungos institucijų vadovai bei daugelio valstybių lyderiai. Reakcijose kartojama pagrindinė mintis: „Lenkija nelieka viena“.

    Apie tarptautines reakcijas praneša „Euronews“ – politikai viešuose pareiškimuose ir įrašuose socialiniuose tinkluose reiškia užuojautą aukų artimiesiems, linki sužeistiesiems pasveikti ir griežtai smerkia smurtą.

    Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas teigė esantis sukrėstas įvykių Krokuvoje ir pabrėžė, kad Vokietija, kaip Lenkijos draugė ir partnerė, šiuo metu stovi šalia. Jis taip pat palinkėjo greitai pasveikti visiems sužeistiesiems.

    Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas išreiškė „visišką solidarumą“ ir nuoširdžią užuojautą Lenkijai, aukoms bei jų artimiesiems. Panašią žinutę perdavė ir kiti Europos lyderiai, akcentuodami paramą Lenkijos visuomenei.

    Europos lyderių solidarumo žinutės

    Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni pareiškė giliai liūdinti dėl „bailaus ir nepriimtino smurto akto“, sukrėtusio Krokuvą. Ji teigė, kad Italijos vyriausybės mintys – su nekaltų aukų šeimomis, sužeistaisiais ir visa Lenkijos tauta.

    Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Andy Burnhamas rašė esantis sukrėstas ir nuliūdintas, o Jungtinė Karalystė esą solidarizuojasi su Lenkijos žmonėmis. Ispanijos premjeras Pedro Sánchezas taip pat pabrėžė, kad Ispanija yra kartu su Lenkija ir palinkėjo sužeistiesiems greito pasveikimo.

    Latvijos prezidentas Edgars Rinkēvičs pareiškė nuoširdžią užuojautą žuvusiųjų artimiesiems ir palinkėjo sveikimo sužeistiesiems, pridurdamas, kad Latvija šią valandą yra kartu su „lenkų draugais ir sąjungininkais“.

    ES institucijų reakcija ir Lietuvos prezidento užuojauta

    Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen akcentavo, kad Europa kartu su Lenkija išgyvena skausmą ir rodo solidarumą. Ji taip pat padėkojo policijos pareigūnams už veiksmus rizikuojant savo gyvybėmis.

    ES diplomatijos vadovė Kaja Kallas tragediją pavadino tokia, kurią pajus ne tik Lenkija, ir pridūrė, kad Lenkijos stiprybė – jos žmonių atsparumas. Europos Parlamento pirmininkė Roberta Metsola teigė su dideliu liūdesiu sužinojusi apie šaudynes Krokuvos Pagrindinėje turgaus aikštėje ir padėkojo tarnyboms už greitą reagavimą.

    Publikacijoje taip pat nurodoma, kad visose ES institucijose vėliavos nuleistos iki pusės stiebo.

    Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė esantis giliai sukrėstas dėl tragiškų šaudynių Krokuvoje. Jis perdavė užuojautą žuvusiųjų artimiesiems, palinkėjo greitai ir visiškai pasveikti sužeistiesiems bei pabrėžė Lietuvos solidarumą su Lenkijos žmonėmis.

    Žinutės iš Ukrainos ir JAV

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šaudynes pavadino šokiruojančiu nusikaltimu ir teigė, kad tokiam išpuoliui nėra pateisinimo. Jis pridūrė tikįs, kad kaltininkas susilauks teisingumo, o nukentėjusiems palinkėjo stiprybės ir greito pasveikimo.

    Jungtinių Valstijų ambasadorius Lenkijoje Tomas Rose pabrėžė, kad Amerika stovi šalia Lenkijos „tamsią valandą“, kaip ir Lenkija stovi šalia Krokuvos žmonių. Užuojautą Lenkijai taip pat pareiškė Rumunijos prezidentas Nicușoras Danas ir Vengrijos užsienio reikalų ministrė Anita Orban.

