CP v2

Tag: Grietinė

  • Agurkų salotos vis tiek vandeningos? Paprastas močiučių triukas išgelbės net po valandos

    Jei agurkų salotos greitai praskysta ir po kurio laiko dubenyje atsiranda vandens, dažniausiai kalti ne prieskoniai, o pačių agurkų drėgmė. Kuo agurkas vandeningesnis ir kuo stambesnės jo sėklos, tuo greičiau skystis „ištraukia“ padažą ir pakeičia salotų tekstūrą.

    Močiučių triukas paprastas: agurkus reikia paruošti dviem etapais ir leisti jiems „atiduoti“ dalį sulčių dar prieš maišant su grietine ar jogurtu. Taip padažas išlieka tirštesnis, o skonis neatsiskiedžia, net jei salotos kurį laiką pastovi ant stalo.

    Kas lemia vandeningumą?

    Geriausiai tinka tvirtesni lauko agurkai, nes jų minkštimas standesnis, o sėklų ertmės dažnai mažesnės. Jei naudojate šiltnaminius, verta rinktis kietus, su įtempta tamsiai žalia odele, be suminkštėjusių vietų.

    Svarbi ir temperatūra: agurkai bei grietinė ar jogurtas turėtų būti šalti, ką tik iš šaldytuvo. Šaltis sulėtina sulčių išsiskyrimą ir padeda padažui ilgiau išlaikyti vientisumą.

    Močiučių metodas dviem etapais

    Agurkus supjaustykite labai plonais griežinėliais ir lengvai pasūdykite, tada gerai išmaišykite. Palikite pastovėti apie 15–20 minučių, kad druska „ištrauktų“ perteklinį skystį.

    Po to susikaupusį skystį kruopščiai nupilkite, o agurkus švelniai nuspauskite, kad liktų kuo mažiau drėgmės. Tik tuomet maišykite su tiršta grietine arba graikiško tipo jogurtu, krapais ir pipirais, o rūgštumo suteikite citrinos sultimis ar obuolių actu.

    Dažniausios klaidos, kurios sugadina salotas

    Salotos greičiau praskysta, jei sūdomas jau paruoštas patiekalas, o ne agurkai atskirai. Taip pat dažnai suklystama pasirenkant per skystą grietinę ar jogurtą, nes net ir nusausinti agurkai vis tiek išskirs šiek tiek sulčių.

    Jei norite ypač tvirtos tekstūros, verta rinktis tirštesnę grietinę ir salotas sumaišyti prieš pat patiekiant. Toks paruošimas padeda išlaikyti traškumą ir sumažina tikimybę, kad padažas „pabėgs“ į dubens dugną.

  • Guliašą tirštinate miltais? Maklovyčius sako: tai didžiausia klaida, kuri sugadina skonį

    Guliašas yra vienas žinomiausių Vidurio Europos patiekalų, tačiau jo versijų – daugybė: nuo skystesnės sriubos iki tiršto troškinio. Vis dėlto lenkų kulinarijos žinovas Robertas Maklovyčius pabrėžia, kad yra vienas įprotis, kuris, jo nuomone, dažniausiai sugadina patiekalo charakterį.

    Pasak R. Maklovyčiaus, didžiausia klaida – guliašą tirštinti miltais. Tokia technika greitai sutirština padažą, bet gali užgožti natūralų mėsos, daržovių ir prieskonių skonį, o padažui suteikti sunkumo pojūtį.

    Jo siūlomas sprendimas paprastas: padažo tirštumą esą turėtų sukurti svogūnai. Ilgai troškinant svogūnai suminkštėja, išskiria natūralius cukrus ir skaidulas, todėl padažas tirštėja be papildomų priedų, o skonis tampa gilesnis.

    Ruošiant guliašą svarbi ir produktų kokybė: dažniausiai naudojama jautiena arba aviena, taip pat svogūnai, česnakas, saldžioji paprika ir kitos daržovės. Svarbu prieskonius ir papriką kaitinti saikingai, kad jie neapkarstų, o mėsa troškintųsi pakankamai ilgai, kol suminkštės.

    Jei guliašas vis tiek atrodo per skystas, yra ir kitų būdų, kurių dažnai griebiamasi namų virtuvėje. Vienas jų – įmaišyti grietinės, tačiau ją būtina „pratinti“ prie karščio, pirmiausia sumaišant su trupučiu karšto padažo ir tik tuomet supilant į puodą.

    Dar viena patikima technika – padažo redukcija, kai patiekalas kurį laiką troškinamas be dangčio ant mažos kaitros, kad nugaruotų dalis skysčio. Tokiu atveju verta druską ir aštresnius prieskonius koreguoti pabaigoje, nes sumažėjus skysčio kiekiui skonis greitai tampa intensyvesnis.