CP v2

Tag: Greitieji traukiniai

  • Kinų T-Flight šokiruoja: 800 km/h per 5,3 sekundės – žingsnis link 1 000 km/h traukinių

    Kinų T-Flight šokiruoja: 800 km/h per 5,3 sekundės – žingsnis link 1 000 km/h traukinių

    Kinijoje kuriamas magnetinės levitacijos traukinys T-Flight pasiekė naują bandymų rekordą: per 5,3 sekundės jis įsibėgėjo iki 800 km/h. Bandymas atliktas specialiame eksperimentiniame poligone, o rezultatas laikomas svarbiu žingsniu siekiant dar didesnių greičių.

    T-Flight projektą vysto Kinijos valstybinė bendrovė „CASIC“, kuri pastaraisiais metais nuosekliai gerina pasiektus rodiklius. Skelbiama, kad bandymų trasos ilgis siekė 1,1 kilometro, o sustabdymui pakako maždaug 200 metrų atkarpos, kas rodo didelį dėmesį ne tik greičiui, bet ir valdymui.

    Ankstesni bandymai taip pat rodė spartų progresą: 2024 metais prototipas buvo pasiekęs 623 km/h, o vėliau rezultatas gerintas iki 650 km/h. Naujas 800 km/h šuolis išryškina, kad technologija vystoma agresyviu tempu, tačiau iki komercinio pritaikymo dar lieka daug klausimų.

    Artimiausias deklaruojamas tikslas yra 1 000 km/h greitis, kuris priartėtų prie garso greičiui artimų režimų. Tokie greičiai teoriškai leistų konkuruoti su aviacija vidutiniais atstumais, tačiau realybėje tam reikėtų sudėtingos infrastruktūros, griežtų saugos standartų ir patikimo energijos tiekimo.

    Ilgalaikė vizija dar ambicingesnė: kalbama net apie 4 000 km/h, o tai jau siejama su judėjimu specialiose beveik vakuuminėse tunelinėse sistemose. Inžinieriai pabrėžia, kad tokiose sistemose kritiškai svarbus sandarumas, o net ir nedideli pažeidimai galėtų sukelti katastrofiškas pasekmes.

    Technologiniai iššūkiai apima trinties ir pasipriešinimo mažinimą, stabilumą dideliu greičiu bei itin tikslią trasos geometriją. Nurodoma, kad kai kuriuose bandymų scenarijuose leistina nuokrypio tolerancija tėra apie 0,3 milimetro 2 kilometrų atkarpoje, todėl tai tampa ne tik transporto, bet ir aukščiausio lygio inžinerinės precizikos projektu.

    „CASIC“ bandymams yra įrengusi trasą Shanxi provincijoje, o viešai minimi planai kurti ir apie 60 kilometrų ilgio eksperimentinę atkarpą, kuri padėtų saugiau išbandyti didesnius greičius. Kol kas T-Flight išlieka demonstracine platforma, tačiau rekordai rodo, kad Kinija siekia lyderystės ir ateities itin greito antžeminio transporto srityje.

  • Lenkija ruošiasi 320 km/h traukiniams: dėl PKP Intercity KDP varžosi visi keturi gigantai

    Lenkija ruošiasi 320 km/h traukiniams: dėl PKP Intercity KDP varžosi visi keturi gigantai

    Prasideda esminis konkurso etapas

    Lenkijos vežėjas PKP Intercity pradėjo kitą svarbų etapą procese, kuriuo siekiama įsigyti naujus itin didelio greičio KDP traukinius. Po pirminės paraiškų patikros į tolesnes derybas ir techninį derinimą buvo pakviesti visi keturi dalyviai.

    Toks sprendimas reiškia, kad šiame etape aiškaus favorito nėra, o konkurencija išlieka atvira. Pirkimas vykdomas konkurencinio dialogo būdu, kai tiekėjai gali teikti savo sprendinius, o užsakovas tikslina reikalavimus pagal realias rinkos galimybes.

    Kas varžosi dėl užsakymo

    PKP Intercity pranešė, kad toliau varžysis keturi tiekėjai: „PESA“ su „Hitachi“, „Alstom“, „Siemens“ ir „Talgo“. Tai vieni didžiausių Europos geležinkelių pramonės vardų, turintys patirties tiek kuriant naujus riedmenis, tiek juos prižiūrint visą eksploatacijos ciklą.