  • Konstitucijos egzaminas jau vyksta: iki 15 valandos galite pasitikrinti žinias ir laimėti prizų

    Konstitucijos egzaminas jau vyksta: iki 15 valandos galite pasitikrinti žinias ir laimėti prizų

    Kas vyksta spalio 22 dieną

    Spalio 22 dieną Lietuvoje vyksta Konstitucijos egzaminas, į kurį kviečiami visi gyventojai – tiek esantys Lietuvoje, tiek gyvenantys užsienyje. Egzaminą galima laikyti nuotoliniu būdu, o dalyvavimas skirtas pasitikrinti žinias apie Lietuvos Respublikos Konstituciją.

    Organizatoriai pabrėžia, kad tai ne tik testas, bet ir pilietiškumo iniciatyva, skatinanti geriau suprasti valstybės veikimo principus. Konstitucija apibrėžia pamatines teises, valdžios institucijų galias ir jų ribas, todėl žinios apie ją siejamos su atsparumu dezinformacijai ir aktyvesniu dalyvavimu demokratijoje.

    Laikas ir dalyvavimo tvarka

    Egzaminas vyksta nuo 8.00 iki 15.00 valandos. Norint dalyvauti, reikia registruotis ir užduotis atlikti oficialioje projekto interneto svetainėje, tačiau pačiame straipsnyje nuoroda nepateikiama.

    Tokio formato egzaminai paprastai pritaikomi skirtingoms amžiaus grupėms, kad klausimai atitiktų dalyvių pasirengimą. Iniciatyvos tikslas – sudaryti galimybę kuo platesniam žmonių ratui įsitraukti, nepaisant gyvenamosios vietos ar išsilavinimo.

    Kas gali būti nominuoti ir kokie prizai numatyti

    Šiais metais numatytos nominacijos geriausiai Konstituciją išmanančiam asmeniui, skirtingų klasių moksleiviams, pasaulio lietuviui, teisę studijuojančiam ar teisinį išsilavinimą turinčiam dalyviui, vyriausiam dalyviui ir aktyviausiai mokyklai.

    Geriausiųjų laukia prizai, tarp kurių minimi planšetiniai kompiuteriai, elektroninės knygų skaityklės, belaidės ausinės, išmanieji laikrodžiai ir išorinės baterijos. Taip pat skelbta, kad laimėtojams numatytas specialus projekto globėjo, Prezidento Gitano Nausėdos, įsteigtas prizas.

    Egzamino iniciatorė yra Teisingumo ministerija. Organizatoriai kviečia dalyvauti visus, kurie nori ne tik pasitikrinti žinias, bet ir prisidėti prie pilietiškesnės visuomenės stiprinimo.

  • Nausėda siuntė aiškią žinią savivaldybėms: regionai turi būti girdimi, o Vilnius – ieškoti kompromisų

    Prezidentas Gitanas Nausėda Vietos savivaldos dienos proga kreipėsi į „Auksinių krivūlių“ apdovanojimų ceremonijos dalyvius, akcentuodamas savivaldos ir centrinės valdžios bendradarbiavimo svarbą. Pasak šalies vadovo, būtent nuo kasdienio dialogo ir gebėjimo susitarti priklauso sprendimų kokybė ir žmonių pasitikėjimas valstybe.

    Prezidentas pabrėžė, kad savivaldybių rezultatai švietimo, socialinės apsaugos, infrastruktūros ir kitose srityse yra ilgalaikio darbo pasekmė. Jo teigimu, vietos lygiu priimami sprendimai tiesiogiai veikia paslaugų prieinamumą ir gyvenimo kokybę, todėl regionų balsas turi būti girdimas nacionaliniu mastu.

    „Džiaugiuosi, kad pastaraisiais metais darnaus bendro darbo randasi vis daugiau. Regionai labiau matomi, geriau girdimi ir vis aktyviau dalyvauja priimant sprendimus, kurie keičia žmonių kasdienybę“, – sakė Prezidentas.

    Šalies vadovas akcentavo, kad tolesnei savivaldos pažangai būtinas atviras dialogas ir susitelkimas į gyventojų interesus. Jo vertinimu, sprendimų priėmimas tampa tvaresnis tada, kai ministerijų ir savivaldybių komunikacija vyksta ne formaliai, o ieškant praktinių išeičių konkrečioms vietovėms.

    „Linkiu, kad savivalda dar drąsiau keltų klausimus ir siūlytų sprendimus, o Vilnius – dažniau girdėtų savivaldybes ir ieškotų kompromisų“, – pabrėžė Prezidentas.

