Tag: Gitanas Nausėda

  • Šviesolaidis prie pat namų, bet interneto nėra: Gitanas Nausėda siūlo finansuoti paskutinę mylią

    Molėtų rajone maždaug pusė namų ūkių nuo šviesolaidžio linijos yra nutolę tik 50–500 metrų, tačiau realiai prie itin spartaus ryšio prijungta apie 15 proc. būstų. Tokius duomenis pateikė Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT), pabrėždama, kad problema slypi ne tik infrastruktūros trūkume, bet ir prijungimo kainoje bei procedūrose.

    RRT vertinimu, vadinamoji paskutinė mylia, paskutinė tinklo atkarpa iki konkretaus namo, daugeliui gyventojų tampa neįveikiama dėl kabelio tiesimo darbų, suderinimų ir finansinės naštos. Tarnyba siūlo sprendimą, kuris leistų greičiau panaudoti jau nutiestą infrastruktūrą ir mažinti skaitmeninę atskirtį regionuose.

    Valstybės parama paskutinei myliai

    Diskusijos dėl paramos mechanizmo buvo iškeltos renginyje projekto „Nė vienas nėra pamirštas“ kontekste. RRT pirmininkė Jūratė Šovienė akcentavo, kad vien faktas, jog šviesolaidis nutiestas netoli, dar nereiškia, kad gyventojai gali juo pasinaudoti be papildomos pagalbos.

    „Ar galime tikrai tikėtis, kad visi gyventojai be jokios paramos bus pajėgūs susitvarkyti leidimus ir susimokėti už tuos paskutinius kelis šimtus metrų?“, – sakė Jūratė Šovienė.

    Valstybės įsitraukimą kaip neišvengiamą siūlo ir projekto globėjas, prezidentas Gitanas Nausėda. Jo teigimu, komerciniams operatoriams kabelį tiesti iki pavienių ir atokesnių sodybų dažnai neapsimoka, todėl be viešosios paramos dalis gyventojų lieka už borto.

    „Šioje vietoje sunku išvengti valstybės įsikišimo. Galėtų būti siūloma finansinė parama, kad daugiau gyventojų pasiektų paskutinės mylios kabelius, o ten, kur šviesolaidinio tinklo plėtra ribota, papildomą duomenų spartą ir aprėptį turėtų užtikrinti papildomi mobiliojo ryšio bokštai“, – sakė Gitanas Nausėda.

    RRT taip pat siūlo svarstyti galimybę prijungimus finansuoti panaudojant lėšas, gaunamas iš radijo dažnių aukcionų. Tokia praktika dalyje Europos šalių laikoma logiška, nes dažnių ištekliai yra riboti, o surinktos pajamos gali būti grąžinamos visuomenei per ryšio prieinamumo didinimą.

    Ne tik kabelis, bet ir leidimai

    Kita ryšių plėtros kliūtis yra administracinės procedūros, kurios, pasak diskusijos dalyvių, neretai trunka ilgiau nei patys statybos darbai. RRT nurodo, kad bazinei stočiai su bokštu pastatyti kai kuriais atvejais gali prireikti iki dvejų metų, o didelę laiko dalį suvalgo derinimai.

    Ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas teigė, kad planuoja su suinteresuotomis pusėmis peržiūrėti, kur stringa procesai. Jo teigimu, tokie terminai yra neproporcingi, ypač kai ryšys regionuose tampa būtina sąlyga darbui, švietimui ir verslui.

    „Dveji su puse metų procedūroms – tai yra tikrai nenormalu“, – sakė Edvinas Grikšas.

    Susisiekimo ministras Juras Taminskas pabrėžė, kad ryšio infrastruktūros plėtra turi būti derinama su atsparumu ekstremalioms situacijoms. Jo teigimu, ryšio sutrikimai daro tiesioginę įtaką kasdienėms paslaugoms, nuo atsiskaitymų iki siuntų savitarnos terminalų veikimo.

    „Ryšys nėra vien tik žmogaus planšetė ar mobilusis telefonas. Ryšys – tai ir galimybė nusipirkti maisto produktų“, – sakė Juras Taminskas.

    Skaitmeninė atskirtis ir įgūdžiai

    RRT akcentuoja, kad skaitmeninė atskirtis nėra vien techninis klausimas, ji susijusi ir su žmonių gebėjimu naudotis paslaugomis. Tarnybos pateiktais duomenimis, bent bazinius skaitmeninius gebėjimus turi tik apie ketvirtadalis 55–74 metų Lietuvos gyventojų, o tai riboja galimybes naudotis e. paslaugomis net ir esant ryšiui.

    „Turime dvi paskutines mylias: viena – nuo tinklo iki namų, kita – nuo technologijos iki žmogaus gebėjimo ja pasinaudoti“, – sakė Jūratė Šovienė.

