Tag: Google

  • „Google“ sukūrė virtualią spintą: „Photos“ naujovė žada aprangos derinius iš jūsų nuotraukų

    „Google“ sukūrė virtualią spintą: „Photos“ naujovė žada aprangos derinius iš jūsų nuotraukų

    „Google“ programoje „Photos“ pristatė naują funkciją „Wardrobe“, kuri žada priartinti seną popkultūros svajonę: iš nuotraukų automatiškai sudėlioti drabužių katalogą ir leisti pasimatuoti derinius virtualiai. Sprendimas pirmiausia pasirodys vasarą „Android“ įrenginiuose, o vėliau turėtų pasiekti ir „iOS“ naudotojus.

    Funkcija veiks pasitelkiant DI, kuris analizuos jūsų nuotraukas ir atpažins dažniausiai dėvimus drabužius bei aksesuarus. Sistema išskirs atskirus elementus ir sudės juos į kategorijas, pavyzdžiui, viršutinius drabužius, kelnes, sijonus ar papuošalus, kad vėliau juos būtų galima patogiai peržiūrėti.

    Tuomet naudotojas galės susikurti aprangos derinį ir pasirinkti „Try it on“ režimą, kad derinys būtų uždėtas ant jūsų nuotraukos. Taip pat numatytos galimybės išsisaugoti derinius ateičiai, dalintis jais su draugais ir kurti nuotaikų lentas, kurios dažnai naudojamos planuojant įvaizdį ar apsipirkimą.

    Tokio tipo idėjos rinkoje pasirodo ne pirmą kartą, tačiau iki šiol daugelis sprendimų strigo ties vartotojo pastangomis ir patogumu. Dalis stiliaus planavimo programėlių prašydavo žmogaus pačiam fotografuoti kiekvieną drabužį, ranka kurti skaitmeninę spintą ir tik tada dėlioti derinius, o tai daugeliui tapdavo kliūtimi nuolatiniam naudojimui.

    Anksčiau bandyta ir su aparatine įranga: „Amazon“ 2017 metais pristatė „Echo Look“, kuris fotografuodavo žmogų ir siūlydavo stiliaus patarimus. Vis dėlto įrenginys sulaukė kritikos dėl sudėtingo naudojimo mažose erdvėse ir privatumo klausimų, o 2020 metais buvo nutrauktas, todėl daliai pirkėjų liko neveikiantis produktas.

    „Google“ atvejis išsiskiria tuo, kad „Wardrobe“ integruojama į jau plačiai naudojamą nuotraukų paslaugą, todėl teoriškai gali sumažėti trintis: nereikia atskirai fotografuoti kiekvieno rūbo ar kurti katalogo nuo nulio. Kita vertus, būtent čia natūraliai kyla ir jautriausias klausimas dėl privatumo, nes funkcijai reikės analizuoti asmenines nuotraukas ir iš jų ištraukti detales apie jūsų išvaizdą bei įpročius.

    Kol kas „Google“ skelbia, kad „Wardrobe“ bus nemokama „Photos“ funkcija, o jos sėkmę lems ne pažadai, o realus tikslumas: ar DI gebės patikimai atpažinti drabužius skirtingose nuotraukose, atskirti panašius modelius ir korektiškai pritaikyti derinius ant žmogaus atvaizdo. Jei tai pavyks, „Wardrobe“ gali tapti vienu praktiškiausių bandymų sujungti kasdienę nuotraukų galeriją ir stiliaus planavimą.

  • „Google“ „Gemini“ pagaliau kuria dokumentus už jus: nauja funkcija pakeis darbą su failais

    „Google“ „Gemini“ pagaliau kuria dokumentus už jus: nauja funkcija pakeis darbą su failais

    „Google“ atnaujino „Gemini“ ir suteikė funkciją, kuri daugybei naudotojų gali sutaupyti nemažai laiko: nuo šiol DI įrankis gali ne tik pateikti atsakymus, bet ir sugeneruoti paruoštus atsisiųsti failus.

    Iki šiol, pabaigus idėjų rinkimą ar tyrimą, dažniausiai tekdavo rankiniu būdu kopijuoti tekstą į kitą programą arba naudotis integruotu eksportu į „Docs“. Dabar „Gemini“ leidžia šį žingsnį apeiti ir pateikti rezultatą kaip failą.