    Prezidentas taip pat išskyrė valstybės atsparumo ir pasirengimo krizėms temą, kuri pastaraisiais metais tapo viena svarbiausių viešosios politikos krypčių. Jo teigimu, savivaldybėms tenka reikšmingas vaidmuo užtikrinant civilinę saugą, gyventojų informavimą ir kritinių paslaugų tęstinumą, todėl būtina stiprinti tarpinstitucinį koordinavimą.

    Kreipimesi priminta ir Europos Sąjungos finansinės perspektyvos planavimo svarba, kad investicijos prisidėtų prie ilgalaikės pažangos visoje šalyje, o ne tik didžiuosiuose centruose. Prezidento požiūriu, regioninė politika turi remtis aiškiais prioritetais, skaidriu lėšų panaudojimu ir matuojamais rezultatais, kurie matomi žmonių kasdienybėje.

    Artėjant savivaldos ir merų rinkimams, Prezidentas savivaldos bendruomenei palinkėjo stiprybės, išminties ir pagarbos vieni kitiems. Jis taip pat pasveikino „Auksinių krivūlių“ laureatus ir visus, kurie savo darbu prisideda prie vietos bendruomenių stiprinimo.

  • „Paveldo DNR“ startuoja vėl: iki 2027 metų kovo 1 dienos laukia paraiškų ir naujų herojų

    Valstybinė kultūros paveldo komisija paskelbė kvietimą teikti paraiškas antriesiems nacionaliniams kultūros paveldo apdovanojimams „Paveldo DNR“. Iniciatyva skirta išryškinti žmones, objektus ir darbus, kurie realiai keičia paveldo situaciją Lietuvoje.

    Paraiškos priimamos iki 2027 metų kovo 1 dienos, o siūlymus gali teikti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys. Numatytos trys kryptys: kultūros paveldo objektai, asmenybės ir darbai, todėl vertinamas ne tik rezultatas, bet ir ilgalaikis poveikis.

    Paveldas kaip išteklius

    Apdovanojimų idėja remiasi požiūriu, kad paveldas nėra vien apribojimai ar prievolės, o galimybė kurti vertę vietai ir bendruomenei. Tokios iniciatyvos dažnai prisideda prie vietos tapatumo, turizmo patrauklumo ir gyventojų įsitraukimo.

    Pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio skiriama tvariam paveldo naudojimui: pastatų pritaikymui naujoms funkcijoms, bendruomenių įtraukimui ir prevencinei priežiūrai, kuri padeda mažinti nykimą dar iki brangių restauravimo darbų. Tai ypač aktualu medinei architektūrai, industriniam paveldui ir mažesnių miestelių objektams.

    „Paveldas nėra našta ar vien pareigų ir apribojimų rinkinys. Tai galimybė ir išteklius – vietai, bendruomenei, žmogui“, – sakė Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininkė doc. dr. Vaidutė Ščiglienė.

    Kas jau įvertinta?

    Pirmieji „Paveldo DNR“ apdovanojimai įvyko 2023 metais Lietuvos Respublikos Prezidentūroje. Tuomet buvo atrinkti devyni nominantai trijose kategorijose, o apdovanojimai padėjo platesnei visuomenei pamatyti, kaip skirtingai galima atgaivinti paveldą.

    Kultūros paveldo objektų kategorijoje laureatu tapo Medinės miesto architektūros muziejus, asmenybių kategorijoje įvertinti „Art deco“ ir Amsterdamo mokyklos muziejų įkūrėjai Karolis Banys ir Petras Gaidamavičius. Darbų kategorijoje apdovanotas Raubonių vandens malūnas-karšykla-verpykla ir jo puoselėtojas Vaidotas Gikys.

    Globėjas ir tikslas

    Iniciatyvą globoja Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda. Apdovanojimai rengiami kas ketverius metus, o jų tikslas yra suteikti nacionalinį matomumą geriesiems pavyzdžiams ir paskatinti daugiau žmonių įsitraukti į paveldo saugojimą.

    Organizatoriai pabrėžia, kad laukiamos ne tik didelės restauracijos, bet ir nuoseklios, bendruomenę telkiančios iniciatyvos, kurios sugrąžina paveldą į kasdienį gyvenimą. Tokie projektai neretai tampa impulsu ir platesniems pokyčiams, kai paveldo objektas pradeda veikti kaip kultūros, edukacijos ar socialinių paslaugų erdvė.

