Tag: GLP-1

  • Tyrimas: inulino skaidulų papildas per 6 savaites sumažino kelio artrito skausmą

    Kasdien vartojamas prebiotinių skaidulų papildas per šešias savaites sumažino kelio sąnario osteoartrito skausmą ir sustiprino rankų suėmimo jėgą. Toks poveikis išryškėjo klinikiniame tyrime, kuriame lygintas skaidulų papildas ir kineziterapijos pratimų programa.

    Tyrimą atliko Notingamo universiteto mokslininkai, o jo rezultatus apžvelgia „ZME Science“. Nors abiem priemonėmis pavyko sumažinti skausmą, jų nauda pasireiškė skirtingais aspektais – tai leidžia svarstyti apie žarnyno ir sąnarių ryšį.

    Kelio osteoartritas vystosi palaipsniui yrant kremzlei ir kitiems sąnario audiniams. Dėl to žmonės dažnai jaučia nuolatinį skausmą, sustingimą, patinimą, sunkiau vaikšto ar lipa laiptais, o fizinis aktyvumas tampa sudėtingesnis.

    Mokslininkai vis daugiau dėmesio skiria ne tik pačiam sąnariui, bet ir nervų sistemai bei uždegimą galintiems veikti procesams. Viena iš krypčių – žarnyno mikrobioma, nes žarnyne gyvenantys mikroorganizmai dalyvauja uždegimo reguliavime ir gali turėti įtakos skausmo suvokimui.

    Ką ir kaip tikrino tyrėjai

    Atsitiktinių imčių kontroliuojamas tyrimas INSPIRE apėmė 136 suaugusiuosius, sergančius kelio osteoartritu, iš kurių 117 baigė šešių savaičių programą. Vidutinis dalyvių amžius siekė apie 68 metus, 58 proc. sudarė moterys.

    Dalyviai buvo suskirstyti į keturias grupes: vieni kasdien vartojo po 20 gramų inulino, kiti laikėsi skaitmeniniu būdu palaikomos kineziterapijos pratimų programos, treti taikė abu metodus, o ketvirti gavo placebą (maltodekstriną).

    Inulinas – natūraliai maiste randama skaidula (pavyzdžiui, cikorijų šaknyse, topinambuose, svogūnuose, česnakuose). Ji plonajame žarnyne beveik nesuvirškinama, o storojoje žarnoje fermentuojama bakterijų, kurios gamina trumpos grandinės riebalų rūgštis, tarp jų – sviesto rūgštį (butiratą).

    Per šešias savaites vertintas kelio skausmas, jautrumas skausmingam spaudimui, rankų suėmimo jėga ir fizinis pajėgumas (pavyzdžiui, atsistojimo, ėjimo ir atsisėdimo testai). Taip pat tirti biologiniai rodikliai, tarp jų – trumpos grandinės riebalų rūgštys ir žarnyne gaminamas hormonas GLP-1.

    Skaidulos ir kineziterapija veikė skirtingai

    Tiek inulinas, tiek kineziterapija statistiškai reikšmingai sumažino kelio skausmą, palyginti su placebu. Tyrimo duomenimis, skausmo sumažėjimas 10 balų skalėje siejosi su 1,11 balo pokyčiu vartojant inuliną ir 1,55 balo pokyčiu taikant kineziterapiją, tačiau tyrimas neįrodė, kad kuri nors priemonė yra pranašesnė.

    Vis dėlto išryškėjo skirtumų: inulinas, lyginant su placebu, siejosi su vidutiniškai 4,62 kilogramo didesne rankų suėmimo jėga ir mažesniu jautrumu spaudimui bei kartojamiems skausmingiems dirgikliams. Tokios naudos vien kineziterapijos grupėje nebuvo stebėta.

    Kineziterapija tuo metu pagerino funkcinius rodiklius – dalyviai geriau atliko testus, kurie vertino, kaip greitai jie gali atsistoti, paeiti ir atsisėsti, taip pat kiek kartų per 30 sekundžių gali atsistoti nuo kėdės. Inulino grupėje tokio pagerėjimo nefiksuota.

    Abi priemones derinę dalyviai taip pat patyrė skausmo sumažėjimą, tačiau tyrėjai negalėjo patikimai nustatyti, ar derinys suteikia papildomos naudos, palyginti su kiekvienu metodu atskirai.

    Užuominos apie žarnyno hormonų vaidmenį

    Inulino grupėje nustatyti didesni butirato ir GLP-1 kiekiai. GLP-1 – žarnyne gaminamas hormonas, žinomas dėl savo vaidmens reguliuojant cukraus kiekį kraujyje ir apetitą; jo kelią veikia ir kai kurie diabeto bei svorio mažinimo vaistai, tačiau inulinas nėra GLP-1 vaistas.

    Tyrėjai pastebėjo sąsają tarp didesnio GLP-1 kiekio ir geresnės suėmimo jėgos. Tai gali rodyti galimą „žarnyno–raumenų–skausmo“ ašį, tačiau pats tyrimas neįrodo priežastinio ryšio ir nenurodo tikslaus mechanizmo.

