CP v2

Tag: Google

  • Nutekėjo „Samsung“ Galaxy Glasses vaizdo įrašas: atskleidė kamerą ir Android XR planus

    Nutekėjo „Samsung“ Galaxy Glasses vaizdo įrašas: atskleidė kamerą ir Android XR planus

    Internete pasirodė vaizdo įrašas, kuriame iš arti matomi būsimi „Samsung“ Galaxy Glasses išmanieji akiniai. Nutekėjimas pasirodė likus nedaug laiko iki „Samsung“ vasaros renginio Unpacked, kuriame, tikimasi, bus pristatyta daugiau naujų „Galaxy“ įrenginių.

    Vaizdo medžiagoje daugiausia dėmesio skiriama dizainui ir fiziniams elementams: matomi lęšiai, jutikliai bei valdymo zona ant dešiniojo kojelės. Taip pat pastebimas indikatorius ir priekyje integruota kamera, kuri, sprendžiant iš konstrukcijos, bus skirta tiek nuotraukoms, tiek vaizdo fiksavimui.

    Nutekėjime matyti ir įjungimo mygtukas, o pats korpusas labiau primena įprastus akinius nei masyvią VR įrangą. Tai atitinka bendrą rinkos kryptį, kai gamintojai siekia, kad papildytos realybės ar išmanieji akiniai būtų kuo diskretiškesni ir tinkami kasdieniam nešiojimui.

    Android XR ir „Samsung“ strategija

    Šie akiniai siejami su „Google“ plėtojama Android XR platforma, kuri orientuota į išplėstinę realybę ir naujos kartos dėvimus įrenginius. Tikimasi, kad Android XR leis glaudžiau integruoti balso valdymą, DI funkcijas, pranešimus ir kontekstines užduotis, pavyzdžiui, vertimą realiuoju laiku ar pagalbą naviguojant.

    Renginio Unpacked data tekste minima liepos 22 dieną, todėl būtent tuomet realiausia tikėtis oficialių detalių. Kartu dažnai pristatomi ir kiti „Samsung“ flagmanai, įskaitant sulankstomus telefonus, tad išmanieji akiniai gali tapti platesnės ekosistemos dalimi.

    Ką rodo nutekinta specifikacija

    Nors pilna techninė specifikacija dar nepaskelbta, nutekėjimuose minimas „Qualcomm“ „Snapdragon AR1“ lustas. Ryšys esą būtų užtikrinamas per „Wi‑Fi“ ir „Bluetooth“ 5.3, o baterijos talpa siektų 155 mAh, kas leidžia spėti, kad didžiausias dėmesys bus energijos taupymui ir lengvam korpusui.

    Pranešama ir apie priekyje esančią kamerą su 12 megapikselių „Sony“ IMX681 jutikliu, taip pat integruotus garsiakalbius, mikrofonus ir judesio jutiklius. Teigiama, kad akiniai svertų apie 50 gramų, o tai artina juos prie kasdienio dėvėjimo formato.

    Ko tikėtis toliau

    Tekste minima, kad vėlesnė šių akinių karta galėtų gauti specialius ekranus, kurių šių metų versijoje gali nebūti, o atnaujintas modelis galėtų pasirodyti 2027 metais. Tai reikštų, kad pirmasis leidimas labiau orientuotas į kamerą, garsą, valdymą ir ryšį su telefonu, o vizualinė informacija galėtų būti plėtojama vėlesniuose modeliuose.

    Kol kas „Samsung“ oficialiai nepatvirtino visų nutekėjimuose minimų parametrų, todėl galutinės charakteristikos gali skirtis. Aiškės ir svarbiausi klausimai: kaip bus sprendžiamas privatumas dėl kameros, kokios DI funkcijos bus siūlomos ir kokia bus reali baterijos veikimo trukmė kasdienėse situacijose.

