CP v2

Tag: Greitieji traukiniai

  • Lenkai perka 300 km/h traukinius: „PESA Bydgoszcz“ tariasi su „Hitachi“ ar „Alstom“

    Lenkai perka 300 km/h traukinius: „PESA Bydgoszcz“ tariasi su „Hitachi“ ar „Alstom“

    Lenkijos vežėjas PKP Intercity ruošiasi vienam didžiausių pirkimų šalies geležinkelių istorijoje – planuoja įsigyti itin greitus KDP traukinius, galinčius važiuoti didesniu nei 300 kilometrų per valandą greičiu. Toks projektas siejamas su ambicija plėsti greitojo susisiekimo pasiūlą ir pasirengti naujai infrastruktūrai, kurią Lenkija planuoja plėtoti artimiausiais metais.

    Tarp galimų tiekėjų minimi ir Lenkijos gamintojai, tačiau jiems kyla esminis iššūkis: šalyje kol kas nėra sukauptos patirties serijiniu būdu kurti ir sertifikuoti daugiau nei 300 kilometrų per valandą greičio riedmenis. Dėl to vietos įmonėms, norinčioms dalyvauti konkurse, tenka ieškoti užsienio partnerių ir kurti konsorciumus.

    Viešojoje erdvėje skelbiama, kad „PESA Bydgoszcz“ veda derybas dėl galimo konsorciumo su „Hitachi“ arba „Alstom“. Anksčiau bendrovė buvo siejama ir su bendradarbiavimo galimybe su Ispanijos Talgo, tačiau pati įmonė detalių apie šiuo metu vykstančias derybas viešai nepatvirtina.

    Pasak Lenkijos žiniasklaidos, „PESA Bydgoszcz“ šiuo metu gali būti arčiau susitarimo su Japonijos partneriais. Vis dėlto rinkoje pabrėžiama, kad galutinį vaizdą lems ne vien gamybos pajėgumai, bet ir technologijų paketai, sertifikavimo patirtis bei gebėjimas užtikrinti ilgalaikę priežiūrą.

    „PESA Bydgoszcz“ pozicija derybose siejama ir su noru nebūti tik surinkimo baze. Įmonė tikisi technologijų perdavimo, kuris leistų ateityje savarankiškai vystyti sudėtingesnes konstrukcijas, įskaitant aliuminio kėbulų technologijas, plačiai taikomas moderniuose didelio greičio traukiniuose.

    Tuo pat metu bendrovė akcentuoja, kad lėtesnio segmento traukinius ji nori kurti savarankiškai, orientuodamasi į iki 250 kilometrų per valandą greitį. Įmonė jau gamina riedmenis, skirtus iki 200 kilometrų per valandą greičiui, kuriuos yra pirkęs ir Čekijos vežėjas RegioJet, o tai rodo nuoseklų žingsnį į aukštesnę technologinę klasę.

    PKP Intercity pirkimas svarbus ne tik vežėjui, bet ir visai regiono pramonei, nes gali nulemti, kur bus kuriama pridėtinė vertė, kas aptarnaus traukinius ir kaip greitai vietos gamintojai priartės prie aukščiausio greičio segmento. Galutinis konkurso rezultatas priklausys nuo kainos, terminų, techninių parametrų ir to, ar konsorciumai sugebės įrodyti patikimumą ilgalaikėje eksploatacijoje.

  • Lenkijos „PKP Intercity“ vėl perkelia greitųjų traukinių konkursą: ar spės iki 2032 metų?

    Lenkijos „PKP Intercity“ vėl perkelia greitųjų traukinių konkursą: ar spės iki 2032 metų?

    Terminas vėl nukeltas

    Lenkijos keleivinių vežimų bendrovė „PKP Intercity“ dar kartą pakeitė vieną svarbiausių etapų planuojant greituosius traukinius, galinčius važiuoti didesniu nei 300 kilometrų per valandą greičiu. Nors apie pirkimo iniciatyvą paskelbta anksčiau, pats procesas juda lėčiau, nei tikėtasi.

