CP v2

Tag: Greitieji geležinkeliai

  • „Ryanair“ vadovas Lenkijoje apie Port Polska: 2032 metų terminas atrodo neįgyvendinamas

    Lenkijoje planuojamas Port Polska, apimantis naują centrinį oro uostą ir greitųjų geležinkelių tinklą, pagal oficialius planus turėtų pradėti veikti 2032 metais. Tačiau aviacijos rinkos atstovai vis garsiau abejoja, ar toks grafikas įmanomas, ypač projektui pasiekus jautrų valdymo etapą.

    „Ryanair“ vadovas Lenkijoje Michałas Kaczmarzykas viešai suabejojo 2032 metų data ir teigė, kad toks terminas nuo pat pradžių buvo pernelyg optimistinis. Jo vertinimu, tokio masto infrastruktūros projektams dažniau galioja ne politiniai pažadai, o inžineriniai, finansiniai ir organizaciniai apribojimai.

    „Manau, kad 2032 metų data nuo pradžių buvo neįgyvendinama, nes projektas per didelis tokiai trumpai trukmei, o aviacijos sektoriuje stebuklai pasitaiko retai“, – sakė Michałas Kaczmarzykas.

    Papildomą neapibrėžtumą kuria ir valdymo pokyčiai. Paskelbus apie permainas projekto bendrovės vadovybėje, rinkoje vėl sustiprėjo signalai, kad terminai gali slinkti, nes keičiantis komandai dažnai peržiūrimi prioritetai, pirkimai, rangos modelis ir rizikų valdymas.

    Kaczmarzykas taip pat atkreipė dėmesį į valstybės valdomų bendrovių specifiką: jose personalo sprendimus neretai lemia ne vien kompetencijos, bet ir politiniai motyvai. Tokia dinamika, jo manymu, gali daryti įtaką projektų tęstinumui, ypač kai kalbama apie milijardinės vertės infrastruktūrą, kurios sėkmei būtinas stabilus valdymas ir nuosekli strategija.

    Port Polska dalis turėtų būti centrinis oro uostas, kurio pradinis pajėgumas planuojamas apie 34 mln. keleivių per metus. Kartu numatoma plėtoti greitųjų geležinkelių sistemą: pagal skelbiamą grafiką iki 2032 metų pabaigos turėtų būti įgyvendinta greitojo susisiekimo atkarpa tarp Lodzės ir Varšuvos, o vėlesniu etapu planuojami ryšiai su Poznane ir Vroclavu.

    Aviacijos ir transporto ekspertai dažnai pabrėžia, kad tokie projektai priklauso nuo kelių lygiagrečių „kritinių kelių“: žemės paėmimo ir leidimų, finansavimo modelio, tarptautinių pirkimų, statybos pajėgumų bei integracijos su esama transporto infrastruktūra. Kuo daugiau grandžių, tuo didesnė tikimybė, kad viena iš jų taps stabdžiu ir perskaičiuos visą terminą.

    Kol kas projektas deklaruojamas kaip strateginis, tačiau viešojoje erdvėje vis dažniau keliami klausimai, ar deklaruojamas atidarymo laikas atitinka realų darbų tempą ir rizikų mastą. Net ir nedidelis atsilikimas ankstyvose fazėse paprastai brangiai kainuoja vėliau, nes išaugina rangos, medžiagų ir finansavimo sąnaudas bei apsunkina derinimą su geležinkelių plėtros grafiku.

  • CPK tunelis Lodzėje: į starto kamerą suvežta TBM, gręžimą žada pradėti 2027 metais

    CPK tunelis Lodzėje: į starto kamerą suvežta TBM, gręžimą žada pradėti 2027 metais

    Lenkijoje vystomas greitųjų geležinkelių projektas, susijęs su Centriniu transporto mazgu CPK, artėja prie vieno sudėtingiausių etapų. CPK pranešė, kad Lodzėje rengiamasi pradėti svarbaus geležinkelio tunelio gręžimo darbus, kurie, pagal dabartinį planą, turėtų startuoti 2027 metų pradžioje.

    Numatoma, kad Lodzės tunelis bus apie 4,6 kilometro ilgio ir taps esmine vadinamosios naujosios Y linijos dalimi, turinčios pagerinti susisiekimą tarp didžiųjų Lenkijos miestų. Tokie infrastruktūros objektai paprastai projektuojami ne tik greičiui, bet ir pralaidumui, kad būtų galima padidinti reisų dažnį bei sumažinti kelionių laiką.

