NATO stiprina atsaką į Rusijos hibridines atakas ir vis plačiau įtraukia privačias bendroves, kad grėsmės būtų aptinkamos anksčiau, o reakcija būtų nebe pavienė, o sisteminė. Aljanso atstovai pabrėžia, kad tai apima ne tik kibernetines atakas, bet ir sabotažą, dronų įskridimus bei navigacijos trikdymą.
NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojas inovacijoms, hibridinėms grėsmėms ir kibernetikai Jamesas Appathurai teigia, kad tikslas yra pereiti nuo reakcijos po incidento prie aktyvios prevencijos. Jo teigimu, hibridinė kampanija Europoje yra auganti ir, nepaisant karo Ukrainoje eigos, greitai nesustos.
Kas laikoma hibridinėmis grėsmėmis
Hibridinės grėsmės apima veiksmus, kurie dažnai neperžengia atviro karinio konflikto ribos, bet daro realią žalą valstybių saugumui. Tai kibernetinės atakos, informacinės įtakos operacijos, sabotažas, povandeninių kabelių ir kitos kritinės infrastruktūros pažeidimai, GPS trikdymas ar provokacijos prie sienų.
Tokie incidentai paprastai būna sunkiai priskiriami konkrečiam vykdytojui, nes naudojami tarpininkai, samdiniai, anoniminės skaitmeninės priemonės ar nusikalstamų grupių infrastruktūra. Dėl to NATO ir valstybės narės vis dažniau siekia kaupti daugiau duomenų ir geriau susieti atskirus epizodus į vieną vaizdą.
Partnerystės su įmonėmis ir infrastruktūros valdytojais
Aljansas plečia partnerystes su kibernetinio saugumo ir kritinės infrastruktūros sektoriais, kad karinės struktūros gautų daugiau realaus laiko signalų apie įtartiną veiklą. NATO bendradarbiavimą stiprina su „Microsoft“, „Palo Alto Networks“ ir „ESET“, siekdamas geriau apsaugoti tinklus ir spartinti informacijos apsikeitimą.
Daug dėmesio skiriama energetikai, ypač objektams jūroje, kur dronų ir kitų priemonių naudojimas didina riziką tiek fizinei, tiek skaitmeninei infrastruktūrai. NATO atstovai nurodo, kad su kai kuriais operatoriais jau derinami praktiniai sprendimai, kai įmonių jutikliai ir stebėsenos priemonės sujungiamos su karinių štabų situacijos vertinimu.
Atsparumas ir debesijos klausimas
Dar viena kryptis yra kritinės skaitmeninės infrastruktūros, įskaitant duomenų centrus, saugumas ir veiklos tęstinumas krizės metu. NATO dirba su dideliais JAV debesijos paslaugų tiekėjais, tačiau kartu vysto ir savo atskirtą, saugią debesijos architektūrą, kad aljanso veikla būtų atsparesnė sutrikimams.
Šis modelis siejamas su redundancija ir scenarijais, kai kai kurie kanalai ar išorinė pagalba tampa sunkiau prieinama. Akcentuojama, kad hibridinių grėsmių atveju svarbiausia yra ne vien reagavimas į pavienį įvykį, o gebėjimas greitai atpažinti pasikartojančius šablonus skirtingose šalyse ir sektoriuose.
„Tikslas yra nustoti žaisti kurmio gaudynes“, – sakė Jamesas Appathurai.
Jo teigimu, vienas atskiras gaisras ar infrastruktūros sutrikimas gali atrodyti kaip atsitiktinumas, tačiau keli panašūs epizodai, susiję su parama Ukrainai ar konkrečiomis politinėmis įtampomis, leidžia daug tiksliau vertinti, kad tai koordinuota kampanija.
Leave a Reply