Tag: GLP-1

  • „Hims & Hers“ akcijos smigo 15 proc.: milžiniškas nuostolis ir audra dėl GLP-1 vaistų

    „Hims & Hers“ akcijos smigo 15 proc.: milžiniškas nuostolis ir audra dėl GLP-1 vaistų

    Nuotolinių sveikatos paslaugų bendrovės „Hims & Hers“ akcijos antradienį išankstinėje prekyboje krito apie 15 proc. Investuotojus nuvylė paskelbti pirmojo ketvirčio rezultatai ir atsargesnės prognozės artimiausiam laikotarpiui.

    Įmonė pranešė patyrusi 92 mln. JAV dolerių grynąjį nuostolį, kuris, pagal įprastą pastarųjų metų kursą, siekia apie 85 mln. eurų. Tuo metu pajamos augo 4 proc. iki 608 mln. JAV dolerių, arba maždaug 560 mln. eurų.

    Koreguotas EBITDA rodiklis siekė 44 mln. JAV dolerių, arba apie 41 mln. eurų, kai prieš metus buvo 91 mln. JAV dolerių, arba apie 84 mln. eurų. Vidutinės mėnesio pajamos vienam prenumeratoriui mažėjo iki 80 JAV dolerių, tai yra apie 74 eurų.

    „Citi“ analitikai bendrovės prognozę apibūdino kaip mišrią ir atkreipė dėmesį, kad antrojo ketvirčio kryptis yra žemiau jų lūkesčių. Jie taip pat pabrėžė, kad pirmasis ketvirtis įmonei tampa pereinamuoju laikotarpiu.

    Pereinamasis laikotarpis po GLP-1

    Didelė dalis rinkos jautrumo „Hims & Hers“ rezultatams siejama su sparčiai augusia svorio mažinimo vaistų paklausa. Pastaraisiais metais būtent GLP-1 kategorijos produktai tapo vienu reikšmingiausių telemedicinos platformų augimo variklių.

    Vis dėlto bendrovė mažina priklausomybę nuo vadinamųjų kompensuojamų, arba pagal individualų receptą gaminamų, GLP-1 versijų. Tokie produktai buvo aktyviai siūlomi tuo metu, kai rinkoje trūko patentuotų vaistų, tačiau praktika susilaukė didesnio reguliuotojų ir patentų turėtojų dėmesio.

    Sandoris su „Novo Nordisk“

    Kovo mėnesį „Hims & Hers“ pasiekė susitarimą su „Novo Nordisk“, pagal kurį platformoje pradėta siūlyti patentuotas GLP-1 vaistas „Wegovy“. Tuo pačiu bendrovė įsipareigojo nebereklamuoti pigesnių kopijų, kurios buvo parduodamos kaip kompensuojami preparatai.

    „Hims & Hers“ susidūrė su kritika dėl to, kaip buvo išnaudojama reguliacinė išimtis, leidžianti vaistą gaminti kitiems rinkos dalyviams, jei jis yra deficite. Nors vėliau trūkumas buvo išspręstas, ginčai dėl siūlymų tęstinumo ir reklamos praktikų toliau veikė investuotojų pasitikėjimą.

    „Tokie veiksmai kelia reikšmingą riziką pacientų saugumui“, – teigiama „Novo Nordisk“ anksčiau viešintame pareiškime apie kompensuojamų kopijų platinimą.

    Ką rodo prognozės

    „Hims & Hers“ tikisi, kad antrojo ketvirčio pajamos sieks nuo 680 mln. iki 700 mln. JAV dolerių, tai yra maždaug 630–650 mln. eurų. Metų pajamų gairės siekia iki 3 mlrd. JAV dolerių, arba apie 2,8 mlrd. eurų.

    Bendrovė taip pat prognozuoja koreguotą EBITDA iki 55 mln. JAV dolerių antrąjį ketvirtį, arba apie 51 mln. eurų, ir iki 350 mln. JAV dolerių per metus, arba apie 320 mln. eurų. Rinka tokius skaičius vertina per augimo kainą ir teisinės bei reputacinės rizikos prizmę.

    Analitikų vertinimu, svarbiausias klausimas išlieka, ar „Hims & Hers“ pavyks stabiliai auginti prenumeratorių bazę ir pajamas, kartu pereinant prie aiškesnės, mažiau ginčytinos GLP-1 pasiūlos struktūros. Telemedicinos sektoriuje vis daugiau dėmesio skiriama ne tik plėtrai, bet ir tvariam pelningumui bei atitikties standartams.