    Ką svarbu įvertinti prieš darant išvadas

    Nors rezultatai žada, tyrimas buvo palyginti nedidelis ir truko tik šešias savaites. Kol kas neaišku, ar pagerėjimas išlieka ilgiau, kuriems pacientams jis ryškiausias ir kaip tiksliai žarnyno mikrobiomos pokyčiai veikia skausmą bei raumenų funkciją.

    Inulinas apskritai buvo gerai toleruojamas, tačiau 23 iš 50 dalyvių, vartojusių inuliną (arba dalyvavusių grupėse su inulinu), pranešė apie nedidelius virškinimo sutrikimus, tokius kaip pilvo pūtimas ar dujos. Nė vienas dalyvis dėl to iš tyrimo nepasitraukė.

    Pastebėtas ir skirtingas dalyvavimo tęstinumas: grupėse be kineziterapijos iš tyrimo pasitraukė 3,6 proc. dalyvių, o grupėse su kineziterapija – 21 proc. Dėl skirtingų pasitraukimo rodiklių tyrėjai keitė dalyvių paskirstymo tvarką, o tai didina rezultatų neapibrėžtumą.

    Tyrimo autoriai pabrėžia, kad reikalingi didesni ir ilgesnės trukmės tyrimai, kurie patvirtintų naudą ir padėtų įvertinti, ar būtent butirato ir GLP-1 pokyčiai lemia stebėtus rezultatus. Tyrimas publikuotas žurnale „Nutrients“.

  • Dietologai įvardijo geriausius pusryčius vartojantiems GLP-1 vaistus: avokado skrebutis su kiaušiniu

    Pradėjus vartoti GLP-1 grupės vaistus, tokius kaip semagliutidas ar tirzepatidas, apetitas neretai sumažėja taip, kad įprasta pusryčių porcija atrodo per didelė. Dėl to, pasak dietologų, ypač svarbu rinktis maistingą maistą – kad kiekvienas kąsnis suteiktų kuo daugiau naudos.

    JAV leidinys „EatingWell“ rašo, kad vienas patogiausių pasirinkimų tokiais atvejais yra avokado skrebutis su kiaušiniu. Tai greitai paruošiami pusryčiai, kurie sujungia baltymus, skaidulas, angliavandenius ir nesočiuosius riebalus nedidelėje, lengviau suvalgomoje porcijoje.

    GLP-1 vaistai mažina norą valgyti – tyrimai rodo, kad dalis žmonių, pradėję vartoti šiuos preparatus, per valgymus gali suvalgyti maždaug perpus mažiau nei anksčiau. Tai padeda mažinti svorį, tačiau kartu didina riziką nesurinkti pakankamai baltymų, skaidulų ir kitų svarbių maistinių medžiagų.

    Tokie pusryčiai gali būti naudingi tiek svorio kontrolei, tiek 2 tipo cukrinio diabeto valdymui, tačiau kai kuriems žmonėms receptą tenka koreguoti. Pavyzdžiui, esant stipriam pykinimui ar greitam sotumui, riebesnis avokado kiekis gali netikti, o sergant lėtine inkstų liga svarbus kalio ir baltymų kiekio derinimas.

    Kodėl šie pusryčiai tinka vartojant GLP-1?

    Dietologai pabrėžia, kad avokado skrebutis su kiaušiniu „sutalpina“ daug maistinių medžiagų į nedidelę porciją. Tai svarbu žmonėms, kurie vartodami GLP-1 greičiau pasijunta sotūs ir tiesiog fiziškai suvalgo mažiau.

    Dar viena priežastis – baltymų poreikis. Svorio kritimas paprastai reiškia, kad mažėja ne tik riebalinė masė, bet ir dalis liesos kūno masės, įskaitant raumenis. Kai suvartojama mažiau maisto, baltymų kiekis racione taip pat gali sumažėti, todėl baltymingi produktai pusryčiuose tampa ypač svarbūs.

    Teigiama, kad viename kiaušinyje yra apie 7 gramai baltymų, o pats produktas dažnai gerai toleruojamas net ir tuomet, kai apetitas prastas. Vis dėlto vieno kiaušinio daugeliui gali nepakakti – jei savijauta leidžia, siūloma pridėti antrą kiaušinį arba prie pusryčių derinti graikiško tipo jogurtą.

    Skaidulos, sotumas ir virškinimas

    Vartojant GLP-1 vaistus vienas dažniau minimų nepageidaujamų poveikių yra vidurių užkietėjimas. Straipsnyje nurodoma, kad priklausomai nuo preparato jis pasireiškia maždaug 11–24 proc. vartotojų.

    Kai valgoma mažiau, dažnai sumažėja ir skaidulų kiekis mityboje. Šiuo atveju skaidulų suteikia tiek pilno grūdo duona, tiek avokadas, todėl dieną galima pradėti nuo „virškinimui draugiškesnio“ pasirinkimo.

