Kaliningrado sritis, įsiterpusi tarp Lietuvos ir Lenkijos, išlieka vienu labiausiai militarizuotų Rusijos regionų prie NATO sienos. Ekspertai pabrėžia, kad ši eksklava Maskvai yra patogi bazė greitai perdislokuoti pajėgas Baltijos kryptimi ir testuoti sąjungininkų budrumą.
Regiono reikšmę stiprina geografinė izoliacija ir ribotos sausumos jungtys: logistika priklausoma nuo tranzito bei jūrinių maršrutų. Dėl to sritis vienu metu yra ir strategiškai vertinga, ir pažeidžiama, o tai skatina Rusiją joje laikyti didesnį karinį potencialą.
Kas kelia didžiausią nerimą?
Didžiausias NATO šalių rūpestis siejamas su tuo, kad Kaliningrade dislokuotos sistemos gali kelti grėsmę visam Baltijos regionui. Akcentuojama, jog net ir be nuolat laikomų branduolinių užtaisų, regione gali būti platformų ir priemonių, teoriškai tinkamų tokiems užtaisams gabenti.
„Šiuo metu Kaliningrado srityje nėra branduolinio ginklo, tačiau yra jo nešėjai – strateginė aviacija ir raketų sistemos, galinčios gabenti branduolinius užtaisus“, – sakė prof. Tadeuszas Baryła.
Ekspertų vertinimu, būtent nešėjų buvimas yra esminis rizikos veiksnys, nes krizės atveju pajėgumai galėtų būti panaudoti spaudimui, atgrasymui ar eskalacijai. Tokios aplinkybės didina neapibrėžtumą, o tai apsunkina ir karinių, ir politinių sprendimų priėmimą regione.
Karių skaičius ir parengtis
Vertinimai dėl Kaliningrade dislokuotų pajėgų skaičiaus skiriasi, tačiau dažnai minimas dydis siekia iki 35 000 karių. Pabrėžiama ir tai, kad dalis dalinių buvo perkelta į karą Ukrainoje, todėl regiono sudėtis ir komplektacija per pastaruosius metus kito.
Vis dėlto ekspertai atkreipia dėmesį, kad svarbus ne tik karių skaičius, bet ir parengtis bei patirtis. Dalies karių dalyvavimas Ukrainoje reiškia sukauptą kovinę patirtį, kuri realiame konflikte gali turėti didesnę reikšmę nei formalūs vienetų sąrašai.
Inžinerinė gynyba ir GPS trikdžiai
Kaliningrado srityje akcentuojami ne tik raketiniai ar aviacijos pajėgumai, bet ir infrastruktūriniai sprendimai. Ekspertai kalba apie sustiprintas pakrantės įtvirtinimų linijas, kurios teoriškai pritaikomos ir platesnio spektro ugnies paramai visame Baltijos jūros regione.
Ne mažiau svarbi ir elektroninė kova – minima, kad regione plėtojamos GPS signalų trikdymo priemonės. Toks trikdymas kelia rizikų tiek karinėms, tiek civilinėms sistemoms: nuo navigacijos iki aviacijos ir jūrų transporto saugumo.
„Turime suvokti, kad tai yra grėsmė visoms Baltijos jūros pakrantės valstybėms“, – sakė prof. Tadeuszas Baryła.
Leave a Reply