    Šį kartą atidėtas pasiūlymų atplėšimo terminas. Jis buvo numatytas gegužės 29 dieną, vėliau perkeltas į birželio 15 dieną, o dabar nukeltas į birželio 29 dieną.

    Kodėl vėluojama ir ką tai reiškia?

    „PKP Intercity“ nurodo, kad terminas keičiamas vieno iš gamintojų prašymu, siekiant suteikti daugiau laiko pasirengti investicijai ir dokumentams. Tokie koregavimai pirkimų procesuose nėra neįprasti, ypač kai kalbama apie sudėtingas, didelės vertės transporto priemones ir ilgalaikius priežiūros įsipareigojimus.

    Vieno mėnesio atidėjimas pats savaime dar nereiškia, kad vėluos ir realios pirmosios traukinių pristatymo datos. Vis dėlto tai yra signalas, kad projekto grafikas išlieka jautrus tiekėjų pasirengimui ir procedūrų trukmei.

    Traukiniai, skirti 320 kilometrų per valandą greičiui

    Pagal viešai skelbiamas pradinias gaires, naujieji greitieji sąstatai turėtų važiuoti ne lėčiau kaip 320 kilometrų per valandą ir vežti mažiausiai 402 keleivius. Taip pat numatoma maitinimo erdvė ir zona šeimoms, kad kelionės būtų patogesnės ilgesniais maršrutais.

    Techninė specifikacija dar nėra galutinė, nes ji turėtų susiformuoti konkurencinio dialogo metu. Praktikoje tai reiškia, kad tiekėjai ir užsakovas derina sprendimus, kurie vėliau tampa pirkimo sąlygų ir pasiūlymų pagrindu.

    Dar vienas svarbus kriterijus yra tarptautinis suderinamumas. „PKP Intercity“ akcentuoja poreikį gauti riedmenų patvirtinimus kaimyninėse šalyse ir Austrijoje, kad traukiniai galėtų būti naudojami ne tik vidaus, bet ir tarptautiniuose maršrutuose.

    Kiek traukinių planuojama įsigyti?

    Pagal pradinį planą bazinis užsakymas apimtų mažiausiai 20 greitųjų traukinių, o papildomai palikta galimybė pirkimą išplėsti iki 55 vienetų. Ne mažiau svarbi pirkimo dalis yra priežiūra, nes tiekėjas turėtų užtikrinti sąstatų techninį aptarnavimą 30 metų laikotarpiu.

    Gamintojų susidomėjimas jau fiksuotas: preliminariu etapu norą dalyvauti buvo išreiškę aštuoni gamintojai, iš kurių du yra iš Lenkijos. Tai rodo konkurenciją, tačiau kartu pabrėžia, kad didelė dalis potencialių tiekėjų yra tarptautiniai žaidėjai.

    Numatoma, kad pirmieji tokio tipo traukiniai Lenkijoje galėtų pasirodyti apie 2032 metais, kai planuojama parengti infrastruktūrą važiuoti didesniu nei 300 kilometrų per valandą greičiu. Esminė prielaida čia yra naujų linijų plėtra, įskaitant vadinamąją Y krypties trasą, siejamą su Varšuvos, Lodzės ir oro uosto jungtimi.

  • Lenkai daro šuolį: „CPK“ planuoja iki 60 traukinių, galinčių skrieti 320 km/h greičiu

    Lenkai daro šuolį: „CPK“ planuoja iki 60 traukinių, galinčių skrieti 320 km/h greičiu

    Lenkijos centrinio transporto mazgo projektą vystanti bendrovė „CPK“ įsteigė ilgai planuotą riedmenų telkinį, per kurį ketinama centralizuotai pirkti naujus traukinius būsimiems greitojo geležinkelio maršrutams. Naujoji struktūra veiks kaip platforma, padėsianti suvienodinti pirkimus, priežiūros reikalavimus ir ilgalaikį riedmenų naudojimą.