    Planuojamas kontraktas apimtų ne tik traukinių pristatymą, bet ir jų techninę priežiūrą iki 30 metų. Praktikoje tai dažnai tampa lemiamu kriterijumi, nes vežėjams svarbi ne vien pirkimo kaina, bet ir patikimumas, atsarginių dalių tiekimas bei remonto kaštai per visą laikotarpį.

    Reikalavimai: 320 km/h, daugiau kaip 400 vietų

    Vežėjas planuoja įsigyti mažiausiai 20 KDP traukinių, kurių projektinis greitis būtų ne mažesnis nei 320 km/h. Kiekvienas sąstatas turėtų pasiūlyti ne mažiau kaip 402 sėdimas vietas, o maksimalus traukinio ilgis neturėtų viršyti 202 metrų.

    Pagal iškeltus techninius kriterijus naujieji traukiniai turės būti pritaikyti darbui keliuose elektros sistemų standartuose: 3 kV nuolatinės srovės ir 25 kV 50 Hz bei 15 kV 16 2/3 Hz kintamosios srovės. Taip pat numatoma, kad kėbulas būtų gaminamas iš aliuminio, nes tai leidžia mažinti masę ir energijos sąnaudas.

    PKP Intercity skaičiuoja, kad pirmieji du traukiniai galėtų būti pristatyti praėjus maždaug penkeriems metams po sutarties pasirašymo. Jei kontraktas būtų sudarytas 2027 metais, pirmųjų sąstatų realus pasirodymas maršrutuose galėtų būti siejamas su kito dešimtmečio pradžia.

    „Į kitą etapą pereina visi keturi pasiūlymų teikėjai“, – pranešė PKP Intercity.

    Numatoma, kad traukiniai pirmiausia būtų skirti naujajai vadinamajai Y linijai, kuri turėtų sujungti keturis iš penkių didžiausių Lenkijos miestų. Kartu vežėjas signalizuoja apie platesnes ambicijas: KDP sąstatai galėtų būti naudojami ir kitose trasose, įskaitant Centrinę magistralę, o ateityje svarstomi ir tarptautiniai reisai.

    Be bazinio užsakymo, svarstoma ir papildomų traukinių pirkimo galimybė pagal opciją. Tokiu atveju pristatymų laikotarpis galėtų būti ilgesnis nei 9 metai, o galutinis traukinių skaičius priklausytų nuo infrastruktūros projektų pažangos ir finansavimo sprendimų.

  • CPK koreguoja greitojo geležinkelio maršrutą: Torunė ir Bydgoščius gali gauti naują jungtį

    Lenkijos valstybės valdoma bendrovė Centralny Port Komunikacyjny (CPK) pranešė koreguojanti planuojamos greitojo geležinkelio linijos CMK-Północ trasą. Pagrindinis pokytis siejamas su noru geriau įtraukti Torunę ir Bydgoščiaus–Torunės aglomeraciją į greitųjų traukinių tinklą.

    Pasak CPK, atnaujinimas pirmiausia paliestų vidurinę planuojamos magistralės atkarpą tarp Lipno ir Grudziondzo. Ši korekcija turėtų leisti trasą suprojektuoti arčiau Torunės, kad regionas gautų patogesnes ir greitesnes keliones į kitus šalies centrus.

    Iki šiol viešai aptartas maršrutas buvo planuojamas kryptimi Varšuva – naujasis oro uostas – Plockas – Lipno – Grudziondzas – Gdanskas. Dabar, kaip nurodo CPK, vertinami alternatyvūs koridoriai, kurie pakeistų dalį šios trajektorijos ir sustiprintų susisiekimą su Kujavijos-Pamario regionu.

    Išliktų 100 minučių tikslas

    CPK pabrėžia, kad korekcija neturi pailginti kelionės laiko pagrindinėje ašyje tarp Varšuvos ir Gdansko. Strateginis tikslas ir toliau įvardijamas tas pats: maždaug 100 minučių kelionė greituoju geležinkeliu.