    Be to, renkantis daug skaidulų turinčią pilno grūdo duoną, gliukozė į kraują patenka tolygiau. Tai siejama su stabilesne energija, o kartu dera su tuo, kad GLP-1 vaistai padeda reguliuoti gliukozės apykaitą.

    Kam gali reikėti koreguoti receptą?

    Nors toks pasirinkimas tinka daugeliui suaugusiųjų, kai kuriais atvejais rekomenduojama keisti ingredientus. Turintiems kiaušinių alergiją vietoje kiaušinio siūloma rinktis varškės tipo produktus arba, pavyzdžiui, kelias rūkytos lašišos riekeles, kad išliktų baltymų dalis.

    Sergant celiakija ar turint jautrumą gliutenui siūloma rinktis tvirtą duoną be gliuteno ir atkreipti dėmesį į skaidulų kiekį. O jei vargina rėmuo, gali būti naudinga atsisakyti aštrių priedų, kurie daliai žmonių provokuoja simptomus.

    Autoriai taip pat pabrėžia, kad mityba vartojant GLP-1 neturėtų apsiriboti vien pusryčiais: svarbu baltymus paskirstyti per visą dieną, nepamiršti skysčių ir skaidulinių augalinių produktų. Dar vienas dažnai minimas įprotis – jėgos pratimai, kurie gali padėti išsaugoti raumenų masę svorio mažėjimo metu.

  • Metate GLP-1 vaistus? Tyrimas parodė, kas padeda sumažinti jojo efektą po gydymo pabaigos

    GLP-1 grupės vaistai, tokie kaip semagliutidas ir liragliutidas, veikia alkio ir sotumo reguliavimo mechanizmus. Jie gali mažinti apetitą, didinti sotumo jausmą po valgio ir padėti sumažinti suvartojamo maisto kiekį, todėl naudojami 2 tipo diabetui ir nutukimui gydyti.

    Didžiausias iššūkis dažnai iškyla baigus vartojimą. Silpnėjant poveikiui apetitui, alkis gali sugrįžti, o laikytis mažesnių porcijų ir naujų įpročių tampa sunkiau, todėl daliai žmonių svoris ima augti.

    Vis dėlto tai nereiškia, kad kiekvienas žmogus neišvengiamai susigrąžins visus prarastus kilogramus. Riziką lemia individualūs veiksniai, mitybos įpročiai, fizinis aktyvumas, miegas, stresas ir tai, ar po gydymo išlieka nuoseklus specialistų palaikymas.

    Kas nutinka nutraukus gydymą?

    Po vaistų nutraukimo daliai pacientų grįžta didesnis alkis ir dažnesnis potraukis kaloringesniam maistui. Tokiu laikotarpiu ypač svarbūs konkretūs kasdieniai sprendimai, nes vien motyvacija ne visada kompensuoja pasikeitusius fiziologinius signalus.

    Nutukimas medicinoje vertinamas kaip lėtinė liga, todėl kai kuriems pacientams gali būti reikalingas ilgalaikis gydymas. Sprendimas baigti farmakoterapiją turėtų būti priimamas įvertinus naudą, riziką, toleravimą ir paciento situaciją, kartu numatant aiškų tolimesnį planą.

    Tyrimas: trys skirtingos strategijos

    Nedidelėje studijoje dalyvavo 39 suaugusieji, kurie, vartodami GLP-1 vaistus, jau buvo sumažinę svorį. Pasibaigus farmakoterapijai jie atsitiktinai suskirstyti į tris grupes, o stebėjimas truko keturis mėnesius.

    Mokslininkai vertino, ar papildomas palaikymas po gydymo pabaigos gali sumažinti svorio ataugimą, palyginti su įprasta priežiūra. Buvo lyginamas palaikymas per įpročių sekimo programėlę, paruošti patiekalai ir standartinė priežiūra be papildomų priemonių.

    Po keturių mėnesių įprastos priežiūros grupėje vidutinis kūno masės padidėjimas siekė 10,75 proc. Tuo metu grupėje, kuri naudojosi programėle, vidutinis prieaugis buvo 3,60 proc., o gaunant paruoštus patiekalus 3,58 proc.

    Rezultatai rodo, kad abiejose papildomą pagalbą gavusiose grupėse svoris didėjo maždaug tris kartus mažiau nei įprastos priežiūros grupėje. Skirtumai tarp programėlės ir paruoštų patiekalų pagal svorį buvo minimalūs, todėl vienos strategijos išskirti kaip aiškiai pranašesnės nepavyko.

    Ką tai reiškia pacientams?

    Tyrime taip pat vertinta mitybos kokybė, savijautos įsivertinimas, rekomendacijų laikymasis ir pasitenkinimas suteiktu palaikymu. Ryškiausias skirtumas tarp grupių matytas būtent kūno masės pokyčiuose.

    Praktinė žinutė paprasta: laikotarpį po gydymo pabaigos verta planuoti iš anksto. Vieniems labiau tinka nuolatinis įpročių sekimas ir grįžtamasis ryšys, kitiems aiškus valgymų planas, dietologo konsultacijos ar iš anksto paruoštas maistas.