  • „Google“ testuoja naują reCAPTCHA: prašo mojuoti rankomis prieš kamerą – kyla klausimų

    „Google“ testuoja naują reCAPTCHA: prašo mojuoti rankomis prieš kamerą – kyla klausimų

    Kas keičiasi reCAPTCHA patikroje

    Interneto vartotojams pažįstamos reCAPTCHA užduotys dažnai erzina: tenka rinkti objektus iš neryškių paveikslėlių ar perrašinėti sunkiai įskaitomus simbolius. „Google“ testuoja naują alternatyvą, kuri vietoje paveikslėlių remiasi rankų judesių atpažinimu.

    Ši patikra prašo atlikti konkrečius gestus prieš įrenginio kamerą. Sistema analizuoja vaizdą ir vertina, ar judesiai atitinka užduotį, taip siekdama atskirti žmogų nuo automatizuotų botų.

    Kamera, duomenys ir privatumo klausimai

    Naujas metodas veikia tik suteikus prieigą prie kameros, todėl daliai vartotojų tai gali atrodyti pernelyg invazyvu. „Google“ teigia, kad vaizdas nėra įrašomas, nėra renkami duomenys, leidžiantys susieti patikrą su konkrečia tapatybe, o po patvirtinimo informacija pašalinama.

    Jei vartotojas nesutinka suteikti prieigos prie kameros, jis nėra užrakinamas be išeities. Tokiu atveju galima rinktis anksčiau taikytus patikros būdus, pavyzdžiui, užduotis su paveikslėliais.

    Ar tai tikrai sustabdys botus?

    Pirmieji bandymai rodo, kad naujovė nėra neapeinama. Vartotojai jau aptiko būdų, kaip apgauti patikrą, pavyzdžiui, pasitelkiant iš anksto paruoštus vaizdus, todėl tikėtina, kad mechanizmui dar reikės papildomo tobulinimo.

    Platesniame kontekste CAPTCHA rinka apskritai keičiasi, nes botų srautas auga, o tradicinės užduotys vis labiau blogina vartotojų patirtį. Dėl to „Google“, „Mozilla“, „Microsoft“ ir kiti rinkos dalyviai ieško kriptografinių alternatyvų, kurios leistų patvirtinti vartotoją be nuolatinių galvosūkių.

  • „Google“ pristatė naują DI vaizdų modelį: žada geresnę kokybę ir mažesnes išlaidas

    „Google“ pristatė naują DI vaizdų modelį: žada geresnę kokybę ir mažesnes išlaidas

    Dirbtinis intelektas vis sparčiau keičia vaizdų ir vaizdo įrašų kūrimą, o „Google“ plečia savo „Gemini“ ekosistemą naujais įrankiais kūrėjams ir verslui. Bendrovė paskelbė apie naują vaizdams skirtą modelį „Nano Banana 2 Lite“ ir išplečia bandomąją „Gemini Omni Flash“ prieigą, kuri orientuota į vaizdo generavimą.

    „Google“ „Nano Banana 2 Lite“ pristato kaip greitą ir ekonomišką „Gemini Image“ šeimos sprendimą, skirtą darbui beveik realiuoju laiku. Jis taikomas scenarijams, kur svarbus mažas vėlavimas ir didelės užklausų apimtys, pavyzdžiui, masinei grafikos generacijai ar automatizuotai produktų vizualizacijai.

    Naujasis modelis siūlomas kaip alternatyva ankstesniam „Nano Banana“ variantui, o atnaujinimas turėtų reikšti geresnę vaizdo kokybę ir greitesnį generavimą. „Google“ taip pat akcentuoja mažesnes eksploatacines sąnaudas, kas aktualu įmonėms, kurios DI turinį generuoja dideliais kiekiais.

    Kur jis jau pasiekiamas?

    „Nano Banana 2 Lite“ jau integruojamas į „Google AI Studio“, „Gemini“ API ir „Gemini Enterprise Agent Platform“. Bendrovė nurodo, kad sprendimas numatytas ir platesniam „Gemini“ produktų rinkiniui, kuriame DI pasitelkiamas kūrybiniam turiniui kurti bei redaguoti.

    Toks plėtimas atspindi bendrą rinkos kryptį: DI generuojamas turinys vis dažniau keliasi iš eksperimentinių įrankių į kasdienius produktus. Verslui tai reiškia spartesnį kūrybinį ciklą, o kūrėjams – galimybę automatizuoti dalį rutininės grafikos gamybos, nors kokybės kontrolė ir autorinių teisių klausimai išlieka aktualūs.

