CP v2

Tag: Google

  • „Google“ Pixel 11 Pro teste: HiLight žada stebuklus, bet kainos šokas ir 120 kartų priartinimas

    „Google“ Pixel 11 Pro teste: HiLight žada stebuklus, bet kainos šokas ir 120 kartų priartinimas

    „Google“ Pixel 11 Pro jau netrukus pasirodo atviroje prekyboje, o pirmieji bandymai rodo aiškią kryptį: tai telefonas, kuris labiausiai remiasi programine patirtimi, DI funkcijomis ir kamera. Nors dizainas iš pirmo žvilgsnio primena ankstesnį modelį, kai kurie pokyčiai susiję būtent su fotografija ir naujomis pranešimų galimybėmis.

    Pakuotėje laikomasi pastarųjų metų tendencijos: mažiau priedų, daugiau dėmesio tvarumui. Įprastai neįdedamas įkroviklis, todėl pirkėjui dažnai tenka įsivertinti, ar turimi įkrovimo įrenginiai atitinka norimą greitį ir standartus, ypač jei planuojamas belaidis įkrovimas.

    Ekranas ir kasdienė patirtis

    Telefonas turi 6,3 colio OLED tipo „Super Actua“ ekraną, orientuotą į tuos, kurie nenori itin didelio įrenginio. Skiriamoji geba 1 280 x 2 856 taškų ir HDR10+ palaikymas užtikrina ryškų vaizdą tiek naršant, tiek žiūrint vaizdo turinį.

    Maksimalus ryškumas siekia 3 600 nitų, todėl ekranas išlieka įskaitomas ir ryškioje saulės šviesoje. LTPO technologija leidžia adaptuoti atnaujinimo dažnį nuo 1 iki 120 Hz, o tai padeda suderinti sklandumą ir baterijos taupymą.

    Ekraną dengia „Corning Gorilla Glass Victus 2“, kuris realybėje dažniausiai reiškia didesnį atsparumą smulkiems subraižymams ir kritimams, tačiau visiškos apsaugos negarantuoja. Praktikoje tokio tipo stiklai geriausiai atsiskleidžia su dėklu ar apsauginiu stiklu, ypač aktyviai naudojant telefoną lauke.

    HiLight: gera idėja, dar trūksta turinio

    Ryškiausia naujovė yra HiLight funkcija, skirta pranešimams, kai telefonas padėtas ekranu žemyn. Tuomet spalvotos LED lemputės praneša apie pasirinktus įvykius, o pati idėja orientuota į mažesnį ekranų tikrinimą ir greitesnį „pamatyti ir suprasti“ principą.

    Pirmuose bandymuose HiLight veikia, tačiau integracijų apimtis dar kukli. Daugiausia dėmesio skiriama sąveikoms su „Gemini“ ir pranešimams iš telefono skambučių bei „WhatsApp“, ypač iš pasirinktų kontaktų, todėl potencialas didelis, bet reali nauda kol kas priklauso nuo to, kaip greitai bus išplėstas palaikomų programų sąrašas.

    Kameros, našumas ir baterija

    Kamerų sistema iš esmės išlaiko kryptį, kurią „Google“ stiprina jau ne vienerius metus: stiprus pagrindinis modulis ir fotografijos apdorojimas programiškai. Pagrindinė kamera siejama su 50 megapikselių jutikliu, o itin plataus kampo modulis naudoja 48 megapikselių jutiklį.

    Didžiausias akcentas šiemet yra naujas teleobjektyvas, kuriam priskiriamas iki 120 kartų priartinimas. Reikia suprasti, kad tokio lygio priartinimas paprastai apima ir skaitmeninę dalį, tačiau praktikoje tai vis tiek reiškia daugiau kadravimo laisvės ir detalių išryškinimą, ypač dienos šviesoje.

    Nuotraukų ir vaizdo įrašų kūrimui siūlomi įvairūs įrankiai su DI elementais, įskaitant tokias funkcijas kaip „Magic Capture“, „Top Shot“ ar „Add Me“. Tokie sprendimai tampa vis svarbesni rinkoje, nes pirkėjai dažnai renkasi ne vien „geležį“, o tai, kiek greitai ir patogiai telefonas leidžia pasiekti norimą rezultatą.

    Įrenginyje naudojamas „Tensor G6“ lustas ir „Android 17“, o reali kasdienė sparta labiau orientuota į sklandų naudojimą, o ne rekordus testuose. Tokia strategija būdinga „Pixel“ linijai: prioritetas teikiamas optimizacijai, kamerų apdorojimui ir išmaniosioms funkcijoms, o ne vien „benchmark“ skaičiams.

    Baterijos veikimą papildo adaptaciniai algoritmai, kurie stebi įpročius ir riboja retai naudojamų programų foninį aktyvumą. Bandymuose įprastu režimu telefoną teko krauti maždaug kas pusantros dienos, o palankesnėmis sąlygomis įmanomos ir dvi paros.

    Greito įkrovimo scenarijuje per 30 minučių galima pasiekti iki 55 proc. įkrovos lygį, taip pat palaikomas belaidis įkrovimas pagal Qi2.2 25 W standartą su suderinamais priedais. Praktikoje svarbu atkreipti dėmesį, kad realūs belaidžio įkrovimo greičiai dažnai priklauso nuo konkretaus įkroviklio, dėklo ir temperatūros.