    Nuo PDF iki skaičiuoklių

    Nauja funkcija leidžia „Gemini“ sugeneruoti įvairių formatų dokumentus, įskaitant PDF, „Microsoft Word“ ir „Excel“ failus, taip pat „Google“ „Docs“, „Sheets“ ir „Slides“.

    Be to, galima gauti ir techniniams ar specifiniams poreikiams skirtus formatus, pavyzdžiui, CSV, LaTeX, paprastą tekstą, RTF ar „Markdown“. Praktikoje tai reiškia mažiau taisymų, formatavimo ir perrašinėjimo po to, kai atsakymas jau parengtas.

    Kaip tai veikia?

    „Gemini“ nereikalauja atskiro naujo mygtuko: pakanka užklausoje nurodyti, kokio formato failo norite. Tada įrankis sugeneruoja dokumentą, kurį galima atsisiųsti į įrenginį arba, priklausomai nuo formato, išsaugoti „Drive“.

    Toks veikimo principas ypač patogus, kai reikia greitai parengti dalinimuisi skirtą medžiagą, pavyzdžiui, vieno puslapio santrauką PDF formatu, projekto aprašą „Word“ dokumente ar biudžeto lentelę „Excel“ faile.

    Kodėl tai svarbu kasdieniam darbui

    Vienas didžiausių DI įrankių trukdžių kasdienėse užduotyse buvo paskutinis etapas: atsakymą dar reikėdavo perkelti į dokumentą ir pritaikyti realiam naudojimui. Tiesioginis failų generavimas mažina šią trintį ir padeda greičiau pereiti nuo idėjos prie rezultato.

    „Google“ skelbia, kad naujos eksporto galimybės jau prieinamos „Gemini“ programėlės naudotojams visame pasaulyje, o funkcija veikia ir „Gemini“ versijoje internete.

  • „YouTube“ atvėrė funkciją visiems: vaizdas vaizde dabar nemokamai veikia visame pasaulyje

    „YouTube“ atvėrė funkciją visiems: vaizdas vaizde dabar nemokamai veikia visame pasaulyje

    „YouTube“ pradėjo pasaulinį vaizdo vaizde (PiP) režimo platinimą visiems naudotojams, todėl ši funkcija nebeapsiriboja vien „Premium“ prenumeratoriais. Iki šiol nemokamas PiP daugiausia buvo prieinamas tik daliai regionų, o kitur naudotojai jo laukė metų metus.

    PiP leidžia žiūrėti vaizdo įrašą mažame plaukiojančiame lange, kai tuo pačiu metu naudojamos kitos programėlės. Tai ypač patogu naršant internete, atsakinėjant į žinutes ar el. laiškus, kai nenorima nutraukti peržiūros.

    Visgi yra svarbi sąlyga: nemokamas PiP taikomas tik ilgesniam, ne muzikiniam turiniui. Kitaip tariant, muzikos vaizdo įrašams bei daliai su muzika susijusio turinio šis režimas gali būti neprieinamas, priklausomai nuo licencijavimo ir „YouTube“ taisyklių.

    Norint įjungti funkciją, „YouTube“ programėlėje reikia atsidaryti nustatymus ir įsitikinti, kad PiP leidimas aktyvus. Tada pakanka pradėti žiūrėti vaizdo įrašą ir sumažinti programėlę, o vaizdas turėtų persikelti į mažą langą, kurį galima perkelti, keisti jo dydį arba uždaryti.

    Toks pokytis rodo, kad „YouTube“ vis aktyviau konkuruoja dėl dėmesio mobiliajame telefone, kur daugėja daugiafunkcio naudojimo įpročių. Naudotojams tai reiškia paprastesnę kasdienę patirtį, tačiau kartu išlieka skirtingi apribojimai muzikiniam turiniui ir daliai „Premium“ funkcijų, tokių kaip atsisiuntimai ar papildomos peržiūros galimybės.

  • „Google“ ir „Microsoft“ ataskaitos šokiruoja: karas ir atminties krizė brangina DI planus

    „Google“ ir „Microsoft“ ataskaitos šokiruoja: karas ir atminties krizė brangina DI planus

    Didžiosios technologijų bendrovės „Google“, „Microsoft“, „Amazon“ ir „Meta“ šią savaitę investuotojams pristato ketvirčio rezultatus, kai jų DI infrastruktūros planus spaudžia dvi kryptys: išaugusios energijos kainos ir gilėjantis atminties lustų trūkumas. Rinka iki šiol išlieka palyginti rami, tačiau analitikai vis dažniau klausia, kiek tai kainuos pelningumui ir pinigų srautams.