  • Nausėda prabilo apie savivaldą: be jūsų nebus nei pasitikėjimo valstybe, nei stiprių bendruomenių

    Prezidentas Gitanas Nausėda Vietos savivaldos dienos proga kreipėsi į merus, savivaldybių tarybų narius, administracijų darbuotojus, seniūnus, seniūnaičius ir visus, kurie kasdien sprendžia gyventojams svarbius klausimus. Jo teigimu, būtent savivalda yra arčiausiai žmogaus ir geriausiai mato realius bendruomenių poreikius.

    „Jūsų darbas yra arčiausiai žmogaus. Būtent savivaldoje kasdien sprendžiami klausimai, nuo kurių priklauso žmonių gyvenimo kokybė, bendruomenių stiprybė ir pasitikėjimas valstybe“, – sakė Gitanas Nausėda.

    Pasak prezidento, vietos sprendimai tiesiogiai lemia tai, kaip greitai gyventojus pasiekia viešosios paslaugos, ar sklandžiai veikia švietimo, socialinės paramos, viešojo transporto ir infrastruktūros sistemos. Šalies vadovas akcentavo, kad savivalda tampa ypač svarbi laikotarpiu, kai visuomenei reikia susitelkimo, aiškios atsakomybės ir greitų sprendimų.

    „Stipri savivalda yra stiprios ir atsparios demokratinės valstybės pagrindas. Čia ugdomas pilietiškumas, atsakomybė ir bendrystė“, – teigiama prezidento sveikinime.

    Šalies vadovas taip pat padėkojo savivaldos atstovams už darbą žmonėms ir pabrėžė, kad pasitikėjimas valstybe prasideda nuo kasdienių, apčiuopiamų sprendimų vietoje. Prezidentas palinkėjo stiprybės, kūrybiškumo ir prasmingų darbų, stiprinančių bendruomenes bei demokratiją.

  • Nausėda sukvietė „Lietuvos galia“ bendruomenę: beveik 600 iniciatyvų ir naujos konkurso nominacijos

    Prezidentas Gitanas Nausėda Prezidentūroje subūrė „Lietuvos galia“ bendruomenės atstovus į gerosios praktikos renginį „Poveikio matavimas“. Susitikime aptarta, kaip iniciatyvos gali aiškiau įrodyti kuriamą naudą visuomenei ir efektyviau planuoti darbus.

    Prezidentūra skelbia, kad penkmetį mininti „Lietuvos galia“ bendruomenė šiuo metu vienija beveik 600 iniciatyvų Lietuvoje ir užsienyje. Pasak organizatorių, projektai apima socialines veiklas, savanorystę, inovacijas ir aplinkai palankias idėjas, o pavyzdžiai yra pasklidę per skirtingas savivaldybes.

    Renginyje daug dėmesio skirta socialinio poveikio vertinimui, kuris nevyriausybinėms organizacijoms ir bendruomenėms tampa vis svarbesnis ieškant finansavimo bei partnerių. Praktikoje tai reiškia aiškesnius tikslus, matuojamus rezultatus ir skaidresnį atsiskaitymą, kai vertinami ne tik atlikti darbai, bet ir realūs pokyčiai žmonių gyvenime.

    „Norint, kad geros idėjos augtų, neužtenka vien entuziazmo – reikia ir aiškiai suprasti, kokį poveikį jos sukuria“, – sakė renginyje Prezidentūros atstovai.

    Patirtimi ir pavyzdžiais dalijosi iniciatyvų „Vaikų svajonės“, „Dovanok vyšnią mažai širdelei“, „Solidarumo kava“, „Darom Lietuvą žalią – Kuršių nerijos miškų atsodinimas ir išsaugojimas“ bei Panevėžio socialinių pokyčių centro atstovai. Pranešimus taip pat skaitė Vilniaus universiteto Sociologijos ir socialinio darbo instituto docentė Ieva Adomaitytė-Subačienė ir Vilniaus universiteto Geomokslų instituto dėstytojas Erikas Lukas Dvilevičius, prisidedantis prie Nacionalinio savanorystės standarto kūrimo.