    Kaina tapo vienu jautriausių aspektų. Nurodoma, kad bazinė konfigūracija kainuoja 5 199 Lenkijos zlotus, tai sudaro apie 1 220 eurų, ir yra brangiau nei ankstesnis modelis. Tiesa, startinė komplektacija siūlo 256 GB atminties, kai anksčiau dažnai būdavo pradedama nuo 128 GB.

    Galutinis įspūdis toks: „Google“ Pixel 11 Pro yra tvirtas pasirinkimas tiems, kurie vertina švarų „Android“, stiprią kamerą ir naujas DI funkcijas, tačiau pirkimo sprendimą labiausiai lems kaina ir tai, kaip greitai HiLight bus išplėtotas iki išties kasdienės, plačiai pritaikomos funkcijos.

  • „Google“ Pixel Watch 5 su Wear OS 7: žada 40 val., bet kainos šokas ir viena rimta spraga

    „Google“ Pixel Watch 5 su Wear OS 7: žada 40 val., bet kainos šokas ir viena rimta spraga

    „Google“ pristatė „Pixel Watch 5“ – naują išmanųjį laikrodį su „Wear OS 7“, kuris, anot gamintojo, turi tapti dar patogesniu kasdieniu palydovu „Android“ naudotojams. Nors dizainas iš esmės liko atpažįstamas, didžiausi pokyčiai šįkart ateina per programinę įrangą ir sveikatos funkcijas.

    Testuotas 45 milimetrų modelis komplektuojamas su dirželiu dviem dydžiais ir magnetiniu įkrovikliu su USB-C laidu, tačiau maitinimo adapterio dėžutėje nėra. Pats korpusas gaminamas iš aliuminio, kuris, gamintojo teigimu, yra iš 100 proc. perdirbtų medžiagų.

    Laikrodis turi LTPO AMOLED „Actua“ ekraną, o 45 milimetrų versijoje įstrižainė siekia 1,4 colio, raiška – 456 x 456 taškų. Atvaizdo atnaujinimas kinta nuo 1 iki 60 hercų, o viena ryškiausių specifikacijų – iki 3 000 nitų siekiantis maksimalus ryškumas, kuris turėtų pagerinti matomumą saulėje.

    Ekraną dengia „Corning Gorilla Glass 5“, o tai reiškia standartinę apsaugą nuo kasdienių įbrėžimų, tačiau intensyviai naudojant papildoma apsauginė plėvelė ar stikliukas gali būti praktiškas sprendimas. Taip pat palaikomas visada įjungtas ekranas, leidžiantis matyti pagrindinę informaciją neuždegant viso ekrano.

    Po korpusu įdėta 465 miliampervalandžių talpos baterija, tai tik nežymiai daugiau nei ankstesnėje kartoje. „Google“ deklaruoja iki 40 valandų veikimo su įjungtu visada aktyviu ekranu, o energijos taupymo režimu – iki 72 valandų, ir realiomis sąlygomis rezultatai dažnai priartėja prie šių skaičių, jei naudojimas nėra itin intensyvus.

    Didžiausias akcentas – „Wear OS 7“. Šioje versijoje daugiau dėmesio skiriama patogesniam informacijos pateikimui: atsiranda valdikliai, o vadinamosios tiesioginės naujienos leidžia matyti atnaujinimus realiu laiku, panašiai kaip „Android“ telefone.

    Į ekosistemą integruojamas ir „Gemini“: asistentą galima aktyvuoti pakėlus riešą ir bendrauti balsu, o tai praplečia greitų užklausų ir veiksmų galimybes. Kartu išlieka klasikinis privalumas – prieiga prie „Google“ programėlių ir paslaugų, įskaitant muzikos valdymą ir kitus kasdienius įrankius.

    Sveikatos ir saugumo srityje „Pixel Watch 5“ siūlo įprastas išmaniųjų laikrodžių funkcijas, tokias kaip nuolatinis pulso stebėjimas, miego sekimas, kritimo aptikimas ir EKG. Papildomai išskiriamos galimybės stebėti kraujospūdžio pokyčių tendencijas fone bei funkcija, skirta pulso nebuvimo aptikimui ir pagalbos iškvietimui.

    „Google“ taip pat pristato „Health Guardian“ – pasyviai veikiančią funkciją, kuri analizuoja organizmo būsenos rodiklių pokyčių kryptis ir pateikia įžvalgas apie energijos balansą bei galimas medžiagų apykaitos tendencijas. Svarbu pabrėžti, kad tokie vertinimai nėra medicininė diagnozė, o praktikoje turėtų būti vertinami kaip papildoma informacija šalia gydytojų rekomendacijų.

    Visi duomenys suvedami į „Google“ sveikatos programėlę, kur galima matyti ne tik momentinius rodiklius, bet ir ilgesnio laikotarpio tendencijas, taip pat gauti personalizuotus patarimus dėl aktyvumo. Tokia kryptis atitinka bendrą rinkos tendenciją, kai gamintojai konkuruoja ne vien jutikliais, bet ir duomenų interpretacija bei patogiu pateikimu.

    Vis dėlto yra du akivaizdūs minusai. Pirmasis – kaina: ji kilo, o bazinė 41 milimetro versija kainuoja apie 420 eurų, tai yra maždaug 25 eurais daugiau nei ankstesnės kartos startas. Antrasis – suderinamumas: iOS palaikymo vis dar nėra, tad „iPhone“ naudotojams šis modelis iš esmės lieka už borto.

