CP v2

Tag: Gripen

  • Švedija atvėrė kelią Ukrainai smogti Rusijai: „Gripen“ gaus „Meteor“ raketas be apribojimų

    Švedija atvėrė kelią Ukrainai smogti Rusijai: „Gripen“ gaus „Meteor“ raketas be apribojimų

    Švedija pranešė suteikusi Ukrainai leidimą be papildomų apribojimų naudoti ilgojo nuotolio oras–oras raketas „Meteor“, kai šios bus perduotos kartu su naikintuvais JAS 39 „Gripen“. Tai reikštų, kad gynybinėse operacijose Ukraina galėtų atakuoti taikinius ore ir virš Rusijos teritorijos, jei tai būtina smūgiams atremti.

    Švedijos sprendimas siejamas su planuojamu „Gripen“ perdavimu Ukrainai ir ginkluotės paketu, kuriame numatytos „MBDA“ konsorciumo gaminamos „Meteor“ raketos. Viešai skelbta, kad dalis raketų galėtų būti imamos iš Švedijos atsargų, todėl jų perdavimo terminas būtų trumpesnis nei gaminant nuo nulio.

    Kas daro „Meteor“ išskirtinę

    „Meteor“ laikoma viena pažangiausių ilgojo nuotolio oras–oras raketų Europoje. Skirtingai nei dauguma analogų, ji naudoja reaktyvinį tiesiasrautinį variklį, todėl didelį greitį išlaiko didesnę skrydžio dalį ir taikinį gali pasiekti efektyviau dideliu atstumu.

    Raketoje naudojamas aktyvus radaras ir dvipusis duomenų ryšys, leidžiantis skrydžio metu atnaujinti taikinio duomenis. Tokia architektūra ypač svarbi kovojant su manevruojančiais orlaiviais, kai perėmimo langas trumpas, o situacija ore nuolat kinta.

    Kokį poveikį tai gali turėti fronte

    Vienas pagrindinių Ukrainos tikslų ore yra apriboti Rusijos taktinės aviacijos veikimą, ypač orlaivių, kurie iš palyginti saugių atstumų atakuoja valdomomis sklendžiančiomis bombomis. Ilgesnis perėmimo nuotolis potencialiai verčia priešininką laikytis toliau nuo fronto linijos ir mažina smūgių intensyvumą.

    Papildomą reikšmę čia turi ir ankstyvojo perspėjimo bei oro erdvės stebėsenos pajėgumai, nes didelio nuotolio perėmimui kritiškai svarbu laiku aptikti taikinį ir perduoti tikslius duomenis naikintuvams. Švediškos kilmės sprendimai šioje srityje jau minimi kaip galintys sustiprinti Ukrainos situacijos suvokimą ore.

    Kada tai gali tapti realybe

    Pagal viešai aptariamus planus, pirmieji „Gripen“ Ukrainą galėtų pasiekti ne anksčiau kaip 2027 metais, todėl „Meteor“ poveikis būtų labiau vidutinės trukmės perspektyvos veiksnys. Vis dėlto vien politinis signalas, kad ginkluotė nebus apribota tik taikiniais Ukrainos teritorijoje, jau dabar keičia Rusijos planavimo prielaidas.

    Karo ekspertai pabrėžia, kad tokios sistemos efektas priklauso ne tik nuo pačios raketos, bet ir nuo pilotų parengimo, logistikos, techninės priežiūros ir suderinamumo su kitomis oro gynybos bei žvalgybos priemonėmis. Tačiau ilgojo nuotolio oras–oras ginkluotė, integruota su moderniais naikintuvais, gali tapti vienu ryškiausių Ukrainos oro gynybos stiprinimo elementų.

  • Gripen Ukrainai kainuoja brangiau nei F-35 Lenkijai: sutarties detalės kelia klausimų

    Gripen Ukrainai kainuoja brangiau nei F-35 Lenkijai: sutarties detalės kelia klausimų

    Švedija ir Ukraina birželio 30 dieną žengė reikšmingą žingsnį dėl naikintuvų „Gripen“ perdavimo ir įsigijimo, tačiau sutarties vertė išprovokavo audringas diskusijas. Viešai skelbiami skaičiai leidžia manyti, kad nauji „Gripen E“ Ukrainai gali kainuoti brangiau nei Lenkijos įsigyti F-35, nors „Gripen“ dažnai pristatomas kaip ekonomiškesnė alternatyva.