    Svarbu ir tai, kad GLP-1 vaistų negalima savarankiškai nutraukti ar keisti dozės. Jei svarstote apie gydymo pabaigą, sprendimą reikėtų aptarti su gydytoju, susitarti dėl svorio stebėjimo ir pagalbos plano, kad jojo efektas būtų kuo mažesnis.

  • Lieknėjimo vaistai GLP-1 turi netikėtą šalutinį poveikį: žmonės mini plaukus ir nagus

    GLP-1 grupės vaistai, plačiai naudojami 2 tipo diabetui gydyti ir kūno svoriui mažinti, daugeliui padeda efektyviai kontroliuoti apetitą. Vis dėlto pastarojo meto duomenys kelia papildomų klausimų dėl rečiau aptariamų nepageidaujamų reiškinių, susijusių su plaukais ir nagais.

    Naujuose stebėjimuose dalis žmonių, vartojusių tokias veikliąsias medžiagas kaip semagliutidas, nurodė pastebėję nagų sluoksniavimąsi ar atsiskyrimą, taip pat pakitusią jų spalvą. Kiti dalyviai minėjo neįprastą plaukų slinkimą, kartais lydimą galvos odos sudirgimo.

    Tyrimuose aprašomas ryšys dar nereiškia, kad būtent vaistai tiesiogiai sukelia šiuos pokyčius. Mokslininkai pabrėžia, kad dalis dalyvių nagų problemų turėjo ir iki gydymo, o patys rezultatai dažnai remiasi žmonių savarankiškai pateiktais simptomų aprašymais.

    Viena iš labiausiai tikėtinų hipotezių sieja šiuos pokyčius su staigiu svorio kritimu ir organizmo patiriamu stresu, kai per trumpą laiką sumažėja kalorijų suvartojimas. Tokiais atvejais gali pritrūkti baltymų, geležies, cinko ar kitų medžiagų, svarbių normaliai plaukų ir nagų būklei.

    Gydytojai atkreipia dėmesį, kad staigus plaukų slinkimas gali būti laikinas ir susijęs su fiziologiniu atsaku į pokyčius, o ne su negrįžtamu pažeidimu. Vis dėlto stiprėjantys simptomai, nagų atsiskyrimas, skausmas ar infekcijos požymiai yra signalas neatidėliojant pasitarti su sveikatos priežiūros specialistu.

    Specialistai ragina savarankiškai nenutraukti GLP-1 vaistų ir nekeisti dozės, net jei atsiranda nerimą keliančių pokyčių. Saugiausia išeitis yra aptarti situaciją su gydytoju, įvertinti bendrą sveikatos būklę, mitybą, tyrimų rezultatus ir, jei reikia, koreguoti gydymo planą.

  • Diabeto gydymas gali pasikeisti: GLP-1 tabletė be injekcijų davė netikėtą rezultatą

    Diabeto gydymas ateityje gali pasipildyti dar viena alternatyva – kartą per dieną geriamu vaistu, kuris veikia panašiai kaip GLP-1 grupės preparatai. Žurnale Nature Medicine paskelbto klinikinio tyrimo duomenys parodė, kad tiriamoji medžiaga orforgli­pronas padėjo reikšmingai sumažinti cukraus rodiklius kraujyje.

    Tyrime dalyvavo 284 suaugusieji, sergantys 2 tipo cukriniu diabetu, kurie iki tol ligą kontroliavo gyvenimo būdo priemonėmis, be gliukozę mažinančių vaistų. Dalyviai buvo suskirstyti į keturias grupes: trys gavo skirtingas orforgli­prono dozes, o viena – placebą.

    Kas paaiškėjo po 32 savaičių?

    Po 32 savaičių glikuoto hemoglobino HbA1c rodiklis vaistą gavusiose grupėse buvo mažesnis nei placebą vartojusių dalyvių. Priklausomai nuo dozės, skirtumas siekė apie 1,20–1,45 procentinio punkto.

    Didžiausios dozės grupėje HbA1c sumažėjo apie 1,63 procentinio punkto nuo pradinio lygio, kai placebą gavusių dalyvių grupėje pokytis buvo apie 0,18 procentinio punkto. HbA1c laikomas vienu svarbiausių rodiklių vertinant ilgalaikę gliukozės kontrolę, nes parodo kelių mėnesių vidurkį.

    Patogumas ir papildomas efektas

    Vienas iš šio vaisto išskirtinumų – vartojimo paprastumas. Tyrime tabletė buvo geriama kartą per dieną, o tyrėjai nenurodė griežtų apribojimų nei dėl paros laiko, nei dėl maisto.

    Be gliukozės kontrolės, fiksuotas ir nedidelis kūno masės mažėjimas. Didžiausios dozės grupėje per 32 savaites svoris vidutiniškai sumažėjo apie 4,8 proc., nors pagrindinis tyrimo tikslas buvo įvertinti cukraus kontrolę, o ne svorio pokyčius.

    Kokie šalutiniai poveikiai fiksuoti?