    Projekto „Nė vienas nėra pamirštas“ dalyviai pabrėžė bibliotekų ir vietos bendruomenių vaidmenį, kai reikia nuolatinės pagalbos žmonėms, kuriems neužtenka vienkartinių mokymų. Lietuvos savivaldybių viešųjų bibliotekų asociacijos prezidentė Danguolė Abazoriuvienė siūlė svarstyti valstybės finansuojamą skaitmeninio konsultanto pareigybę bibliotekose.

    „O kodėl negali priimti tokio politinio sprendimo ir padaryti skaitmeninio konsultanto valstybės deleguotą apmokamą pareigybę? Tai būtų tikrai didelė paskata“, – sakė Danguolė Abazoriuvienė.

    RRT duomenimis, šiemet projekto skaitmeninio raštingumo pamokose dalyvavo 45 tūkst. senjorų, o skaitmeniniai ambasadoriai savarankiškai padėjo dar 11 tūkst. žmonių. Diskusijoje pabrėžta, kad ryšio prieinamumo didinimas ir skaitmeninių įgūdžių stiprinimas turi vykti lygiagrečiai, kitaip dalis visuomenės vis tiek liks nuošalyje.

  • Nausėda įspėja: be interneto regionuose ir skaitmeninės pagalbos senjorams atotrūkis tik augs

    Prezidentas Gitanas Nausėda Prezidentūroje, Tarptautinės pagyvenusių žmonių dienos išvakarėse, paragino sparčiau mažinti skaitmeninę atskirtį. Jo teigimu, senjorams ir regionų gyventojams vis dar per dažnai stinga tiek skaitmeninių įgūdžių, tiek patikimo ryšio.

    Šalies vadovas pasveikino Ryšių reguliavimo tarnybos inicijuoto projekto „Nė vienas nėra pamirštas“ dalyvius. Prezidentas akcentavo, kad per pastaruosius trejus metus iniciatyva išaugo ir sutelkė savivaldybes, bibliotekas, nevyriausybines organizacijas, technologijų bendroves bei ekspertus.

    „Nuoširdžiai džiaugiuosi, kad daugelio žmonių pastangos šiuos gražius žodžius – „Nė vienas nėra pamirštas“ – verčia tikrove“, – sakė Prezidentas.

    Prezidento teigimu, nors pažanga akivaizdi, vyresnio amžiaus žmonių ir regionuose gyvenančių gyventojų skaitmeniniai įgūdžiai vis dar ryškiai atsilieka nuo Europos Sąjungos vidurkio. Pasak jo, tai matyti kasdienėse situacijose, kai elektroninėmis paslaugomis naudojamasi retai arba jų atsisakoma dėl baimės suklysti.

    Šalies vadovas atkreipė dėmesį ir į prieinamumo problemą, kai dalis skaitmeninių paslaugų nepakankamai pritaikytos žmonėms su negalia, ypač turintiems regos ar klausos sutrikimų. Tokiais atvejais net ir norintys naudotis e. paslaugomis gyventojai susiduria su papildomomis kliūtimis.

    Tvarus pagalbos modelis

    Prezidentas ragino Lietuvoje kurti tvarų skaitmeninės pagalbos modelį, kuris veiktų ne epizodiškai, o nuolat. Jo vertinimu, pagalbos taškais galėtų tapti bibliotekos ir savivaldybių erdvės, o skaitmeninė pagalba turėtų būti siejama su socialinėmis bei užimtumo paslaugomis.

    Šalies vadovas kvietė savivaldybių merus aktyviau remti pagalbos teikimą bibliotekose ir bendruomenėse. Taip pat pabrėžė, kad paslaugos turi pasiekti ir tuos žmones, kurie dėl sveikatos ar kitų aplinkybių patys negali atvykti į savivaldybių centrus.

    Ryšio spragos kaime ir paskutinė mylia

    Prezidentas priminė, kad kaimiškose vietovėse šviesolaidinio ryšio iki šiol neturi 60 proc. namų ūkių. Jo teigimu, tai beveik dvigubai daugiau nei vidutiniškai Europos Sąjungoje, todėl ryšio infrastruktūros stiprinimas turi tapti nuosekliu valstybės prioritetu.

    Pasak šalies vadovo, viena didžiausių kliūčių yra vadinamoji paskutinės mylios problema, kai tinklas nutiesiamas iki gyvenviečių centrų, tačiau iki atskirų namų ūkių plėtra komerciniams operatoriams tampa nepatraukli. Prezidentas teigė, kad tokiais atvejais būtinas valstybės įsikišimas ir tikslinė parama.

    „Šioje vietoje būtinas valstybės įsikišimas. Galėtų būti siūloma finansinė parama, kad daugiau gyventojų pasiektų „paskutinės mylios“ kabelis. O tose vietose, kur šviesolaidžio tinklo plėtra ribota, papildomą duomenų spartą ir aprėptį turėtų užtikrinti papildomi mobiliojo ryšio bokštai“, – sakė Prezidentas.