    Prieš kelis mėnesius vadinamieji hyperscaleriai buvo signalizavę apie rekordinį kapitalo išlaidų šuolį, skirtą duomenų centrams, specializuotiems spartintuvams ir tinklams. Dabar situaciją komplikuoja geopolitinė įtampa Artimuosiuose Rytuose, kuri pakėlė naftos kainas ir padidino logistikos bei gamybos sąnaudas visoje tiekimo grandinėje.

    Duomenų centrų ekonomika ypač jautri energijai: brangstant kurui didėja tiek statybų, tiek įrangos pristatymo kaštai, o elektros kainos tampa vienu svarbiausių ilgalaikių išlaidų veiksnių. Investuotojai stebi, ar bendrovės koreguos metų prognozes ir ar išlaikys anksčiau žadėtą DI plėtros tempą.

    Kas labiausiai neramina investuotojus?

    Vienas svarbiausių neapibrėžtumo šaltinių yra galimas energijos ir pramoninių žaliavų kainų poveikis. Pavyzdžiui, helis ir dalis cheminių medžiagų naudojami puslaidininkių gamyboje, todėl tiekimo sutrikimai gali atsiliepti tiek komponentų prieinamumui, tiek galutinei įrangos kainai.

    Kita rizika yra reguliaciniai ir infrastruktūriniai barjerai, kai kalbama apie gigavatinės galios duomenų centrus. Norint juos prijungti prie elektros tinklų, dažnai reikia ilgo leidimų proceso, naujų perdavimo linijų ir aiškaus susitarimo, kas dengs tinklo plėtros sąnaudas.

    JAV kontekstas kai kurių rinkos dalyvių vertinamas kaip palankesnis nei Europa ar Azija, nes šalis turi didelę gamtinių dujų pasiūlą ir plačias galimybes didinti elektros gamybą. Vis dėlto net ir palankesnės energijos kainos neišsprendžia pagrindinės problemos: DI bumas reikalauja vis daugiau elektros, aušinimo ir brangios įrangos.

    Atminties lustų trūkumas kelia kainas

    Technologijų sektoriuje ryškėja ir atminties krizė, kuri pradėjo formuotis dar iki naujausios geopolitinės eskalacijos. DI serveriams reikia gerokai daugiau DRAM ir didelio našumo atminties, todėl paklausai viršijant pasiūlą kainos kyla, o debesijos paslaugų teikėjai priversti konkuruoti dėl ribotų pajėgumų.

    Rinkos tyrėjai prognozuoja, kad 2026 metais DRAM kaina už gigabaitą gali būti kelis kartus didesnė nei 2025 metais, o tai daro tiesioginį spaudimą duomenų centrų savikainai. Praktiniai padariniai pasiekia ir vartotojų segmentą: kai kurios bendrovės jau pripažino, kad komponentų brangimas prisidėjo prie sprendimų kelti įrenginių kainas.

    Kartu brangsta ir skaičiavimo pajėgumai: didelio našumo grafikos procesorių nuomos tarifai rinkoje pastaraisiais mėnesiais augo, o tai rodo, kad paklausa išlieka itin aukšta. Tai stiprina argumentą, jog bendrovės trumpuoju laikotarpiu gali rinktis absorbuoti dalį kaštų, kad neprarastų plėtros tempo.

    Ar technologijų milžinės didins kainas?

    Debesijos rinkoje itin svarbu, ar augančios sąnaudos bus perkeltos klientams. Dalies tiekėjų strategija kol kas remiasi prielaida, kad DI paklausa yra pakankamai stipri, kad pateisintų investicijas net ir brangstant energijai bei komponentams, tačiau kainodaros pokyčiai galėtų tapti jautria tema dideliems verslo klientams.

    Analitikų vertinimu, didžiausias klausimas yra ne vien šių metų kapitalo išlaidų dydis, o tai, kiek ilgai teks investuoti tokiu tempu ir kada DI infrastruktūra pradės generuoti prognozuojamą grąžą. Jei energijos ir atminties kainų spaudimas užsitęs, maržų apsauga gali tapti sudėtingesnė, ypač jei konkurencija ribos galimybes kelti paslaugų kainas.

