CP v2

Tag: GPS trikdžiai

  • Kaliningrado sritis – Rusijos spaudimo taškas prie Lietuvos ir Lenkijos: ką rodo kariuomenės pajėgumai

    Kaliningrado sritis, įsiterpusi tarp Lietuvos ir Lenkijos, išlieka vienu labiausiai militarizuotų Rusijos regionų prie NATO sienos. Ekspertai pabrėžia, kad ši eksklava Maskvai yra patogi bazė greitai perdislokuoti pajėgas Baltijos kryptimi ir testuoti sąjungininkų budrumą.

    Regiono reikšmę stiprina geografinė izoliacija ir ribotos sausumos jungtys: logistika priklausoma nuo tranzito bei jūrinių maršrutų. Dėl to sritis vienu metu yra ir strategiškai vertinga, ir pažeidžiama, o tai skatina Rusiją joje laikyti didesnį karinį potencialą.

    Kas kelia didžiausią nerimą?

    Didžiausias NATO šalių rūpestis siejamas su tuo, kad Kaliningrade dislokuotos sistemos gali kelti grėsmę visam Baltijos regionui. Akcentuojama, jog net ir be nuolat laikomų branduolinių užtaisų, regione gali būti platformų ir priemonių, teoriškai tinkamų tokiems užtaisams gabenti.

    „Šiuo metu Kaliningrado srityje nėra branduolinio ginklo, tačiau yra jo nešėjai – strateginė aviacija ir raketų sistemos, galinčios gabenti branduolinius užtaisus“, – sakė prof. Tadeuszas Baryła.

    Ekspertų vertinimu, būtent nešėjų buvimas yra esminis rizikos veiksnys, nes krizės atveju pajėgumai galėtų būti panaudoti spaudimui, atgrasymui ar eskalacijai. Tokios aplinkybės didina neapibrėžtumą, o tai apsunkina ir karinių, ir politinių sprendimų priėmimą regione.

    Karių skaičius ir parengtis

    Vertinimai dėl Kaliningrade dislokuotų pajėgų skaičiaus skiriasi, tačiau dažnai minimas dydis siekia iki 35 000 karių. Pabrėžiama ir tai, kad dalis dalinių buvo perkelta į karą Ukrainoje, todėl regiono sudėtis ir komplektacija per pastaruosius metus kito.

    Vis dėlto ekspertai atkreipia dėmesį, kad svarbus ne tik karių skaičius, bet ir parengtis bei patirtis. Dalies karių dalyvavimas Ukrainoje reiškia sukauptą kovinę patirtį, kuri realiame konflikte gali turėti didesnę reikšmę nei formalūs vienetų sąrašai.

    Inžinerinė gynyba ir GPS trikdžiai

    Kaliningrado srityje akcentuojami ne tik raketiniai ar aviacijos pajėgumai, bet ir infrastruktūriniai sprendimai. Ekspertai kalba apie sustiprintas pakrantės įtvirtinimų linijas, kurios teoriškai pritaikomos ir platesnio spektro ugnies paramai visame Baltijos jūros regione.

    Ne mažiau svarbi ir elektroninė kova – minima, kad regione plėtojamos GPS signalų trikdymo priemonės. Toks trikdymas kelia rizikų tiek karinėms, tiek civilinėms sistemoms: nuo navigacijos iki aviacijos ir jūrų transporto saugumo.

    „Turime suvokti, kad tai yra grėsmė visoms Baltijos jūros pakrantės valstybėms“, – sakė prof. Tadeuszas Baryła.

  • JAV išbandė „Shield AI“ Hivemind: DI valdomi jūriniai dronai veiks net praradę GPS ir ryšį

    JAV išbandė „Shield AI“ Hivemind: DI valdomi jūriniai dronai veiks net praradę GPS ir ryšį

    JAV pademonstravo, kaip keli autonominiai jūriniai dronai gali veikti kaip vienas koordinuotas būrys, žmogui įsikišant minimaliai. Per bandymus buvo naudojama bendrovės „Shield AI“ sukurta programinė įranga Hivemind, skirta savarankiškam sprendimų priėmimui realiuoju laiku.

    Tokio tipo demonstracijos rodo aiškią kryptį, kuria juda šiuolaikinė gynyba: nuo pavienių nuotoliniu būdu valdomų platformų prie tarpusavyje susietų, savarankiškai užduotis paskirstančių sistemų. Praktikoje tai reiškia, kad keli nepilotuojami laivai gali patruliuoti, vykdyti žvalgybą ar imituoti gynybines užduotis kaip komanda.

    „Šiuolaikinėse operacijose ryšio trikdžiai tampa norma, todėl autonomija be nuolatinio valdymo yra kritiškai svarbi“, – sakė „Shield AI“ atstovas.

    Pasak kūrėjų, Hivemind išsiskiria tuo, kad autonominės platformos gali tęsti misiją net tada, kai sutrinka ryšys ar GPS signalas. Tai svarbu aplinkoje, kur vis dažniau taikomos elektroninės kovos priemonės, o navigacijos ir duomenų kanalai gali būti slopinami arba klaidinami.

    Bendrovė nurodo, kad demonstracija yra platesnio bendradarbiavimo su „Thunder Tiger“ dalis, siekiant integruoti Hivemind į šios Taivano įmonės nepilotuojamų sistemų portfelį. Partnerystės tikslas yra tobulinti autonominių nepilotuojamų paviršinių laivų galimybes, o vėliau plėsti koordinuotas operacijas ir į kitus veikimo domenus.

    Įgyvendinimas, kaip teigiama, vyksta etapais: nuo modeliavimo ir simuliacijų, pereinant prie integracijos su realia įranga ir baigiant bandymais tikromis sąlygomis. Sėkmingas kelių jūrinių platformų bendras darbas patvirtino, kad programinė įranga gali koordinuoti skirtingus autonominius vienetus realiuose scenarijuose.

    „Shield AI“ taip pat akcentuoja, kad Hivemind jau buvo tikrinama su įvairiomis platformomis ir skirtingose aplinkose, o bandymai Taivane laikomi dar vienu žingsniu link pažangių, tarpusavyje suderintų autonominių operacijų. Tokie sprendimai, ypač paremti DI, vis dažniau vertinami kaip būdas greičiau reaguoti į grėsmes, mažinti žmonių riziką ir užtikrinti užduočių tęstinumą sudėtingomis sąlygomis.