    Tokie laiko rodikliai Lenkijoje siejami su naujos kartos infrastruktūra, didesniais projektiniais greičiais ir mažesniu sustojimų skaičiumi. Dėl to bet koks trasos priartinimas prie didesnių miestų paprastai reikalauja kompromisų: reikia suderinti regioninį pasiekiamumą ir magistralinio greičio logiką.

    Kas vyks toliau?

    Bendrovė nurodo, kad šiuo metu vyksta ekspertų analizės, kurių metu lyginami keli galimi trasos variantai. Pasibaigus vertinimams turėtų būti pasirinktas galutinis sprendimas ir parengtas tolesnių darbų grafikas.

    CMK-Północ laikoma viena svarbiausių geležinkelių investicijų, numatytų CPK programoje, kuri sieja šalies transporto sistemos pertvarką su naujo centrinio oro uosto ir greitųjų geležinkelių tinklo plėtra. Projektus rengia CPK kartu su PKP Polskie Linie Kolejowe, darbus koordinuojant Infrastruktūros ministerijai.

  • „Gemini Trains“ taikosi į „Eurostar“: iki 2030-ųjų planuoja tiesioginį maršrutą Londonas–Kelnas

    „Gemini Trains“ taikosi į „Eurostar“: iki 2030-ųjų planuoja tiesioginį maršrutą Londonas–Kelnas

    Naujas žaidėjas Lamanšo tunelyje

    Britų geležinkelių startuolis „Gemini Trains“ paskelbė planus iki 2030 metų pradėti tiesioginius reisus tarp Londono ir Kelno. Bendrovė siekia įžengti į maršrutų per Lamanšo tunelį rinką, kur keleivių vežime daugiau kaip tris dešimtmečius dominuoja „Eurostar“.

    Pasak bendrovės, naujojo maršruto kelionė turėtų trukti apie keturias valandas. Šiuo metu kelionė traukiniu iš Londono į Kelną dažnai užtrunka iki šešių valandų ir paprastai reikalauja bent vieno persėdimo.

    Kur bus pagrindinis Londono mazgas

    „Gemini Trains“ ketina pagrindiniu išvykimo tašku pasirinkti Stratford International, o ne St Pancras, kuris jau dabar susiduria su dideliais keleivių srautais. Toks sprendimas gali tapti svarbia konkurencine detale, jei pavyktų pasiūlyti patogesnį įlaipinimą ir sklandesnę logistiką.

    Bendrovė taip pat planuoja sustojimus Ebbsfleet International ir Ashford International stotyse. „Eurostar“ šiose stotyse nebestabdo nuo 2020 metų, todėl jų sugrįžimas į tarptautinių reisų žemėlapį galėtų išplėsti pasirinkimą keleiviams iš pietryčių Anglijos.

    Ambicijos, traukiniai ir kainodara

    Startuolis skelbia ketinantis nuomotis aštuonis elektrinius traukinius, kuriuose tilptų daugiau nei 550 keleivių. Pradiniame etape iki 2030 metų bendrovė kalba apie maždaug 11 reisų per dieną ir vėlesnę spartesnę plėtrą, kai parkas bus pilnai sukomplektuotas.

    Bilietų kainos turėtų būti nustatomos taikant dinaminę kainodarą, o įvedimo laikotarpiu minimi maždaug 69 eurų vienos krypties tarifai į Paryžių. Bendrovė žada komfortiškesnes sėdynes, gerą belaidį internetą ir skirtingus patogumo lygius ekonominėje bei verslo klasėse.

    Konkurencija „Eurostar“ auga

    „Eurostar“ yra vienintelis keleivinis operatorius Lamanšo tunelyje jau daugiau kaip 30 metų, tačiau rinka keičiasi. Didėjantis dėmesys kelionėms traukiniais Europoje, ypač trumpų ir vidutinio nuotolio maršrutuose, skatina naujus operatorius ieškoti galimybių perimti dalį keleivių srauto iš aviacijos ir esamų vežėjų.

    „Gemini Trains“ vadovas Adrianas Quine’as savo bendrovę pristato kaip operatorių, sieksiantį laužyti nusistovėjusią tvarką ir pritraukti keleivius naujais maršrutais bei stotimis.

    „Mes keisime žaidimo taisykles siūlydami naujus maršrutus, naujas stotis, naujus traukinius, naujus salonus, mažesnes kainas ir skatindami žmones persėsti iš lėktuvo į traukinį“, – sakė Adrianas Quine’as.