    Kas jau padaryta statybvietėje

    CPK nurodo, kad starto kameroje Lodzės Retkinijos rajone įrengta speciali konstrukcija, skirta tunelio gręžimo mašinai TBM pastatyti ir paruošti darbui. Ši vadinamoji lopšio konstrukcija reikalinga tam, kad sunkioji įranga būtų tiksliai įstumta į pradžios angą ir galėtų pradėti gręžimą pagal projektines trajektorijas.

    Statybvietėje jau yra atgabenta dalis TBM komponentų, kurie vėliau bus sujungti į vieną sistemą. CPK akcentuoja, kad starto kamera paruošta taip, jog būtų įmanoma etapais montuoti didžiosios skydinės mašinos dalis, o prieš pradedant realų gręžimą bus atlikti įvairūs bandymai.

    Pamatų betonavimo ir paruošiamieji darbai, kurie sudaro atramą TBM įrangai, pasak projekto informacijos, truko apie tris savaites ir vyko beveik nepertraukiamai. Tokie darbai miestuose dažniausiai planuojami itin tiksliai, nes bet koks nuokrypis gali turėti įtakos vibracijų kontrolei, grunto elgsenai ir vėlesniam tunelio įrenginių montavimui.

    Kodėl pasirinkta TBM technologija

    CPK teigia, kad TBM metodas šiuo metu laikomas standartu dideliuose tunelių projektuose tankiai urbanizuotose teritorijose, nes leidžia pasiekti aukštą tikslumą ir saugumą. Praktikoje tai reiškia, kad tunelis kasamas po žeme, sumažinant poreikį ardyti paviršinę infrastruktūrą ir geriau kontroliuojant poveikį aplinkiniams pastatams.

    „Šis metodas šiandien yra standartas dideliems tunelių projektams stipriai urbanizuotose teritorijose, užtikrinantis aukštą saugumo lygį ir TBM tikslumą“, – sakė Mateuszas Kura.

    Prie parengiamųjų darbų, kaip nurodoma projekto komunikacijoje, dirbo tarptautinė specialistų komanda, į kurią įtraukti ekspertai iš kelių Europos šalių. Tokia praktika įprasta didelės apimties tuneliavimo projektuose, kai vienu metu reikia suderinti geologinius tyrimus, statybos logistiką, saugos procedūras ir įrangos montavimą.

    Kaip tunelis atrodo platesniame plane

    Lodzės tunelis turėtų tapti vienu ilgesnių geležinkelio tunelių šalyje, o CPK projekte numatomi ir kiti panašaus masto sprendimai. Skelbiama, kad planuojamas ir tunelis po nauju oro uostu, kurio ilgis galėtų siekti apie 6 kilometrus, taip pat papildomi tuneliniai sprendimai Varšuvos mazge, skirti patogiam traukinių išvedimui Lodzės kryptimi.

    Tokie projektai paprastai vertinami ne tik pagal statybos terminus, bet ir pagal tai, kaip jie pakeis regioninį mobilumą, krovininių bei keleivinių srautų paskirstymą ir atsparumą trikdžiams. CPK atveju svarbus bus ir techninis integravimas su esamu geležinkelių tinklu, kad naujos atkarpos realiai duotų planuojamą kelionės laiko ir pralaidumo efektą.

    Generaliniu rangovu nurodoma bendrovė „PORR S.A.“, o artimiausias etapas iki gręžimo pradžios bus susijęs su TBM surinkimu, testavimu ir papildomomis procedūromis, kurios būtinos prieš leidžiant įrangą į grunto masyvą. Jei planas nesikeis, tunelio gręžimo pradžia numatoma 2027 metų pradžioje.

  • Lenkijos CPK keičia vadovybę prieš statybas: naujo vadovo paieška startuos per dvi savaites

    Lenkijoje vystomas strateginis projektas CPK, apimantis naują centrinį oro uostą ir greitųjų geležinkelių tinklą, pasitinka statybų etapą su vadovybės pokyčiais. Vyriausybės įgaliotinis CPK klausimais Piotras Malepszakas teigia, kad sprendimas susijęs su poreikiu stiprinti valdybą statybų kompetencijomis.

    Pasak jo, kai projektas pereina nuo planavimo prie realių darbų aikštelėje, valdymo komandoje būtina daugiau praktinės patirties, susijusios su statybų procesais ir rangos priežiūra. Toks fokusas ypač svarbus, kai prasideda technologiškai sudėtingi ir didelės apimties infrastruktūros darbai.

    Vadovo konkursas per dvi savaites

    Vyriausybės atstovas nurodė, kad konkursas naujam bendrovės vadovui bus paskelbtas per artimiausias dvi savaites. Kartu su stebėtojų taryba svarstoma ir apie papildomus valdybos sustiprinimus, kad sprendimų priėmimas atitiktų artėjančių darbų mastą.