    Apibendrinant, „Pixel Watch 5“ labiau primena apgalvotą evoliuciją nei revoliuciją: ryškesnis ekranas, naujesnė „Wear OS 7“ programinė dalis ir platesnis sveikatos funkcijų rinkinys. Tačiau pirkėjams teks įvertinti, ar kainos šuolis ir iOS nebuvimas neužgožia realios naudos kasdien.

  • „Google“ už 9 mln. eurų perka žlugusios oro linijos duomenis: kam jų reikia DI?

    „Google“ už 9 mln. eurų perka žlugusios oro linijos duomenis: kam jų reikia DI?

    Bankroto aukcione – milžiniškas archyvas

    Technologijų bendrovė „Google“ bankroto aukcione laimėjo sandorį dėl žlugusios oro linijų grupės „Spirit Aviation Holdings Inc.“ vidinių veiklos duomenų. Sandorio vertė siekia apie 9 mln. eurų, o galutinį pardavimo patvirtinimą turi įvertinti JAV bankroto teismas Niujorko pietinėje apygardoje.

    Šis pardavimas tapo vienu ryškiausių pavyzdžių, kaip duomenys iš bankrutuojančių įmonių tampa nauju strateginiu turtu. Praktikoje tokie archyvai gali būti naudojami produktų tobulinimui, analitikai ir DI modelių mokymui, jei laikomasi privatumo reikalavimų.

    Kokie duomenys parduodami?

    Į paketą įtrauktas platus skaitmeninis įmonės užkulisių rinkinys: daugiau nei 100 mln. el. laiškų iš per 80 000 paskyrų, taip pat šimtai milijonų vidinių pokalbių iš „Microsoft Teams“. Dokumentuose minimas ir didelės apimties programinis kodas, įskaitant algoritmus bei programinės įrangos modelius.

    Taip pat nurodoma, kad archyve yra informacija apie veiklos procesus, personalo našumą, darbo grafikus, vidaus auditus ir istorinius įdarbinimo įrašus. Ypatingo dėmesio sulaukia operaciniai duomenys apie keleivių pirkimus ir skrydžių kainodarą, kurie gali atskleisti, kaip realiai veikia aviakompanijų pajamų valdymo sistemos.

    Privatumas, anonimizacija ir ribos

    Dokumentuose pabrėžiama, kad sandoris neapima klientų duomenų, įskaitant dešimtis milijonų keleivių profilių ir lojalumo programos įrašų. Prieš perduodant failus „Google“, turėtų būti taikomas anonimizavimo procesas, siekiant sumažinti riziką susieti informaciją su konkrečiais asmenimis.

    Vis dėlto tokie sandoriai kelia klausimų dėl realaus anonimizavimo patikimumo, nes dideliuose rinkiniuose net ir pašalinus vardus ar kontaktus kartais lieka netiesioginių požymių, leidžiančių identifikuoti žmones. Dėl to praktikoje ypač svarbi nepriklausoma priežiūra, aiškios duomenų naudojimo taisyklės ir griežtas teisinių reikalavimų laikymasis.

    „Nusipirkome dalį „Spirit Airlines“ duomenų rinkinio, kuris gali padėti tobulinti mūsų produktus ir DI modelius“, – sakė „Google“ atstovas.

    Kodėl DI reikia verslo komunikacijos?

    Rinkoje stiprėja tendencija ieškoti aukštesnės kokybės, struktūruotų ir realiomis situacijomis paremtų duomenų, nes viešas interneto turinys vis dažniau dubliuojamas, sintetinamas ir ne visada patikimas. Vidinė įmonių komunikacija, procesų dokumentai ir operaciniai įrašai DI sistemoms gali suteikti geresnį kontekstą apie tai, kaip priimami sprendimai, kaip veikia organizacijos ir kokios yra realios darbo eigos.

    Kitas motyvas yra tai, kad daug įmonėms skirtų DI sprendimų viešai deklaruoja, jog klientų duomenys nėra naudojami bazinių modelių mokymui. Tokiu atveju kuriant ir tobulinant modelius ieškoma išorinių, teisėtai įgytų duomenų šaltinių, kurie imituotų realaus verslo aplinką, bet nepažeistų klientų pasitikėjimo.

    Tuo pat metu bankrutuojančioms bendrovėms duomenų pardavimas gali tapti būdu padidinti kreditorių atgavimo sumas, o teismai ir administratoriai priversti vertinti, kur baigiasi turto realizavimas ir kur prasideda privatumo rizika. Dėl to panašūs sandoriai ateityje tikėtina sulauks dar daugiau reguliuotojų ir visuomenės dėmesio.

  • „Google“ „Gemini“ pasiekė 1 mlrd. vartotojų: kas laukia toliau ir kodėl tai svarbu?

    „Google“ „Gemini“ pasiekė 1 mlrd. vartotojų: kas laukia toliau ir kodėl tai svarbu?

    „Google“ pranešė, kad programėlė „Gemini“ peržengė simbolinę ribą ir jau turi daugiau nei 1 000 000 000 aktyvių mėnesio vartotojų. Tai itin retas mastas, kurį pasiekia tik nedaugelis pasaulinių skaitmeninių paslaugų. „Gemini“ iki 2024 metų buvo vystoma kaip „Bard“, o vėliau pervadinta ir integruota į platesnę „Google“ ekosistemą.