    „Gemini Omni Flash“: vaizdas iki 10 sekundžių

    Antra naujiena – bandomoji „Gemini Omni Flash“ versija, pristatyta „Google I/O“ konferencijos kontekste. Šis sprendimas sujungia multimodalinį „Gemini“ supratimą su natyviu vaizdo įrašų generavimu ir redagavimu, kai įvestimi gali būti tekstas, vaizdai ar vaizdo duomenys.

    Bandomojoje versijoje taikomi ribojimai: generuojami klipai negali viršyti 10 sekundžių, taip pat nurodomi apribojimai darbui su garso nuorodomis ir tam tikromis API funkcijomis. Tokie ribojimai įprasti bandomiesiems leidimams, kai funkcijos palaipsniui plečiamos, o infrastruktūra testuojama realiomis apkrovomis.

    Kainodara pateikiama pagal sugeneruotą trukmę: 10 JAV centų už sekundę, tai yra apie 0,09 euro už sekundę. Praktikoje tai reikštų, kad 10 sekundžių klipas kainuotų maždaug 0,90 euro, tačiau galutinė kaina gali priklausyti nuo planų, naudojimo apimties ir papildomų paslaugų.

    Turinio žymėjimas ir patikimumas

    „Google“ taip pat pabrėžia suderinamumą su „SynthID“ – technologija, skirta DI sugeneruoto turinio žymėjimui. Tokie sprendimai vis dažniau minimi kaip atsakas į augančią dezinformacijos, klastočių ir autorystės nustatymo problemą, ypač plintant realistiškiems vaizdams ir trumpiems vaizdo klipams.

    Bendrovė nurodo, kad „Gemini Omni Flash“ galima derinti su „Nano Banana 2 Lite“, kad būtų sklandesni darbo srautai tarp vaizdo ir vaizdų generavimo. Tai atitinka tendenciją kurti vieną ekosistemą, kurioje skirtingi DI modeliai papildo vienas kitą ir leidžia greičiau pereiti nuo idėjos prie paruošto turinio.

  • Švedijos teismas smogė „Google“: „Klarna“ valdoma „PriceRunner“ prisiteisė 1,7 mlrd. eurų

    Švedijos teismas smogė „Google“: „Klarna“ valdoma „PriceRunner“ prisiteisė 1,7 mlrd. eurų

    Švedijos Patentų ir rinkos teismas Stokholme įpareigojo „Google“ sumokėti 1,7 mlrd. eurų žalą kainų palyginimo paslaugai „PriceRunner“, priklausančiai finansinių technologijų grupei „Klarna“. Teismas konstatavo, kad bendrovė ilgus metus neteisėtai teikė pirmenybę savo apsipirkimo paslaugai paieškos rezultatuose.

    Sprendime pabrėžta, kad „PriceRunner“ patyrė realią žalą dėl „Google“ veiksmų, kurie, teismo vertinimu, iškraipė konkurenciją ir silpnino alternatyvių kainų palyginimo platformų matomumą. Šis priteistas dydis įvardijamas kaip vienas didžiausių tokio pobūdžio žalos atlyginimo atvejų Švedijoje.

    „Klarna“ sprendimą sutiko palankiai, nors priteista suma yra gerokai mažesnė, nei reikalauta ieškinyje. „PriceRunner“ buvo siekusi maždaug 7,2 mlrd. eurų, todėl didžioji reikalavimo dalis buvo atmesta, tačiau teismas pripažino pažeidimo esmę.

    Bylos šaknys – Europos Komisijos sprendime

    Ši byla remiasi anksčiau Europos lygmeniu patvirtintomis išvadomis apie „Google“ elgesį. Europos Komisija 2017 metais skyrė „Google“ 2,42 mlrd. eurų baudą, nustačiusi, kad bendrovė piktnaudžiavo dominuojančia padėtimi, suteikdama neteisėtą pranašumą savo prekių palyginimo paslaugai.