    Penkerių metų sukakties proga renginyje pristatytas floristinis kilimas, kurį sukūrė Mitkaičių kaimo bendruomenė, įvardijama kaip viena iš „Lietuvos galios“ konkurso laureačių. Organizatorių teigimu, kūrinys tapo simboliniu bendruomeniškumo ir savanorystės įvertinimu.

    Šiemet taip pat tęsiamas kasmetinis „Lietuvos galios“ konkursas, kuriame vyksta viešas balsavimas. Konkursas papildytas dviem naujomis nominacijomis – „Auganti Lietuva“ ir „Visuomenės balsas“, o po balsavimo ir komisijų vertinimo planuojama išrinkti 14 laureatų.

    Projektas „Lietuvos galia“ apibrėžia keturias kryptis – žalią, stiprią, teisingą ir inovatyvią Lietuvą. Prezidentūra kviečia prie bendruomenės jungtis piliečius, bendruomenes, visuomeninius judėjimus ir nevyriausybines organizacijas, registruojant savo iniciatyvas projekto platformoje.

  • Nausėda Regionų forume: atsparumas prasideda savivaldybėse, o būstas gali sustabdyti specialistų trūkumą

    Prezidentas Gitanas Nausėda, atidarydamas Regionų forumą, pabrėžė, kad valstybės stiprybė priklauso nuo visų grandžių, o ypač nuo savivaldybių ir vietos bendruomenių pasirengimo veikti krizių metu. Jo teigimu, šiandieniniai saugumo, ekonomikos ir demografijos iššūkiai verčia ieškoti sprendimų ne tik nacionaliniu, bet ir regionų lygmeniu.

    Pasak šalies vadovo, atsparumas neturėtų būti suprantamas vien kaip pasirengimas ekstremalioms situacijoms ar karui. Jis siejamas ir su žmonių kasdieniu saugumo jausmu, pasitikėjimu institucijomis, galimybe dirbti bei kurti ateitį ten, kur gyvena, o ne migruoti į didmiesčius ar užsienį.

    „Valstybės atsparumas prasideda nuo kiekvienos savivaldybės ir kiekvienos bendruomenės gebėjimo veikti“, – sakė Gitanas Nausėda.

    Atsparumas neįmanomas be realių priemonių

    Prezidentas akcentavo, kad vien finansavimas ar infrastruktūros projektai neatsako į visus regionų poreikius. Jo vertinimu, svarbiausia yra aiškiai girdėti savivaldybių lūkesčius, šalinti biurokratines kliūtis ir užtikrinti, kad sprendimai būtų pritaikomi vietos situacijai, o ne vienodai taikomi visiems.

    Ši kryptis dera su pastaraisiais metais Europoje ryškėjančia tendencija daugiau dėmesio skirti vietos atsparumui: civilinei saugai, krizių valdymo planams, kritinės infrastruktūros apsaugai ir gyventojų informuotumui. Praktikoje tai reiškia glaudesnį savivaldybių, valstybės institucijų ir bendruomeninių organizacijų bendradarbiavimą.

    Municipalinis būstas kaip atsakas į specialistų stygių

    Kalboje atskirai išskirta būsto tema, kuri, prezidento teigimu, tampa vienu iš svarbiausių instrumentų regionams konkuruojant dėl darbuotojų. Jis pabrėžė, kad daliai savivaldybių vis sunkiau pritraukti ir išlaikyti gydytojus, mokytojus, pareigūnus bei kitus viešosioms paslaugoms kritiškai svarbius specialistus.

    Prezidento vertinimu, savivaldybės galimybė pasiūlyti prieinamą būstą gali turėti apčiuopiamą poveikį, nes būsto kaina ir nuomos pasiūla daugeliui šeimų yra lemiamas veiksnys renkantis, kur gyventi. Augant būsto įperkamumo problemoms, municipalinis būstas vis dažniau minimas kaip priemonė, padedanti stabilizuoti darbo jėgos pasiūlą ir mažinti socialinę atskirtį.