    Atsparumas po stichijų patirties

    Prezidentas taip pat priminė neseną stichiją, kai dalyje vietovių ilgesnį laiką nebuvo ne tik elektros, bet ir telefono bei interneto ryšio. Jo vertinimu, tai parodė, kad ryšio prieinamumas yra ne vien operatorių, bet ir valstybės pasirengimo bei atsparumo klausimas.

    Pasak šalies vadovo, skirtingų ryšio technologijų derinimas ir infrastruktūros atsparumo didinimas padėtų išvengti situacijų, kai krizės metu gyventojai lieka be informacijos ir pagalbos kanalų. Prezidentas padėkojo projekto partneriams ir paragino tęsti darbus mažinant skaitmeninę ir socialinę atskirtį.

  • Nacionalinis judumo iššūkis grįžta: „Walk15“ startavo registracija, finiše – apdovanojimai Prezidentūroje

    Nacionalinis judumo iššūkis grįžta: „Walk15“ startavo registracija, finiše – apdovanojimai Prezidentūroje

    Jau šeštus metus iš eilės sugrįžo Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos inicijuojamas Nacionalinis judumo iššūkis. Organizatoriai kviečia jungtis bendruomenes, įstaigas ir pavienius dalyvius, o registracija šiemet iš anksto vyksta programėlėje „Walk15“.

    Per penkerius metus iniciatyva išaugo į plačiai matomą judumo ir sveikesnių įpročių projektą, suburiantį ne tik Lietuvos, bet ir užsienyje gyvenančius lietuvius. Pagrindinis tikslas – skatinti kasdienį fizinį aktyvumą ir darnesnį judėjimą, kai daugiau pasirenkama vaikščioti ar minti dviratį.

    Organizatorių duomenimis, vien 2025 metais prie iššūkio prisijungė 172 000 dalyvių. Per projekto laikotarpį jie fiksavo 50 mlrd. žingsnių, o vidutinis dienos aktyvumas siekė 57 minutes, kai 2021 metais buvo 36 minutės.

    Šiemet dalyviams siūloma registruotis į aštuonis skirtingus žingsnių iššūkius: miestų, miestelių, bendruomenių, pasaulio lietuvių, mokyklų, aukštųjų mokyklų, viešųjų ir nevyriausybinių organizacijų bei dviračių. Skirtingos kategorijos leidžia varžytis panašioms komandoms ir lyginti rezultatus pagal vienodus principus.

    „Kviečiame prisijungti ir subūrus bendruomenę kartu atstovauti jai žingsniuojant“, – teigiama projekto kvietime.

    Organizatoriai nurodo, kad iššūkio pabaigoje trys aktyviausios kiekvieno iššūkio komandos ir viena didžiausią žingsnių vidurkį išlaikiusi komanda bus apdovanotos Prezidentūroje. Be to, viso projekto metu programėlėje ir viešai skelbiamuose rezultatuose bus matomi TOP10 aktyviausių kiekvieno iššūkio dalyvių.

    Oficialiai skelbiama, kad iššūkis vyks nuo rugsėjo 16 dienos iki lapkričio 16 dienos. Toks laikas pasirinktas neatsitiktinai: rudenį daliai žmonių sumažėja natūralus kasdienis judėjimas, todėl motyvaciniai žaidybiniai elementai, komandinis įsipareigojimas ir aiškūs tikslai padeda išlaikyti įprotį judėti.

    Sveikatos specialistai nuolat pabrėžia, kad reguliarus fizinis aktyvumas siejamas su mažesne širdies ir kraujagyslių ligų, 2 tipo diabeto ir antsvorio rizika, o taip pat geresne emocine savijauta. Pasaulio sveikatos organizacija suaugusiesiems rekomenduoja per savaitę skirti 150–300 minučių vidutinio intensyvumo fizinio aktyvumo arba 75–150 minučių didelio intensyvumo aktyvumo, o kasdienis vaikščiojimas daugeliui yra paprasčiausias būdas priartėti prie šių gairių.

    Skaitmeniniai sprendimai, tokie kaip žingsnių skaičiavimas telefone ar išmaniajame laikrodyje, pastaraisiais metais tapo viena populiariausių priemonių aktyvumui stebėti. Nacionalinis judumo iššūkis šią tendenciją išnaudoja praktikoje, skatindamas ne vien rezultatą, bet ir nuoseklumą: mažesni kasdieniai pasirinkimai ilgainiui virsta tvariu įpročiu.

  • Po audros šokas neslūgsta: Nausėda reikalauja greičio, kabeliavimo ir daugiau generatorių

    Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį sukvietė pasitarimą dėl rugpjūčio 22 dieną Lietuvą nusiaubusios audros padarinių, elektros tiekimo atkūrimo ir priemonių, kurios didintų energetikos infrastruktūros atsparumą. Šalies vadovas pabrėžė, kad tai tapo rimtu išbandymu tiek tinklams, tiek institucijų pasirengimui ekstremalioms situacijoms.