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad pasiektas susitarimas dėl 16 naujų „Gripen E“ įsigijimo, o papildomai numatoma ir 16 senesnių „Gripen C/D“ perdavimo Ukrainos oro pajėgoms. Švedijos gynybos pirkimų agentūra FMV patvirtino gavusi įgaliojimus sudaryti sutartį ir pabrėžė, kad pakete numatytas mokymas bei ilgalaikė techninė parama.

    „Mūsų šalys pasirašė susitarimą dėl 16 „Gripen E“ įsigijimo, o pirmieji 16 „Gripen C/D“ turėtų pasiekti mūsų oro pajėgas 2027 metų pradžioje“, – sakė Volodymyras Zelenskis.

    FMV taip pat nurodė pasirašiusi atskirą susitarimą su gamintoja „Saab“ dėl 16 „Gripen E“, kad šiuos orlaivius būtų galima parduoti Ukrainai. „Saab“ skelbė, jog sutarties vertė siekia 24,6 mlrd. Švedijos kronų, o tiekimas Švedijai numatomas 2029–2030 metais, kartu įtraukiant atsargines dalis ir susijusią įrangą.

    Perskaičiavus 24,6 mlrd. Švedijos kronų sumą, ji sudaro apie 2,2 mlrd. eurų, tad vieno „Gripen E“ kaina apytikriai siektų apie 140 mln. eurų. Tokie skaičiai ir tapo palyginimų su F-35 priežastimi: Lenkijos 2020 metais sudaryto sandorio viešai aptariama vieneto kaina buvo mažesnė, nors skirtingų sutarčių struktūra dažnai nėra tiesiogiai palyginama.

    Skirtumus gali lemti tai, kas tiksliai įskaičiuota į kainą: mokymo apimtis, techninė priežiūra, atsarginių dalių ir įrangos komplektacija, infrastruktūros pritaikymas, taip pat pristatymo grafikas ir rizikos kaštai. Po Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą ginkluotės ir karinės pramonės užsakymų eilės pailgėjo, o kainų spaudimą didina tiek žaliavų, tiek darbo jėgos, tiek komponentų tiekimo grandinių veiksniai.

    Dar vienas svarbus niuansas yra ginkluotės klausimas. Praktikoje naikintuvo įsigijimas nebūtinai reiškia, kad į kainą įtraukta pilna amunicijos ir papildomų sistemų „paketo“ vertė, o vėliau ji gali būti perkama atskirais kontraktais. Dėl to viešai aptariama vieno orlaivio „kaina“ dažnai neatspindi visos sumos, kurią valstybė galiausiai išleidžia, kad lėktuvas būtų pilnai parengtas kovinėms užduotims.

    Finansavimo modelis taip pat kelia klausimų. Ukrainos gynybos institucijos nurodė, kad projektas siejamas su europiniu finansavimu ir Jungtinės Karalystės parama, nes dalis „Gripen“ komponentų gaminama Jungtinėje Karalystėje. Tokie tarptautiniai pramoniniai ryšiai paprastai reiškia, kad sutartyse atsiranda papildomų sąlygų dėl gamybos, tiekimo ir aptarnavimo grandinės, o tai gali didinti bendrą vertę.

    Galiausiai, gynybos pirkimai retai būna paprastas „orlaivis plius priedai“ sandoris, kurį galima lengvai sulyginti tarp skirtingų šalių. Kol nėra paviešintos visos sutarčių eilutės, tikslūs palyginimai išlieka apytikriai, tačiau vien tai, kad „Gripen E“ Ukrainai viešai atrodo brangus, rodo bendrą tendenciją: modernios karinės technikos kainos pastaraisiais metais auga, o prie jų prisideda ir mokymai, aptarnavimas bei greitesnio tiekimo poreikis.

  • Ar „Gripen“ gali prilygti F-35: ekspertas paaiškina, kur baigiasi mitai ir prasideda faktai

    Diskusijos, ar švediškas naikintuvas JAS 39 „Gripen“ gali konkuruoti su amerikietišku F-35, pastaruoju metu atsinaujino dėl planuojamų „Gripen“ pristatymų Ukrainai. Viešojoje erdvėje šie lėktuvai dažnai lyginami kaip tariamai panašios klasės, tačiau ekspertai pabrėžia, kad kalbama apie skirtingų kartų platformas.

    „Gripen“ paprastai priskiriamas 4,5 kartos naikintuvams, o F-35 laikomas 5 kartos orlaiviu, sukurtu remiantis mažo pastebimumo, sensorių sujungimo ir tinklinio karo principais. Dėl to tiesioginis „kuris geresnis“ palyginimas dažnai prasilenkia su realiomis užduotimis, kurias šie lėktuvai geriausiai atlieka.