    „Gemini Trains“ nėra vienintelė bendrovė, planuojanti konkurenciją „Eurostar“. Tarp minimų pretendentų yra ir „Virgin Trains“, taip pat kiti Europos operatoriai, kurie svarsto ar jau rengia planus įžengti į populiariausius maršrutus, pirmiausia Londonas–Paryžius.

    Tuo pat metu „Eurostar“ taip pat signalizuoja apie plėtros planus, įskaitant siekį iki 2030-ųjų pradžios sukurti tiesioginius ryšius tarp Londono ir Vokietijos miestų bendradarbiaujant su Deutsche Bahn. Jei šie planai virs realiais reisais, konkurencija tarp operatorių gali išaugti būtent Vokietijos kryptyje.

  • Lenkija pirks 320 km/h traukinius: konkurse liko 4 gamintojai, tarp jų ir „Pesa“

    Lenkija pirks 320 km/h traukinius: konkurse liko 4 gamintojai, tarp jų ir „Pesa“

    Lenkijos keleivių vežėja PKP Intercity artimiausiais metais ruošiasi vienam didžiausių savo parką keisiančių pirkimų – naujiems itin greitiems traukiniams, galintiems važiuoti ne lėčiau kaip 320 km/h. Bendrovė skelbia, kad konkursui susidomėjusių dalyvių ratas susiaurėjo, o galutinėje stadijoje lieka keturios įmonės.

    Tarp jų iš Lenkijos rinkos liko tik vienas vietinis dalyvis – „Pesa“, kuri partnerystę formuoja su „Hitachi Rail“. Anksčiau svarstytas „Newag“ dalyvavimas, įskaitant galimą bendradarbiavimą su „Siemens Mobility“ ar „Hyundai“, nevirto realiu pasiūlymu.

    PKP Intercity planuoja įsigyti mažiausiai 20 didelio greičio sąstatų, o išplėstinio užsakymo atveju papildomai galėtų būti perkama dar 35 vienetai. Viena svarbiausių konkurso sąlygų – tiekėjas turės įsipareigoti traukinių techninei priežiūrai ir eksploataciniam palaikymui 30 metų laikotarpiui.

    Techninės specifikacijos dar bus galutinai suformuotos pačio konkurso metu, tačiau bendrovė jau įvardija esminius reikalavimus. Tarp jų – ne mažiau kaip 402 sėdimos vietos keleiviams, iki 202 metrų maksimalus sąstato ilgis ir galimybė dirbti skirtingose elektros įtampos sistemose.

    „Pesa“ ir „Hitachi Rail“ viešai įvardija, kad galėtų siūlyti ETR 1000 platformą, jau eksploatuojamą keliose Europos šalyse. Tokios platformos pasirinkimas paprastai reiškia, kad vežėjas siekia mažinti technologinę riziką remdamasis jau sertifikuotu ir realiomis sąlygomis patikrintu sprendimu.

    PKP Intercity numato, kad galutiniai pasiūlymai turėtų būti pateikti 2027 metų liepos mėnesį, o sprendimas galėtų paaiškėti 2028 metų rudenį. Pirmųjų traukinių pristatymas planuojamas iki 2032 metų, derinant jį su naujos infrastruktūros plėtra, kuri Lenkijoje siejama su vadinamąja Y linija ir didesniu nei 300 km/h greičiu.

    Toks pirkimas atspindi platesnę Europos tendenciją, kai valstybės ir vežėjai spartina perėjimą prie greitųjų geležinkelių, siekdami konkuruoti su vidaus skrydžiais ir mažinti išmetamų teršalų kiekį. Dėl to vis dažniau konkursuose vertinama ne tik traukinių kaina, bet ir viso gyvavimo ciklo sąnaudos, priežiūros pajėgumai bei tiekimo grandinės patikimumas.