    Prezidento teigimu, didžiausią nerimą kelia tai, kad praėjus beveik dviem savaitėms po stichijos dalis gyventojų vis dar buvo be elektros. Pasak jo, tokia situacija parodė, jog kritinėms avarijoms valdyti būtina ne tik techninė, bet ir organizacinė parengtis.

    „Žmonėms, kurie taip ilgai gyvena be elektros, situacija yra kritinė. Matome dedamas pastangas, tačiau toks elektros tiekimo atkūrimo tempas netenkina“, – sakė prezidentas Gitanas Nausėda.

    Pasitarime akcentuota, kad būtina įvertinti ne vien tinklų atsparumą, bet ir krizės valdymo grandinę: klientų informavimą, gedimų šalinimo organizavimą, brigadų sutelkimą bei įrangos prieinamumą. Prezidentas atkreipė dėmesį, kad audra išryškino ir bendradarbiavimo spragas tarp valstybės institucijų, savivaldybių ir ESO.

    Vienu iš esminių ilgalaikių sprendimų įvardytas spartesnis prioritetinių elektros oro linijų kabeliavimas, nes būtent oro linijos dažniausiai nukenčia nuo lūžtančių medžių, šakų ir stipraus vėjo. Pasak prezidento, dabartinės apimtys, jo vertinimu, nėra pakankamos, jei siekiama, kad panašaus masto sutrikimai ateityje būtų pašalinami per kelias paras.

    Didelė pasitarimo dalis skirta rezervinėms priemonėms, kurios leistų išlaikyti būtiniausias paslaugas net ir nutrūkus tiekimui. Prezidentas ragino reikšmingai stiprinti generatorių pajėgumus savivaldybėse, strateginėse įstaigose bei pačioje ESO, taip pat sudaryti realesnes galimybes generatoriais apsirūpinti gyventojams, ypač atokesnėse vietovėse.

    Taip pat iškeltas specialistų pajėgumų ir rezervo klausimas, kad ekstremaliose situacijose būtų įmanoma greičiau pasitelkti papildomas brigadas. Prezidentas pažymėjo, jog prireikus turėtų būti numatytos aiškios procedūros, kaip operatyviai įtraukti privačių įmonių pajėgas, savivaldybių darbuotojus ar kaimyninių valstybių specialistus.

    Pasitarime aptarta ir prevencija: efektyvesnė proskynų bei želdinių priežiūra šalia elektros linijų, kad audrų metu būtų mažiau mechaninių pažeidimų. Prezidento teigimu, būtinas glaudesnis ESO ir savivaldybių darbas šalinant kliūtis, derinant teritorijų priežiūrą ir organizuojant pagalbą gyventojams.

    Galiausiai prezidentas pabrėžė, kad po krizės svarbu įvertinti ir sisteminius ESO veiklos bei valdymo aspektus, įskaitant finansinių išteklių paskirstymą tinklo atsparumui didinti. Jis taip pat pasiūlė, užbaigus elektros tiekimo atkūrimą ir kompensacijų išmokėjimą, pavesti Valstybės kontrolei įvertinti kompensacijų tvarkos teisinį reguliavimą ir jo taikymą, siekiant užtikrinti gyventojų pasitikėjimą procesu.

  • Rugsėjo 1-oji Vilniaus rajone: 11,6 tūkst. mokinių, nauji darželiai ir Prezidento vizitas

    Rugsėjo 1-oji Vilniaus rajone: 11,6 tūkst. mokinių, nauji darželiai ir Prezidento vizitas

    Rugsėjo 1 dieną Vilniaus rajono ugdymo įstaigos pradėjo 2026–2027 mokslo metus: savivaldybės duomenimis, ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo programose mokysis apie 11,6 tūkst. vaikų ir jaunuolių. Tarp jų daugiau kaip 660 pirmokų ir apie 550 dvyliktokų, todėl daliai mokyklų ir darželių aktualiausias išlieka vietų bei patalpų trūkumas.

    Mokslo ir žinių dienos renginiuose dalyvavo Vilniaus rajono savivaldybės vadovai ir svečiai iš nacionalinės valdžios. Šventėse akcentuota, kad spartėjant priemiesčių plėtrai didžiausias iššūkis tampa infrastruktūros plėtra, o sprendimų ieškoma tiek statant naujus pastatus, tiek diegiant laikinus modulinius sprendimus.

    Naujas skyrius Bukiškyje

    Bukiškyje rugsėjo 1 dieną atidarytas Didžiosios Riešės vaikų lopšelio-darželio ikimokyklinio ugdymo skyrius. Įkurtos 5 grupės, iš jų 4 ikimokyklinio ir 1 priešmokyklinio ugdymo, o bendrai sukurta 90 naujų vietų vaikams.