    Kol kas rinkos nuotaikos išlieka optimistinės, o investuotojai tikisi, kad šokai bus laikini arba didžiosios bendrovės juos suvaldys tiekimo grandinės sprendimais ir masto ekonomija. Vis dėlto šis ataskaitų sezonas gali tapti lūžio tašku, kai reikės aiškiai atsakyti, kiek DI plėtra kainuos ir kokį poveikį tai turės artimiausių metų finansiniams rezultatams.

  • Pentagonas plečia DI su „Google“: įslaptinti projektai, ginčai ir perspėjimas dėl vieno modelio

    Pentagonas plečia DI su „Google“: įslaptinti projektai, ginčai ir perspėjimas dėl vieno modelio

    Pentagono DI kryptis keičiasi

    Pentagono vyriausiasis dirbtinio intelekto pareigūnas Cameronas Stanley patvirtino, kad JAV Gynybos departamentas plečia „Google“ DI modelio „Gemini“ naudojimą. Tai vyksta po sprendimo laikinai nebedirbti su „Anthropic“ ir jos modeliu „Claude“, kai bendrovė buvo įvardyta kaip tiekimo grandinės rizika.

    Pasak su situacija susipažinusio asmens, „Gemini“ naudojamas ir įslaptintiems projektams, nors detalių viešai neatskleidžiama. Pentagonas pabrėžia, kad modernizuojant pajėgumus bendradarbiaujama su keliais tiekėjais, o sprendimai priklauso nuo konkrečių užduočių.

    Kodėl Pentagonas vengia vieno tiekėjo

    C. Stanley akcentavo, kad pernelyg didelė priklausomybė nuo vieno tiekėjo ar vieno modelio nėra gera strategija, ypač programinės įrangos srityje. Pentagono pozicija atspindi platesnę tendenciją kritinėje infrastruktūroje ir gynyboje kurti atsparumą, mažinant technologinę priklausomybę.

    „Pernelyg didelė priklausomybė nuo vieno tiekėjo niekada nėra geras dalykas“, – sakė C. Stanley.

    Teisinis ginčas su „Anthropic“ tęsiasi

    „Anthropic“ situaciją komplikuoja paralelūs teisiniai procesai: viename teisme bendrovei buvo palankiai įvertintas prašymas riboti draudimo taikymą, kitame sprendimas buvo nepalankus. Dėl to „Anthropic“ šiuo metu gali tęsti darbą su kitomis institucijomis, tačiau yra apribota dalyvauti Gynybos departamento sutartyse.

    Gynybos departamento atstovas patvirtino, kad šiuo metu su „Anthropic“ nedirbama. Tuo pat metu viešai paliekama galimybė, kad ateityje bendradarbiavimo formatas gali keistis, jei teisiniai ir saugumo klausimai bus išspręsti.

    Ką Pentagonas tikisi laimėti su „Gemini“

    Pentagonas teigia, kad DI diegimas padeda taupyti laiką ir resursus, ypač ten, kur svarbūs greiti sprendimai ir dideli duomenų srautai. C. Stanley nurodė, kad kai kuriais atvejais sutaupoma tūkstančiai žmogaus darbo valandų per savaitę, nors konkrečių projektų apimtys neatskleidžiamos.

    „Google“ savo ruožtu teigia, kad dirba platesniame partnerių konsorciume, teikiančiame paslaugas nacionalinio saugumo reikmėms. Bendrovė mini veiklas nuo logistikos ir kibernetinio saugumo iki vertimų, techninės priežiūros ir kritinės infrastruktūros apsaugos.

    Vidinė įtampa „Google“ viduje

    Susitarimai dėl įslaptintų darbų kelia įtampą ir pačioje „Google“: dalis darbuotojų ragina bendrovę atsisakyti įslaptintų užduočių, argumentuodami etinėmis rizikomis. Ši darbuotojų reakcija primena ankstesnius technologijų sektoriaus ginčus dėl kariuomenės projektų ir DI panaudojimo ribų.

    Pentagonas pabrėžia, kad tikslas yra parinkti tinkamą technologiją konkrečiam naudojimo atvejui, o DI plėtra bus vertinama per saugumo, kontrolės ir praktinio efektyvumo prizmę. Gynybos sektoriuje tai reiškia ir papildomas apsaugas, auditus bei tiekimo grandinės patikras.