  • Ar „Frecciarossa 1000“ atvažiuos į Lenkiją? „PESA“ ir „Hitachi Rail“ meta iššūkį PKP Intercity

    Ar „Frecciarossa 1000“ atvažiuos į Lenkiją? „PESA“ ir „Hitachi Rail“ meta iššūkį PKP Intercity

    Lenkijos vežėjas PKP Intercity ruošiasi vienam ambicingiausių pirkimų per pastaruosius metus – supersparčių tolimojo susisiekimo traukinių, skirtų važiuoti didesniu nei 300 kilometrų per valandą greičiu. Konkursui artėjant, savo pasiūlymą pateikti ketina „PESA“ konsorciumas su „Hitachi Rail“, o pagrindiniu kandidatu įvardijamas ETR 1000.

    ETR 1000 Europoje geriausiai žinomas kaip „Frecciarossa 1000“ – tai greitųjų geležinkelių traukinys, jau eksploatuojamas Italijoje ir Ispanijoje. Gamintojai pabrėžia, kad platforma sukurta darbui skirtingose elektros maitinimo sistemose, todėl teoriškai gali būti pritaikoma įvairių šalių infrastruktūrai.

    Kas yra ETR 1000?

    ETR 1000 yra elektrinis didelio greičio traukinys, kuris reguliariuose reisuose kai kuriose Europos linijose važiuoja iki 300 kilometrų per valandą greičiu. „Hitachi Rail“ nurodo, kad šio modelio komercinis potencialas siekia iki 360 kilometrų per valandą, o techninės galimybės testuose gali būti dar didesnės.

    Tokie parametrai svarbūs, nes PKP Intercity viešai įvardija poreikį traukiniams, galintiems užtikrinti mažiausiai 320 kilometrų per valandą eksploatacinį greitį. Galutiniai reikalavimai priklausys nuo konkurso sąlygų ir nuo to, kokiu tempu Lenkijoje bus plėtojama didelio greičio geležinkelių infrastruktūra.

    Komfortas ir talpa – ką žada gamintojai?

    Gamintojų pateikiama informacija rodo, kad ETR 1000 sąstatas talpina iki 457 keleivių, o skirtingose klasėse numatyti nevienodi sėdimųjų vietų sprendimai. Akcentuojami patogumai, įprasti šiuolaikiniams greitiesiems traukiniams: kondicionavimas, belaidis internetas, individualus apšvietimas, pritaikymas riboto judumo keleiviams.

    Vis dėlto PKP Intercity konkurse gali prašyti papildomų specifikacijų, kurios keistų salono išplanavimą ar paslaugų standartą. Viešojoje erdvėje aptariama ir galimybė įvesti naują, dar aukštesnio lygio keleivių klasę, todėl tiekėjams gali tekti derinti greitį su didesniais komforto reikalavimais.

    Kas dalyvaus konkurse ir kur būtų gaminami traukiniai?

    Lenkijoje laukiama dalyvių sąrašo, kurie varžysis dėl didelio greičio traukinių tiekimo PKP Intercity. Skelbiama, kad konkurse gali pasirodyti keli tarptautiniai gamintojai, o iš vietos įmonių minimos „Newag“ ir „PESA“, kurios didelio greičio riedmenų segmente iki šiol neturėjo tokios apimties serijinės patirties.

    Pagal aptariamą scenarijų, pirmieji ETR 1000 sąstatai PKP Intercity užsakymui būtų gaminami „Hitachi Rail“ gamyklose Italijoje, o vėlesnė gamybos dalis galėtų būti perduodama „PESA“ pajėgumams. Tokia praktika dažna dideliuose geležinkelių sandoriuose, kai vietinė pramonė įtraukiama palaipsniui, per technologijų perdavimą ir papildomus užsakymus.

    Sprendimas dėl to, ar ETR 1000 iš tiesų pasirodys Lenkijos bėgiuose, priklausys nuo konkurso rezultatų, kainos bei eksploatacinių sąlygų. Ne mažiau svarbus ir faktorius, kiek greitai šalyje bus parengtos linijos, leidžiančios realiai išnaudoti didesnį nei 300 kilometrų per valandą greitį.

  • Lenkai planuoja 4 700 km naujų geležinkelių: CPK atskleidė, kas pasikeis po 2035 metų

    Lenkai planuoja 4 700 km naujų geležinkelių: CPK atskleidė, kas pasikeis po 2035 metų

    Lenkijos centrinės susisiekimo infrastruktūros projektas CPK pristatė Zintegrotą geležinkelių tinklą, kuriame numatyta nutiesti apie 4 700 km naujų geležinkelio linijų. Tai ilgalaikė programa, kurios pagrindiniai darbai planuojami po 2035 metų, o pilna vizija siekia 2050 metus.