    Pagrindinis pirmosios bangos tikslas ambicingas: planuojama įsigyti nuo 40 iki 60 itin greitų sąstatų, galinčių važiuoti ne mažesniu kaip 320 km/h greičiu. „CPK“ rinkai jau išsiuntė RFI užklausas, kuriomis siekiama įvertinti gamintojų galimybes, preliminarias kainas ir pristatymo terminus.

    „Norime, kad rinka pateiktų realistišką vaizdą apie tokių traukinių tiekimą ir jų išlaikymą ilgajame periode“, – sakė su procesu susipažinę projekto atstovai.

    Vienas svarbiausių reikalavimų – ne tik traukinių pristatymas, bet ir užtikrinta jų techninė priežiūra bei eksploatacinis palaikymas iki 30 metų. Toks modelis Europoje vis dažnesnis, nes leidžia tiksliau planuoti viso gyvavimo ciklo sąnaudas ir sumažinti riziką, susijusią su atsarginių dalių tiekimu bei kompetencijų išlaikymu.

    „CPK“ taip pat numato atrankos kartelę gamintojams: į procesą ketinama įtraukti tuos, kurie jau yra pristatę traukinius, sertifikuotus važiuoti bent 300 km/h greičiu. Praktikoje tai reiškia, kad prioritetas bus teikiamas patikrintiems sprendimams su aiškia homologacijos istorija ir patirtimi greitųjų geležinkelių rinkoje.

    Greta 320 km/h klasės sąstatų, riedmenų telkinyje numatomas ir atskiras pirkimas traukiniams, skirtiems susisiekimui su planuojamu nauju oro uostu. Šie traukiniai, įvardijami kaip „AeroExpress“, būtų orientuoti į dažnesnius reisus ir greitą keleivių srautų aptarnavimą maršrutu Varšuva–naujasis oro uostas–Lodzė.

    Skelbiama, kad „AeroExpress“ traukiniai turėtų pasiekti apie 200 km/h greitį, o kai kuriuose scenarijuose svarstomas ir didesnis – iki 230 km/h – greitis. Tokie parametrai labiau pritaikyti intensyviam priemiesčio ir tarpmiestiniam susisiekimui, kuriame svarbiausia ne maksimalus greitis, o kelionės laikas nuo durų iki durų ir patikimas intervalas.

    Projektas siejamas su vadinamąja Y formos greitojo geležinkelio linija, kuri turėtų sujungti Varšuvą, naująjį oro uostą ir Lodzę, o vėliau turėti atšakas į Vroclavą bei Poznanę. Pagal viešai aptarinamus terminus, pirmasis ruožas Varšuva–oro uostas–Lodzė siejamas su 2032 metais, o tolesnės kryptys – su 2035 metais.

    Be to, „CPK“ mini ir „RegioExpress“ koncepciją – lėtesnių, regioniniam susisiekimui pritaikytų traukinių segmentą. Šių pirkimų užklausos rinkai turėtų būti teikiamos artimiausiu metu, kad riedmenų planavimas atitiktų infrastruktūros statybų eigą ir realius keleivių srautų scenarijus.

    Europos kontekste toks riedmenų telkinio modelis tampa vis aktualesnis, nes didelio greičio geležinkeliai reikalauja ne tik brangių traukinių, bet ir itin tikslios priežiūros, sudėtingų saugos sertifikacijų bei stabilios tiekimo grandinės. Ilgalaikiai priežiūros įsipareigojimai ir patikrinta homologacija yra vieni svarbiausių kriterijų, galinčių nulemti, kas taps pagrindiniais „CPK“ partneriais.

  • Kinijos greitieji traukiniai 350 km/h: kodėl Pekino–Šanchajaus maršrutas laimi prieš lėktuvą

    Daugiau nei 1 300 kilometrų atstumas tarp Pekino ir Šanchajaus lėktuvu įveikiamas maždaug per 2 valandas, tačiau didžioji dalis keliautojų vis tiek renkasi traukinį. Greitojo geležinkelio linija tarp šių megamiestų laikoma viena judriausių ir pelningiausių pasaulyje.