    Tokio dydžio auditorija dažniausiai susiformuoja tik tada, kai produktas tampa įrankiu „pagal nutylėjimą“ ir yra įdiegtas daugelyje kasdienių paslaugų. Šiuo požiūriu „Gemini“ remiasi „Google“ platinimo pranašumu, nes dirbtinis intelektas vis dažniau atsiranda paieškoje, „Android“ aplinkoje ir kitose vartotojų kasdienybėje naudojamose platformose. Dėl to vartotojų skaičius gali augti greičiau nei atskirai platinamų programėlių.

    Augimas per rekordiškai trumpą laiką

    „Google“ pateiktais duomenimis, augimo tempas per pastaruosius metus buvo išskirtinis. 2025 metų gegužę bendrovė skelbė apie 400 000 000 aktyvių mėnesio vartotojų, o po metų jau buvo minima 900 000 000 riba. Vėliau, vasaros pabaigoje, skaičius buvo papildytas dar dešimtimis milijonų ir galiausiai perkopė 1 000 000 000.

    Tokie šuoliai paprastai siejami su dviem veiksniais: funkcijų plėtra ir platesniu prieinamumu. Vartotojai greičiau įsitraukia, kai DI sprendimai pasiūlomi kaip integruota paslauga telefone, naršyklėje ar el. pašto įrankiuose, o ne kaip atskiras produktas, kurį reikia sąmoningai atsisiųsti ir išmokti naudoti.

    Ką tai reiškia rinkai

    1 000 000 000 vartotojų riba „Gemini“ įrašo į tą pačią kategoriją kaip ir kitos pasaulinės „Google“ paslaugos, įskaitant „Gmail“, „Youtube“, „Google Chrome“ ir „Google Maps“. Tokia vartotojų bazė reiškia ne tik prestižą, bet ir didžiulį duomenų, infrastruktūros bei ekosistemos efektą, kuris leidžia greičiau diegti naujas funkcijas ir pasiekti skirtingus įrenginius.

    Vis dėlto didėjant mastui auga ir atsakomybė. Europos Sąjungoje vis daugiau dėmesio skiriama skaitmeninių paslaugų skaidrumui, turinio patikimumui, asmens duomenų apsaugai ir rizikų valdymui, todėl DI sprendimų plėtra neišvengiamai bus vertinama ir per reguliavimo prizmę. Didelės platformos taip pat dažniau sulaukia klausimų dėl to, kaip jų DI atsakymai formuoja informacijos vartojimą.

    Kokie kiti žingsniai planuojami

    „Google“ toliau plečia „Gemini“ galimybes ir prieinamumą skirtingoms kalboms bei regionams. Bendrovė yra užsiminusi apie planus pridėti daugiau nei 60 vietinių dialektų, o tai paprastai reikšmingai padidina auditoriją rinkose, kuriose kalbos palaikymas iki šiol buvo ribotas. Kuo tiksliau DI supranta vietinę kalbą, tuo natūraliau jis prigyja kasdienėse užduotyse.

    Artimiausiu metu konkurencija DI rinkoje greičiausiai stiprės dar labiau, nes vartotojai vis dažniau vertina ne vien atsakymų kokybę, bet ir tai, kaip sklandžiai DI veikia kartu su el. paštu, dokumentais, paieška, navigacija ar telefonu. „Gemini“ sėkmė šioje stadijoje bus matuojama ne tik vartotojų skaičiumi, bet ir realiu įpročių pokyčiu, kiek dažnai žmonės DI pasitelkia darbui, mokslui ir kasdieniams sprendimams.

  • „Google“ pristatė Pixel Tag: kaina aiški, funkcijos stebina – ar tai rimta „AirTag“ alternatyva?

    „Google“ pristatė Pixel Tag: kaina aiški, funkcijos stebina – ar tai rimta „AirTag“ alternatyva?

    „Google“ oficialiai pristatė naują daiktų sekiklį Pixel Tag, kuris debiutuoja kartu su Pixel 11 serijos telefonais ir Pixel Watch 5 laikrodžiais. Tai kompaktiškas lokatorius, savo idėja panašus į „Apple“ AirTag, tačiau stipriai orientuotas į „Android“ ekosistemą.

    Nurodoma, kad vieno Pixel Tag kaina Lenkijoje siekia apie 35 eurus, o keturių vienetų rinkinys kainuos apie 117 eurų. Tiksli prekybos pradžios data dar nepaskelbta, tačiau pats kainos lygis rodo, kad „Google“ taikosi į masinę rinką, kur svarbus ir komplektų pasiūlymas.

    Įrenginys yra nedidelis: 28 x 46,1 x 5,4 mm, o su baterija sveria 11,8 gramo. Korpusas pagamintas iš metalo ir polikarbonato, o IP67 apsauga reiškia, kad sekiklis turėtų atlaikyti dulkes ir trumpą panardinimą į vandenį iki 1 metro gylio maždaug 30 minučių.

    Energiją tiekia keičiama CR2032 baterija, kuri, gamintojo teigimu, turėtų užtikrinti daugiau nei metų veikimą. Toks sprendimas patogus praktiškai, nes nereikia dažnai krauti įrenginio, o bateriją prireikus galima greitai pakeisti.

    Pixel Tag palaiko UWB itin tiksliam daikto nustatymui iš arti ir naudoja „Bluetooth“ ryšio galimybes, įskaitant „Bluetooth Channel Sounding“. Taip pat integruotas garsiakalbis, kuris padeda lengviau rasti daiktą, ir akselerometras, galintis prisidėti prie judėjimo aptikimo scenarijų.