  • „Google“ žinutėse keičiasi perskaitymo žymės: vartotojai sutrikę, kodėl viskas atrodo kitaip

    „Google“ žinutėse keičiasi perskaitymo žymės: vartotojai sutrikę, kodėl viskas atrodo kitaip

    „Google“ programoje „Messages“ dalis vartotojų pastebi pasikeitusį perskaitymo žymių vaizdą, nors oficialių pranešimų apie tokį atnaujinimą beveik nėra. Tai ypač matoma tiems, kurie naudoja beta versijas, kuriose dizaino sprendimai neretai testuojami prieš platesnį diegimą.

    Įprastai „Google Messages“ žinutės būsenos rodomos keturiais etapais: siunčiama, išsiųsta, pristatyta ir perskaityta. Šie indikatoriai padeda suprasti, ar žinutė tik paliko telefoną, ar pasiekė gavėją, ir ar ji buvo atverta, ypač naudojant RCS pokalbius.

    Kas keičiasi perskaitymo žymėse?

    Pastaraisiais mėnesiais „Google“ eksperimentavo su naujesniu vaizdu, kai žymės integruojamos arčiau pačios žinutės burbulo ir atrodo ryškiau. Tačiau kai kuriuose naujausiuose bandymuose matomas tarsi grįžimas prie senesnio išdėstymo, kai perskaitymo žymės vėl atsiranda po žinutės burbulu.

    Kai kuriems naudotojams žymės taip pat rodomos kita forma nei anksčiau, pavyzdžiui, varnelės gali būti atskirtos, o ne apjungtos viename simbolyje. Dar labiau glumina tai, kad detalios informacijos lange tie patys statusai gali būti vaizduojami kitaip nei pokalbio lange.

    Testas ar klaida?

    Tokie neatitikimai dažniausiai reiškia vieną iš dviejų dalykų: vyksta kelių dizaino variantų A ir B testavimas arba atsirado programos klaida, kai skirtingos sąsajos dalys atnaujinamos nevienodu tempu. Beta programose tokie pokyčiai nėra neįprasti, nes „Google“ gali įjungti ar išjungti funkcijas serverio pusėje net nekeisdama matomos programos versijos.

    Vartotojams painiava kyla todėl, kad perskaitymo žymės yra kasdienis, įprastas signalas, o bet koks jų pakeitimas iškart pastebimas. Jei vienoje vietoje simboliai reiškia viena, o kitoje atrodo kitaip, natūraliai kyla klausimas, ar viskas veikia taip, kaip turi.

    Kaip išjungti perskaitymo pranešimus?

    Jei perskaitymo pranešimai erzina arba norite daugiau privatumo, „Google Messages“ leidžia juos išjungti RCS pokalbiuose. Paprastai tai daroma programos nustatymuose, RCS skiltyje, išjungiant parinktį, susijusią su perskaitymo kvitais.

    Kol kas nėra aišku, ar senesnių žymių sugrįžimas taps nuolatiniu sprendimu, ar tai tik laikinas bandymas. Artimiausi „Google Messages“ beta atnaujinimai turėtų parodyti, ar „Google“ grįžta prie ankstesnio dizaino, ar tiesiog taiso nenumatytą veikimą.

  • „Google“ verčia „YouTube“ į paiešką: naujas DI režimas žada daugiau, bet gali suklysti

    „Google“ verčia „YouTube“ į paiešką: naujas DI režimas žada daugiau, bet gali suklysti

    „Google“ pradėjo bandyti naują eksperimentinį „YouTube“ paieškos režimą, kuris paieškos juostą paverčia pokalbio principu veikiančiu įrankiu. Vietoj įprasto rezultatų sąrašo naudotojui siūloma daugiau informacijos iš karto, o užklausas galima tikslinti papildomais klausimais.

    Šis režimas primena generatyvaus DI paieškos patirtį: atsakymai pateikiami kaip suvestinės ir rekomendacijos, papildomai įtraukiant tekstą, vaizdus ir vaizdo įrašų fragmentus. „YouTube“ taip pat rodo siūlomus klausimų šablonus, kad paiešką būtų lengviau nukreipti į konkrečią temą.