    Forumas kviečiamas ieškoti sprendimų

    Baigdamas kalbą Gitanas Nausėda paragino Regionų forumo dalyvius neapsiriboti problemų įvardijimu ir siekti praktinių susitarimų. Jo teigimu, forumo tikslas yra sudaryti sąlygas atviram dialogui, kuriame savivaldybės, verslas ir akademinė bendruomenė galėtų sutarti dėl veiksmų, stiprinančių regionus.

    Prezidentas palinkėjo prasmingų diskusijų ir pabrėžė, kad į regionų stiprinimą reikia žiūrėti kaip į ilgalaikę investiciją į valstybės sanglaudą, saugumą ir žmonių pasitikėjimą savo ateitimi Lietuvoje.

  • Nausėda įspėjo dėl krizių ir karo: Regionų forume iškėlė būsto klausimą specialistams

    Prezidentas Gitanas Nausėda Prezidento rūmuose atidarė aštuntąjį Regionų forumą, kuriame daugiausia dėmesio skirta nacionalinio atsparumo stiprinimui ir municipalinio būsto plėtros galimybėms. Diskusijose susitiko savivaldos, Vyriausybės, verslo ir akademinės bendruomenės atstovai, ieškoję sprendimų, kaip geriau pasirengti įvairioms krizėms.

    Šalies vadovas pabrėžė, kad valstybės atsparumas prasideda regionuose, todėl savivaldybėms svarbu turėti aiškius planus ir realius pajėgumus veikti sutrikus įprastam gyvenimo ritmui. Jo teigimu, tam neužtenka vien infrastruktūros ar papildomų lėšų, būtina nuosekliai mažinti praktines kliūtis, su kuriomis savivalda susiduria planuodama pasirengimą ekstremalioms situacijoms.

    „Gyvename sudėtingais laikais. Susiduriame su saugumo, ekonominiais, demografiniais iššūkiais. Todėl šiandien ypač svarbu laikytis išvien ir didinti mūsų valstybės bei visuomenės atsparumą“, – sakė G. Nausėda.

    Prezidentas akcentavo, kad atsparumas reiškia ne tik reagavimą į krizes, bet ir kasdienius sprendimus, padedančius regionams išlikti gyvybingiems. Pasak jo, kai žmonės savo mieste ar miestelyje nemato galimybių dirbti, gauti paslaugas ir kurti šeimą, ilgainiui silpnėja tiek vietos bendruomenės, tiek valstybės atsparumas platesne prasme.

    Didelė diskusijos dalis buvo skirta demografiniams iššūkiams ir būsto prieinamumui, kuris, anot šalies vadovo, vis dažniau tampa lemiamu veiksniu pritraukiant darbuotojus. Prezidentas atkreipė dėmesį, kad municipalinis būstas galėtų tapti praktišku instrumentu savivaldybėms, siekiančioms pritraukti ir išlaikyti gydytojus, mokytojus, pareigūnus ir kitus regionams svarbius specialistus.

    „Galimybė savivaldybei pasiūlyti žmogui prieinamą būstą gali tapti labai konkrečiu instrumentu sprendžiant šią problemą“, – teigė Prezidentas.

    Forume aptarta, kad savivaldybių gebėjimas greitai mobilizuotis priklauso ir nuo vietos institucijų bendradarbiavimo su centrinės valdžios įstaigomis, nevyriausybinėmis organizacijomis bei verslu. Praktikoje vis daugiau dėmesio skiriama civilinės saugos sistemų atnaujinimui, gyventojų perspėjimo priemonėms, kritinių paslaugų tęstinumui ir aiškioms atsakomybėms, kad krizės metu sprendimai būtų priimami greitai ir koordinuotai.

    Pirmojoje renginio dalyje sveikinimo žodžius taip pat tarė vidaus reikalų ministras Martynas Katelynas ir Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Audrius Klišonis. Diskusijose dalyvavo aplinkos ministrė Ieva Andriulaitytė, krašto apsaugos viceministras Tomas Mikelkevičius, socialinės apsaugos ir darbo viceministras Tadas Vinokuras, ministerijų atstovai, savivaldybių merai ir kiti svečiai.

    Prezidentas pabrėžė, kad Regionų forumo tikslas yra neapsiriboti problemų įvardijimu, o sutarti dėl konkrečių sprendimų, kurie ilgainiui didintų regionų patrauklumą ir visos šalies atsparumą. Anot jo, tik nuoseklus dialogas ir įsipareigojimai skirtinguose valdžios lygmenyse gali užtikrinti, kad regionų poreikiai būtų išgirsti ir paversti įgyvendinamais sprendimais.