    Vėliau šią poziciją patvirtino ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismas, todėl nukentėjusios įmonės įgijo tvirtesnį pagrindą civiliniams ieškiniams dėl žalos. „PriceRunner“ į Stokholmo teismą kreipėsi 2022 metais, teigdama, kad jos pozicijos paieškoje buvo sistemingai bloginamos daugiau nei dešimtmetį.

    „Google“ ketina skųsti sprendimą

    „Google“ signalizuoja, kad sprendimą ginčys aukštesnėje instancijoje. Bendrovė teigia, jog po 2017 metais priimtų Europos Komisijos reikalavimų pakeitė apsipirkimo skelbimų ir paieškos rezultatų rodymo principus.

    „Mes nesutinkame su teismo sprendimu, jį peržiūrime ir svarstysime teisines galimybes. 2017 metais atlikti apsipirkimo skelbimų pokyčiai veikia sėkmingai ir prisideda prie šimtų kainų palyginimo paslaugų augimo Europoje“, – sakė „Google“ atstovė Mathilde Méchin.

    Net jei sprendimas įsiteisėtų, galutinė „Klarna“ gaunama suma gali mažėti dėl mokesčių ir susitarimų su buvusiais „PriceRunner“ akcininkais bei bylinėjimąsi finansavusiais partneriais. Vis dėlto „Klarna“ tai vertina kaip reikšmingą finansinį ir reputacinį laimėjimą, sustiprinantį jos kainų palyginimo kryptį programėlėje.

    Byla taip pat akcentuoja platesnę tendenciją Europoje: didžiosioms skaitmeninėms platformoms vis dažniau tenka ne tik reguliuotojų baudos, bet ir didelės civilinės pretenzijos dėl konkurencijos ribojimo. Tai didina spaudimą technologijų milžinėms skaidriau pagrįsti paieškos reitingavimo ir savų paslaugų integravimo principus.

  • „Google“ keičia „Gmail“: startuoja „Gmail Live“, el. paštą leis valdyti balsu ir gauti santraukas

    „Google“ keičia „Gmail“: startuoja „Gmail Live“, el. paštą leis valdyti balsu ir gauti santraukas

    „Google“ pradeda bandyti naują „Gmail“ funkciją „Gmail Live“, kuri gali iš esmės pakeisti tai, kaip vartotojai ieško informacijos savo pašto dėžutėje. Vietoje įprastos paieškos laukelio užklausas bus galima pateikti balsu, o atsakymas pateikiamas kaip aiškus apibendrinimas, o ne vien nuorodos į laiškus.

    „Gmail Live“ veikia per specialų mygtuką paieškos juostoje, kuris įjungia klausymosi režimą. Tuomet vartotojas gali garsiai paprašyti surasti, pavyzdžiui, kelionės rezervacijos detales, susitikimo laiką ar svarbiausius punktus iš susirašinėjimo, o sistema išskiria informaciją iš laiškų turinio.

    „Svarbu tai, kad vartotojas gauna ne tik rastus laiškus, bet ir suprantamą santrauką, paremtą pašto dėžutėje esančia informacija“, – teigiama „Google“ pristatyme apie naują paieškos kryptį „Gmail“.

    Funkcija šiuo metu įžengia į viešą pilotinį etapą ir testuojama mobiliosiose programėlėse. „Google“ nurodo, kad bandymai vyksta tiek „Android“, tiek „iOS“ įrenginiuose, o platesnis diegimas priklausys nuo vartotojų atsiliepimų ir surinktų duomenų.

    Kaip ir kiti su DI susiję „Gmail“ patobulinimai, „Gmail Live“ siejamas su „Gemini“ modeliais ir, tikėtina, bus prieinamas ne visiems. Skelbiama, kad funkcijai gali reikėti mokamo plano, įvardijami „Google AI Pro“ ir „Ultra“ prenumeratos.

    Lietuvoje minima „Google AI Pro“ kaina siekia apie 28 eurus per mėnesį, o „Ultra“ planas gali kainuoti apie 135 eurus per mėnesį, todėl daliai vartotojų tai taps reikšmingu kriterijumi sprendžiant, ar naujovė verta papildomų išlaidų. Tiksli viešo paleidimo data dar nepatvirtinta, tačiau orientuojamasi į vasaros laikotarpį.

