CP v2

Tag: GPS trikdymas

  • Revoliucija karo dronuose: „Lantronix“ ir „Swarmer“ žada 4 kartus daugiau galios

    Revoliucija karo dronuose: „Lantronix“ ir „Swarmer“ žada 4 kartus daugiau galios

    JAV technologijų bendrovės „Lantronix“ ir „Swarmer“ pristatė naują skaičiavimo platformą, skirtą mažiems kariniams dronams, kad daugiau autonomijos funkcijų veiktų pačiame įrenginyje. Tikslas paprastas: sumažinti priklausomybę nuo ryšio su operatoriumi ir išorinių skaičiavimo resursų, kai ryšys trūkinėja arba yra slopinamas.

    Planuojama, kad sprendimas sujungs „Lantronix“ sisteminį modulį „Open-Q 6490CS“ ir „Swarmer“ autonominio valdymo programinę įrangą, sudarydamas gamybai paruoštą paketą. Jis orientuotas į JAV kariuomenės 1 grupės bepiločius orlaivius, tai yra mažus dronus iki maždaug 9 kilogramų.

    Bendrovės teigia, kad naujoji platforma suteiks apie 4 kartus didesnę skaičiavimo galią nei dabartinis „Swarmer“ naudojamas sprendimas. Didesnė galia reikalinga tam, kad dronai galėtų vietoje atlikti vizualinę navigaciją, automatiškai atpažinti taikinius, sekti objektus ir koordinuoti veiksmus su kitomis bepilotėmis sistemomis.

    „Kuriame platformą, galinčią vykdyti mažesnius DI modelius ir pritaikytą 1 grupės bepiločiams orlaiviams. Tikime, kad tai taps nauju pramonės standartu, o kiekvienas įrenginys bus tiekiamas su iš anksto įdiegta „Swarmer OS“ ir pažangiausiomis mūsų autonomijos funkcijomis“, – sakė „Swarmer“ vadovas Alexas Finkas.

    Tokie projektai įgauna pagreitį tuo metu, kai Ukraina, JAV ir sąjungininkės siekia į tarnybą įvesti didelius kiekius nebrangių dronų, galinčių veikti sudėtingomis sąlygomis. Praktikoje vis dažniau akcentuojama, kad bepiločiai turi išlikti funkcionalūs, kai GPS signalas trikdomas, o ryšio su operatoriumi langai yra trumpi arba nestabilūs.

    „Swarmer“ nurodo, kad jų autonominio veikimo programinė įranga nuo 2024 metų balandžio buvo panaudota daugiau nei 100 000 kovinių misijų Ukrainoje, kuriose dalyvavo beveik 50 Ukrainos karinių vienetų. Pasak bendrovės, sistemos buvo išbandytos aplinkoje, kurioje aktyviai veikia elektroninė kova ir ribojama palydovinė navigacija.

    Ekspertiniu požiūriu, didesnė skaičiavimo galia mažame drono korpuse reiškia daugiau sprendimų priėmimo vietoje ir mažiau priklausomybės nuo duomenų perdavimo. Tai aktualu ne tik taikinių paieškai ar sekimui, bet ir skrydžio stabilumui, maršruto planavimui bei veikimui spiečiaus principu, kai keli dronai tarpusavyje derina manevrus.

    Kartu toks technologinis šuolis didina diskusijas dėl autonomijos ribų ir kontrolės, nes daugiau funkcijų perkeliama iš operatoriaus į programinę įrangą. Kariuomenėms tai tampa praktiniu klausimu: kaip užtikrinti patikimumą, atsekamumą ir saugų veikimą aplinkoje, kur klaidos kaina itin didelė.

  • Rusijos triukas su dronais kelia įtampą NATO: klaidinami GPS signalai nukreipia į Baltijos šalis

    Rusijos triukas su dronais kelia įtampą NATO: klaidinami GPS signalai nukreipia į Baltijos šalis

    Rusija vis dažniau pasitelkia elektroninės kovos priemones, kad išmuštų iš kurso Ukrainos tolimojo nuotolio dronus ir nukreiptų juos į NATO valstybių oro erdvę. Baltijos šalyse ir Suomijoje fiksuoti incidentai vertinami kaip sąmoninga hibridinė taktika, skirta kelti nerimą ir silpninti paramą Ukrainai.

    Ekspertų vertinimu, svarbiausias įrankis šioje schemoje yra GPS signalo trikdymas ir klastojimas, kai vietoje tikro palydovinio signalo pateikiamas galingesnis, netikras. Tokiu būdu drono navigacija gali „patikėti“ klaidingomis koordinatėmis ir nukrypti nuo planuoto maršruto.

    Kaip aiškinama, tokie trikdžiai ypač pavojingi, nes dronų maršrutas gali pasislinkti į vakarus ir kirsti Estijos, Latvijos ar Lietuvos teritoriją. Tai sukuria situaciją, kai incidentas tampa ne tik Ukrainos ir Rusijos karo dalimi, bet ir tiesioginiu saugumo iššūkiu NATO rytiniam sparnui.

    Ukraina tokiais atvejais paprastai pabrėžia, kad dronai nėra sąmoningai nukreipiami į NATO teritoriją, ir atsiprašo už netyčinius pažeidimus. Tuo pat metu regiono politikai ir saugumo ekspertai akcentuoja, kad atsakomybė tenka Rusijai, kuri aktyviai plečia elektroninės kovos poveikį už fronto ribų.

    „Rusija tyčia perima dronų navigaciją ir kartu stiprina propagandą, kad sukeltų baimę bei suabejojimą parama Ukrainai“, – sakė Ukrainos užsienio reikalų ministerijos atstovas Heorhij Tychyj.