  • Nausėda Regionų forume pasiuntė žinią merams: atsparumo planas ir pinigai per ILTE tirpsta

    Regionų forume prezidentas Gitanas Nausėda akcentavo, kad pagrindinis valstybės uždavinys nesikeičia jau septynerius metus: Lietuvoje žmogaus galimybės neturi priklausyti nuo gyvenamosios vietos. Pasak jo, regionų stiprinimas šiandien tiesiogiai susijęs ir su nacionaliniu saugumu, ir su žmonių kasdiene gerove.

    Prezidentas pabrėžė, kad po Rusijos plataus masto karo prieš Ukrainą pradžios saugumo aplinka pasikeitė iš esmės. Jo teigimu, pastaraisiais metais Lietuva susidūrė su hibridinėmis atakomis, dronų incidentais, oro erdvės pažeidimais ir gamtos stichijomis, o pirmoji grandis, į kurią krizėje atsiremia žmogus, dažnai yra savivalda.

    „Atspari valstybė žino, ką daryti, kai krizė galiausiai ateina“, – sakė G. Nausėda.

    Kalboje akcentuota praktinė civilinės saugos pusė: ar nutrūkus elektros tiekimui veiks vandentiekis, ar galės dirbti ligoninė, ar bus šilumos tiekimas ir ar žmonės žinos, kur kreiptis pagalbos. Prezidento teigimu, būtina, kad saugių priedangų tinklas dengtų kiekvieną savivaldybę, o perspėjimo sistema pasiektų tiek vienkiemius, tiek gamyklas.

    Nacionalinis atsparumo planas

    G. Nausėda ragino imtis Nacionalinio atsparumo plano, kuris aiškiai apibrėžtų valstybės atsparumo stiprinimo kryptis, atsakomybių pasidalijimą ir terminus. Jo teigimu, krizių valdymas ir pasirengimas neturi būti atidedami, o bendruomenių iniciatyvas verta skatinti ir praktiškai, pavyzdžiui, sprendžiant rezervinio elektros tiekimo klausimus.

    Prezidentas priminė ir savivaldos svarbą gynybos infrastruktūros plėtroje, kai vietos bendruomenės prisiima papildomą naštą dėl poligonų ar mokymo teritorijų. Pasak jo, tokiais atvejais valstybė privalo matyti ir vietos poreikius, o partnerystės principas turi virsti apčiuopiama nauda infrastruktūrai ir paslaugoms.

    Investicijos regionams ir ILTE modelis

    Kalbėdamas apie ekonomiką, prezidentas teigė, kad viešųjų erdvių atnaujinimas ir sutvarkyta infrastruktūra savaime nesukuria stipraus regiono. Jo vertinimu, esminiai dalykai yra aukštesnę pridėtinę vertę kuriančios darbo vietos, investicijos, būstas ir žmonės, todėl savivaldai reikia suteikti daugiau galimybių investuoti į ateitį, išlaikant finansinį tvarumą.

    G. Nausėda atkreipė dėmesį į savivaldybių skolinimosi per ILTE modelį, kuris, pasak jo, parodė realų poreikį finansiniams instrumentams regionuose. Prezidentas nurodė, kad savivaldybių projektams iki 2029 metų numatytas 100 milijonų eurų limitas buvo išnaudotas per tris mėnesius, o tai esą rodo tiek projektų brandą, tiek investicijų alkį.

    „Tai rodo, kad savivaldybės turi puikių projektų ir yra pasirengusios juos įgyvendinti“, – sakė G. Nausėda.

    Prezidentas taip pat išskyrė regioninio bendradarbiavimo būtinybę, kai paslaugas ir infrastruktūrą efektyviau planuoti kelioms savivaldybėms kartu. Jo teigimu, viešasis transportas, sveikatos paslaugos, atliekų tvarkymas, profesinis rengimas ar būsto sprendimai ne visada logiški vienos savivaldybės mastu, todėl bendri projektai gali suteikti masto ekonomiją ir geresnį rezultatą žmonėms.

