CP v2

Tag: Grantai

  • Startuoliams lengviau gauti milijonus pradžiai, bet produkto gamyba „užstringa“ ties šimtais milijonų

    Startuolį įkurti ir gauti pirmąjį finansavimą šiandien lengviau nei prieš kelerius metus, tačiau didžiausia kliūtis dažnai prasideda vėliau – kai technologiją reikia paversti masiškai gaminamu produktu. Verslininkai sako, kad tarp idėjos ir rinkos atsiveria finansavimo spraga.

    Kaip akcentuojama lenkų startuolių patirtyse, viešasis palaikymas ir grantai dažniausiai padeda ankstyvoje stadijoje, tačiau komercializacijos etape prireikia nepalyginamai didesnio kapitalo ir daugiau institucinio lankstumo. Kartu išlieka biurokratija ir ilgos paraiškų procedūros.

    Startuoliams, anot jų atstovų, kelių milijonų finansavimas „įsibėgėjimui“ neretai yra pasiekiamas, bet perėjimas prie pramoninės gamybos pareikalauja jau šimtų milijonų. Būtent šiame etape dalis inovacijų įstringa – ne todėl, kad technologija bloga, o todėl, kad trūksta priemonių ir investuotojų apetito rizikai.

    Ši dilema ypač ryški gilesnių technologijų (deeptech), dvejopo panaudojimo (dual-use) ar kosmoso projektuose, kur rizika didesnė, o grąžos tenka laukti ilgiau. Pasak verslo atstovų, finansavimo sistema vis dar linkusi remti mažesnės rizikos projektus.

    Milijonai technologijai, šimtai milijonų produktui

    Startuolių atstovai atkreipia dėmesį į paprastą, bet dažnai nuvertinamą faktą: sukurti technologiją ir ją industrializuoti – du skirtingi uždaviniai. Technologijos vystymas iki galutinio sprendimo gali kainuoti, pavyzdžiui, 10 mln. eurų, tačiau produkto išleidimas į rinką ir gamybos paleidimas gali pareikalauti jau šimtų milijonų.

    Vienas ryškiausių pavyzdžių – baterijų sprendimai. Net ir turint proveržinę technologiją, reali gamyba dideliais mastais reikalauja automatizacijos, brangios įrangos ir procesų, galinčių be klaidų veikti tūkstančių ar net dešimčių tūkstančių vienetų apimtimis per valandą ar parą.

    Verslininkai pabrėžia, kad Lenkijoje esama daug programų startui, kuriose galima gauti nuo 50 tūkst. iki 800 tūkst. zlotų idėjos vystymui. Tačiau vėlesnėse stadijose finansavimas tampa gerokai sunkiau pasiekiamas, o rizikingesni projektai dažniau lieka nuošalyje.

    Grantų procedūros: lėtos, bet atsiranda lankstumo

    Nors grantų sistemos per pastaruosius metus keitėsi, startuoliai vis dar susiduria su nemenku administraciniu krūviu. Kai kurių įmonių patirtis rodo, kad biurokratija gali sulėtinti kelią iki realios komercializacijos.

    Kita vertus, verslo atstovai pastebi ir pozityvių ženklų: kai kuriose programose atsiranda daugiau galimybių koreguoti projektų prielaidas jau įgyvendinimo metu. Tai svarbu, nes paraiškos dažnai rengiamos remiantis literatūra ir pradiniais bandymais, o vėlesni tyrimai gali pakeisti kryptį.

    DI keičia paraiškų rašymą, bet konkurencija tik auga

    Startuoliai pastebi, kad paraiškų rengimą supaprastina įvairūs dirbtinio intelekto įrankiai. Tai mažina laiko sąnaudas, reikalingas dokumentams parengti.

    Tačiau kartu didėja ir konkurencija: jei anksčiau paraiškos rengimas galėjo užtrukti kelias dienas intensyvaus darbo, dabar daugiau komandų pateikia paraiškas greičiau, todėl į vieną programą gali pretenduoti šimtai startuolių, o vietų skaičius lieka ribotas.

  • „Nestlé“ programa stebina: studentų idėjos, kaip sutaupyti vandens, jau virsta realiais sprendimais

    „Nestlé“ programa stebina: studentų idėjos, kaip sutaupyti vandens, jau virsta realiais sprendimais

    Vandens ištekliai Europoje tampa vis jautresne tema: sausros ir karščio bangos dažnėja, o spaudimas žemės ūkiui ir maisto gamybai auga. Dėl to vis daugiau dėmesio skiriama ne tik infrastruktūrai ar reguliavimui, bet ir praktinėms inovacijoms, kurios leistų mažinti vandens suvartojimą kasdienybėje.