    Pagal pateiktą planą daugiau nei pusė naujų maršrutų būtų pritaikyti greitiesiems traukiniams, galintiems važiuoti ne mažesniu kaip 250 km per valandą greičiu. Tai reikštų esminį šuolį šalyje, kur iki šiol greitojo geležinkelio plėtra vystėsi fragmentiškai ir dažniau rėmėsi modernizacija, o ne visiškai naujomis trasomis.

    Kas yra CPK ir ką reiškia ZSK

    CPK yra valstybinis projektas, apimantis ne tik planuojamą naują oro uostą, bet ir plačią geležinkelių plėtros dalį, kuri turi sujungti pagrindinius ekonominius centrus ir regionus. ZSK pristatomas kaip sisteminis žemėlapis, kuriame sudėliota, kur ir kokio tipo linijos turėtų atsirasti, kad tinklas būtų vientisas.

    Viešai įvardijamas tikslas – sukurti infrastruktūrinį planą, prilygstantį tam, kaip Lenkijoje dešimtmečiais buvo nuosekliai plėtojami greitkeliai. Šį kartą akcentuojama, kad atėjęs laikas didesnę investicijų dalį nukreipti į bėgius ir keliones traukiniais.

    „Keliams buvo sudarytas aiškus ilgalaikis planas ir jis įgyvendinamas jau daugiau nei 30 metų. Geležinkelis tokio plano neturėjo, o dabar tai keičiame: kai greitkelių tinklas artėja prie užbaigimo, ateina laikas didelėms investicijoms į geležinkelį“, – sakė Maciejus Lasekas.

    Naujos linijos ir modernizacija

    Be 4 700 km naujų ruožų, plane taip pat numatoma modernizuoti apie 5 600 km esamos infrastruktūros. Modernizacija paprastai reiškia didesnius leistinus greičius, pralaidumo didinimą, saugos sistemų atnaujinimą ir patikimesnį tvarkaraščių laikymąsi, ypač intensyviausiuose koridoriuose.

    Naujų linijų statyba priskiriama CPK atsakomybei, o infrastruktūros modernizavimo ir eksploatavimo funkcijos siejamos su PKP Polskie Linie Kolejowe. Toks modelis leidžia atskirti didelius plėtros projektus nuo kasdienės tinklo priežiūros, tačiau kartu didina koordinavimo svarbą.

    Kur pokyčiai gali būti didžiausi

    Tarp įvardijamų krypčių minimas naujas ruožas nuo Poznanės iki Ščecino, kuris, planuotojų vertinimu, leistų sutrumpinti kelionės laiką daugiau nei pusvalandžiu. Taip pat numatomas CMK Północ koridorius iš Varšuvos į Trimiestį per Torunę, bei nauja jungtis tarp Žešuvo ir Liublino.

    Plane kalbama apie 19 magistralių, kurios turėtų sujungti skirtingus šalies regionus, ir apie geresnę prieigą prie geležinkelio 27 mažiems bei vidutinio dydžio miestams. Praktikoje tai reiškia ne tik naujas stotis ar atšakas, bet ir galimybę perplanuoti susisiekimą taip, kad daliai gyventojų traukinys taptų realia alternatyva automobiliui.

    Europos mastu tokie projektai siejami su tendencija stiprinti geležinkelių vaidmenį trumpų ir vidutinių atstumų kelionėse, ypač ten, kur kelių infrastruktūra pasiekia prisotinimo ribas. Vis dėlto esminė rizika išlieka terminai ir finansavimas: planai iki 2050 metų paprastai reikalauja kelių politinių ciklų tęstinumo ir aiškiai apibrėžtų etapų.

  • „PESA Bydgoszcz“ naujasis traukinys pasiekė 200 km/h: čekai ruošia proveržį kelionėms

    „PESA Bydgoszcz“ naujasis traukinys pasiekė 200 km/h: čekai ruošia proveržį kelionėms

    Lenkijos gamintoja „PESA Bydgoszcz“ pradėjo naujo elektrinio traukinio EMU 666 bandymus, skirtus Čekijos vežėjui „RegioJet“. Per bandymus VUZ Velim bandymų poligone sąstatas pirmą kartą pasiekė 200 km/h greitį.