    Kaip ir vartojant kitus GLP-1 grupės preparatus, dažniausiai pasitaikė virškinamojo trakto nepageidaujami reiškiniai. Dalyviai dažniausiai minėjo pykinimą, vėmimą, viduriavimą ir vidurių užkietėjimą.

    Tyrėjų vertinimu, dauguma šių reakcijų buvo lengvos arba vidutinio sunkumo. Vis dėlto būtent toleravimas ir ilgalaikis saugumas paprastai lemia, kiek plačiai tokie vaistai vėliau pritaikomi klinikinėje praktikoje.

    Mokslininkai pabrėžia, kad gauti rezultatai yra pagrindas didesniems ir ilgesniems tyrimams, tačiau orforgli­pronas kol kas išlieka tiriamuoju vaistu. Tai reiškia, kad kol nebus daugiau duomenų apie ilgalaikį veiksmingumą, saugumą ir palyginimą su esamais standartais, kalbėti apie greitą proveržį praktikoje dar anksti.

  • Ką griežtai riboti vartojant „Ozempic“: produktai, kurie dažniausiai sukelia pykinimą

    Kaip veikia GLP-1 vaistai

    „Ozempic“ ir kiti GLP-1 grupės vaistai mažina apetitą ir sulėtina skrandžio išsituštinimą, todėl sotumas ateina greičiau ir trunka ilgiau. Dėl to daliai žmonių sumažėja suvartojamų kalorijų kiekis, o kartu gali kristi svoris.

    Šie vaistai taip pat veikia cukraus kiekio kraujyje kontrolę, skatindami insulino išsiskyrimą, kai gliukozės padaugėja, ir mažindami gliukagono sekreciją. Tačiau organizmo poreikis baltymams, skysčiams ir mikroelementams niekur nedingsta.

    Praktikoje didžiausia rizika atsiranda tuomet, kai dėl sumažėjusio alkio pradedama praleidinėti valgymus ir gerti per mažai skysčių. Tai gali baigtis nuolatiniu pykinimu, silpnumu, vidurių užkietėjimu, o svoriui krentant per greitai gali mažėti raumenų masė.

    Ką verta valgyti pirmiausia

    Kadangi sotumas užklumpa greitai, medikai dažnai rekomenduoja kiekvieną valgymą pradėti nuo baltymų. Baltymai padeda išsaugoti raumenis ir suteikia ilgiau trunkantį sotumą, ypač kai porcijos sumažėja.

    Dažniausiai gerai toleruojami pasirinkimai yra kiaušiniai, liesa paukštiena, žuvis, varškė ar natūralus jogurtas, o augalinėje mityboje tinka tofu, lęšiai, pupelės ir riešutai. Jei pykinimas vargina, praktiškiau rinktis švelnesnio skonio, neapsunkinančius patiekalus.

    Daržovės turėtų sudaryti reikšmingą raciono dalį, nes jos padeda gauti skaidulų, vitaminų ir mineralų. Naudinga rinktis skirtingų spalvų daržoves, nes skirtingi pigmentai siejami su skirtingomis biologiškai aktyviomis medžiagomis.

    Vaisius ir uogas verta valgyti saikingai, ypač jei cukraus kontrolė jautri arba vaisiai tampa dažnu desertu. Kai kurie dietologai rekomenduoja laikyti juos saldžiu priedu ir orientuotis į maždaug 200 gramų per dieną porciją, dažniau renkantis mažiau cukraus turinčias uogas.

    Produktai, kurie dažniausiai pablogina savijautą

    Vartojant GLP-1 vaistus virškinimas jau būna sulėtėjęs, todėl riebus ir stipriai perdirbtas maistas dažniau sukelia sunkumo jausmą, rėmenį, pykinimą ar viduriavimą. Ypač problemiški gali būti gruzdinti patiekalai ir labai riebūs padažai, nes jie ilgiau užsibūna skrandyje.

    Alkoholis taip pat laikomas rizikingu pasirinkimu, nes gali sustiprinti virškinamojo trakto diskomfortą ir didinti hipoglikemijos tikimybę, ypač žmonėms, kurie kartu vartoja ir kitus gliukozę mažinančius vaistus. Jei žmogus vis tiek renkasi alkoholį, gydytojai paprastai ragina apsiriboti minimaliais kiekiais ir atidžiai stebėti savijautą.

    Jei valgoma per greitai ar porcijos per didelės, pykinimas ir pilvo pūtimas pasireiškia dažniau, nes sotumo signalas ateina anksčiau nei įprastai. Tokiais atvejais dažnai padeda lėtesnis valgymas, mažesnės porcijos ir paprastesni, ne aštrūs patiekalai.

    Svorio kritimo tempas ir kada kreiptis į gydytoją

    Saugus svorio mažėjimas dažnai siejamas su maždaug 1 kilogramo per savaitę tempu, nors individuali dinamika gali skirtis. Jei svoris krenta pastebimai greičiau, atsiranda ryškus nuovargis, galvos svaigimas ar nuolatinis pykinimas, tai gali signalizuoti per didelį kalorijų deficitą ar skysčių trūkumą.

