Startuolį įkurti ir gauti pirmąjį finansavimą šiandien lengviau nei prieš kelerius metus, tačiau didžiausia kliūtis dažnai prasideda vėliau – kai technologiją reikia paversti masiškai gaminamu produktu. Verslininkai sako, kad tarp idėjos ir rinkos atsiveria finansavimo spraga.
Kaip akcentuojama lenkų startuolių patirtyse, viešasis palaikymas ir grantai dažniausiai padeda ankstyvoje stadijoje, tačiau komercializacijos etape prireikia nepalyginamai didesnio kapitalo ir daugiau institucinio lankstumo. Kartu išlieka biurokratija ir ilgos paraiškų procedūros.
Startuoliams, anot jų atstovų, kelių milijonų finansavimas „įsibėgėjimui“ neretai yra pasiekiamas, bet perėjimas prie pramoninės gamybos pareikalauja jau šimtų milijonų. Būtent šiame etape dalis inovacijų įstringa – ne todėl, kad technologija bloga, o todėl, kad trūksta priemonių ir investuotojų apetito rizikai.
Ši dilema ypač ryški gilesnių technologijų (deeptech), dvejopo panaudojimo (dual-use) ar kosmoso projektuose, kur rizika didesnė, o grąžos tenka laukti ilgiau. Pasak verslo atstovų, finansavimo sistema vis dar linkusi remti mažesnės rizikos projektus.
Milijonai technologijai, šimtai milijonų produktui
Startuolių atstovai atkreipia dėmesį į paprastą, bet dažnai nuvertinamą faktą: sukurti technologiją ir ją industrializuoti – du skirtingi uždaviniai. Technologijos vystymas iki galutinio sprendimo gali kainuoti, pavyzdžiui, 10 mln. eurų, tačiau produkto išleidimas į rinką ir gamybos paleidimas gali pareikalauti jau šimtų milijonų.
Vienas ryškiausių pavyzdžių – baterijų sprendimai. Net ir turint proveržinę technologiją, reali gamyba dideliais mastais reikalauja automatizacijos, brangios įrangos ir procesų, galinčių be klaidų veikti tūkstančių ar net dešimčių tūkstančių vienetų apimtimis per valandą ar parą.
Verslininkai pabrėžia, kad Lenkijoje esama daug programų startui, kuriose galima gauti nuo 50 tūkst. iki 800 tūkst. zlotų idėjos vystymui. Tačiau vėlesnėse stadijose finansavimas tampa gerokai sunkiau pasiekiamas, o rizikingesni projektai dažniau lieka nuošalyje.
Grantų procedūros: lėtos, bet atsiranda lankstumo
Nors grantų sistemos per pastaruosius metus keitėsi, startuoliai vis dar susiduria su nemenku administraciniu krūviu. Kai kurių įmonių patirtis rodo, kad biurokratija gali sulėtinti kelią iki realios komercializacijos.
Kita vertus, verslo atstovai pastebi ir pozityvių ženklų: kai kuriose programose atsiranda daugiau galimybių koreguoti projektų prielaidas jau įgyvendinimo metu. Tai svarbu, nes paraiškos dažnai rengiamos remiantis literatūra ir pradiniais bandymais, o vėlesni tyrimai gali pakeisti kryptį.
DI keičia paraiškų rašymą, bet konkurencija tik auga
Startuoliai pastebi, kad paraiškų rengimą supaprastina įvairūs dirbtinio intelekto įrankiai. Tai mažina laiko sąnaudas, reikalingas dokumentams parengti.
Tačiau kartu didėja ir konkurencija: jei anksčiau paraiškos rengimas galėjo užtrukti kelias dienas intensyvaus darbo, dabar daugiau komandų pateikia paraiškas greičiau, todėl į vieną programą gali pretenduoti šimtai startuolių, o vietų skaičius lieka ribotas.
Leave a Reply