„Saab“ parodė A3 droną: žada viršgarsinį, sunkiai aptinkamą ir pigesnį už „Gripen“

A3 – ateities kovinės aviacijos dalis

Švedijos gynybos pramonės grupė „Saab“ pristatė A3 koncepcinį bepilotį orlaivį, kuriamas kaip Autonomous Collaborative Platform (ACP) programos dalis. Ši programa įeina į platesnį Švedijos projektą, skirtą ateities kovinio lėktuvo koncepcijai ir naujos kartos oro kovos sprendimams.

Pagal pateikiamą viziją A3 turėtų būti pajėgus skristi viršgarsiniu greičiu, turėti sumažinto aptinkamumo konstrukciją ir pakankamai vietos vidinėms degalų bei ginkluotės talpykloms. Tokie sprendimai svarbūs siekiant didesnio veikimo nuotolio ir mažesnio radarinio matomumo.

Du technologijų demonstratoriai jau kuriami

A3 nėra vienintelis projekto elementas. „Saab“ jau dirba prie dviejų technologijų demonstratorių A1 ir A2, kurių plėtrą finansuoja Švedijos gynybos ministerija, o dabartinė darbų sutartis galioja iki 2030 metų.

Numatoma, kad A1 pirmą kartą pakils per artimiausius 15 mėnesių. Jis turėtų naudoti „GE Aerospace“ F414 variklį, žinomą ir iš naikintuvų „Saab Gripen E/F“, o pačio demonstratoriaus tikslas – parodyti, kad įmanoma sukurti ir eksploatuoti sumažinto aptinkamumo bepilotį orlaivį.

„A1 pirmiausia skirtas patikrinti mūsų gebėjimą sukurti ir valdyti sumažinto aptinkamumo bepilotį orlaivį, o ne iš karto bandyti kovinę ginkluotę“, – teigiama projekto logikoje, kurią akcentuoja programos aprašymai.

Kada realu pamatyti A3 ore

„Saab“ nurodo, kad A1 etape neplanuojami bandymai, susiję su ginkluotės numetimu ar paleidimu. Tikėtina, kad tokiems tikslams labiau tiktų antrasis demonstratorius A2, kuriame, be ginkluotės integracijos bandymų, turėtų būti tikrinami ir nauji jutikliai bei medžiagos.

Koncepcija grindžiama tuo, kad bepilotis orlaivis veiktų kaip komandinio darbo elementas greta pilotuojamų naikintuvų, pavyzdžiui, papildydamas „Gripen E“ pajėgumus. Tokia kryptis atitinka vis dažniau NATO šalyse aptariamą modelį, kai pilotuojamas lėktuvas tampa tinklo centru, o bepilotės platformos perima dalį rizikingų užduočių.

Kol kas nėra paskelbta apie kontraktą, kuris ACP programą aiškiai nukreiptų į serijinę A3 gamybą. Vis dėlto nurodoma, kad jei Švedijos ginkluotosios pajėgos paremtų tolesnę plėtrą, A3 pirmojo skrydžio būtų galima tikėtis 2030-ųjų pradžioje, o pirminės operacinės parengties – maždaug dešimtmečio viduryje.

„Saab“ taip pat vertina, kad ACP sistemos gyvavimo ciklo kaina galėtų siekti apie trečdalį „Gripen“ sistemos išlaidų. Jei tokie skaičiavimai pasitvirtintų, tai sustiprintų argumentą, kodėl bepilotės platformos vis dažniau laikomos būdu didinti pajėgumus neprilyginant jų kaštų pilotuojamai aviacijai.