CP v2

Tag: Graikijos ekonomika

  • Graikija grįžta į elitą: Atėnų birža pripažinta išsivysčiusių rinkų klubo nare

    Graikija grįžta į elitą: Atėnų birža pripažinta išsivysčiusių rinkų klubo nare

    Graikijos akcijų rinka po ilgų metų sugrįžo į išsivysčiusių rinkų žemėlapį: indeksų sudarytoja FTSE Russell perklasifikavo šalį iš pažengusios besivystančios į išsivysčiusią rinką. Tai svarbus signalas tarptautiniams investuotojams, nes nuo tokių sprendimų priklauso, kur gali investuoti dalis institucinių fondų.

    Pokytis reiškia, kad 62 Graikijos bendrovių akcijos iš FTSE besivystančių rinkų krepšelių buvo perkeltos į išsivysčiusių rinkų indeksus. Rinkos dalyviai pažymi, kad tai gali didinti užsienio kapitalo srautus ir likvidumą, o biržoje listinguojamoms įmonėms atverti daugiau finansavimo galimybių.

    „Tai yra lūžio taškas, kuris gali praplėsti tarptautinių investuotojų ratą ir sustiprinti Graikijos bendrovių prieigą prie kapitalo“, – sakė Atėnų biržos grupės vadovas Yianos Kontopoulos.

    Tą pačią kryptį pasirinko ir indeksų tiekėja STOXX, taip pat priskyrusi Graikiją prie išsivysčiusių rinkų. Dėl to devynios Graikijos bendrovės įtrauktos į STOXX Europe 600 indeksą, tarp jų National Bank of Greece, Eurobank, Piraeus Bank, Alpha Bank, taip pat pramonės ir energetikos grupės GEK Terna, Motor Oil, PPC, Metlen ir mažmenininkė Jumbo.

    Prieš įsigaliojant pokyčiams, fondai, sekantys indeksus, privalėjo persitvarkyti portfelius: besivystančių rinkų fondai pardavinėjo Graikijos akcijas, o išsivysčiusių rinkų fondai jas pirko. Dėl to prekybos apyvarta Atėnuose šoktelėjo iki rekordinės maždaug 4,26 milijardo eurų sumos, o rinkoje dėmesys dabar krypsta į klausimą, ar tai virs ilgalaikiu užsienio investuotojų aktyvumu.

    Biržos „paaukštinimas“ sutapo ir su gerėjančiais signalais dėl valstybės finansų. Reitingų agentūra Moody’s pakeitė Graikijos Baa3 reitingo perspektyvą iš stabilios į teigiamą, taip pasiųsdama žinią, kad, tęsiantis fiskaliniams ir ekonominiams pagerėjimams, reitingas gali būti keliamas.

    Kita agentūra Scope Ratings žengė dar toliau ir pakėlė Graikijos reitingą nuo BBB iki BBB+, perspektyvą palikdama stabilią. Tokie sprendimai paprastai didina investuotojų pasitikėjimą ir gali mažinti valstybės skolinimosi kaštus, nes reitingai yra vienas svarbiausių rizikos vertinimo orientyrų tarptautinėse rinkose.

    Graikijos finansų ministerija pabrėžė, kad sprendimus lėmė mažėjanti skolos našta, biudžeto pertekliaus siekis, gerėjantis mokesčių surinkimas ir reformos, stiprinančios institucijų veiklą. Vis dėlto ekonomistai atkreipia dėmesį, kad išsivysčiusių rinkų statusas savaime negarantuoja nuolatinių kapitalo srautų, jei nebus užtikrintas stabilus augimas, investicijų aplinka ir įmonių skaidrumas.

    Pastaraisiais metais investuotojų dėmesys Europos rinkose vis dažniau krypsta į fiskalinę drausmę ir struktūrines reformas, ypač didesnių palūkanų normų laikotarpiu. Graikijai tai reiškia, kad grįžimas į išsivysčiusių rinkų klubą tampa ne tik simboliniu, bet ir praktiniu įsipareigojimu išlaikyti patikimumą, gerinti produktyvumą ir didinti gyventojų pajamas.

  • Graikijos akcijos aplenkė Nasdaq 100: kaip po 92 proc. griūties Atėnai tapo investuotojų žvaigžde

    Graikijos akcijos aplenkė Nasdaq 100: kaip po 92 proc. griūties Atėnai tapo investuotojų žvaigžde

    Nuo uždarytų bankų iki šuolio

    2015 metų birželio 29 dieną Graikija pabudo su uždarytais bankais ir kapitalo kontrole: bankomatuose grynųjų limitas siekė 60 eurų per dieną, o Atėnų birža kurį laiką net neprekiavo. Tai buvo krizės simbolis šaliai, kuri dar 2010 metais sulaukė reitingų agentūrų sprendimų, nubloškusių valstybės skolą į spekuliacinį lygį.