    Siekiant to išvengti, praktinė rekomendacija yra valgyti mažomis porcijomis kas kelias valandas ir gerti pakankamai vandens, ypač jei vargina vidurių užkietėjimas. Lengvas pasivaikščiojimas po valgymo kai kuriems žmonėms padeda sumažinti sunkumo jausmą.

    Jei šalutiniai poveikiai nepraeina, stiprėja skausmas, atsiranda vėmimas ar nepavyksta normaliai maitintis, būtina pasitarti su gydytoju. Dozės koregavimas, vartojimo režimo peržiūra ar laikinas švelnesnis racionas dažnai sprendžiamas individualiai, atsižvelgiant į gretutines ligas ir vartojamus vaistus.

  • Grožio injekcijos su peptidais – gydytoja įspėja: rizikos gali išlįsti po kelerių metų

    Socialiniuose tinkluose vis dažniau reklamuojami vadinamieji grožio dūriai su peptidais, žadantys jaunystę, stangresnę odą ar greitesnį atsistatymą. Tačiau gydytojai pabrėžia, kad dalis tokių produktų neturi patikimų klinikinių įrodymų, o savarankiškos injekcijos gali baigtis rimtomis komplikacijomis.

    Peptidai yra trumpos aminorūgščių grandinės, kitaip tariant, mažos baltymų dalys. Žmogaus organizmas peptidus natūraliai gamina kasdien, o dalis jų medicinoje naudojami seniai, tačiau tik tada, kai jų sudėtis, dozės ir poveikis yra tiksliai ištirti.

    Medikai atkreipia dėmesį, kad kai kurie peptidiniai vaistai turi aiškias indikacijas ir yra skiriami gydymui, o ne estetikai. Pavyzdžiui, insulinas taikomas pirmojo tipo cukriniam diabetui, o GLP-1 grupės vaistai naudojami antrojo tipo cukrinio diabeto ir nutukimo gydyme pagal griežtas medicinines taisykles.

    Problema prasideda tada, kai ilgaamžiškumui ar grožiui siūlomi mišiniai, kurių sudėtis neaiški, o saugumas ir efektyvumas žmonėms nėra tinkamai ištirti. Gydytojai įspėja, kad be ilgalaikių tyrimų neįmanoma patikimai pasakyti, kokios pasekmės gali pasireikšti po 2, 3 ar 5 metų.

    „Dalis to, kas parduodama kaip jaunystės ar ilgaamžiškumo injekcijos, gali būti neaiškios sudėties mišiniai be klinikinių tyrimų žmonėms, todėl tai tampa gydymu aklai“, – sako gydytoja.

    Specialistai pabrėžia, kad injekcijos nėra buitinė kosmetika, nes jos pažeidžia natūralius odos barjerus ir veikia gyvus audinius. Jei priemonės ar instrumentai nėra sterilūs, didėja bakterinės infekcijos rizika, gali vystytis vietinis uždegimas, pūliavimas, o kai kuriais atvejais ir sudėtingesnės infekcinės komplikacijos.

    Kitas svarbus aspektas – peptidai yra biologiškai aktyvios molekulės, galinčios paveikti įvairius procesus organizme, įskaitant audinių regeneraciją, hormonų sistemos veiklą ir medžiagų apykaitą. Netinkamai parinkus dozę, vartojimo schemą ar neįvertinus gretutinių ligų, teorinis „grožio“ sprendimas gali tapti sveikatos problema.

    Gydytojai primena, kad prieš bet kokias injekcijas būtina įvertinti alergijas, lėtines ligas, vartojamus vaistus, polinkį į randėjimą ar uždegimines reakcijas. Dėl to savarankiškos injekcijos be medicininės apžiūros ir aiškios preparato kilmės laikomos viena rizikingiausių šios tendencijos dalių.

  • Tyrimas: GLP-1 svorio mažinimo vaistai gali iki 30 proc. sumažinti krūties vėžio riziką

    Tyrimas: GLP-1 svorio mažinimo vaistai gali iki 30 proc. sumažinti krūties vėžio riziką

    Naujas tyrimas rodo, kad moterims, vartojančioms GLP-1 grupės svorio mažinimo vaistus, krūties vėžys gali būti diagnozuojamas rečiau. Analizė, pristatyta 2026 metais kasmetiniame Amerikos klinikinės onkologijos draugijos (ASCO) susitikime, sieja šiuos preparatus su iki 30 proc. mažesne krūties vėžio rizika.

    Tyrime vertinti daugiau nei 110 000 45–80 metų amžiaus moterų duomenys. Autoriai pabrėžia, kad ryšys išliko nepriklausomai nuo amžiaus, rasės ir etninės kilmės, kūno masės indekso, krūtų audinio tankio bei diabeto.

    Kodėl GLP-1 domina onkologus?