    Atidaryme dalyvavęs Vilniaus rajono meras Robert Duchnevič pabrėžė, kad augančiame rajone šeimoms reikia ne tik būsto, bet ir pasiekiamų, saugių ugdymo įstaigų. Pasak savivaldybės, tokie sprendimai padeda mažinti eiles ir sudaryti sąlygas vaikams ugdymą pradėti arčiau namų.

    Pokyčiai mokyklose ir vadovybėje

    Nemenčinės Konstanto Parčevskio gimnazijoje pristatyta laikinai direktorės pareigas einanti Renata Krasovska. Iki šiol šias pareigas ėjo Nemenčinės Gedimino gimnazijos direktorė Daiva Losinskienė, tad bendruomenė mokslo metus pasitiko su administraciniais pokyčiais.

    „Mokykla yra daug daugiau nei pastatas – tai žmonės, kurie padeda mums atrasti save ir patikėti savo jėgomis“, – sakė Robert Duchnevič.

    Prezidento ir premjero vizitai

    Rugsėjo 1 dieną Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Algirdo gimnazijoje lankėsi Prezidentas Gitanas Nausėda. Jis ragino moksleivius ne tik ieškoti atsakymų, bet ir mokytis abejoti, tikrinti faktus bei mąstyti savarankiškai, ypač informacijos gausos ir DI plėtros laikotarpiu.

    Po iškilmingos dalies Prezidentas su gimnazistais dalyvavo pilietiškumo pamokoje, kur aptarta, kaip šiandien girdimas jaunimo balsas valstybėje. Tą pačią dieną Maišiagalos kunigo Juzefo Obrembskio gimnazijoje apsilankė Ministras Pirmininkas Mindaugas Sinkevičius, kalbėjęs apie pasitikėjimu grįstą ugdymą ir mokyklos bendruomenės svarbą.

    „Mūsų visų tikslas – užauginti ne tik akademiškai stiprų mokinį, bet ir gerą žmogų, gebantį užjausti, suprasti ir išklausyti“, – sakė administracijos direktorius Vytautas Vansavičius.

    Moduliniai sprendimai ir naujos vietos

    Savivaldybė skelbia, kad švietimo infrastruktūra plečiama modulinių pastatų sprendimais, kurie leidžia greičiau reaguoti į augantį vaikų skaičių. Šį rudenį Galgiuose atidarytas modulinis darželis su 3 naujomis grupėmis, o šalia Egliškių šv. Jono Bosko gimnazijos duris atvėrė modulinis pastatas dar 3 grupėms.

    Dar 3 grupės pradėjo veiklą moduliniame darželyje prie Skaidiškių mokyklos-darželio, o prie Riešės šv. Faustinos Kovalskos pagrindinės mokyklos pastatyti moduliniai pastatai 5 klasėms, sporto salei ir mokytojų kambariui. Savivaldybė taip pat nurodo, kad prie Juodšilių šv. Uršulės Leduchovskos gimnazijos planuojamas modulinis pastatas 3 ikimokyklinio ugdymo grupėms.

    Per metus, savivaldybės skaičiavimu, papildomai sukurta 160 naujų ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo vietų. Vilniaus rajono savivaldybė teigia, kad vietų didinimas bus tęsiamas, nes demografinis augimas ir priemiesčių plėtra išlieka vienu pagrindinių švietimo sistemos planavimo veiksnių.

  • Pakruojo rajone pagerbtos dvi ilgametės šeimos: deimantinės ir auksinės vestuvės bei Prezidento apdovanojimas

    Pakruojo rajone pagerbtos dvi ilgametės šeimos: deimantinės ir auksinės vestuvės bei Prezidento apdovanojimas

    Pakruojo rajone pagerbtos dvi šeimos, mininčios išskirtines bendro gyvenimo sukaktis. Žeimelyje gyvenantys Emilija ir Jonas Bumbliai šventė 60 metų santuokos jubiliejų, o Ūdekuose gyvenantys Stanislava ir Jonas Butkai – 50 metų kartu.

    Šeimas pasveikinti atvyko Pakruojo rajono savivaldybės meras Saulius Margis, vicemerė Simona Lipskytė bei Žeimelio seniūnijos seniūnė Eglė Koskutė-Peseckė. Savivaldybė pabrėžė, kad tokie susitikimai – proga viešai padėkoti žmonėms, kurie savo darbu ir laikysena prisidėjo prie bendruomenės stiprinimo.

    Žeimelio poros istorija

    Emilija ir Jonas Bumbliai Žeimelyje gerai pažįstami dėl ilgamečio profesinio ir visuomeninio aktyvumo. Emilija Bumblienė daugiau nei 40 metų dirbo biologijos mokytoja, o vietos žmonės ją sieja ir su tradicijomis – ji laikoma kasmet Žeimelyje vykstančio Jurginų festivalio iniciatore.