    Analitikų teigimu, Kremliaus tikslas gali būti paprastas: priversti visuomenes klausti, ar parama Ukrainai neperkelia karo į jų pačių dangų. Tokia komunikacinė ataka dažnai derinama su informacinėmis operacijomis, kuriose bandoma sukurti įspūdį, esą incidentai yra Ukrainos veiksmų pasekmė.

    Kariniai ekspertai pabrėžia, kad vien naikintuvais tokių grėsmių suvaldyti nepakanka, nes dronų incidentai gali būti dažni, o reagavimas brangus ir ne visada proporcingas. Vis dažniau kalbama apie sluoksniuotą priešdroninę gynybą, kuri apimtų radarus, pasyvius jutiklius, akustinę detekciją, elektroninės kovos indikatorius ir operatyvius žvalgybos duomenis.

    Kartu akcentuojama praktinės partnerystės su Ukraina svarba, nes šalis sukaupė unikalią patirtį dronų karo sąlygomis. Ukraina taip pat tobulina sprendimus, kurie didina atsparumą navigacijos klastojimui, pavyzdžiui, inercinę navigaciją ir alternatyvius valdymo ryšius.

    Incidentai regione primena, kad šiuolaikinis karas vis dažniau persikelia į elektroninę ir informacinę erdvę, o jo efektas gali būti juntamas toli nuo fronto linijos. NATO valstybėms tai reiškia būtinybę spartinti technologinį pasirengimą ir gerinti tarpusavio koordinavimą, kad hibridinės provokacijos nevirstų didesne krize.

  • NATO telkia verslą prieš Rusijos hibridines atakas: į aljanso stebėseną jungiami jutikliai ir duomenys

    NATO telkia verslą prieš Rusijos hibridines atakas: į aljanso stebėseną jungiami jutikliai ir duomenys

    NATO stiprina atsaką į Rusijos hibridines atakas ir vis plačiau įtraukia privačias bendroves, kad grėsmės būtų aptinkamos anksčiau, o reakcija būtų nebe pavienė, o sisteminė. Aljanso atstovai pabrėžia, kad tai apima ne tik kibernetines atakas, bet ir sabotažą, dronų įskridimus bei navigacijos trikdymą.

    NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojas inovacijoms, hibridinėms grėsmėms ir kibernetikai Jamesas Appathurai teigia, kad tikslas yra pereiti nuo reakcijos po incidento prie aktyvios prevencijos. Jo teigimu, hibridinė kampanija Europoje yra auganti ir, nepaisant karo Ukrainoje eigos, greitai nesustos.

    Kas laikoma hibridinėmis grėsmėmis

    Hibridinės grėsmės apima veiksmus, kurie dažnai neperžengia atviro karinio konflikto ribos, bet daro realią žalą valstybių saugumui. Tai kibernetinės atakos, informacinės įtakos operacijos, sabotažas, povandeninių kabelių ir kitos kritinės infrastruktūros pažeidimai, GPS trikdymas ar provokacijos prie sienų.

    Tokie incidentai paprastai būna sunkiai priskiriami konkrečiam vykdytojui, nes naudojami tarpininkai, samdiniai, anoniminės skaitmeninės priemonės ar nusikalstamų grupių infrastruktūra. Dėl to NATO ir valstybės narės vis dažniau siekia kaupti daugiau duomenų ir geriau susieti atskirus epizodus į vieną vaizdą.

    Partnerystės su įmonėmis ir infrastruktūros valdytojais

    Aljansas plečia partnerystes su kibernetinio saugumo ir kritinės infrastruktūros sektoriais, kad karinės struktūros gautų daugiau realaus laiko signalų apie įtartiną veiklą. NATO bendradarbiavimą stiprina su „Microsoft“, „Palo Alto Networks“ ir „ESET“, siekdamas geriau apsaugoti tinklus ir spartinti informacijos apsikeitimą.

    Daug dėmesio skiriama energetikai, ypač objektams jūroje, kur dronų ir kitų priemonių naudojimas didina riziką tiek fizinei, tiek skaitmeninei infrastruktūrai. NATO atstovai nurodo, kad su kai kuriais operatoriais jau derinami praktiniai sprendimai, kai įmonių jutikliai ir stebėsenos priemonės sujungiamos su karinių štabų situacijos vertinimu.

    Atsparumas ir debesijos klausimas

    Dar viena kryptis yra kritinės skaitmeninės infrastruktūros, įskaitant duomenų centrus, saugumas ir veiklos tęstinumas krizės metu. NATO dirba su dideliais JAV debesijos paslaugų tiekėjais, tačiau kartu vysto ir savo atskirtą, saugią debesijos architektūrą, kad aljanso veikla būtų atsparesnė sutrikimams.

    Šis modelis siejamas su redundancija ir scenarijais, kai kai kurie kanalai ar išorinė pagalba tampa sunkiau prieinama. Akcentuojama, kad hibridinių grėsmių atveju svarbiausia yra ne vien reagavimas į pavienį įvykį, o gebėjimas greitai atpažinti pasikartojančius šablonus skirtingose šalyse ir sektoriuose.

    „Tikslas yra nustoti žaisti kurmio gaudynes“, – sakė Jamesas Appathurai.

    Jo teigimu, vienas atskiras gaisras ar infrastruktūros sutrikimas gali atrodyti kaip atsitiktinumas, tačiau keli panašūs epizodai, susiję su parama Ukrainai ar konkrečiomis politinėmis įtampomis, leidžia daug tiksliau vertinti, kad tai koordinuota kampanija.