    Daugiau pasitikėjimo ir atsakomybės

    G. Nausėda priminė, kad artėjant naujam Europos Sąjungos finansiniam laikotarpiui būtina išvengti situacijų, kai lėšos ilgai stringa tarp programų ir gairių. Jo teigimu, investicijos turi greičiau virsti realia verte, o regionų lygmeniui reikalinga aiškesnė atsakomybė ir pajėgumai ne tik administruoti projektus, bet ir įgyvendinti plėtros strategijas.

    Prezidentas pabrėžė, kad didesnis savivaldos vaidmuo turi eiti kartu su aukštesniais skaidrumo standartais. Jo teigimu, stipresnė savivalda negali reikšti silpnesnės atsakomybės, o korupcija, nepotizmas ar viešojo intereso nepaisymas neturi pateisinimo nei nacionaliniame, nei vietos lygmenyje.

  • Prezidentūroje susitiks merai ir ministrai: Regionų forume – būstas, atsparumas ir investicijos

    Prezidentūroje vyks aštuntasis Regionų forumas, kurį iniciavo Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda. Renginys rengiamas kartu su Vidaus reikalų ministerija ir Lietuvos savivaldybių asociacija, o dėmesio centre atsidurs savivaldybių kasdieniai iššūkiai ir ilgalaikiai sprendimai.

    Forumas numatytas spalio 2 dieną ir bus padalytas į dvi dalis. Pirmojoje sesijoje daugiausia dėmesio bus skiriama municipalinio būsto plėtrai ir nacionaliniam atsparumui, o diskusijose dalyvaus ministerijų atstovai bei savivaldybių vadovai.

    Akcentai: būstas ir nacionalinis atsparumas

    Municipalinio būsto tema pastaraisiais metais tapo viena jautriausių daugelyje savivaldybių, nes būsto įperkamumą spaudžia augančios statybos sąnaudos, aukštos palūkanos ir ribota nuomos pasiūla. Savivaldybėms itin svarbu ne tik didinti būsto fondą, bet ir aiškiai susitarti dėl finansavimo modelių bei kriterijų, kam toks būstas pirmiausia turėtų būti prieinamas.

    Nacionalinio atsparumo klausimai forume siejami su civiline sauga ir pasirengimu krizėms, įskaitant ekstremaliąsias situacijas bei kritinės infrastruktūros apsaugą. Savivaldybėms šioje srityje tenka praktinis vaidmuo, todėl dažniausiai keliami klausimai sukasi apie aiškesnį institucijų pasidalijimą atsakomybėmis ir stabilų finansavimą.

    Investicijos regionuose ir savivaldybių finansai

    Antroji forumo dalis bus skirta vietos ir nacionalinės valdžios bendradarbiavimui bei savivaldybių investicinėms galimybėms. Numatyta aptarti naują finansinę perspektyvą, regioninės politikos pokyčius ir tai, kaip savivaldybės gali greičiau įgyvendinti projektus, susijusius su paslaugų kokybe, infrastruktūra ir verslo aplinka.

    Diskusijos pavadinimas „Investicijos Lietuvos regionams: nuo vizijos prie sprendimų“ sufleruoja, kad siekiama pereiti nuo bendrų deklaracijų prie konkrečių susitarimų. Forumo pabaigoje planuojama pasirašyti Finansų ministerijos ir Lietuvos savivaldybių asociacijos memorandumą dėl bendradarbiavimo didinant savivaldybių investicines galimybes.

    Transliacijos ir žiniasklaidos darbas

    Organizatoriai nurodo, kad abi renginio dalys bus tiesiogiai transliuojamos per Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos „Facebook“ paskyrą. Pirmosios dalies metu filmavimo ir fotografavimo galimybės nenumatytos, tačiau per pertrauką planuojama suteikti progą pakalbinti forumo dalyvius.

    Antrojoje dalyje žiniasklaidos atstovams numatyta galimybė filmuoti ir fotografuoti, taip pat renginio pabaigoje fiksuoti memorandumo pasirašymą ir bendrą dalyvių nuotrauką. Tikimasi, kad forumas taps platforma, kur sprendimai dėl būsto, atsparumo ir investicijų bus derinami ne tik politiniame, bet ir praktiniame savivaldybių lygmenyje.