    Oficialiuose reikalavimuose minima suderinamumas su „Android“ nuo 9.0 versijos. iOS neminima, todėl tikėtina, kad pilnas funkcionalumas numatytas būtent „Google“ platformoje, o tai gali tapti svarbiu kriterijumi vartotojams, naudojantiems kelias ekosistemas.

    Didelis akcentas dedamas į integraciją su „Google“ įrenginių paieškos sprendimu, kuris leidžia matyti sekiklius žemėlapyje ir valdyti pagrindines funkcijas, pavyzdžiui, aktyvuoti garsinį signalą. Tokia integracija svarbi, nes sekiklių vertė tiesiogiai priklauso nuo tinklo masto ir programinės įrangos patogumo.

    „Google“ taip pat pabrėžia privatumo ir saugumo standartus, nes daiktų sekiklių rinka jau anksčiau susidūrė su piktnaudžiavimo atvejais, kai tokie įrenginiai buvo naudojami persekiojimui. Pastaraisiais metais gamintojai diegia papildomus įspėjimus, aptikimą ir kitas priemones, todėl naujų įrenginių sėkmė vis dažniau vertinama ne vien pagal tikslumą, bet ir pagal apsaugas nuo neteisėto naudojimo.

  • „Google“ pristatė Pixel 11: kainos kyla, bet yra viena naujovė, kurią pajusite kasdien

    „Google“ pristatė Pixel 11: kainos kyla, bet yra viena naujovė, kurią pajusite kasdien

    „Google“ konferencijoje Made by Google pristatė naują „Google Pixel 11“ telefonų šeimą: „Pixel 11“, „Pixel 11 Pro“ ir „Pixel 11 Pro XL“. Gamintojas žada daugiau DI funkcijų, ryškesnius ekranus ir patobulintas kameras, tačiau kartu auga ir kainos.

    Šių metų serija atspindi bendrą rinkos tendenciją: flagmanai brangsta, o gamintojai kainų šuolį aiškina brangesniais komponentais ir didesnėmis investicijomis į DI. Pirkėjams tai reiškia, kad sprendimas dažniau sukasi ne apie vieną geriausią modelį, o apie tai, kada pirkti ir ar verta laukti nuolaidų.

    Kainos ir startas rinkoje

    Lenkijos rinkai paskelbtos kainos yra didesnės nei ankstesnės kartos, o brangimas kai kur siekia kelis šimtus zlotų. Perskaičiavus į eurus pagal pastarųjų mėnesių kursą, bazinio modelio kainos šuolis sudaro maždaug iki 100 eurų, o aukštesnių versijų pabrangimas gali būti dar didesnis, priklausomai nuo komplektacijos.

    Išankstiniai užsakymai startuoja rugpjūčio 12 dieną, o prekyboje telefonai turėtų pasirodyti rugpjūčio 20 dieną. Praktikoje tai reiškia, kad pirmosios savaitės dažnai būna brangiausios, o kainų korekcijos paprastai atsiranda po kelių mėnesių.

    Vienas svarbiausių bazinių konfiguracijų pokyčių yra atmintis: „Google“ atsisakė 128 GB varianto ir startui siūlo 256 GB. Tai sprendžia seną vartotojų problemą, kai flagmano kaina būdavo aukšta, bet atminties pakakdavo tik minimaliai, ypač aktyviai filmuojant ir fotografuojant.

    Kameros: didžiausia naujiena Pro modeliuose

    Dizaino kryptis iš esmės išlieka panaši į ankstesnę kartą, išsaugant atpažįstamą kamerų modulį. Tačiau didžiausi pokyčiai, pasak gamintojo, įvyko būtent fotografijos dalyje.

    „Google Pixel 11 Pro“ ir „Google Pixel 11 Pro XL“ gavo naują teleobjektyvą su iki 120 kartų priartinimu, kai bazinis „Pixel 11“ siūlo patobulintą iki 30 kartų SuperZoom. Tokie skaičiai paprastai apima ir skaitmeninį priartinimą, todėl reali kokybė labiausiai priklauso nuo optikos, jutiklio ir vaizdo apdorojimo.

    Gamintojas taip pat akcentuoja programinius patobulinimus: naujus fotografijos stilius ir pagerintą naktinį režimą. Tokios funkcijos pastaraisiais metais tapo svarbia konkurencijos dalimi, nes DI apdorojimas dažnai lemia galutinį kadrą ne mažiau nei pati optika.

    Naujas procesorius ir HiLight

    Visuose trijuose modeliuose naudojamas naujas „Tensor G6“ procesorius, kurį „Google“ apibūdina kaip pagamintą 2 nm technologija. Bendrovė žada geresnį energijos efektyvumą, greitesnį programų paleidimą ir spartesnį naršymą, o vaizdo apdorojimo dalyje minimas reikšmingas šuolis.

    Saugumui skirtas „Titan M3“ lustas, kuriame akcentuojama postkvantinė kriptografija. Tokia kryptis atitinka platesnę saugumo industrijos tendenciją ruoštis ateities grėsmėms, kai dalis šiandienos šifravimo metodų teoriškai gali tapti pažeidžiami.