    Priklausomai nuo reiso, kelionė traukiniu trunka apie 4 valandas 18 minučių. Važiuojant automobiliu tokia kelionė dažnai užtruktų beveik pusę paros, todėl geležinkelis čia tapo ne alternatyva, o pagrindinis pasirinkimas.

    Stotis kaip oro uostas

    Piko metu iš Pekino Pietų stoties į Šanchajų traukiniai išvyksta net kas kelias minutes. Keleiviai patenka į stotį po saugumo patikros, kur skenuojamas bagažas, o įėjimas į peronų zoną kontroliuojamas varteliais.

    Bilietų kontrolė dažniausiai vyksta dar prieš įleidžiant į peroną, todėl traukinyje papildomų patikrų gali ir nebūti. Tokia tvarka leidžia išlaikyti srautą ir sumažina vėlavimų riziką, ypač kai reisai vyksta itin tankiai.

    Klasės, patogumai ir kaina

    Bilietai Pekino–Šanchajaus maršrute kainuoja labai skirtingai, priklausomai nuo klasės: ekonominė dažniausiai yra pigiausia, aukštesnės klasės kainuoja maždaug dvigubai daugiau, o patogiausia klasė su labiau atsilenkiančiomis sėdynėmis gali kainuoti apie 250 eurų.

    Sąstatai dažniausiai turi apie aštuonis vagonus, tačiau pasitaiko ir gerokai ilgesnių. Sėdimos vietos suplanuotos taip, kad keleiviai visada sėdėtų veidu į važiavimo kryptį: galinėse stotyse darbuotojai pasuka sėdynių sekcijas 180 laipsnių.

    Aukštesnėse klasėse įprasti elektros lizdai, USB jungtys, atlenkiami staliukai, reguliuojamos kojų atramos. Kelionės metu dirba personalas, rūpinamasi švara, o aptarnavimas gali apimti vandenį ar arbatą bei užkandžius, taip pat vyksta prekyba.

    350 km/h greitis ir pamokos Europai

    Maksimalus greitis šioje linijoje siekia 350 kilometrų per valandą, o rodmenys realiu laiku pateikiami vagonų ekranuose. Sklandus greitėjimas ir stabdymas yra vienas esminių greitojo geležinkelio patrauklumo veiksnių, ypač ilgesniuose maršrutuose.

    Būtent toks 350 kilometrų per valandą greitis dažnai minimas ir planuojamoms naujoms didelio greičio geležinkelio linijoms Europoje, įskaitant projektus Lenkijoje. Planuojama, kad greitosios jungtys sutrumpins kelionių laiką tarp pagrindinių miestų, o pirmieji nauji ruožai siejami su infrastruktūros plėtra iki 2032 metų.

    Kinijos pavyzdys rodo, kad greitas geležinkelis konkuruoja su aviacija ne vien greičiu, bet ir visos kelionės patirtimi: patogiu dažnumu, aiškia keleivių srautų kontrole, stotimis, integruotomis į miestų ir oro uostų mazgus, bei nuspėjama kelionės trukme.

  • PKP Intercity nauji traukiniai ir hibridai: kas keisis kelionėse po Lenkiją ir bilietų kainose

    PKP Intercity pradėjo svarbų etapą atnaujindama tolimųjų reisų parką: iki birželio turėtų paaiškėti, kurie gamintojai įveikė prekvalifikaciją greitųjų traukinių pirkimo konkurse. Nors iki itin didelio greičio sąstatų dar liko laiko, bendrovė jau artimiausiu metu žada pokyčius, kurie labiausiai pasijaus regionuose.

    2025 metais PKP Intercity pranešė pervežusi daugiau kaip 89 mln. keleivių ir tai tapo rekordu. 2026 metais įmonė siekia pakelti kartelę iki 96 mln. keliautojų, o metų pradžios rezultatai rodo, kad paklausa išlieka auganti.