    Anksčiau į valdybos sudėtį buvo įtrauktas Adamas Ferensas, kuriam planuojama patikėti statybų srities kryptį. Malepszako teigimu, tikslas yra subalansuota komanda, galinti vienu metu valdyti projektavimo, statybos, pirkimų ir rizikų kontrolės procesus.

    Kas pasikeitė CPK valdyboje?

    Stebėtojų taryba atšaukė bendrovės vadovą Filipą Černickį ir valdybos narį Dariušą Kusį. Černickis CPK vadovo pareigas ėjo nuo 2024 metų balandžio, o Kusis valdyboje dirbo nuo 2024 metų vasario.

    Šiuo metu valdyboje yra trys asmenys: laikinai pareigas einantis vadovas Marcinis Michalskis, taip pat valdybos nariai Piotras Rachwalskis ir Adamas Ferensas. CPK bendrovė priklauso valstybei ir atsako už projekto parengimą bei įgyvendinimą.

    Statybų grafikas ir sutartys

    CPK projekto planuose numatyta, kad statybos darbai turėtų prasidėti dar šiais metais, o naujas oro uostas būtų atidarytas 2032 metais. Tokie terminai reiškia, kad artimiausiais mėnesiais didžiausias dėmesys bus skiriamas rangovų valdymui, darbų koordinavimui ir techninių sprendimų priežiūrai.

    Pranešama, kad pasirašyta sutartis su „Budimex“ dėl pamatų po būsimo keleivių terminalo dalimi. Jos vertė siekia apie 34 000 000 eurų, o žemės darbų pradžia numatyta rugsėjį, todėl valdybos kompetencijų stiprinimas šiuo metu tampa praktiškai kritiniu klausimu.

  • Port Polska terminalo konkursas įsibėgėja: 5 konsorciumai ir 16 įmonių, dauguma vietinės

    Lenkijos projektą Port Polska įgyvendinanti bendrovė Centralny Port Komunikacyjny (CPK) pakvietė rangovus teikti kainos ir kokybės pasiūlymus būsimo centrinio oro uosto keleivių terminalo statybai. Į atranką pateko penki konsorciumai, kuriuos sudaro 16 įmonių, o didžioji dalis dalyvių yra Lenkijos statybų rinkos lyderiai.

    CPK nurodė, kad pasiūlymams pateikti skirta 60 dienų. Vertinant bus skaičiuojama ne tik kaina, bet ir darbų technologija bei organizavimas, taip pat garantijos sąlygos, o laimėtoju taps daugiausia balų pagal visus kriterijus surinkęs konsorciumas.

    Pasak CPK, iki kvietimo teikti galutinius pasiūlymus vyko konkurencinis dialogas, kuriame daug dėmesio skirta sprendinių suderinimui ir praktinei patirčiai. Bendrovė pabrėžė, kad iš 16 procese dalyvaujančių subjektų net 14 yra didelės Lenkijos statybų įmonės.

    Sutartį su keleivių terminalo rangovu planuojama pasirašyti 2026 metų ir 2027 metų sandūroje. Tuo pat metu šio projekto parengiamieji darbai jau stumiasi į priekį: rudenį numatoma pradėti teritorijos paruošimą terminalui, įskaitant pamatų įrengimui reikalingą polių kalimą.

    Terminalas ir darbų grafikas

    Planuojama, kad terminalo plotas sieks apie 450 000 kvadratinių metrų. Atidarymo dieną jame turėtų veikti iki 170 bilietų ir bagažo registracijos vietų, o oro uosto dalyje numatomas daugiau nei 35 000 darbuotojų poreikis.

    Pirmuoju etapu oro uosto perone turėtų atsirasti 26 kontaktinės orlaivių stovėjimo vietos siauro fiuzeliažo lėktuvams ir 23 vietos plačiafiuzeliažiams. Taip pat numatyta 18 lankstaus pritaikymo MARS tipo pozicijų, kai prireikus vietoje vieno plačiafiuzeliažio gali būti statomi du siauro fiuzeliažo orlaiviai.

    Statybos darbus planuojama užbaigti 2031 metais. Po to sektų priėmimo procedūros, sistemų bandymai ir sertifikavimas, o šie etapai, pagal CPK pateiktą planą, turėtų trukti iki 2032 metų.

    Kas yra Port Polska?