    „Google Pixel 11 Pro“ serijoje atsirado ir nauja kasdienė funkcija HiLight: šalia kamerų integruotos daugių spalvų LED lemputės, leidžiančios matyti pranešimus neįjungiant ekrano. Ji siejama su funkcija, kai telefonas padedamas ekranu žemyn automatiškai nutildo pranešimus, o HiLight gali suteikti vizualinius signalus apie skambučius ar žinutes, įskaitant integracijas su „WhatsApp“ ir DI sprendimais „Gemini“.

    HiLight bus prieinama tik „Pro“ ir „Pro XL“ modeliuose, tad tai tampa vienu aiškiausių skirtumų tarp bazinio ir brangesnių įrenginių. Toks sprendimas atitinka gamintojų praktiką dalį labiausiai pastebimų naujovių palikti aukštesnėms versijoms.

    Baterijos ir įkrovimo dalyje „Google“ mini greitesnį įkrovimą: per maždaug 30 minučių „Pro XL“ turėtų pasiekti iki 75 proc., o „Pixel 11“ ir „Pixel 11 Pro“ iki 55 proc. Taip pat žadamas spartesnis belaidis įkrovimas ir nauji priedai „Pixelsnap“ ekosistemoje.

    Ekranų įstrižainės išlieka panašios kaip ankstesnėje kartoje: „Pixel 11“ ir „Pixel 11 Pro“ turi 6,3 colio ekranus, o „Pixel 11 Pro XL“ 6,8 colio. Ryškumas, pasak gamintojo, siekia iki 3 000 nitų baziniame modelyje ir iki 3 600 nitų „Pro“ versijose, taip pat minimas dvigubai geresnis atsparumas įbrėžimams.

  • „Google“ Pixel Watch 5 jau Europoje: kainos kyla, bet žada 40 valandų veikimo ir naują „Wear OS 7“

    „Google“ Pixel Watch 5 jau Europoje: kainos kyla, bet žada 40 valandų veikimo ir naują „Wear OS 7“

    „Google“ kartu su „Pixel“ telefonų pristatymu oficialiai parodė ir „Pixel Watch 5“ išmanųjį laikrodį, kuris bus parduodamas ir Europoje. Naujasis modelis, kaip ir anksčiau, siūlomas dviejų dydžių, tačiau daugiausia dėmesio sulaukė ne dizainas, o didesnė kaina ir ryškesnės techninės ambicijos.

    Išankstinė prekyba startuoja rugpjūčio 12 dieną, o prekybos pradžia numatyta rugpjūčio 20 dieną. Gamintojas akcentuoja, kad „Pixel Watch 5“ orientuotas į kasdienį patogumą, sveikatos funkcijas ir glaudesnę integraciją su „Google“ paslaugomis, įskaitant DI.

    Laikrodis grįžta su 41 ir 45 milimetrų korpusais bei apvaliu AMOLED „Actua“ ekranu. Skelbiama, kad atnaujinimo dažnis kinta nuo 1 iki 60 Hz, o maksimalus ryškumas siekia 3 000 nitų, todėl ekranas turėtų būti lengviau įskaitomas saulėje.

    Viduje montuojamas „Snapdragon W5 Gen 2“ procesorius, toks pats kaip ankstesniame modelyje, o tai rodo „Google“ pasirinkimą stabilumui, o ne pačiam naujausiam lustui. Duomenims skirta 64 GB vidinė atmintis, o ryšiui numatyti „Wi‑Fi 6“, „Bluetooth 6“, NFC ir pasirenkamas LTE variantas.

    Autonomija išlieka vienu svarbiausių argumentų: baterija, priklausomai nuo dydžio, yra 332 mAh arba 465 mAh. Gamintojas teigia, kad didesnis modelis gali veikti iki 40 valandų įprastu režimu, o energijos taupymo režimu iki 72 valandų, tačiau realus rezultatas dažnai priklauso nuo ekrano ryškumo, LTE naudojimo ir aktyvių sveikatos matavimų.

    Korpusas atitinka IP68 apsaugos klasę ir 5 ATM atsparumą vandeniui, tad laikrodis turėtų atlaikyti lietų, plovimą ar plaukimą baseine. Spalvų pasirinkimas apima kelis korpuso atspalvius, o vienas naujas variantas siūlomas tik 41 milimetrų versijai.

    „Pixel Watch 5“ veikia su „Wear OS 7“, kuris stiprina „Google“ ekosistemos kryptį. Tarp akcentuojamų naujovių minimas patogesnis valdiklių išdėstymas ir gilesnis DI panaudojimas, o sveikatos srityje išlieka tokios funkcijos kaip EKG ir temperatūros matavimas ant riešo, kurių prieinamumas gali priklausyti nuo regioninių reikalavimų.

    Europos pirkėjams svarbi detalė ta, kad „Google“ toliau konkuruoja su „Samsung“ ir „Apple“ laikrodžiais ten, kur sprendžia ne vien techninės specifikacijos, bet ir programinės įrangos brandumas bei paslaugų suderinamumas. Didėjant kainoms, vartotojai vis dažniau lygina ne tik dizainą ar jutiklius, bet ir realią baterijos trukmę, atnaujinimų politiką bei sveikatos funkcijų tikslumą.

  • DI patarė „neimti baudos“ ir baigėsi blogai: kodėl „ChatGPT“ ir „Gemini“ klaidos kainuoja brangiai

    DI patarė „neimti baudos“ ir baigėsi blogai: kodėl „ChatGPT“ ir „Gemini“ klaidos kainuoja brangiai

    Kai patarimas kainuoja brangiau

    Lenkijoje įprasta kelių policijos patikra virto pamoka apie aklą pasitikėjimą DI. Vairuotojas, viršijęs greitį 14 kilometrų per valandą, vietoje siūlomos baudos nusprendė pasikonsultuoti su „ChatGPT“.