    Hibridiniai traukiniai – greičiausias pokytis

    Artimiausias lūžis planuojamas įvedant hibridinius traukinius, kurie elektrifikuotuose ruožuose važiuos nuo kontaktinio tinklo, o neelektrifikuotuose naudos dyzelinį variklį. Tokia schema leidžia siūlyti tolimuosius maršrutus ten, kur iki šiol reikėdavo persėdimų arba maršrutai būdavo riboti dėl infrastruktūros.

    Tiekėju pasirinkta „Newag“, o užsakymas apima 35 hibridinius sąstatus. Skelbiama, kad jie keleivius turėtų pradėti vežti 2027 metų pirmoje pusėje, o prioritetas teikiamas kryptims, kuriose neelektrifikuotų ruožų dalis vis dar didelė.

    „Tai bus tikra revoliucija ten, kur geležinkelio linijos nėra elektrifikuotos“, – sakė PKP Intercity valdybos narys Adamas Wawrzyniakas.

    PKP Intercity akcentuoja, kad hibridai leis atkurti stipresnį tolimojo susisiekimo pasiūlymą regionuose, kuriuose jis buvo sumenkęs ar išnykęs. Tarp minimų krypčių – Mazūrija, Lomža ir Podlasė, kur susisiekimo spragos iki šiol dažnai buvo užpildomos tik autobusais ar automobilių transportu.

    Dviaukščiai sąstatai ir KDP konkursas

    Lygiagrečiai ruošiamasi ir dviaukščiams traukiniams, kuriuos PKP Intercity yra užsakiusi „Alstom“ gamykloje Chorzove. Bendrovės atstovas teigia, kad projektas vyksta pagal grafiką, o netrukus bus baigiamas interjero ir išorės dizaino sprendinių derinimas, po kurio gamintojas galės pereiti prie techninio projektavimo ir gamybos starto.

    Tuo pat metu tęsiamas ir greitųjų traukinių pirkimas: baziniame užsakyme numatyta įsigyti 20 KDP sąstatų, o papildomai galėtų būti nupirkta dar iki 35. Tai daugiaetapis konkursas, todėl pirmiausia vyksta tiekėjų atranka, o vėliau – techninių ir komercinių pasiūlymų varžymasis.

    PKP Intercity nurodo, kad dėl didelio susidomėjimo paraiškų terminas buvo pratęstas iki gegužės 27 dienos. Birželį turėtų paaiškėti, kas pateko į kitą etapą, o galutiniai sprendimai priklausys nuo technologinių reikalavimų, gamybos terminų ir finansinių sąlygų.

    Ar brangs bilietai?

    Didėjant keleivių srautams, natūraliai kyla klausimas dėl bilietų kainų, ypač kai kai kurie regioniniai vežėjai viešai svarsto tarifų korekcijas. PKP Intercity tvirtina, kad šiuo metu kainų didinimo neplanuoja, o bazinė tarifų sistema, kaip skelbiama, nekeista nuo 2022 metų.

    Įmonė taip pat primena taikanti dinaminę bilietų prekybos sistemą, kai galutinė kaina priklauso nuo paklausos ir likusių vietų, panašiai kaip aviacijoje. Tai leidžia anksti perkant keliauti pigiau, o artėjant išvykimo laikui kainos dažniau kyla.

    „Neplanuojame bilietų kainų didinimo. Tarifas nesikeičia nuo 2022 metų, o kainą reguliuoja dinaminė pardavimo sistema pagal paklausą“, – sakė Adamas Wawrzyniakas.

    PKP Intercity pokyčiai vyksta platesniame Europos geležinkelių kontekste, kuriame daug dėmesio skiriama paslaugų patikimumui, riedmenų atnaujinimui ir patogumui. Hibridiniai traukiniai laikomi tarpine priemone, leidžiančia greičiau plėsti pasiūlą, kol infrastruktūros modernizavimas ir elektrifikavimas pasieks labiau nutolusius regionus.

  • Varšuva–Katovicai ir Krokuva greičiau: modernizuota CMK ruožas atvers kelią 250 km/h traukiniams

    Lenkija baigia svarbios geležinkelio arterijos modernizaciją: vadinamojoje Centrinėje magistralėje (CMK, 4-oji linija), jungiančioje Varšuvą su šalies pietumis, planuojama leisti traukiniams važiuoti iki 250 km/h greičiu. Šis ruožas laikomas vienu strategiškiausių, nes aptarnauja intensyvius srautus į Sileziją ir Krokuvą.