    Rinkoje tai atitinka platesnę tendenciją, kai pašto paslaugos ir produktyvumo įrankiai pereina nuo tradicinės paieškos prie pokalbio tipo sąsajų. Tokie sprendimai ypač patrauklūs tiems, kas el. pašte kaupia daug bilietų, sąskaitų, rezervacijų ir darbinių susirašinėjimų, nes vietoje kelių užklausų ir filtrų galima gauti vieną tikslinį atsakymą.

  • JK ruošiasi smogti „Apple“ ir „Google“: gali tekti leisti mokėti pigiau už programėles

    JK ruošiasi smogti „Apple“ ir „Google“: gali tekti leisti mokėti pigiau už programėles

    Jungtinės Karalystės konkurencijos priežiūros institucija Competition and Markets Authority pradėjo konsultaciją, kuri gali pakeisti tai, kaip šalies gyventojai atsiskaito už programėles ir jų prenumeratas. Reguliuotojas svarsto naujus elgesio reikalavimus „Apple“ ir „Google“, siekdamas susilpninti jų kontrolę programėlių mokėjimų grandinėje.

    CMA teigimu, dabartinė tvarka dažnai reiškia, kad pirkdami prenumeratą ar skaitmeninę paslaugą vartotojai netiesiogiai apmoka ir platformų taikomus mokesčius. Institucija tikisi, kad didesnė konkurencija mokėjimų srityje galėtų mažinti kainas ir skatinti inovacijas technologijų sektoriuje.

    Kas yra steering?

    Pagrindinis ginčo taikinys yra vadinamoji steering praktika, kai programėlių kūrėjams leidžiama informuoti vartotojus apie alternatyvius, pigesnius atsiskaitymo būdus už programėlių parduotuvių ribų. Tokiu atveju pirkimas apeitų „Apple“ App Store ar „Google“ Play Store vidinius mokėjimus, kur paprastai taikomi platformų komisiniai.

    Šiuo metu „Apple“ Jungtinėje Karalystėje tokią praktiką iš esmės draudžia, o „Google“ ją leidžia tik ribotai ir su papildomomis sąlygomis. CMA siūlo naikinti šiuos ribojimus, kad kūrėjai galėtų laisviau nukreipti vartotojus į kitus mokėjimo kanalus.

    Kodėl reguliuotojas spaudžia dabar?

    CMA dar 2025 metais įvardijo „Apple“ ir „Google“ mobiliąsias ekosistemas kaip veiksmingą duopolį, nes didžioji dauguma Jungtinės Karalystės išmaniųjų įrenginių veikia su šiomis operacinėmis sistemomis. Reguliuotojas nurodo, kad tokia rinkos struktūra suteikia platformoms galimybę nustatyti taisykles, nuo kurių priklauso kūrėjų pajamos ir vartotojų galutinė kaina.

    Konsultacija vyksta pagal Digital Markets, Competition and Consumers Act nuostatas, kurios suteikia daugiau įrankių greičiau taikyti elgesio reikalavimus didelę rinkos galią turinčioms skaitmeninėms platformoms. CMA pabrėžia, kad prieš priimant privalomus sprendimus privaloma surengti konsultaciją ir įvertinti poveikį rinkai.

    Ką tai reikštų vartotojams ir kūrėjams?

    Jei ribojimai būtų panaikinti, kūrėjai galėtų aiškiau pasiūlyti pigesnes kainas ar lankstesnius atsiskaitymo planus ne per programėlių parduotuves. Teoriškai tai galėtų sumažinti prenumeratų kainas, ypač paslaugoms, kur platformų komisiniai sudaro reikšmingą sąnaudų dalį.

    Vis dėlto CMA atkreipia dėmesį į svarbią detalę: net leidus steering, „Apple“ ir „Google“ galėtų bandyti taikyti papildomus mokesčius už tokią galimybę. Todėl reguliuotojas rengia principus, pagal kuriuos tokie mokesčiai turėtų būti sąžiningi ir mažesni nei dabartiniai programėlių parduotuvių įkainiai, o sutaupymai turėtų pasiekti vartotojus arba būti investuojami į produktų plėtrą.

