Staigiai auganti lieknėjimo ir diabeto vaistų paklausa didina farmacijos sektoriaus pelningumą, tačiau kartu formuoja pavojingą koncentraciją, kuri primena burbulą. Tokią riziką naujausioje analizėje išskyrė konsultacijų bendrovė „Deloitte“, vertinusi didžiausių pasaulio farmacijos įmonių tyrimų ir plėtros grąžą.
Ataskaitoje teigiama, kad didžiųjų bendrovių investicijų į vaistų kūrimą grąža gerėja trečius metus iš eilės ir siekia apie 7 proc. Vis dėlto šį rodiklį beveik visiškai išpučia keli itin didelį potencialą turintys vaistai, priklausantys GLP-1 klasei, plačiai naudojami svorio mažinimui ir 2 tipo cukrinio diabeto kontrolei.
Kas slepiasi po skaičiais?
„Deloitte“ skaičiuoja, kad su nutukimu ir diabetu susiję preparatai sudaro apie 38 proc. visų prognozuojamų komercinių įplaukų iš 2025 metais vėlyvosios stadijos vaistų kūrimo projektų. Tai reiškia, kad viena terapinė kryptis tampa dominuojančia, o kitų sričių proveržiai lieka šešėlyje.
Ataskaita pabrėžia, jog iš analizės „išėmus“ GLP-1 ir giminingus projektus, sektoriaus grąžos rodiklis kristų iki maždaug 2,9 proc. Tai rodo, kad bendras paveikslas gali klaidinti: daliai bendrovių augimą generuoja ne platus inovacijų portfelis, o keli itin sėkmingi produktai.
Onkologiją aplenkė nutukimo gydymas
Reikšmingas lūžis fiksuojamas ir vaistų kūrimo krypties vertėje: pirmą kartą per 16 metų onkologiją, kaip didžiausią vėlyvosios stadijos portfelio vertės šaltinį, aplenkė nutukimo gydymo preparatai. Skaičiuojama, kad nutukimo vaistai sudaro apie 25 proc. prognozuojamų pardavimų, o onkologijos dalis sumažėjo iki maždaug 20 proc.
Dar 2022 metais nutukimo kryptis sudarė tik apie 1 proc. prognozuojamos vėlyvosios stadijos projektų vertės. Toks šuolis per trumpą laiką išryškina ne tik rinkos paklausą, bet ir tai, kaip greitai kapitalas ir moksliniai prioritetai persigrupuoja paskui vieną itin pelningą segmentą.
Didžiausia grėsmė – koncentracijos rizika
„Deloitte“ vertinimu, riziką didina tai, kad didžioji dalis būsimo pardavimų piko prognozių sutelpa į nedidelį projektų skaičių. Ataskaitoje nurodoma, kad 54 itin didelio masto indikacijos, sudarančios tik apie 9 proc. vėlyvosios stadijos projektų, gali sugeneruoti maždaug 70 proc. visų rizikos atžvilgiu pakoreguotų pardavimų piko.
Tokia struktūra reiškia didesnį jautrumą terapinės srities sukrėtimams: pakanka nepalankių klinikinių duomenų, saugumo signalų, kainodaros ribojimų ar konkurentų proveržio, kad dalies bendrovių finansinės prognozės būtų perrašytos. Tai ypač aktualu rinkoje, kurioje keli lyderiai, tarp jų „Novo Nordisk“ ir „Eli Lilly“, diktuoja tempą, o kiti skuba vytis.
„Tai burbulas, nes per daug kas sutelkta vienoje vietoje“, – sakė „Deloitte“ gyvybės mokslų ir sveikatos priežiūros partneris Hanno Ronte.
Ekspertai atkreipia dėmesį, kad pacientams šie vaistai greičiausiai nedings, tačiau rinka artėja prie etapo, kai konkurencija aštrėja, o klausimų dėl ilgalaikio poveikio ir tvarios kompensavimo politikos daugėja. Greta svorio mažinimo, mokslininkai toliau tiria galimą GLP-1 preparatų naudą širdies ir kraujagyslių rizikos mažinimui, miego apnėjos gydymui bei galimą poveikį uždegimui ir kai kurioms priklausomybėms, tačiau dalis hipotezių dar neturi galutinio klinikinio patvirtinimo.
„Deloitte“ išvada paprasta: trumpuoju laikotarpiu lieknėjimo vaistų bumas kelia sektoriaus rodiklius, bet ilgainiui gali padidinti pažeidžiamumą. Bendrovėms tai signalas, kad vien tik dvigubinti statymus toje pačioje srityje gali būti rizikinga, jei paraleliai nebus ieškoma kitos didelės mokslinės bangos.