    „Gripen“ reputacija Europoje ilgą laiką rėmėsi paprastesnės eksploatacijos, greitesnio aptarnavimo ir galimybės veikti iš laikinų aerodromų idėja. Švedijos gynybos koncepcijoje numatytas išsklaidytas bazavimas, kai orlaiviai gali kilti ir leistis ne tik tradiciniuose aerodromuose.

    Vis dėlto analitikai pažymi, kad tokios galimybės nėra vien „Gripen“ išskirtinumas. NATO pratybose ne kartą demonstruota, kad ir kiti modernūs Vakarų naikintuvai, įskaitant F-16, F-35 ar „Eurofighter Typhoon“, gali vykdyti operacijas iš nestandartinių ar ribotos infrastruktūros vietų, jei tam paruošiama logistika ir sauga.

    Ne mažiau dažnai kartojamas argumentas apie itin mažą „Gripen“ aptarnaujančio personalo poreikį. Praktikoje net ir laikinos bazės reikalauja ne tik mechanikų, bet ir ginkluotės specialistų, ryšių bei valdymo grandies, žvalgybos ir meteorologijos pajėgumų, taip pat oro gynybos ir apsaugos elementų, todėl personalo mastas paprastai būna gerokai didesnis nei vien kelios technikų komandos.

    „Gripen E/F“ versijose daug dėmesio skiriama radioelektroninei kovai, o gamintojas „Saab“ šias sistemas pristato kaip pažangias ir pritaikytas intensyvaus konflikto scenarijams. Būtent čia viešojoje erdvėje kartais atsiranda supaprastinta išvada, esą pažangi radioelektroninė kova gali prilygti mažo pastebimumo technologijoms.

    Tačiau ekspertai pabrėžia, kad radioelektroninė kova ir mažas pastebimumas yra skirtingos kategorijos. F-35 taip pat turi modernias savisaugos ir trukdžių priemones, perspėjimo apie raketų grėsmes sistemas bei klaidinančius taikinius, bet papildomai remiasi korpuso forma, danga ir sprendimais, mažinančiais aptikimo tikimybę radarais.

    „Teiginiai, kad radioelektroninė kova yra tarsi skaitmeninis nematomumas ir kad ji lenkia F-35 mažo pastebimumo lygiu, yra klaidinantys“, – sakė ekspertas.

    Vienas jautriausių klausimų – kaina. Ankstesnės „Gripen“ versijos ilgai buvo laikomos santykinai ekonomiška alternatyva, tačiau naujesnės modifikacijos, ypač su ginkluote, aptarnavimo paketu, mokymais ir atsarginėmis dalimis, gali priartėti prie brangesnių platformų lygio.

    Remiantis viešai aptariamais skaičiavimais, „Gripen“ paketuose minima orientacinė kaina siekia apie 145 mln. eurų už orlaivį, kai kai kurie F-35A sandoriai su palaikymo paketu vertinami maždaug 197 mln. eurų už vienetą. Analitikai atkreipia dėmesį, kad tokie palyginimai priklauso nuo komplektacijos, mokymų apimties, logistikos trukmės ir ginkluotės, todėl skaičiai nėra tiesiogiai sulyginami.

    Vis dėlto bendras vertinimas išlieka nuosaikus: „Gripen“ laikomas kokybiška kovine platforma, tinkama regioninei gynybai ir operacijoms, ypač Baltijos jūros regione, o Švedijai įstojus į NATO jo vaidmuo Aljanso rytiniame flange išaugo. Tačiau kelti „Gripen“ į tą pačią technologinę lentyną kaip F-35, ekspertų teigimu, nėra pakankamo pagrindo.

    Kalbant apie Ukrainą, akcentuojama, kad svarbiausi veiksniai bus ne vien modelio pasirinkimas, bet ir pilotų rengimo tempas, techninės priežiūros grandinė, atsarginių dalių tiekimas, ginkluotės integracija ir suderinamumas su vakarietiškais valdymo bei žvalgybos sprendimais. Būtent šie elementai dažnai lemia, kaip greitai nauji naikintuvai tampa realiai veikiančia kovine galia.

  • Mitas griūva: kodėl JAS-39 „Gripen“ nėra geresnis už F-35 ir kuo iš tiesų skiriasi šie naikintuvai

    Mitas griūva: kodėl JAS-39 „Gripen“ nėra geresnis už F-35 ir kuo iš tiesų skiriasi šie naikintuvai

    Pastaraisiais mėnesiais viešojoje erdvėje vis dažniau kartojamas teiginys, kad švediškas JAS-39 „Gripen“ kai kuriais aspektais esą pranoksta F-35. Tačiau toks palyginimas dažnai remiasi pavienėmis savybėmis, neįvertinant visos šiuolaikinės oro kovos logikos ir platformų paskirties.