    Gamintojas skelbia, kad tai svarbus etapas sertifikavimo ir patikimumo programoje, kuri turi atverti kelią bandomiesiems reisams su keleiviais. Pagal dabartinį planą tokie važiavimai turėtų startuoti dar iki 2026 metų pabaigos.

    „Mums ypač svarbu, kad visa bandymuose dalyvavusi komanda naują konstrukciją įvertino labai gerai“, – sakė „PESA Bydgoszcz“ atstovas Bartoszas Białkiewiczius.

    EMU 666 yra keturių vagonų dalių, kelių sistemų traukinys, kurio ilgis siekia apie 105 metrus, o talpa – iki 300 keleivių. Gamintojas taip pat kuria trumpesnę EMU 667 versiją: trijų dalių, maždaug 79 metrų ilgio, su maždaug 200 sėdimų vietų.

    Šie traukiniai skirti ne Lenkijos, o Čekijos maršrutams – „RegioJet“ juos planuoja eksploatuoti R9 kryptyje, jungiančioje Prahą ir Brną. Sutartis, pasirašyta 2024 metais, apima iš viso 18 sąstatų, galinčių važiuoti iki 200 km/h.

    Naujieji sąstatai projektuojami bendradarbiaujant Lenkijos ir Čekijos inžinieriams, o gamintojas pabrėžia, kad tai – dalis platesnės strategijos įsitvirtinti Čekijos rinkoje. Pastaraisiais metais regione ryškėja tendencija užsakinėti greitesnius, patogesnius elektrinius traukinius, kad geležinkeliai galėtų konkuruoti su automobiliais ir vidaus skrydžiais.

    Skelbiama, kad keleiviams bus siūlomos trys klasės – „business“, „standard“ ir „economy“, numatytos vietos dviračiams bei maitinimo zona. Taip pat diegiama ETCS antrojo lygio sistema, laikoma vienu svarbiausių žingsnių didinant saugumą ir leidžiant efektyviau valdyti eismą didesniais greičiais.

  • Lenkija kuria naują CPK įmonę: žada pirkti greituosius traukinius iki 350 km/h

    Lenkija kuria naują CPK įmonę: žada pirkti greituosius traukinius iki 350 km/h

    Lenkijos Centrinio susisiekimo uosto (CPK) projektas plečiamas ne tik oro uosto, bet ir geležinkelių kryptimi. Šalia infrastruktūros planų pradėjo veiklą nauja su CPK susijusi bendrovė „Port Polska.KDP“, kuri bus atsakinga už greitųjų traukinių parko formavimą ir jo nuomą vežėjams.

    Bendrovė veiks pagal ROSCO modelį, kai riedmenys perkami ir vėliau nuomojami operatoriams, o tai leidžia greičiau atnaujinti parką ir mažinti pradinę finansinę naštą vežėjams. Tokį modelį plačiai naudoja Vakarų Europos rinkos, ypač ten, kur vienu metu atnaujinami dideli traukinių kiekiai.

    „Port Polska.KDP“ tikslas – užsakyti naujus traukinius būsimiems didelio greičio maršrutams ir ekspresiniam susisiekimui su planuojamu oro uostu. Viešojoje erdvėje minima, kad greičiausi sąstatai galėtų viršyti 300 km/h, o svarstymuose figūruoja ir iki 350 km/h greitis.

    Prieš pirkimus bendrovė rinkai išsiuntė RFI paklausimus, kuriais paprastai tikrinamas gamintojų pajėgumas, galimos komplektacijos, tiekimo terminai ir preliminarios kainodaros rėžiai. Tokia praktika dažna prieš didelės vertės konkursus, kai valstybė siekia sumažinti rizikas ir tiksliau suformuoti technines specifikacijas.

    „Norime metų pabaigoje pradėti konkursus abiem riedmenų tipams – didelio greičio ir ekspresiniams“, – sakė Piotras Rachwalskis.