  • Lieknėjimo vaistų bumas kelia burbulą: „Novo Nordisk“ ir „Eli Lilly“ sėkmė gali atsisukti prieš sektorių

    Lieknėjimo vaistų bumas kelia burbulą: „Novo Nordisk“ ir „Eli Lilly“ sėkmė gali atsisukti prieš sektorių

    Staigiai auganti lieknėjimo ir diabeto vaistų paklausa didina farmacijos sektoriaus pelningumą, tačiau kartu formuoja pavojingą koncentraciją, kuri primena burbulą. Tokią riziką naujausioje analizėje išskyrė konsultacijų bendrovė „Deloitte“, vertinusi didžiausių pasaulio farmacijos įmonių tyrimų ir plėtros grąžą.

    Ataskaitoje teigiama, kad didžiųjų bendrovių investicijų į vaistų kūrimą grąža gerėja trečius metus iš eilės ir siekia apie 7 proc. Vis dėlto šį rodiklį beveik visiškai išpučia keli itin didelį potencialą turintys vaistai, priklausantys GLP-1 klasei, plačiai naudojami svorio mažinimui ir 2 tipo cukrinio diabeto kontrolei.

    Kas slepiasi po skaičiais?

    „Deloitte“ skaičiuoja, kad su nutukimu ir diabetu susiję preparatai sudaro apie 38 proc. visų prognozuojamų komercinių įplaukų iš 2025 metais vėlyvosios stadijos vaistų kūrimo projektų. Tai reiškia, kad viena terapinė kryptis tampa dominuojančia, o kitų sričių proveržiai lieka šešėlyje.

    Ataskaita pabrėžia, jog iš analizės „išėmus“ GLP-1 ir giminingus projektus, sektoriaus grąžos rodiklis kristų iki maždaug 2,9 proc. Tai rodo, kad bendras paveikslas gali klaidinti: daliai bendrovių augimą generuoja ne platus inovacijų portfelis, o keli itin sėkmingi produktai.

    Onkologiją aplenkė nutukimo gydymas

    Reikšmingas lūžis fiksuojamas ir vaistų kūrimo krypties vertėje: pirmą kartą per 16 metų onkologiją, kaip didžiausią vėlyvosios stadijos portfelio vertės šaltinį, aplenkė nutukimo gydymo preparatai. Skaičiuojama, kad nutukimo vaistai sudaro apie 25 proc. prognozuojamų pardavimų, o onkologijos dalis sumažėjo iki maždaug 20 proc.

    Dar 2022 metais nutukimo kryptis sudarė tik apie 1 proc. prognozuojamos vėlyvosios stadijos projektų vertės. Toks šuolis per trumpą laiką išryškina ne tik rinkos paklausą, bet ir tai, kaip greitai kapitalas ir moksliniai prioritetai persigrupuoja paskui vieną itin pelningą segmentą.

    Didžiausia grėsmė – koncentracijos rizika

    „Deloitte“ vertinimu, riziką didina tai, kad didžioji dalis būsimo pardavimų piko prognozių sutelpa į nedidelį projektų skaičių. Ataskaitoje nurodoma, kad 54 itin didelio masto indikacijos, sudarančios tik apie 9 proc. vėlyvosios stadijos projektų, gali sugeneruoti maždaug 70 proc. visų rizikos atžvilgiu pakoreguotų pardavimų piko.

    Tokia struktūra reiškia didesnį jautrumą terapinės srities sukrėtimams: pakanka nepalankių klinikinių duomenų, saugumo signalų, kainodaros ribojimų ar konkurentų proveržio, kad dalies bendrovių finansinės prognozės būtų perrašytos. Tai ypač aktualu rinkoje, kurioje keli lyderiai, tarp jų „Novo Nordisk“ ir „Eli Lilly“, diktuoja tempą, o kiti skuba vytis.

    „Tai burbulas, nes per daug kas sutelkta vienoje vietoje“, – sakė „Deloitte“ gyvybės mokslų ir sveikatos priežiūros partneris Hanno Ronte.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad pacientams šie vaistai greičiausiai nedings, tačiau rinka artėja prie etapo, kai konkurencija aštrėja, o klausimų dėl ilgalaikio poveikio ir tvarios kompensavimo politikos daugėja. Greta svorio mažinimo, mokslininkai toliau tiria galimą GLP-1 preparatų naudą širdies ir kraujagyslių rizikos mažinimui, miego apnėjos gydymui bei galimą poveikį uždegimui ir kai kurioms priklausomybėms, tačiau dalis hipotezių dar neturi galutinio klinikinio patvirtinimo.

    „Deloitte“ išvada paprasta: trumpuoju laikotarpiu lieknėjimo vaistų bumas kelia sektoriaus rodiklius, bet ilgainiui gali padidinti pažeidžiamumą. Bendrovėms tai signalas, kad vien tik dvigubinti statymus toje pačioje srityje gali būti rizikinga, jei paraleliai nebus ieškoma kitos didelės mokslinės bangos.