    Po atnaujinimo kelionė iš Varšuvos į Katovicus ir Krokuvą turėtų sutrumpėti iki mažiau nei dviejų valandų. Praktikoje tai reikštų konkurencingesnę alternatyvą automobiliui ir daliai vidaus skrydžių, ypač kai į greitesnį susisiekimą įsitraukia ir patikimesni tvarkaraščiai.

    Ką dar reikia užbaigti?

    Didžiausias dėmesys dabar skiriamas sprendimams, kurie leidžia saugiai valdyti eismą dideliu greičiu: modernioms signalizavimo ir eismo kontrolės sistemoms, ryšiui GSM-R bei europiniam traukinių valdymo standartui ETCS. Būtent ETCS laikomas esminiu, kai kalbama apie didesnį pralaidumą, tikslumą ir saugumą, nes traukinio mašinistą realiu laiku „veda“ borto įranga.

    Bandymuose svarbų vaidmenį atlieka PKP Intercity, nes šiuo metu būtent šis vežėjas turi riedmenų, galinčių saugiai pasiekti 250 km/h. Tokiose modernizacijos programose įprasta, kad infrastruktūra paruošiama kartu su praktiniais bandymais, kurie patikrina ne tik bėgių būklę, bet ir ryšio bei automatinės kontrolės patikimumą.

    250 km/h tikslas ir terminas

    PKP PLK vadovas Piotras Wyborskis viešai yra nurodęs, kad tikslas pasiekti 250 km/h CMK ruože siejamas su 2027 metais. Nors maksimalus greitis dažnai priklauso nuo konkrečių ruožų, grafikų ir riedmenų, pats faktas, kad infrastruktūra ruošiama 250 km/h režimui, rodo ambiciją priartėti prie Vakarų Europos greitųjų geležinkelių standartų.

    „Darbai vyksta tiek techninėje, tiek operacinėje pusėje. Esminis dalykas bus užtikrinti parametrų vientisumą ir eismo saugą“, – sakė Piotras Wyborskis.

    Investicijų mastas – dešimtys milijardų

    Lygiagrečiai diegiant ETCS, Lenkija plečia šios sistemos aprėptį visame tinkle, kad traukiniai galėtų važiuoti sklandžiau ir vienodais principais skirtinguose regionuose. ETCS plėtra svarbi ir tarptautiniam suderinamumui, nes tai bendras Europos standartas, leidžiantis lengviau organizuoti tarpvalstybinius maršrutus.

    PKP PLK taip pat ruošiasi naujai investicijų bangai: šiemet numatyta pasirašyti sutarčių už daugiau kaip 6,5 milijardo eurų, o planuojamų pirkimų ir konkursų apimtis turėtų siekti bent apie 2,6 milijardo eurų. Tokie skaičiai rodo, kad geležinkelis Lenkijoje išlieka vienu svarbiausių valstybės infrastruktūros prioritetų artimiausiais metais.

  • „Alstom“ ruošiasi KDP traukinių konkursui Lenkijoje: 42 dviaukščių sąstatai jau projektuojami

    Prancūzijos geležinkelių pramonės grupė „Alstom“ planuoja aktyviai dalyvauti Lenkijos greitųjų geležinkelių plėtroje ir rengia dokumentus PKP Intercity konkursui dėl KDP traukinių. Bendrovė tikina, kad kartu su nacionaliniu vežėju jau vykstantys dideli projektai juda pagal grafiką, o sprendimai dėl gamybos apimties Lenkijoje gali tapti svarbia konkurso dalimi.