    Vis dėlto po dešimtmečio istorija pasisuko netikėta kryptimi. Pastarųjų penkerių metų laikotarpiu Atėnų biržos pagrindinis indeksas, skaičiuojant bendrą grąžą, ūgtelėjo apie 146 proc., o Nasdaq 100 per tą patį laiką pakilo apie 116 proc., nors būtent JAV technologijų sektorių pasaulyje tempė DI bumas.

    Bankai buvo didžiausia problema

    Graikijos akcijų rinkos atsigavimas pirmiausia siejamas su bankų sektoriumi, kuris krizės metais patyrė beveik visišką kapitalo išgaravimą. 2016 metų pabaigoje blogų paskolų dalis keturiuose didžiausiuose bankuose buvo priartėjusi prie 47 proc., kai daugelyje kitų Europos šalių pikas dažniau siekė 5–8 proc.

    Padėtis pradėjo keistis, kai bankai ėmė sparčiai valyti balansus ir mažinti riziką. Tam pasitarnavo valstybės remiama turto apsaugos schema, leidusi supakuoti ir per vertybinių popierių sandorius perleisti dešimtis milijardų eurų probleminių paskolų, o kartu augo ir organinis pelningumas, stabilizavosi indėliai.

    „Išvalėme bankų balansus ir suvaldėme neveiksnias paskolas, o tai leido bankams vėl finansuoti realią ekonomiką“, – rašė Graikijos ekonomikos ir finansų ministru dirbęs Konstantinos Hatzidakis, aptardamas reformų poveikį.

    Fiskalinė disciplina ir mokesčių skaitmenizacija

    Antra, mažiau pastebėta, bet itin svarbi atsigavimo dalis buvo viešųjų finansų ir mokesčių administravimo pertvarka. Per kelerius etapus Graikija stiprino institucijas, konsolidavo vietines mokesčių įstaigas ir kūrė labiau nepriklausomą mokesčių administravimo modelį, didindama surenkamumą.

    Vienas ryškesnių pokyčių siejamas su PVM procesų skaitmeninimu: nuo vangaus deklaravimo krizės pradžioje šalis per kelerius metus perėjo prie gerokai didesnio laiku teikiamų deklaracijų lygio. Vėliau įsibėgėjo elektroninės sąskaitos faktūros, kasos aparatų jungiamumas ir duomenų analizės sprendimai, prisidėję prie didesnių biudžeto pajamų.

    Dėl šių pokyčių ir sparčiau augusios ekonomikos Graikija pastaraisiais metais fiksavo pirminį perteklių, o skolos ir bendrojo vidaus produkto santykis, tarptautinių institucijų vertinimu, nuosekliai mažėjo. Kreditų reitingų agentūros galiausiai grąžino šaliai investicinį reitingą, kurio ji neturėjo daugiau nei dešimtmetį.

    Kodėl investuotojai vėl grįžo

    Trečias veiksnys buvo vertinimas: net ir po pakilimo dalis Graikijos bendrovių, ypač bankų, vis dar buvo vertinamos konservatyviau nei panašios įmonės Europoje. Kai rizikos premija mažėjo, o pelningumas augo, toks atotrūkis daugeliui investuotojų tapo argumentu grįžti į rinką, kurios ilgą laiką buvo vengiama.

    Papildomą impulsą suteikė ir struktūriniai pokyčiai pačioje biržoje, didinę tarptautinį matomumą bei likvidumą. Rinkai svarbus ir indeksų tiekėjų požiūris: Graikijos priskyrimas išsivysčiusių rinkų kategorijai, jei toks sprendimas būtų patvirtintas, automatiškai pakeistų pasyvių fondų srautus ir galėtų išplėsti „natūralių pirkėjų“ ratą.

    Vis dėlto rizikos neišnyko. Tarptautinės institucijos atkreipia dėmesį į geopolitinius sukrėtimus, turizmo priklausomybę bei investicijų ir produktyvumo iššūkius, o dalis Europos paramos programų artėja prie pabaigos. Tačiau akivaizdu, kad rinka, kuri kadaise buvo laikoma beveik nurašyta, šiandien tapo viena ryškiausių Europos investicinių istorijų.