    GLP-1 receptorių agonistai sukurti metabolinėms būklėms valdyti ir svoriui mažinti, tačiau mokslininkai vis dažniau kelia klausimą, ar jie gali turėti platesnį poveikį sveikatai. Šie vaistai imituoja po valgymo žarnyne išsiskiriančius hormonus, todėl didina insulino išsiskyrimą, slopina apetitą ir padeda palaikyti žemesnį gliukozės kiekį kraujyje.

    Be svorio mažėjimo, tyrėjai mini ir galimą sisteminio uždegimo mažėjimą. Lėtinis uždegimas laikomas vienu iš veiksnių, galinčių sudaryti palankesnes sąlygas navikų atsiradimui, augimui ar plitimui, todėl uždegimo slopinimas yra viena iš krypčių, kurią onkologijos mokslas aktyviai vertina.

    „GLP-1 vaistai įdomūs vėžio tyrimų požiūriu, nes jie nebuvo sukurti onkologijai, bet veikia daug skirtingų taikinių ir kelių, susijusių su vėžio vystymusi, todėl norime juos tirti šiame kontekste“, – sakė Pensilvanijos universiteto Perelmano medicinos mokyklos profesorė ir krūties radiologė Elizabeth McDonald.

    Ką reiškia 30 proc. mažesnė rizika?

    Tyrimo rezultatai rodo asociaciją, tačiau patys autoriai pabrėžia, kad tai stebėjimo pobūdžio analizė, todėl ji neįrodo tiesioginio priežastinio ryšio. Kitaip tariant, duomenys leidžia įtarti galimą apsauginį efektą, bet kol kas neatsako galutinai, ar rizika mažėja dėl paties vaisto, dėl sumažėjusio svorio ar dėl kitų veiksnių.

    Mokslininkai taip pat nurodo svarbų galimą iškraipymą: GLP-1 vaistus vartojančios moterys dažniau lankosi pas gydytojus, atlieka tyrimus ir stebėjimą. Tokie skirtumai gali keisti diagnozių nustatymo dinamiką, todėl būtina tiksliau įvertinti, kaip sveikatos priežiūros intensyvumas veikia rezultatus.

    Kam šie duomenys taikytini ir kas toliau?

    Analizė apsiribojo moterimis, turinčiomis antsvorį ar nutukimą, todėl išvados nebūtinai perkeliamos į kitų svorio kategorijų populiaciją. Autoriai akcentuoja, kad svoris yra vienas iš svarbių krūties vėžio rizikos veiksnių, o gyvenimo būdo pokyčiai ir svorio mažėjimas jau seniai siejami su rizikos mažėjimu.

    Tyrėjai ragina žengti kitą žingsnį ir organizuoti atsitiktinių imčių klinikinį tyrimą. Jo tikslas būtų įvertinti platesnę prevencinę naudą, apimančią ne tik galimą vėžio rizikos mažėjimą, bet ir širdies bei kraujagyslių ligas, metabolinius pokyčius ir su menopauze susijusius simptomus.

    ASCO renginyje pristatyti ir kiti, panašia kryptimi nukreipti duomenys. Pavyzdžiui, atskirame tyrime buvo nagrinėta, ar GLP-1 grupės vaistai gali būti susiję su geresnėmis išeitimis pacientėms, sergančioms pažengusiu, hormonų receptoriams teigiamu krūties vėžiu, tačiau ir šiai sričiai reikalingi griežtesni klinikiniai patvirtinimai.

  • Išmaniosios svarstyklės Ozempic kartai: „Withings BodyFit“ parodys, kur dingsta riebalai

    Išmaniosios svarstyklės Ozempic kartai: „Withings BodyFit“ parodys, kur dingsta riebalai

    Prancūzijos gamintojas „Withings“ pristatė naujas išmaniąsias svarstykles „BodyFit“, kurios orientuotos į žmones, vartojančius GLP-1 grupės svorį mažinančius vaistus, tokius kaip Ozempic. Pagrindinis pažadas – namuose greitai ir aiškiai parodyti, ar krenta riebalai, ar raumenys, ir kuriose kūno vietose pokytis didžiausias.

    Gamintojas teigia, kad svarstyklės per maždaug 10 sekundžių atlieka šešių kūno zonų sudėties skenavimą. Tam naudojami elektrodai svarstyklių paviršiuje ir ištraukiama rankena su papildomais elektrodais, todėl matavimas apima daugiau kūno segmentų nei įprastos BIA svarstyklės.

    Toks detalumas ypač aktualus sparčiai lieknėjant, kai dalis svorio pokyčio gali būti susijusi ne tik su riebalų mažėjimu, bet ir su liesąja mase. Sveikatos specialistai dažnai pabrėžia, kad krintant raumenų masei gali silpnėti jėga, blogėti metaboliniai rodikliai, o ilgainiui didėti svorio grįžimo rizika.

    „Esame naujoje svorio mažinimo eroje. GLP-1 pacientai gali numesti daug svorio ir vis tiek nežinoti, ką tiksliai praranda. Geriausiai sekasi tiems, kurie realiu laiku mato, kaip keičiasi raumenų ir riebalų vaizdas, o ne po pusmečio per vizitą pas gydytoją“, – sakė „Withings“ partnerė, nutukimo medicinos gydytoja Jessica Duncan.