    DI esą patarė baudos vietoje nepriimti, tikintis, kad situacija išsispręs paprasčiau. Tačiau atsisakius, byla nukeliavo į teismą, o ten sprendimas vairuotojui buvo gerokai skaudesnis.

    Vietoje 100 zlotų baudos teismas skyrė 800 zlotų, tai yra apie 185 eurus, o pirminė suma būtų siekusi apie 23 eurus. Prie to dar gali prisidėti bylinėjimosi išlaidos, todėl galutinė kaina realiai išauga.

    „Gemini“ ir „Google“ paieškos kluptelėjimai

    Kita istorija siejama su „Gemini“, integruotu į „Google“ paiešką. Vartotojų klausimai kartais išprovokuoja atsakymus, kurie skamba įtikinamai, bet yra akivaizdžiai klaidingi ar net pavojingi sveikatai.

    Viešumoje aptartos situacijos, kai DI pateikė absurdiškų mitybos ir buities „patarimų“, o kai kuriais atvejais net normalizavo elgesį, kuris mediciniškai ar saugumo požiūriu yra nepriimtinas. Tokie atsakymai atsiranda todėl, kad modeliai apibendrina internete rastą turinį ir ne visada atskiria faktus nuo satyros ar melagienų.

    „DI gali skambėti užtikrintai net tada, kai klysta, todėl vartotojui svarbiausia tikrinti informaciją ir remtis oficialiais šaltiniais ar specialistais“, – sako skaitmeninio saugumo ekspertai, komentuodami panašius atvejus.

    Klaidos medicinoje ir navigacijoje

    Rizika ypač išryškėja sveikatos temose. Aprašytas atvejis, kai žmogus, bandydamas pakeisti druską racione, po konsultacijos su „ChatGPT“ ėmė vartoti netinkamą medžiagą ir patyrė sunkų apsinuodijimą, pasireiškusį psichozės simptomais.

    Medikai pabrėžia, kad tokios situacijos dažniausiai kyla ne dėl vieno atsakymo, o dėl to, kad vartotojai DI patarimus priima kaip profesionalią konsultaciją. Praktikoje DI gali „prihaliucinuoti“ neegzistuojančias taisykles, nepateikti esminių perspėjimų arba nepaklausti kritinių patikslinimų.

    Panašiai klaidos gali pasireikšti ir keliuose. Vairuotojai, aklai sekdami navigacijos pasiūlymais, kartais ryžtasi pavojingiems manevrams, nors Kelių eismo taisyklės ir kelio ženklai turi absoliučią pirmenybę prieš bet kurią programėlę.

    Specialistai primena, kad DI įrankiai dažnai pateikia vadinamuosius apibendrintus atsakymus, pritaikytus „vidutiniam“ scenarijui. Todėl net ir kasdienėse situacijose saugiausia laikytis paprastos taisyklės: jei sprendimas susijęs su sveikata, teise ar eismu, vien DI nepakanka.

  • DI turėjo sutrumpinti darbo savaitę iki 4 dienų, bet „OpenAI“ darbuotojai dirba iki 90 valandų

    DI turėjo sutrumpinti darbo savaitę iki 4 dienų, bet „OpenAI“ darbuotojai dirba iki 90 valandų

    Technologijų įmonių vadovai pastaraisiais metais vis dažniau kartoja pažadą, kad dirbtinis intelektas leis dirbti mažiau, o produktyvumas augs be papildomų pastangų. Vis dėlto realybė didžiausiuose DI kūrimo centruose dažnai atrodo priešinga: pasakojama apie ilgėjančias darbo valandas, budėjimus savaitgaliais ir nuolatinį skubos režimą.

    Dar 2021 metais tuometinis „Google“ inžinerijos vadovas viešai svarstė, kad iki 2025 metų keturių dienų darbo savaitė gali tapti įprasta. Panašias idėjas vėliau kartojo ir kitos bendrovės, o „OpenAI“ buvo raginusi įmones išbandyti trumpesnę savaitę nemažinant atlygio, argumentuojant spartėjančia automatizacija.

    Tačiau buvęs techninis „OpenAI“ darbuotojas žiniasklaidai teigė, kad pati bendrovė keturių dienų savaitės modelio realiai neišbandė. Pasak jo, darbo kultūroje daug nenumatytų krizių susitikimų, privalomų budėjimų savaitgaliais ir griežtų rezultatų peržiūrų, po kurių esą pasitaiko atleidimų.

    „Į darbą ateini šeštadienį ar sekmadienį vien tam, kad pasivytum atsilikusius darbus arba įsitikintum, jog niekas nesugedo“, – sakė buvęs „OpenAI“ darbuotojas.

    Pasakojimai apie didelius krūvius girdimi ir kituose DI sektoriaus lyderiuose. „Anthropic“ viešai akcentuoja, kad jų pokalbių robotas „Claude“ gali savarankiškai atlikti užduotis kelias valandas, o „Meta“ ir „Microsoft“ pabrėžia, kad DI jau perima dalį programuotojų darbo, leisdamas komandoms daryti daugiau su mažesniais resursais.