    Šis procesas vyksta platesniame kontekste, nes programėlių parduotuvių taisyklės ir jų komisiniai pastaraisiais metais aktyviai tikrinami ir kitose jurisdikcijose. Jungtinės Karalystės sprendimai gali tapti dar vienu precedentu, kaip reguliuotojai siekia atverti skaitmenines ekosistemas konkurencijai.

    Be to, „Google“ neseniai paskelbė apie naujas pasaulines Play Store taisykles, numatančias galimybę kūrėjams nukreipti vartotojus atsiskaityti už parduotuvės ribų, tačiau su tam tikromis sąlygomis. CMA teigė vertinsianti, ar šie pakeitimai realiai didina konkurenciją ir ar nepalieka kūrėjams bei vartotojams naujų, mažiau matomų apribojimų.

  • „Google“ naujiena: kaip pasirinkti patikimus šaltinius ir matyti juos pirmiau paieškoje

    „Google“ naujiena: kaip pasirinkti patikimus šaltinius ir matyti juos pirmiau paieškoje

    Informacijos perteklius internete tampa kasdienybe, todėl vis svarbiau ne tik rasti atsakymą greitai, bet ir žinoti, kuo galima pasitikėti. „Google“ siūlo galimybę vartotojams nurodyti, kurių naujienų ar teminių portalų turinį jie nori matyti aukščiau paieškos rezultatuose.

    Ši funkcija dažnai vadinama pageidaujamais arba preferuojamais šaltiniais. Idėja paprasta: pasirinktas leidėjas ar domenas gali būti rodomas aukščiau, kai ieškote susijusios informacijos, tačiau tai nereiškia, kad kiti šaltiniai bus visiškai paslėpti.

    Kaip veikia pasirinkti šaltiniai?

    Funkcija sukurta taip, kad paieška išliktų įvairi, bet kartu būtų labiau pritaikyta jūsų įpročiams. Jei dažnai skaitote konkretų sveikatos ar mokslo portalą, galite nurodyti, kad jo publikacijos jums būtų prioritetinės.

    Toks sprendimas ypač aktualus temoms, kuriose svarbus patikimumas, pavyzdžiui, sveikatai, finansams ar saugumui. Paieškos rezultatų viršuje dažniau matydami patikrintą šaltinį, sutaupote laiko ir sumažinate riziką atsiremti į klaidinančią informaciją.

    Kur rasti nustatymą?

    Preferuojamų šaltinių pasirinkimas paprastai pasiekiamas per „Google“ paieškos nustatymus. Vartotojui tereikia pridėti norimą domeną ar leidėją, o pakeitimai įsigalioja po patvirtinimo.

    Kai kuriais atvejais leidėjai tokį pasirinkimą palengvina pateikdami mygtuką šalia publikacijų, tačiau visada galima tai atlikti ir rankiniu būdu per paieškos nuostatas. Svarbu atkreipti dėmesį, kad galutinis matomumas priklauso ir nuo užklausos, vietovės, kalbos bei kitų personalizavimo signalų.

    Kodėl tai svarbu dabar?

    Pastaraisiais metais daugėja dirbtinis intelektas sugeneruoto turinio, o socialiniuose tinkluose klaidinanti informacija plinta itin greitai. Dėl to paieškos personalizavimo įrankiai, leidžiantys atsirinkti patikimus leidėjus, tampa praktišku būdu gerinti kasdienę informacijos higieną.

    Vis dėlto ekspertai primena, kad vieno šaltinio iškėlimas neturėtų tapti vieninteliu informacijos kanalu. Sudėtingesnėmis temomis verta palyginti kelis patikimus šaltinius, o sveikatos klausimais sprendimus grįsti specialistų konsultacijomis.

  • „Google“ naujovė leidžia per minutę susitvarkyti turinį: kaip sekti Terazgotuje.pl?

    „Google“ Lenkijoje pristatė patogesnį būdą greitai susiderinti, kokius šaltinius ir temas žmogus nori matyti pirmiausia. Nauja funkcija leidžia rankiniu būdu pasirinkti pageidaujamą leidinį ar svetainę ir ją pažymėti kaip prioritetinę, kad turinys dažniau patektų į rekomendacijas.