    Naujas paieškos būdas „YouTube“

    Pagal „YouTube“ eksperimentinių funkcijų aprašymą, tikslas yra padėti greičiau suprasti, kuris turinys labiausiai atitinka poreikį, ypač kai tema sudėtinga arba reikia kelių šaltinių. Vietoje vien tik raktinių žodžių paieškos atsiranda dialogas, kai naudotojas gali patikslinti kontekstą.

    Toks pokytis atspindi platesnę tendenciją, kai didžiosios platformos ieško būdų sujungti paiešką ir DI asistentus. Vartotojams tai gali reikšti mažiau laiko naršant rezultatus ir daugiau greitų atsakymų, tačiau kartu keičiasi ir įprastas „YouTube“ naudojimo modelis.

    Prieinamumas ir ribojimai

    Kol kas funkcija siūloma tik „YouTube Premium“ nariams ir yra pasiekiama per „YouTube“ eksperimentų puslapį. Pradinis diegimas orientuotas į kompiuterio naršyklės versiją, o vėliau, tikėtina, galėtų pasirodyti ir mobiliosiose programėlėse.

    „YouTube“ nurodo, kad tai bandomasis režimas, todėl patirtis gali kisti, o funkcionalumas gali būti plečiamas palaipsniui. Tokia praktika įprasta „Google“ produktams, kai naujovės pirmiausia testuojamos su ribota auditorija.

    Kodėl DI gali klysti?

    Platforma iš anksto įspėja, kad DI sugeneruoti atsakymai ne visada bus tikslūs, o kokybė gali skirtis. Tokie perspėjimai tapo standartu generatyvių sistemų sprendimuose, nes modeliai gali pateikti įtikinamai skambančią, bet neteisingą informaciją arba netiksliai interpretuoti užklausą.

    Praktiniu požiūriu tai reiškia, kad ieškant jautrių ar tikslių duomenų, pavyzdžiui, sveikatos, teisės ar finansų temomis, naudotojams verta tikrinti pirminius šaltinius ir žiūrėti patį vaizdo įrašą, o ne pasikliauti vien suvestine.

    Jei eksperimentas pasiteisins, „YouTube“ paieška gali tapti labiau panaši į atsakymus pateikiančią sistemą, o ne į tradicinį rezultatų katalogą. Tačiau kartu didės atsakomybė už tikslumą ir aiškų atskyrimą, kur baigiasi patvirtinti faktai ir prasideda DI interpretacija.

  • „Google“ YouTube diegia DI pokalbių langą: štai kaip jis parinks vaizdo įrašus ir kam jau veikia

    „Google“ YouTube diegia DI pokalbių langą: štai kaip jis parinks vaizdo įrašus ir kam jau veikia

    YouTube pradėjo bandyti naują eksperimentinę funkciją, paremtą dirbtiniu intelektu: platformoje atsirado pokalbių langas, kuris leidžia ieškoti vaizdo įrašų tarsi bendraujant. Idėja panaši į pokalbio tipo paiešką, kai vartotojas ne tik suveda raktinius žodžius, bet ir klausia pilnais sakiniais.

    Funkcija sukurta tam, kad būtų lengviau greitai rasti dominančius vaizdo įrašus, ypač kai tema sudėtingesnė arba reikia tikslesnio atsakymo. Vietoj ilgo naršymo po rekomendacijas, vartotojas gali paklausti, ką žiūrėti, o sistema pateikia trumpą tekstinę įžvalgą ir susijusių vaizdo įrašų pasiūlymus.

    Kaip veikia naujas langas?

    Norint pasinaudoti bandymu, YouTube sąsajoje pateikiamas mygtukas, panašus į kvietimą užduoti klausimą. Paspaudus jį, atsidaro pokalbių langas su keliomis siūlomomis užklausomis, o vėliau galima įrašyti savo klausimą.

    Atsakymai pateikiami tekstu, o žemiau rodomi vaizdo įrašai, susieti su tema. Tokiu būdu DI ne tik pasiūlo, ką žiūrėti, bet ir padeda greičiau susiaurinti paiešką, kai vartotojas pats dar tiksliai nežino, ko ieško.

    Kam funkcija prieinama dabar?

    Kol kas tai riboto masto eksperimentas: jis paleistas tik vienoje rinkoje. Juo gali naudotis tik YouTube Premium prenumeratoriai Jungtinėse Valstijose, kurie funkciją įsijungia per youtube.com/new, taip pat būtina būti sulaukus 18 metų.