    Jonas Bumblys savo kelią siejo su technika ir inžineriniais sprendimais. Pora pasakojo džiaugsmą keliantį šeimos ratą – vaikais, anūkais ir artimųjų bendryste, kuri, jų teigimu, tapo svarbia atrama per skirtingus gyvenimo etapus.

    Šiai sukakčiai papildomo simbolinio svorio suteikė ir valstybinis įvertinimas: Emilija Bumblienė Motinos dienos proga apdovanota ordino Už nuopelnus Lietuvai medaliu. Kandidatūrą šiam apdovanojimui, kaip nurodoma, teikė Pakruojo rajono savivaldybė.

    Auksinių vestuvių minėjimas Ūdekuose

    Ūdekuose aplankyti Stanislava ir Jonas Butkai, pažymėję 50 metų santuokos sukaktį. Susitikimo metu pora dalijosi prisiminimais apie vestuvių dieną ir džiaugėsi, kad dalis tuo pačiu metu susituokusių jų bendraamžių porų taip pat iki šiol gyvena drauge.

    Kalbėta ir apie vietos aktualijas: savivaldybė akcentavo, kad S. ir J. Butkai aktyviai dalyvauja bendruomenės gyvenime, prisideda prie kaimo bendruomeniškumo ir įvairių iniciatyvų. Tokios šeimos, anot sveikintojų, yra gyvas pavyzdys, kaip kasdieniai darbai kuria stipresnį socialinį ryšį.

    Pakruojo rajono savivaldybė pažymi, kad ilgametės santuokos sukaktys – ne tik asmeninė šventė, bet ir proga įvardyti vertybes, kurios svarbios platesnei bendruomenei: atsakomybę, tarpusavio pagarbą ir gebėjimą kartu įveikti pokyčius. Šeimų pagerbimas, savivaldybės teigimu, bus tęsiamas ir ateityje.

  • Prezidento apdovanotos daugiavaikės mamos sulaukė merės padėkos: įvertintos Kapčiamiesčio ir Krosnos šeimos

    Prezidento apdovanotos daugiavaikės mamos sulaukė merės padėkos: įvertintos Kapčiamiesčio ir Krosnos šeimos

    Motinos dienos proga Prezidento Gitano Nausėdos ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliais apdovanotos dvi daugiavaikės mamos sulaukė ir vietos valdžios dėmesio. Jas pasveikino merė Ausma Miškinienė, Socialinės apsaugos ir sveikatos skyriaus vedėja Rima Šukienė bei Kapčiamiesčio ir Krosnos seniūnai.

    Savivaldybė padėkojo Monikai Gylienei ir Irenai Basevičienei už ilgametį darbą šeimoje ir bendruomenėje, pabrėždama, kad toks įvertinimas yra ne tik asmeninė garbė, bet ir aiški žinia apie tėvystės bei motinystės svarbą. Pasak sveikintojų, daugiavaikių šeimų kasdienė atsakomybė dažnai lieka nepastebėta, todėl valstybiniai apdovanojimai įgauna dar didesnę prasmę.

    Šešis vaikus užauginusi Monika Gylienė

    Monika Gylienė gyvena Mėčiūnų kaime, Kapčiamiesčio seniūnijoje, ir užaugino šešis vaikus – Antaną, Astą, Vilmą, Gitaną, Vytą ir Jurgitą. Didelę gyvenimo dalį ji skyrė šeimai, o vaikams, kaip pabrėžiama, stengėsi įdiegti atsakomybę, darbštumą ir pareigos jausmą.

    Šiandien jos vaikai dirba skirtingose srityse – nuo sveikatos priežiūros ir švietimo iki žemės ūkio, dalis yra dirbę valstybės tarnyboje. Šeimai svarbiausia, kad vaikai sukūrė savo šeimas, palaiko artimus ryšius ir nepamiršta gimtųjų namų.

    Irena Basevičienė – aktyvi bendruomenės narė

    Irena Basevičienė iš Vartų kaimo, Krosnos seniūnijos, su vyru užaugino penkis vaikus – Eimantą, Jolitą, Darių, Redą ir Tomą. Ji minima ne tik kaip rūpestinga mama, bet ir kaip žmogus, kuris daug metų įsitraukia į vietos bendruomenės ir parapijos veiklas.

    Pasak savivaldybės atstovų, Irena nuosekliai prisideda prie įvairių iniciatyvų, o savo pavyzdžiu stiprina bendrystę ir savitarpio pagalbą. Užaugę vaikai kuria savarankiškus gyvenimus, o didžiausiu moters džiaugsmu įvardijama artima ir vieninga šeima.