    Be zoninio sudėties skenavimo, „BodyFit“ rodo bendrą kūno profilį, hidratacijos įvertinimą ir KMI. Taip pat pateikiami papildomi rodikliai, pavyzdžiui, stovint matuojamas širdies ritmas, kraujagyslių amžiaus įvertinimas ir metabolinės sveikatos informacija, o duomenys atvaizduojami spalvotame ekrane.

    Svarstyklės jungiasi prie telefono per „Bluetooth“ ir turi integruotą „Wi‑Fi“, kad matavimų istorija būtų sinchronizuojama automatiškai. Norintiems daugiau įžvalgų siūloma „Withings+“ prenumerata, kurioje numatytas personalizuotas planas ir DI pagrįstos rekomendacijos.

    „Withings BodyFit“ kaina siekia apie 250 eurų, o prekybos startas numatytas birželio 2 dieną „Withings“ internetinėje parduotuvėje. Naujas modelis papildys aukštesnės klasės „BodyScan“ liniją, kurioje kai kuriuose modeliuose siūlomos tokios funkcijos kaip EKG.

  • „Ozempic“ grįžta į vaistines: gydytojas įspėja apie griežtus tabus ir rizikas prieš perkant

    „Ozempic“ veiklioji medžiaga semagliutidas yra vadinamasis GLP-1 receptorių agonistas, padedantis reguliuoti apetitą, cukraus kiekį kraujyje ir medžiagų apykaitą. Vaistas pirmiausia skirtas 2 tipo cukriniam diabetui gydyti, tačiau pastaraisiais metais išaugo ir jo paklausa dėl svorio mažėjimo efekto.

    Semagliutidas veikia imituodamas žarnyne po valgio išsiskiriantį hormoną, kuris siunčia sotumo signalus ir prisideda prie geresnės gliukozės kontrolės. Dėl šio mechanizmo daliai pacientų sumažėja alkio jausmas, o ilgainiui krenta kūno svoris, ypač derinant gydymą su mitybos ir judėjimo pokyčiais.

    Kaip veikia semagliutidas?

    Vienas svarbiausių semagliutido privalumų yra tai, kad jis skatina insulino išsiskyrimą tada, kai po valgio gliukozės kiekis kraujyje realiai pakyla. Kai rodikliai grįžta arčiau normos, poveikis silpnėja, todėl sunkios hipoglikemijos rizika paprastai būna mažesnė nei vartojant kai kuriuos senesnius vaistus.

    Gydytojai pabrėžia, kad tai nėra greitas sprendimas visiems, o gydymas turi būti individualizuotas. Dozė įprastai didinama palaipsniui, kad organizmas prisitaikytų ir būtų sumažinta nepageidaujamų reakcijų tikimybė.

    Nauda, kuri vilioja, bet turi sąlygų

    Be diabeto kontrolės, daliai pacientų semagliutidas siejamas su papildomomis naudomis, įskaitant svorio mažėjimą ir geresnius kai kurių kardiometabolinių rizikos veiksnių rodiklius. Klinikinėje praktikoje tai ypač aktualu žmonėms, kuriems diabetas dera su nutukimu, padidėjusiu kraujospūdžiu ar lipidų apykaitos sutrikimais.

    Vis dėlto specialistai akcentuoja, kad rezultatai priklauso nuo paciento būklės, gretutinių ligų ir to, ar laikomasi kompleksinio plano. Vien vaisto nepakanka, jei nesikeičia mityba, fizinis aktyvumas, miego režimas ir ilgalaikiai įpročiai.

    Šalutiniai poveikiai ir griežti tabu

    Pradėjus vartoti semagliutidą dažniausiai pasitaiko virškinamojo trakto nusiskundimų, tokių kaip pykinimas, vėmimas, viduriavimas ar vidurių užkietėjimas. Kai kuriems žmonėms gali pasireikšti stipresnis galvos skausmas ar bendras silpnumas, todėl gydytojai paprastai rekomenduoja gydymą pradėti mažesnėmis dozėmis.

    Medikai įspėja, kad savavališkas vartojimas dėl greito svorio mažinimo, ypač neprižiūrint gydytojui, gali būti pavojingas. Prieš pradedant gydymą būtina įvertinti individualias kontraindikacijas, gretutines ligas, vartojamus vaistus ir galimas sąveikas.

    „Didžiausia rizika prasideda tada, kai vaistas vartojamas be diagnozės ir be stebėsenos, siekiant tik greito estetinio rezultato“, – pabrėžia gydytojai.

    Semagliutido preparatai paprastai netinka žmonėms, kuriems yra buvę medulinio skydliaukės vėžio atvejų asmeninėje ar šeimos anamnezėje, arba diagnozuotas dauginės endokrininės neoplazijos 2 tipo sindromas. Tokiais atvejais gydymas laikomas kontraindikuotinu, todėl būtina aiški medicininė patikra ir gydytojo sprendimas.