    Tuo pat metu „Alstom“ vykdo vieną didžiausių riedmenų užsakymų Lenkijos rinkoje – sutartį su PKP Intercity dėl 42 dviaukščių „Coradia Max“ traukinių, galinčių pasiekti iki 200 kilometrų per valandą greitį. Šie sąstatai skirti didelės paklausos maršrutams ir turi padidinti vietų skaičių, išlaikant tarpmiestiniams reisams reikalingą dinamiką.

    Gamybos startas numatytas 2027 metais

    „Alstom Polska“ vadovė Beata Rusinowicz teigia, kad projektas šiuo metu yra intensyvaus projektavimo stadijoje, o svarbiausias artimiausias etapas – vadinamojo projektavimo paketo parengimas ir pateikimas užsakovui sutartyje numatytais terminais. Lygiagrečiai užsakomi pagrindiniai komponentai, įskaitant tuos, kurių tiekimo terminai ilgiausi ir labiausiai lemia galutinį gamybos kalendorių.

    Anot bendrovės, „Alstom“ ir PKP Intercity projektavimo komandos reguliariai derina sprendimus gyvuose susitikimuose, tarp jų – gamybos vietose Chorzove ir Nadarzyne, kur planuojama atitinkamai surinkti traukinius ir gaminti važiuoklių elementus. Pasak Beatos Rusinowicz, abiejose pusėse dirba patyrę specialistai, todėl techniniai derinimai vyksta sklandžiai.

    Pagal dabartinį planą serijinės gamybos pradžia numatyta 2027 metų pradžioje, o pirmieji du traukiniai turėtų būti parengti 2029 metų viduryje. Praktikoje tai reiškia ilgą testavimo, sertifikavimo ir priėmimo procedūrų ciklą, nes nauji tarpmiestiniai sąstatai turi atitikti tiek nacionalinius, tiek Europos Sąjungos techninius sąveikos reikalavimus.

    Konkurse svarbus vietinis indėlis

    Ruošdamasi KDP traukinių konkursui, „Alstom“ pabrėžia, kad vertina skirtingus vietinio indėlio scenarijus. Bendrovė svarsto tiek gamybos išplėtimą savo gamyklose Lenkijoje, tiek bendradarbiavimą su vietos partneriais, tačiau galutinių sprendimų dar nėra ir jie priklausys nuo pirkimo sąlygų bei techninių reikalavimų.

    Tokie sprendimai Lenkijos rinkoje turi ir politinį, ir ekonominį svorį, nes dideli viešieji riedmenų konkursai dažnai vertinami ne vien per kainą ar techninius parametrus. Vietinių tiekėjų įtraukimas, priežiūros bazės kūrimas ir atsarginių dalių grandinės užtikrinimas gali lemti, kaip greitai vežėjas po pristatymo pasieks stabilų traukinių prieinamumą ir kokios bus ilgalaikės eksploatacijos sąnaudos.

    PKP Intercity atstovai Europos ekonomikos kongrese Katovicuose yra nurodę, kad susidomėjimas KDP traukinių pirkimu yra didelis – į procedūrą esą užsiregistravo aštuoni gamintojai, iš kurių du – Lenkijos. Paraiškų pateikimo terminas buvo pratęstas iki gegužės 29 dienos, o tai signalizuoja, kad pirkimas yra konkurencingas ir reikalauja iš tiekėjų detalaus pasirengimo.

    Platesni planai: lokomotyvai ir infrastruktūra

    „Alstom“ akcentuoja, kad KDP plėtra nėra vien riedmenys – didelio greičio projektams būtina ir pažangi infrastruktūra, signalizacijos bei eismo valdymo sprendimai. Tokiuose projektuose techninis suderinamumas ir sistemų integracija tampa kritiniai, nes greitis ir intensyvus eismas kelia griežtesnius saugos reikalavimus.

    Be greitųjų ir tarpmiestinių traukinių segmento, bendrovė Lenkijoje tęsia ir lokomotyvų kryptį. Šiuo metu vykdomi keli lokomotyvų „Traxx“ tiekimo kontraktai krovinių ir intermodalinio transporto rinkai, o tai rodo, kad gamintojas siekia išlaikyti pozicijas skirtinguose geležinkelių rinkos segmentuose.