    Valstybinis įvertinimas ir vietos dėmesys

    Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliai Motinos dienos laikotarpiu tradiciškai skiriami už nuopelnus valstybei ir visuomenei, tarp jų – už atsakingą vaikų auklėjimą ir šeimos vertybių puoselėjimą. Tokie apdovanojimai išryškina, kad vaikų auginimas, ypač gausioje šeimoje, yra reikšminga ilgalaikė investicija į visuomenę.

    Apdovanotos mamos pabrėžė besijaučiančios pagerbtos dėl parodyto dėmesio ir šilto bendravimo. Jos džiaugėsi, kad šeimos pasiaukojimas, darnumas ir darbštumas tampa matomu pavyzdžiu platesnei bendruomenei.

  • Prezidentas apdovanojo 60 mamų ir globėjų: tarp pagerbtųjų – ukmergiškė Danutė Butkienė

    2026 metais gegužės 29 dieną Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda ordino Už nuopelnus Lietuvai medaliais apdovanojo 60 mamų, tėčių ir globėjų iš visos šalies. Šie apdovanojimai tradiciškai skiriami už nuoseklų rūpestį vaikais, šeimos vertybių puoselėjimą ir atsakingą globą.

    Tarp pagerbtųjų šiemet buvo ir Ukmergės rajono gyventoja Danutė Butkienė iš Želvos seniūnijos Tolučių kaimo. Penkis vaikus užauginusi moteris įvertinta už atsidavimą motinystei, atsakomybę ir bendruomenei svarbų asmeninį pavyzdį.

    Po apdovanojimo Danutę Butkienę pasveikino ir vietos atstovai: Šešuolių seniūnė Jolanta Lukšienė, laikinai pavadavusi atostogaujantį Želvos seniūną, bei Želvos seniūnijos vyresnioji specialistė Edita Mikalajūnienė. Jų teigimu, toks įvertinimas svarbus ne tik šeimai, bet ir visai vietos bendruomenei.

    Pati D. Butkienė pabrėžia, kad penki vaikai yra didelis džiaugsmas, tačiau kartu ir kasdienis iššūkis dirbantiems tėvams. Pasak jos, šeimos susitelkimas ir artimųjų pagalba buvo esminiai dalykai, leidę išlaikyti tarpusavio ryšį ir įveikti sunkesnius laikotarpius.

    Šeimos gyvenime reikšmingą vaidmenį atliko ir vyresnioji karta: uošviai prisidėjo prie vaikų auginimo, o vaikai nuo mažens mokėsi rūpintis vieni kitais. Šeimos galva Romualdas Butkus dirbo kolūkyje, o Danutė augino vaikus, vėliau dirbo to paties kolūkio vaikų darželyje.

    Įsikūrus Tolučių kaimo bendruomenei, Butkų šeima aktyviai įsitraukė į vietos veiklas, domėjosi kaimo reikalais ir prisidėjo prie iniciatyvų. Anot artimųjų ir kaimynų, tai buvo šeima, kuri prireikus nelikdavo nuošalyje ir skubėdavo padėti kitiems.

    Šiandien Danutė Butkienė džiaugiasi gausia šeima, anūkais ir proanūkiais, o valstybės įvertinimą vadina prasmingu viso gyvenimo darbo ženklu. Tokie apdovanojimai, pasak Prezidentūros, primena, kad kasdienė tėvystė, motinystė ir globa yra vienas svarbiausių visuomenės stiprybės pagrindų.

  • Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medalius gavusios Trakų mamos: kuo jų istorijos įkvepia?

    Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medalius gavusios Trakų mamos: kuo jų istorijos įkvepia?

    Trakų rajone gyvenančias mamas, apdovanotas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliais, birželio 1 dieną pasveikino savivaldybės vicemerė Jolanta Abucevičienė ir administracijos direktorė Dovilė Daudaitė. Apdovanojimus joms įteikė Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda.

    Šiemet ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliais pagerbtos Senųjų Trakų seniūnijos gyventoja Ramutė Karpovičienė ir Aukštadvario seniūnijos gyventoja Marijona Ramaneckienė. Savivaldybė pabrėžė, kad šie įvertinimai skirti už ilgalaikį atsidavimą žmonėms, šeimai ir bendruomenei.

    45 metai pedagogikos ir tarnystės

    Ramutės Karpovičienės kelias, anot sveikintojų, prasidėjo nelengvomis aplinkybėmis, tačiau ją lydėjo atkaklumas ir pašaukimas ugdyti jaunąją kartą. Ji net 45 metus dirbo pedagoginį darbą ir ilgam laikui tapo viena ryškiausių švietimo bendruomenės figūrų Senųjų Trakų krašte.

    Vadovaudama Senųjų Trakų Kęstučio pagrindinei mokyklai, vėliau tapusiai progimnazija, ji prisidėjo prie mokyklos stiprinimo ir bendruomenės telkimo. Šiandien ji džiaugiasi trimis vaikais ir, kaip teigiama, aktyviai dalyvauja auginant šešis vaikaičius, perduodama jiems pilietiškumo ir bendruomeniškumo vertybes.