    JAS-39 „Gripen“, kurį gamina „Saab“, yra lengvesnės klasės daugiafunkcis naikintuvas, sukurtas veikti iš išsklaidytų bazių ir būti palyginti nebrangus eksploatacijoje. F-35, kurį gamina „Lockheed Martin“, yra penktosios kartos orlaivis, kurio esmė – mažas pastebimumas, jutiklių sintezė ir darbas tinkle su kitomis pajėgomis.

    Ką reiškia skirtinga filosofija

    „Gripen“ dažnai pristatomas kaip itin praktiškas pasirinkimas šalims, kurios nori lankstaus orlaivio ir paprastesnės logistikos. Tai stiprybė, ypač regionuose, kur svarbus išsklaidymas, greitas aptarnavimas ir galimybė palaikyti parengtį mažesniais resursais.

    Tačiau F-35 kuriamas kitai užduočiai: išgyventi tankioje priešlėktuvinėje aplinkoje, pirmam aptikti taikinius ir perduoti duomenis visai grupei. Šiame modelyje svarbiausia ne vien atskiras manevringumas ar kilimo takas, o informacijos pranašumas ir mažesnė aptikimo tikimybė.

    Keli garsūs argumentai – ir jų ribos

    Vienas populiariausių teiginių – kad „Gripen“ gali kilti ir leistis nuo trumpų ar improvizuotų ruožų, todėl būtų unikalus. Iš tiesų švediška doktrina rėmėsi išsklaidytų bazių sistema, tačiau panašūs bandymai ir pratybinės procedūros Vakarų šalyse taikytos ir kitoms platformoms, tik su aiškiomis sąlygomis.

    Tokio tipo operacijos paprastai reikalauja palankių oro sąlygų, dienos meto, kruopštaus tako paruošimo ir riboto svorio, kad būtų užtikrintas saugus kilimas. Todėl pati galimybė teoriškai naudoti kelių ruožus nereiškia, kad tai automatiškai suteikia esminį pranašumą prieš kitus NATO naikintuvus.

    Kitas dažnai kartojamas argumentas – greitas aptarnavimas ir vadinamasis hot refuel, kai pildant degalus varikliai gali likti įjungti. Tai skamba įspūdingai, tačiau moderniame kare svarbiausia ne vien atskira procedūra, o visa bazės ekosistema: apsauga, ryšiai, oro erdvės valdymas, ginkluotės ir degalų tiekimas, meteorologija.

    Net ir išsklaidytos bazės realybėje remiasi reikšmingu personalu ir logistika. Todėl pasakojimai, kad keli šauktiniai gali užtikrinti pilną kovinį ciklą lauko sąlygomis, dažnai supaprastina tai, kas praktikoje reikalauja gerokai didesnės infrastruktūros.

    Elektroninė kova ir mažas pastebimumas

    Naujesnės „Gripen“ E/F versijos stipriai akcentuoja elektroninės kovos priemones, įskaitant trukdymą, apgaulingų taikinių formavimą ir pažangius signalų apdorojimo sprendimus. Tai realiai didina išgyvenamumą ir gali būti svarbus pranašumas prieš senesnių kartų platformas, ypač jei jos modernizuotos tik iš dalies.

    Vis dėlto šiuo aspektu esminis skirtumas tas, kad F-35 sujungia elektroninę kovą su konstrukciniu mažo pastebimumo sprendimu ir jutiklių sinteze vienoje sistemoje. Tai nėra vien papildomos trukdymo priemonės: mažesnis aptikimo nuotolis ir tikslesnis situacijos vaizdas gali pakeisti visą susidūrimo dinamiką dar iki realaus kontakto.

    „Kalbėti, kad elektroninės priemonės pačios savaime paverčia naikintuvą nematomu, yra klaidinantis supaprastinimas“, – sako buvę Vakarų gynybos sektoriaus konsultantai, vertinantys modernių naikintuvų pajėgumus ir jų integraciją į bendrą oro gynybos sistemą.

    Galiausiai, penktosios kartos platformos vertė dažnai atsiskleidžia ne pavienėje dvikovoje, o jungtinėse operacijose. F-35 buvo projektuotas kaip tinklo mazgas, kuris renka, filtruoja ir dalijasi duomenimis, o tai suteikia pranašumą visai grupei, ne tik vienam pilotui.