    „Kol kas nežinoma, ar ši funkcija bus greitai išplėsta į kitas šalis, nes pirmiausia bus renkami bandytojų atsiliepimai ir vertinama, kaip sprendimas pasiteisina“, – teigiama apie bandomojo etapo logiką.

    Kodėl tai svarbu YouTube paieškai?

    Toks pokalbio tipo paieškos modelis atspindi platesnę tendenciją, kai paieška vis labiau primena konsultaciją, o ne nuorodų sąrašą. YouTube atveju tai gali keisti ir rekomendacijų logiką: vartotojai gali aktyviau nurodyti, ko nori, o ne vien pasikliauti automatiniu srautu.

    Vis dėlto, kaip ir kitų DI funkcijų atveju, galutinė plėtra priklausys nuo bandymo rezultatų, tikslumo ir naudotojų pasitenkinimo. Jei eksperimentas pasiteisins, tikėtina, kad funkcija ilgainiui pasieks daugiau rinkų ir platesnę auditoriją.

  • „Samsung“ ruošia „Galaxy“ išmaniuosius akinius su „Android XR“: nutekėjo kaina ir detalės

    „Samsung“ ruošia „Galaxy“ išmaniuosius akinius su „Android XR“: nutekėjo kaina ir detalės

    „Samsung“ ruošia naują dėvimą įrenginį – „Galaxy“ išmaniuosius akinius, kurie turėtų veikti su „Android XR“. Į viešumą pateko neoficialūs atvaizdai ir dalis techninių duomenų, todėl bendrovės planai jau dabar kelia didelį susidomėjimą.

    Nutekėjimuose minima, kad bazinis akinių variantas galėtų kainuoti maždaug 350–460 eurų. Modelis su integruotu ekranu, kaip teigiama, būtų gerokai brangesnis ir galėtų siekti apie 550–830 eurų, tad tai būtų premium klasės įrenginys, konkuruosiantis su brangesniais išmaniųjų akinių sprendimais.

    Kada galima tikėtis pristatymo?

    Konkreti pristatymo data kol kas neįvardyta, tačiau kalbama, kad pirmoji akinių versija galėtų būti paskelbta dar šiais metais. Tuo metu variantas su ekranu, remiantis nutekėjimuose minima informacija, galėtų pasirodyti vėliau, tikėtina, 2027 metais.

    Tokie terminai atitinka platesnę rinkos kryptį: gamintojai skuba įtvirtinti pozicijas naujoje kategorijoje, kur susilieja garsas, kamera, DI funkcijos ir patogi kasdienė forma. Įmonės dažnai pradeda nuo paprastesnių, daugiau į garsą ir fotografavimą orientuotų modelių, o pilnaverčius AR sprendimus su ekranais pristato vėliau.

    „Android XR“ ir DI ambicijos

    Akinių programinės įrangos ašimi turėtų tapti „Android XR“, kurią „Google“ vysto kaip platformą išplėstinės realybės įrenginiams. Tai reikštų, kad „Samsung“ siekia ne tik sukurti dar vieną aksesuarą, bet ir įsilieti į ekosistemą, kurioje svarbus programėlių palaikymas, kūrėjų įrankiai ir paslaugų integracija.

    Taip pat minima DI kryptis: akiniuose turėtų atsirasti funkcijų, paremtų „Gemini“. Tokiuose įrenginiuose DI paprastai naudojamas greitam aplinkos atpažinimui, vertimui realiu laiku, pagalbai ieškant informacijos ir balso valdymui, kai telefoną norisi palikti kišenėje.

    Kas žinoma apie technines savybes?

    Pagal nutekintą informaciją, „Galaxy“ išmanieji akiniai galėtų būti paremti „Qualcomm Snapdragon AR1“ platforma. Taip pat minima 155 mAh baterija, „Sony IMX681“ 12 MP vaizdo jutiklis, „Bluetooth“ 5.3 ryšys, „Wi‑Fi“ ir garsiakalbiai, integruoti į kojeles.

    Teigiama, kad įrenginys turėtų sverti apie 50 gramų, o dizainas iš pirmo žvilgsnio primintų įprastus akinius, tačiau su pastebimomis nedidelėmis kameromis. Nutekėjimuose taip pat minimas bendradarbiavimas su Warby Parker ir Gentle Monster, kas leistų „Samsung“ labiau orientuotis į stilių ir patogumą, o ne vien technologinę išvaizdą.