    Didelė šeima ir vertybių pamoka

    Marijona Ramaneckienė, gyvenanti Aukštadvario seniūnijoje, užaugino keturis vaikus, kurie sukūrė savo šeimas. Ji džiaugiasi 10 vaikaičių ir 2 provaikaičiais, o jos gyvenimo pavyzdžiu įvardijamos stiprybė, kantrybė ir kasdienis rūpestis artimaisiais.

    Savivaldybės atstovai akcentuoja, kad tokie apdovanojimai visuomenei primena ne tik apie asmeninius nuopelnus, bet ir apie tylų, ilgus metus trunkantį darbą šeimoje bei bendruomenėje. Pasveikintos mamos sulaukė padėkos ir palinkėjimų stiprios sveikatos bei artimųjų palaikymo.

    „Tokie įvertinimai liudija, kad nuoseklus darbas dėl kitų ir bendruomenės yra matomas bei vertinamas valstybės mastu“, – sakė savivaldybės atstovės.

  • Valstybinis apdovanojimas už motinystę: Punios daugiavaikė mama pripažinta už nuopelnus šeimai

    Valstybinis apdovanojimas už motinystę: Punios daugiavaikė mama pripažinta už nuopelnus šeimai

    Punios gyventoja Zita Sabaitienė sulaukė valstybinio įvertinimo už nuopelnus motinystei, globai ir rūpybai. Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medalis jai įteiktas už atsakingą vaikų auklėjimą, pasiaukojimą ir bendruomenei svarbų pavyzdį.

    Šį apdovanojimą moteriai įteikė Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda. Alytaus rajono merė Rasa Vitkauskienė, apsilankiusi pas apdovanotąją, pasveikino ją ir padėkojo už šeimos vertybių puoselėjimą.

    „Esate darbščios, pareigingos, atsidavusios šeimai moters ir motinos pavyzdys. Linkiu Jums stiprios sveikatos, energijos, daug džiugių dienų, artimųjų meilės bei dėmesio“, – sakė Alytaus rajono merė Rasa Vitkauskienė.

    Kartu su mere moterį sveikino savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Dalia Burlinskienė ir Punios seniūnė Toma Anušauskaitė. Savivaldybės atstovai pabrėžė, kad tokie įvertinimai primena visuomenei apie ilgalaikį, kasdienį tėvų darbą ir jo reikšmę vaikų ateičiai.

    Zita Sabaitienė užaugino penkis vaikus – tris dukras ir du sūnus. Ji sako apie kiekvieną jų kalbanti su pasididžiavimu, nes vaikai užaugo atsakingi, dirbantys, susikūrę savarankišką gyvenimą ir palaikantys glaudų ryšį su gimtaisiais namais.

    Šeimos susitikimai, anot moters, tebėra dažni: vaikai ir vaikaičiai grįžta į Puniją, o didžiosios metų šventės dažniausiai minimos kartu. Ji skaičiuoja, kad per Velykas ar Kalėdas prie stalo neretai susėda 16 artimiausių šeimos narių.

    „Didelė šeima – džiaugsmas. Kai augo, gal ir buvo sunkiau, bet dabar labai džiaugiuosi. Pilni namai. Vaikai nenuėjo klystkeliais“, – sakė Zita Sabaitienė.

    Moters gyvenime netrūko ir išbandymų: ji anksti liko našlė, kai jauniausias sūnus dar buvo paauglys. Tuomet kasdieniai rūpesčiai ir atsakomybė už šeimą gulė ant jos pečių, o pragyvenimui teko dirbti ir namuose, ir ūkyje.

    Vėliau, Punioje įkūrus vaikų darželį, atsirado galimybė įsidarbinti, o dalį gyvenimo ji skyrė darbui Punios seniūnijoje. Pasak Zitos Sabaitienės, motinystė reikalavo daug fizinės ištvermės, o buities darbai, ypač skalbimas rankomis, paliko pėdsakų sveikatai.

    Šiandien, vaikams užaugus, ji daugiau dėmesio skiria sau ir kasdieniams pomėgiams: skaito, važinėja dviračiu, dalyvauja renginiuose, bendrauja su kaimynais. Vasarą laiko pareikalauja ir sodyba – tvarkinga aplinka, gėlės bei prižiūrėti augalai liudija šeimininkės kruopštumą ir prisirišimą prie namų.

    Valstybiniai apdovanojimai už nuopelnus motinystei Lietuvoje tradiciškai skiriami siekiant pagerbti tėvus ir globėjus, ilgus metus atsakingai auginančius vaikus ir prisidedančius prie visuomenės gerovės. Šiemet tokiu pačiu ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliu apdovanota ir Daugų seniūnijos gyventoja Ona Lesniauskienė, užauginusi dešimt vaikų.