    Kainos argumentas taip pat dažnai pateikiamas be konteksto, nes į sutartis paprastai įeina skirtingi paketai: apmokymai, atsarginės dalys, amunicija, logistika, simuliatoriai ir priežiūros infrastruktūra. Vien tik vieneto kaina, ištraukta iš bendros sutarties, ne visada leidžia sąžiningai palyginti, kas iš tiesų perkama.

    „Gripen“ išlieka stiprus pasirinkimas šalims, kurioms reikia universalaus ir palyginti kompaktiško naikintuvo, ypač jei prioritetas – greitas parengimas ir veikimas regioninėse užduotyse. Tačiau teiginiai, kad jis apskritai yra geresnis už F-35, dažniausiai ignoruoja tai, kad šie orlaiviai sukurti skirtingoms grėsmėms ir skirtingai karo logikai.

  • Švedija siunčia Ukrainai 16 „Gripen“ naikintuvų: atskleidė, kiek jų planuojama iki 150

    Švedija siunčia Ukrainai 16 „Gripen“ naikintuvų: atskleidė, kiek jų planuojama iki 150

    Švedija paskelbė sprendimą perduoti Ukrainai naikintuvus „Gripen“, kurie, Stokholmo vertinimu, gali reikšmingai sustiprinti šalies oro gynybą ir aviacijos pajėgumus tiek artimiausiu metu, tiek ilgalaikėje perspektyvoje. Sprendimas pristatytas kaip politinis ir karinis lūžis po ilgiau nei metus trukusių diskusijų.

    Skelbiama, kad Ukraina turėtų gauti 16 naudotų, tačiau pilnai operacinių „Gripen“ C/D. Pristatymų pradžia siejama su 2026 metų pradžia, o ukrainiečių pilotų ir technikų rengimas jau vyksta, kad orlaiviai būtų integruoti kuo greičiau.

    „Tai realus žingsnis, kuris gali pakeisti Ukrainos galimybes ore, jei bus užtikrintas spartus parengimas ir logistikos grandinės“, – sakė karo aviacijos ekspertas Andrij Charuk.

    „Gripen“ – Švedijos bendrovės „Saab“ sukurta platforma, projektuota veikti sudėtingomis sąlygomis prieš stipresnį priešininką. Šio tipo naikintuvai garsėja galimybe kilti iš trumpų takų ir net nuo kelių atkarpų, greitu perapginklavimu ir santykinai mažais logistinio aptarnavimo reikalavimais.

    Ukrainai tai ypač aktualu dėl nuolatinių smūgių aerodromams ir būtinybės dažnai perdislokuoti techniką. Tokios savybės gali leisti lanksčiau planuoti oro operacijas ir geriau išlaikyti aviaciją kovinėje parengtyje.

    Dideliu pranašumu laikoma ir ginkluotės integracija. „Gripen“ gali naudoti ne tik įprastas oras–oras raketas, bet ir didesnio nuotolio „Meteor“, kurią NATO šalyse vertina kaip vieną pažangiausių šios klasės sprendimų.

    Ekspertai pabrėžia, kad didesnis „Meteor“ nuotolis ir modernios taikinių aptikimo bei valdymo sistemos teoriškai leistų ukrainiečių pilotams efektyviau kovoti su priešo orlaiviais dar iki priartėjant prie artimo kontakto zonų. Tačiau realus efektas priklausys nuo to, kiek greitai bus parengtos įgulos, suderintos procedūros ir užtikrintos atsarginių dalių tiekimo grandys.

    Lygiagrečiai Švedija atveria Ukrainai kelią svarstyti modernesnes „Gripen“ E/F versijas, kurios turi AESA radarus, sustiprintas elektroninės kovos priemones ir didesnį kovinį potencialą. Viešai minimi ir Ukrainos tikslai ilgainiui turėti gerokai didesnį parką, kai kuriais vertinimais – iki 100–150 orlaivių, nors toks skaičius reikštų ilgametį finansavimo, gamybos ir mokymo maratoną.

    Vis dėlto išlieka ir praktiniai iššūkiai. Ukraina jau įsisavina vakarietiškas platformas, įskaitant F-16, o skirtingų tipų naikintuvai reiškia atskiras techninės priežiūros sistemas, skirtingus mokymus, atsarginių dalių sandėlius ir ginkluotės integracijos darbus.

    Dėl to karinės planavimo grandys akcentuoja, kad lemiamas veiksnys bus ne vien orlaivių skaičius, bet ir integracijos tempas. Jei mokymas, infrastruktūra ir logistika bus suderinti, „Gripen“ gali tapti dar viena svarbia grandimi stiprinant Ukrainos oro erdvės kontrolę ir atgrasymą.