    Kartu su šiais pareiškimais ryškėja ir kita tendencija: automatizacijos naudą įmonės neretai verčia kaštų mažinimu, o ne darbo laiko trumpinimu. „Meta“ yra skelbusi apie didelio masto darbuotojų mažinimą, o technologijų sektoriuje pastaraisiais metais atleidimai tapo pasikartojančiu reiškiniu, ypač persigrupuojant prie DI prioritetų.

    DI laboratorijose darbo tempą dar labiau didina vadinamieji sprintai, kai prieš produkto ar funkcijos pristatymą komandos dirba itin intensyviai. Buvusių darbuotojų teigimu, įprastu laikotarpiu savaitė gali siekti apie 50–70 valandų, o sprintų metu peržengti ir 90 valandų ribą.

    „Meta“ darbuotojai taip pat yra pasakoję apie staigius perkėlimus į DI prioritetines komandas, kai pasirinkimo laisvė ribota. Toks modelis padeda greitai sutelkti resursus svarbiausiems projektams, bet darbuotojams reiškia didesnę įtampą, daugiau naktinių darbų ir nuolatinę parengtį reaguoti į incidentus.

    Augant investicijoms į vadinamąją agentinę DI kryptį, spaudimas tik didėja. Šie sprendimai kuriami taip, kad galėtų ne tik generuoti tekstą ar vaizdus, bet ir atlikti veiksmus programose bei naršyklėje, o ateityje – ir fiziniame pasaulyje per robotiką, todėl konkurencija dėl proveržio yra ypač intensyvi.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad teorinės laiko sutaupymo prognozės praktikoje dažnai ištirpsta, nes atsiranda naujų užduočių. Įdiegus DI įrankius reikia juos prižiūrėti, tikrinti rezultatus, spręsti klaidas ir perkurti procesus, o sutaupytas laikas organizacijose greitai užpildomas papildomais tikslais.

    „Žmonės įsivaizduoja, kad 20 proc. mažiau darbo reiškia keturių dienų savaitę. Bet atsiranda naujas darbas“, – aiškino MIT tyrėjas Neilas Thompsonas.

    Todėl kol kas ryškėja paradoksas: technologija, kuri turėjo išlaisvinti nuo rutinos, daugelyje DI kūrimo komandų tampa priežastimi dirbti dar intensyviau. Ar ši banga galiausiai virs trumpesne darbo savaite, ar tik dar labiau padidins krūvius ir paskatins darbo vietų mažinimą, priklausys nuo įmonių strategijų, reguliavimo ir to, kaip greitai DI įrankiai taps patikimi kasdienėje veikloje.

  • „Google“ rengia netikėtą „Googlebook“ posūkį: „Lenovo“ ruošia 2 naujus nešiojamuosius

    „Google“ rengia netikėtą „Googlebook“ posūkį: „Lenovo“ ruošia 2 naujus nešiojamuosius

    „Google“ pristatė naują „Googlebook“ kompiuterių kryptį, kurią vysto kartu su partneriais, o vienas svarbiausių jų – „Lenovo“. Remiantis nutekėjusia informacija, bendrovė ruošia ne vieną, o du „Googlebook“ įrenginius, kurių premjera numatoma rudenį.

    Teigiama, kad vienas iš modelių bus 2 viename tipo įrenginys, sujungiantis planšetę ir nešiojamąjį kompiuterį. Tokia koncepcija reikštų atsijungiančią klaviatūrą, liečiamą ekraną ir darbui su juo pritaikytą rašiklį, todėl įrenginys labiau taikytų į mobilų darbą ir turinio kūrimą.

    Nutekėjusiuose vaizduose matomas „Googlebook“ ženklinimas ir planšetės formos korpusas su atskiru klaviatūros dėklu. Tai gali rodyti, kad „Google“ su partneriais siekia pasiūlyti alternatyvą įprastiems ultrabukams, didesnį dėmesį skiriant universalumui ir darbui keliaujant.

    Tikslios techninės specifikacijos kol kas neatskleidžiamos, tačiau skelbiama, kad bent vienas „Lenovo“ „Googlebook“ turėtų turėti stereofoninius garsiakalbius ir erdvinio garso „Dolby Atmos“ palaikymą. Tokia detalė leistų manyti, kad įrenginiai bus orientuoti ne tik į produktyvumą, bet ir į pramogas bei vaizdo turinį.

    Kartu minima ir „Lenovo“ kuriama belaidė pelė, skirta „Googlebook“ kompiuteriams. Ji esą bus pritaikyta funkcijai „Magic Pointer“, turės LED apšvietimą ir atskirą DI mygtuką, o jos svoris sieks 59 gramus.

    „Google“ partnerių sąrašas, siejamas su „Googlebook“ projektu, apima ir kitus gamintojus, tarp jų „Acer“, „ASUS“, „Dell“ bei „HP“. Tai signalizuoja, kad rinka gali sulaukti platesnės „Googlebook“ įrenginių įvairovės, o vartotojams bus siūlomi skirtingų formų ir kainų segmentų modeliai.

    Pirmųjų oficialių anonsų laukiama rugsėjį, o dėmesio centru gali tapti Berlyne vykstanti IFA 2026 paroda. Kainos kol kas neskelbiamos, tačiau gamintojai pastaruoju metu vis dažniau įspėja, kad atminties komponentų brangimas ir tiekimo grandinių svyravimai gali kelti galutines įrenginių kainas.