    Praktiškai tai reiškia, kad naršant per „Google“ programėlę ar naudojantis paieška, galima paspausti sekimo ar pažymėjimo veiksmą ir taip duoti signalą, jog konkretus šaltinis yra svarbus. Vėliau receptai, patarimai ar naujienos iš pasirinkto kanalo gali būti rodomi aukščiau, ypač skiltyse, kur „Google“ formuoja personalizuotą srautą.

    „Personalizacija veikia geriausiai tada, kai vartotojas pats aiškiai parodo, ką nori matyti dažniau, o ko mažiau“, – teigia skaitmeninio turinio strategai, vertinantys „Google“ rekomendacijų sistemos pokyčius.

    Turinio rekomendacijos „Google“ aplinkoje remiasi kelių tipų signalais: paieškos užklausomis, naršymo istorija, buvimo vietos kontekstu, įrenginio nustatymais ir tiesioginiais vartotojo veiksmais, pavyzdžiui, sekimu ar pasirinkimu rodyti mažiau tam tikro turinio. Būtent tiesioginiai veiksmai paprastai laikomi vienu stipriausių signalų, nes jie mažina atsitiktinių rekomendacijų dalį.

    Norint sekti pasirinktą šaltinį, dažniausiai pakanka rasti jį „Google“ programėlėje arba naršyklėje ir pasirinkti sekimo veiksmą, kuris kai kuriuose ekranuose pažymimas žvaigždutės piktograma ar mygtuku Sekti. Taip pat galima naudotis „Google“ nustatymais, kuriuose leidžiama pridėti konkrečią svetainę prie pageidaujamų šaltinių sąrašo.

    Šis pokytis ypač aktualus vartotojams, kurie ieško patikimų receptų ir nori sumažinti riziką pataikyti ant neaiškios kilmės ar prastai patikrintų patarimų. Maisto turinyje klaidos kainuoja ne tik sugadintą patiekalą, bet kartais ir sveikatos rizikas, pavyzdžiui, netinkamą produktų laikymą ar nepakankamą terminį apdorojimą, todėl prioritetinių šaltinių pasirinkimas tampa praktišku kasdieniu sprendimu.

    „Google“ rekomendacijų kryptis pastaraisiais metais aiški: daugiau kontrolės vartotojui, daugiau konteksto ir daugiau kokybės signalų turiniui. Dėl to tokios funkcijos kaip šaltinių sekimas tampa ne tik patogumo įrankiu, bet ir būdu susikurti stabilesnį, mažiau atsitiktinumų valdomą informacijos srautą.

  • „Google“ paleido naują funkciją: pasirinkite mėgstamus šaltinius ir naujienas matykite pirmi

    „Google“ paleido naują funkciją: pasirinkite mėgstamus šaltinius ir naujienas matykite pirmi

    „Google“ paieškoje ir naujienų skiltyse atsirado nauja galimybė vartotojams daryti didesnę įtaką tam, kokie leidėjai matomi aukščiau. Funkcija „Preferuojami šaltiniai“ leidžia pažymėti pasirinktus portalus ar leidinius, kad jų publikacijos dažniau būtų rodomos tarp svarbiausių naujienų rezultatų.

    Iki šiol, ieškant aktualijų, „Google“ iš esmės rėmėsi algoritminiu vertinimu: naujumo, patikimumo, autoritetingumo ir aktualumo signalais. Naujoji funkcija šią logiką papildo asmeniniu pasirinkimu, todėl vartotojas gali aiškiau nurodyti, kurių šaltinių turinį nori matyti greičiau.

    Kaip veikia „Preferuojami šaltiniai“?

    Pažymėjus pasirinktą leidėją kaip pageidaujamą, jo straipsniai gali būti dažniau iškeliami naujienų paieškos rezultatuose ir rodomi atskiroje skiltyje, skirtoje būtent vartotojo pasirinktoms redakcijoms. Tai ypač aktualu sekant technologijų, mokslo, inovacijų ar rinkos naujienas, kai informacijos srautas labai intensyvus.