  • Netikėtas „Ozempic“ efektas: tyrėjai sako, kad lieknėjimo vaistai gali veikti Alzheimerio baltymus

    Netikėtas „Ozempic“ efektas: tyrėjai sako, kad lieknėjimo vaistai gali veikti Alzheimerio baltymus

    Didelio masto mokslinėje apžvalgoje vertinta, ar vadinamieji GLP-1 receptorių agonistai, plačiai naudojami 2 tipo diabetui ir svorio mažinimui, gali paveikti Alzheimerio ligai būdingus baltymų sankaupas smegenyse. Tyrėjai iš Anglia Ruskin universiteto analizavo 30 publikuotų darbų, daugiausia atliktų su ląstelių kultūromis ir laboratoriniais gyvūnais.

    Apžvalgoje daugiausia dėmesio skirta dviem Alzheimerio ligai siejamiems procesams: amiloido beta plokštelėms ir tau baltymo raizginiams. Iš nagrinėtų ikiklinikinių tyrimų 22 fiksavo mažesnį amiloido beta sankaupų susidarymą, o 19 – mažesnį tau baltymo patologinių darinių kiekį, tačiau rezultatų stiprumas priklausė nuo konkrečios veikliosios medžiagos ir tyrimo modelio.

    Kas yra GLP-1 vaistai

    GLP-1 receptorių agonistai veikia imituodami žarnyno hormoną, kuris padeda reguliuoti apetitą, sulėtina skrandžio išsituštinimą ir skatina insulino išsiskyrimą, kai padidėja gliukozės kiekis kraujyje. Dėl šio poveikio jie tapo vienais svarbiausių pastarųjų metų vaistų, gydant nutukimą ir 2 tipo diabetą, o kartu vis dažniau tiriami ir dėl galimos naudos kitoms būklėms.

    Apžvalgoje vertintos keturios veikliosios medžiagos: semagliutidas, liragliutidas, eksenatidas ir dulagliutidas, kuriomis paremti skirtingi rinkoje esantys preparatai. Tyrėjų vertinimu, nuosekliausi signalai dėl abiejų baltymų mažėjimo dažniau fiksuoti tiriant liragliutidą, o eksenatido poveikis daugelyje darbų buvo silpnesnis, nors kai kur taip pat matytas teigiamas ryšys.

    Ką rodo žmonių tyrimai

    Nors ikiklinikiniai rezultatai atrodo viltingi, įrodymai iš žmonių tyrimų kol kas riboti. Apžvalgoje paminėti du nedideli klinikiniai tyrimai, kuriuose rezultatai buvo nevienareikšmiai: viename stebėtas palankesnis smegenų ląstelių medžiagų apykaitos išsaugojimas, kitame – tam tikri pokyčiai su amiloido beta susijusiuose žymenyse.

    Vis dėlto abiejuose nedideliuose tyrimuose nebuvo aiškaus patvirtinimo, kad šios grupės vaistai reikšmingai mažina amiloido beta kaupimąsi pačiose smegenyse ar patikimai lėtina kognityvinį blogėjimą. Dėl to mokslininkai pabrėžia, kad apie demencijos rizikos mažinimą ar Alzheimerio prevenciją kalbėti dar per anksti.

    Kodėl ryšys apskritai svarstomas

    Mokslininkai aiškina, kad galimi mechanizmai siejami su uždegimo mažinimu, geresniu insulino signalų perdavimu smegenyse ir fermentų, dalyvaujančių amiloido beta gamyboje, veiklos pokyčiais. Šie keliai domina todėl, kad lėtinis uždegimas ir metaboliniai sutrikimai yra dažnai minimi kaip veiksniai, galintys prisidėti prie neurodegeneracinių procesų.

    Be to, nutukimas ir 2 tipo diabetas patys siejami su didesne demencijos rizika, todėl dalis galimo teigiamo efekto, jei jis pasitvirtintų, galėtų būti netiesioginis. Kitaip tariant, geresnė medžiagų apykaitos kontrolė, mažesnis kūno svoris ir geresni širdies bei kraujagyslių rodikliai teoriškai gali mažinti ir ilgalaikę smegenų pažaidos tikimybę.

    „Ši apžvalga yra viena iš išsamiausių, nagrinėjančių, kaip GLP-1 vaistai gali veikti Alzheimerio ligos mechanizmus, įskaitant uždegimo mažinimą ir insulino signalų gerinimą smegenyse“, – sakė fiziologas Simonas Corkas.

    Tyrėjai pabrėžia, kad dabar labiausiai trūksta didesnių, ankstyvos stadijos klinikinių tyrimų, kurie leistų patikimai įvertinti, ar ikiklinikiniai signalai virsta realia nauda žmonėms. Iki tol GLP-1 vaistai išlieka perspektyvia kryptimi mokslui, tačiau ne pagrindu keisti Alzheimerio prevencijos ar gydymo praktiką.