    Lygiagrečiai didelio greičio riedmenų įsigijimo idėją yra skelbęs ir PKP Intercity, o susidomėjimą tokiais projektais paprastai rodo tiek tarptautiniai, tiek vietos gamintojai. Konkurencija šiame segmente Europoje didėja dėl investicijų į geležinkelį, kurios skatinamos ir ES transporto politikos, siekiančios dalį kelionių perkelti nuo kelių ir aviacijos prie mažiau taršaus susisiekimo.

  • Lenkai ruošia 350 km/val. traukinius: „CPK“ užsimojo pirkti iki 60 sąstatų

    Lenkai ruošia 350 km/val. traukinius: „CPK“ užsimojo pirkti iki 60 sąstatų

    Lenkijos Centrinio komunikacijų uosto projektas „CPK“ kartu su naujai kuriamu greitųjų geležinkelių parku ruošiasi vienam ambicingiausių pirkimų regione. Įmonė svarsto įsigyti net kelių dešimčių greitųjų traukinių, kurie teoriškai galėtų pasiekti iki 350 km per valandą greitį.

    Apie planus rinkai jau pateikta užklausa, kuria aiškinamasi, kokius techninius sprendimus galėtų pasiūlyti gamintojai. Toks etapas paprastai reiškia, kad pirkimas artėja prie konkurso, o galutinės specifikacijos dar gali būti tikslinamos pagal realias rinkos galimybes.

    Ko reikalaujama iš traukinių

    Pagal svarstomas sąlygas, vienas traukinio sąstatas neturėtų būti ilgesnis nei 202 metrai, kad durys ir įlaipinimo zonos tilptų į standartinius peronus. Kartu numatoma, kad viename traukinyje turėtų būti ne mažiau kaip 450 keleivių vietų.

    Planuojama, kad 15–20 proc. vietų sudarytų pirmoji klasė. Taip pat keliami reikalavimai pilnavertei maitinimo zonai su virtuve ir maždaug 10–12 sėdimų vietų, kas rodo orientaciją į ilgesnes keliones tarp didžiųjų miestų.

    Numatomi ir patogumai šeimoms bei keliaujantiems su bagažu: vietos tėvams su vaikais prie staliukų, dviračių tvirtinimo sprendimai, tualetas su vystymo stalu ir bent dvi vietos vežimėliams. Tokie elementai vis dažniau įtraukiami į europinių greitųjų traukinių užsakymus, siekiant konkuruoti su skrydžiais ir kelionėmis automobiliu.

    Kiek traukinių ir kada

    „CPK“ traukinių parkui numatoma įsigyti mažiausiai 40 greitųjų traukinių, su galimybe skaičių padidinti iki 60. Skelbiama, kad konkursas galėtų būti paskelbtas dar šiemet, tačiau realūs terminai priklausys nuo finansavimo, techninių sprendimų suderinimo ir infrastruktūros projekto eigos.

    Greitieji sąstatai būtų siejami su vadinamąja Y linija, kuri turėtų sujungti Varšuvą, Lodzę ir atšakas į Poznanę bei Vroclavą, taip suformuojant naują didelio pralaidumo magistralę. Pirmasis etapas numatomas maršrute Varšuva–naujasis oro uostas–Lodzė, o vėlesni etapai turėtų išplėsti tinklą į vakarinę Lenkijos dalį.

    Kodėl 350 km per valandą svarbu

    Europos greitųjų geležinkelių praktikoje 300–320 km per valandą eksploatacinis greitis laikomas standartu, o 350 km per valandą riba dažniau minima kaip technologinė viršūnė, reikalaujanti ypač aukštos kokybės infrastruktūros. Tai reiškia griežtesnius bėgių geometrijos, signalizacijos, energijos tiekimo, triukšmo ir priežiūros reikalavimus.

    Todėl net jei riedmenys būtų parinkti pajėgūs važiuoti 350 km per valandą greičiu, realus greitis atskirose atkarpose priklausytų nuo maršruto projektavimo ir saugos sistemų. Vis dėlto tokia specifikacija leistų Lenkijai ateityje turėti techninę atsargą ir konkuruoti greičiu pagrindiniuose koridoriuose.

    Be greitųjų traukinių, „CPK“ numato įsigyti ir lėtesnių sąstatų, skirtų iki 250 ir iki 200 km per valandą greičiui. Tarp jų minimi ir traukiniai, kurie turėtų aptarnauti susisiekimą su naujuoju oro uostu ir regioniniais maršrutais.