    Svarbu tai, kad ši funkcija nepanaikina kitų šaltinių. „Google“ išlieka daugiašaltė sistema: net ir pasirinkus mėgstamus leidėjus, rezultatuose toliau bus rodomi ir kiti portalai, todėl vartotojas nepraranda platesnio konteksto ir alternatyvių požiūrių.

    Kodėl „Google“ tai įdiegė dabar?

    Pastaraisiais metais didžiosios paieškos ir turinio platformos vis dažniau ieško būdų suteikti žmonėms daugiau kontrolės: nuo personalizavimo nustatymų iki rekomendacijų skaidrumo. Naujienų vartojimo įpročiai taip pat keičiasi, nes dalis auditorijos nori greitos atrankos, bet kartu siekia patikimų, jau pažįstamų redakcijų turinio.

    Leidėjams tai dar vienas paskirstymo kanalo signalas: auditorijos lojalumas ir tiesioginis pasirinkimas gali tapti papildomu veiksniu šalia tradicinių reitingavimo kriterijų. Vartotojams tai reiškia paprastesnį būdą sumažinti triukšmą ir greičiau pasiekti dominančią informaciją.

    Kaip įjungti ir ką verta žinoti?

    Dažniausiai mėgstami šaltiniai parenkami per „Google“ nustatymus arba naujienų rezultatų sąsają, kur galima rasti šaltinių pasirinkimo funkciją. Procesas paprastai užtrunka kelias sekundes: pasirenkate leidėją, patvirtinate, o vėliau paieškoje naujienos iš jo gali būti pateikiamos prioritetiškai.

    Jei naudojate kelis įrenginius, verta atkreipti dėmesį, kad nustatymai paprastai siejami su „Google“ paskyra, todėl prisijungus jie gali veikti plačiau. Taip pat naudinga periodiškai peržiūrėti pasirinktų šaltinių sąrašą, ypač jei keičiasi jūsų interesų sritys ar informacijos poreikiai.

  • „Google“ pakeitė paiešką Lietuvoje: nauja funkcija leis iškelti mėgstamus portalus

    „Google“ pakeitė paiešką Lietuvoje: nauja funkcija leis iškelti mėgstamus portalus

    „Google“ Lietuvoje pradėjo diegti naują paieškos funkciją „Preferuojami šaltiniai“, kuri leidžia vartotojams patiems nurodyti, kurių naujienų portalų turinį jie nori matyti dažniau. Pažymėjus pasirinktą svetainę žvaigždute, jos publikacijos gali būti labiau išryškinamos naujienų užklausose.

    Iki šiol, ieškant aktualijų, paieškos rezultatų išdėstymas daugiausia priklausė nuo algoritminių signalų, tokių kaip turinio aktualumas, šaltinio autoritetas, publikavimo laikas ir vartotojų elgsena. Naujoji parinktis suteikia daugiau tiesioginės įtakos tam, kas patenka į matomiausias pozicijas, tačiau neeliminuoja kitų šaltinių.

    Praktikoje tai reiškia, kad naujienų užklausose, kur „Google“ rodo skiltį su svarbiausiais straipsniais, gali atsirasti papildomas blokas su turiniu iš jūsų pasirinktų šaltinių. Tai patogu tiems, kurie nuolat seka konkrečias temas ir nori greičiau pasiekti jiems patikimų redakcijų publikacijas.

    Vis dėlto ši funkcija nereiškia, kad vartotojas bus uždaromas informaciniame burbule. Kiti portalai ir toliau bus rodomi paieškos rezultatuose, o galutinį vaizdą vis tiek formuos ir įprasti reitingavimo kriterijai, skirti užtikrinti įvairovę bei informacijos aktualumą.

    Toks sprendimas atspindi platesnę tendenciją: didžiosios platformos vis dažniau suteikia vartotojams daugiau kontrolės, kartu bandydamos išlaikyti patikimumo standartus ir kovą su klaidinančiu turiniu. Vartotojams tai gali tapti paprastu būdu greičiau rasti norimus šaltinius, o leidėjams – papildomu signalu, kad lojali auditorija nori jų turinį matyti pirmiausia.