    CPK yra 100 proc. valstybei priklausanti bendrovė, atsakinga už Port Polska programą. Joje numatytas centrinis oro uostas tarp Varšuvos ir Lodzės, kuris, pagal projekto ambiciją, turėtų tapti vienu moderniausių objektų šiame Europos regione ir turėti du nepriklausomus kilimo ir tūpimo takus.

    Pagal skelbiamus planus, atidarymo metais oro uosto pralaidumas turėtų siekti 34–44 milijonus keleivių per metus, o metinis skrydžių operacijų skaičius viršyti 300 000. Investicijų poreikis iki 2032 metų vertinamas maždaug 30 200 000 000 eurų, perskaičiavus iš zlotų pagal apytikrį santykį keturi zlotai už eurą.

    Terminalo statyboms ruošiama ir infrastruktūra: 2026 metais pabaigoje CPK buvo paskelbusi apie maždaug 36 500 000 eurų vertės sutartį su „Budimex“ dėl pamatų ir su jais susijusių darbų. Žemės darbų pradžia siejama su šių metų rudens laikotarpiu.

    Port Polska programoje numatytas ne tik oro uostas, bet ir greitųjų geležinkelių sistema. Pagal planą, iki 2032 metų turėtų atsirasti apie 130 kilometrų ilgio didelio greičio atkarpa tarp Varšuvos ir Lodzės, o vėliau plėtra numatoma Poznanės ir Vroclavo kryptimis, su projektuojamu iki 320 kilometrų per valandą greičiu.

  • CPK prognozuoja: ši geležinkelio atkarpa iki 2035 metų taps populiariausia Lenkijoje

    CPK prognozuoja: ši geležinkelio atkarpa iki 2035 metų taps populiariausia Lenkijoje

    Lenkijos projektas CPK, apimantis naują oro uostą ir greitųjų geležinkelių tinklą, pateikė prognozes, kurios jau dabar kaitina diskusijas: populiariausia šalies geležinkelio kryptimi turėtų tapti maršruto Y atkarpa Varšuva–Port Polska–Lodzė. Skaičiuojama, kad ši linija per kelerius metus po atidarymo gali pritraukti didžiausius keleivių srautus visoje šalyje.

    Maršrutas Y suplanuotas taip, kad sujungtų keturis iš penkių didžiausių Lenkijos miestų ir sudarytų greitą koridorių tarp svarbiausių ekonominių centrų. Pirmuoju etapu numatoma prioritetą teikti ruožui Varšuva–Port Polska–Lodzė, nes jis tiesiogiai aptarnautų ir naujojo oro uosto srautus, ir kasdienį tarpmiestinį judėjimą.

    Pagal CPK vertinimus, būtent ši atkarpa iki 2035 metais turėtų tapti intensyviausiai naudojama geležinkelio linija Lenkijoje. Prognozuojama, kad vien oro uosto ekspresai ir papildomi reisai kasdien galėtų pervežti daugiau kaip 30 000 keleivių, o metinis srautas viršytų 6 000 000.

    Greta greitųjų traukinių, kurių projektinis greitis siektų daugiau nei 300 kilometrų per valandą, maršrutu kursuotų ir specialūs oro uosto ekspresai „AeroExpress“. Šiems sąstatams numatomas iki 200 kilometrų per valandą greitis ir itin dažni reisai, kad kelionė būtų patraukli ne tik skrydžių keleiviams, bet ir kasdien važiuojantiems tarp miestų.

    Planuojama, kad nuo Varšuvos centrinės stoties iki Port Polska būtų galima nuvykti maždaug per 22 minutes. Kelionė iš Varšuvos į Lodzę, į Lodzė Fabryczna stotį, turėtų trukti apie 1 valandą ir 8 minutes, o tai reikštų reikšmingą pokytį maršrutams, kuriuose šiandien didelę dalį laiko „suvalgo“ įvažiavimai į aglomeracijas ir persėdimai.

    CPK taip pat numato atskirą traukinių parko planą: greitiesiems reisams ketinama įsigyti 40 didelio greičio sąstatų, o oro uosto ir regioniniams maršrutams papildomai numatyta 16 oro uosto ekspresų ir 24 regioniniai ekspresai. Tokia struktūra turėtų leisti palaikyti tankų tvarkaraštį ir atsparumą piko valandomis.

    Jei prognozės pasitvirtins, naujasis koridorius aplenktų dabartinį keleivių srautų lyderį Lenkijoje, kuriuo dažnai įvardijamas maršrutas tarp Gdansko ir Gdynės. CPK akcentuoja, kad didžiausią skirtumą šįkart sukurtų ne tik greitis, bet ir patogus oro uosto pasiekiamumas bei dažnas kursavimas.