    Su tuo siejamas ir programos „Nestlé“ iniciatyvų ciklas, kuriame studentai ir doktorantai kuria sprendimus namų ūkiams, žemės ūkiui bei maisto pramonei. Antrosios programos laidos pagrindinė tema buvo vandens ištekliai regeneratyvioje maisto sistemoje, akcentuojant, kad vandens stygius pirmiausia pasireiškia ne dramatiškais vaizdais, o lėtesniu derliumi ir didesnėmis sąnaudomis.

    Ekspertai pabrėžia, kad vandens krizė dažnai prasideda nepastebimai: mažėja dirvožemio drėgmė, ilgėja laikotarpiai be kritulių, o ūkininkai priversti dažniau naudoti laistymą. Tai didina maisto savikainą ir riziką tiekimo grandinėms, todėl sprendimų reikia ne vien laboratorijose, bet ir realioje rinkoje.

    48 valandos idėjoms patikrinti

    Viena ryškiausių antrosios laidos veiklų buvo ideatonas, surengtas Lodzės universitete. Per dvi dienas kelių dešimčių studentų komandos ieškojo būdų, kaip vartotojai galėtų atsakingiau naudoti vandenį, o siūlomi sprendimai būtų pritaikomi praktiškai.

    Laureatų komanda pasiūlė idėją, susijusią su vadinamojo pilkojo vandens panaudojimu namuose, pavyzdžiui, po indų plovimo ar kitų buitinių procesų. Koncepcijos esmė – fotokatalizės principu veikiančios medžiagos, kurios šviesoje padėtų skaidyti teršalus iki saugesnių junginių ir taip palengvintų vandens pakartotinį panaudojimą.

    Programos mentoriai akcentuoja, kad tokie sprendimai vartotojams būtų patrauklūs tada, kai taupymas tampa įdiegtas į pačią infrastruktūrą. Kitaip tariant, kai mažesnis vandens suvartojimas pasiekiamas ne vien pastangomis ar disciplina, o technologiniu patogumu.

    Grantai tyrimams ir prototipams

    Programa apsiriboja ne vien idėjų pristatymais: daliai komandų skiriami grantai, kad sprendimai būtų išvystyti iki tyrimų ar prototipo stadijos. Šioje laidoje finansavimas skirtas dviem projektams, kurių kiekvienas gavo maždaug 9 000 eurų, konvertavus nuo viešai skelbtų sumų zlotais.

    Viena komanda plėtoja biostimuliatoriaus idėją, kuri padėtų augalams lengviau ištverti sausros stresą. Sprendimas siejamas ir su žiedinės ekonomikos logika, nes kaip sudedamoji dalis numatomas panaudoti žemės ūkio perdirbimo likutis, taip suteikiant žaliavai antrą gyvenimą.

    Kitas projektas orientuojasi į maisto technologijas ir ieško būdo, kaip mažinti vandens pėdsaką gaminant augalinius riebalus, išlaikant skonį bei tekstūrą. Tokia kryptis atliepia plačią tendenciją: maisto sektoriuje vis dažniau vertinamas ne tik anglies dioksido pėdsakas, bet ir vandens naudojimas per visą produkto gyvavimo ciklą.

    Kodėl tai aktualu dabar

    Europos aplinkosaugos institucijos pastaraisiais metais nuosekliai įspėja, kad vandens trūkumas vis dažniau tampa struktūriniu iššūkiu, o ne trumpalaike anomalija. Tai reiškia, kad sprendimai turės apimti ir vartojimo įpročius, ir pramonės efektyvumą, ir ūkininkavimo praktikas.

    Regeneratyvus žemės ūkis, dirvožemio organinės medžiagos didinimas, tikslesnis laistymas ir vandens pakartotinis panaudojimas pramonėje – kryptys, kurios sparčiai stiprėja visoje Europoje. Akademiniai projektai šioje grandinėje svarbūs tuo, kad jie siūlo konkrečius mechanizmus, kaip sumažinti vandens sąnaudas ten, kur jos dažnai lieka nepastebimos.

    Programos organizatoriai skelbia, kad planuojama ir trečioji iniciatyvos laida 2026–2027 akademiniais metais. Tai signalas, kad vandens ir maisto sistemos tema ne trumpalaikė, o ilgalaikė darbotvarkė, kuriai reikės mokslininkų, verslo ir visuomenės bendradarbiavimo.

    „Geriausios idėjos įgyja vertę tada, kai jos išeina iš auditorijų ir laboratorijų į realų pritaikymą“, – teigia programos mentoriai, pabrėždami, kad tikrinimas praktikoje yra būtina inovacijų kelio dalis.

    Tokie projektai rodo, kad vandens taupymas gali būti pasiektas ne vien raginimais, o technologijomis, naujomis medžiagomis ir efektyvesniais gamybos procesais. Kuo anksčiau sprendimai pradedami testuoti, tuo didesnė tikimybė, kad jie taps apčiuopiama pagalba namams, ūkiams ir maisto gamintojams.