    Kol kas tai nėra oficialiai patvirtinta informacija, todėl specifikacijos ir kainos gali keistis iki pristatymo. Vis dėlto nutekėjimai rodo, kad „Samsung“ rimtai taikosi į išmaniųjų akinių kategoriją ir nori ją susieti su „Android XR“ bei DI paslaugomis.

  • Europos Parlamentas siūlo ES biudžetą virš 2 trilijonų eurų: kas laimės ir kas mokės?

    Europos Parlamentas siūlo ES biudžetą virš 2 trilijonų eurų: kas laimės ir kas mokės?

    Europos Parlamentas balsavimu Strasbūre pritarė siekiui, kad kitas Europos Sąjungos ilgalaikis biudžetas 2028–2034 metų laikotarpiu būtų didesnis už Europos Komisijos siūlomą planą ir viršytų 2 trilijonus eurų. Parlamentarai argumentuoja, kad augant gynybos, konkurencingumo ir paramos regionams poreikiams, vien iš perskirstymų nebeužtenka.

    Rezoliucijai pritarė 370 europarlamentarų, prieš buvo 201, dar 84 susilaikė. Kartu pritarta idėjai papildomai numatyti apie 200 milijardų eurų žemės ūkiui, regioninei sanglaudai ir pramonės konkurencingumui stiprinti, kad ES politika neprarastų apimties didėjant naujiems įsipareigojimams.

    Kas siūloma biudžete?

    Europos Komisija anksčiau yra numačiusi apie 1,8 trilijono eurų išlaidoms tradicinėse srityse, tokiose kaip parama ūkininkams, pramonės plėtra ar tarptautinės programos. Papildomai dar apie 165 milijardai eurų būtų skiriami bendros skolos, išleistos ekonomikos atsigavimui po pandemijos, grąžinimui, o bendra suma artėtų prie 1,984 trilijono eurų.

    Europos Parlamentas siekia, kad 2 trilijonų eurų riba būtų pasiekta neskaičiuojant pandemijos skolos aptarnavimo. Praktikoje tai reikštų didesnį biudžetą, nei siūlo Komisija, ir sustiprintų Parlamento poziciją prieš prasidedant deryboms su valstybėmis narėmis.

    Kur slypi konfliktas?

    Balsavimas laikomas startu sudėtingoms deryboms su nacionalinėmis vyriausybėmis, kurios Taryboje turi lemiamą žodį dėl ilgalaikio biudžeto rėmų. Kai kurios šalys, tarp jų Nyderlandai ir Vokietija, jau signalizavo, kad norėtų mažesnio biudžeto ir griežtesnės fiskalinės drausmės, ypač augant vidaus išlaidų spaudimui.

    Parlamentas taip pat ragina didesnę dalį lėšų aiškiau priskirti konkrečioms ES programoms, kad finansavimas nebūtų pernelyg lengvai perkeliamas į kitus tikslus. Tai susiję su pastarųjų metų diskusijomis, kai valstybės narės dažniau siekia lankstumo, o Europos Parlamentas akcentuoja prognozuojamumą ir ilgalaikes investicijas.

    Nauji ES mokesčiai?

    Siekiant padidinti pajamas, europarlamentarai siūlo svarstyti naujus ES masto mokesčius, įskaitant internetinių lošimų sektorių, didžiąsias technologijų bendroves ir kriptoturto įmones. Tarp minimų pavyzdžių įvardijamos tokios korporacijos kaip „Amazon“ ir „Google“, tačiau konkrečios apmokestinimo schemos dar nėra suderintos.

    Europos Parlamento pagrindiniai derybininkai tvirtina, kad vien siekis „padaryti daugiau su mažiau“ nebeatitinka realybės, kai vienu metu reikia finansuoti konkurencingumą, socialinę sanglaudą, žemės ūkį, saugumą ir tarptautinius įsipareigojimus. Galutinis kompromisas priklausys nuo to, kiek valstybės narės sutiks didinti įnašus arba remti naujus pajamų šaltinius ES lygiu.

    Tuo pat metu bendrame ES darbotvarkės fone išlieka ir kiti jautrūs klausimai, susiję su energetikos tiekimo stabilumu, fiskalinėmis taisyklėmis ir skolos našta. Tai didina riziką, kad derybos dėl 2028–2034 metų biudžeto taps ilgos ir politiškai aštrios.