Tag: Grok

  • Airijos reguliuotojas sustabdė „X“ DI mokymą su „Grok“ agentų surinktais asmens duomenimis

    Airijos reguliuotojas sustabdė „X“ DI mokymą su „Grok“ agentų surinktais asmens duomenimis

    Airijos duomenų apsaugos reguliuotojas pareikalavo, kad socialinis tinklas „X“ sustabdytų dirbtinio intelekto modelių mokymą duomenimis, kuriuos surinko jo DI agentai.

    Kaip „POLITICO“ sakė Airijos Duomenų apsaugos komisijos (DPC) komisaras Dale’as Sunderlandas, institucijai kilo „reikšmingų susirūpinimų“ dėl to, kaip tvarkomi tokie asmens duomenys.

    „X“, priklausantis Elonui Muskui, nurodė sustabdęs vadinamųjų trečiųjų šalių duomenų naudojimą, kuriuos rinko „Grok Bot“ DI agentas. Šis duomenų rinkimas mokymo tikslams, pasak publikacijos, prasidėjo spalio pabaigoje.

    Anot D. Sunderlando, DPC paprašė „X“ sustabdyti duomenų apdorojimą, o bendrovė pirmadienį patvirtino, kad tai padarė. „X“ į prašymą pakomentuoti situaciją neatsakė.

    Kas kelia didžiausią nerimą

    Šis atvejis išskirtinis tuo, kad reguliuotojų dėmesys krypsta ne tik į DI mokymą naudojant pačių žmonių pateikiamą informaciją, bet ir į trečiųjų šalių duomenis, kuriuos asmeniniai DI agentai gali pasiekti ir surinkti apie kitus asmenis.

    Trečiųjų šalių duomenimis laikoma informacija apie nesusijusį asmenį, kuria pasidalija kiti žmonės. Pavyzdžiui, tai gali būti atostogų nuotraukos, kurias vienas žmogus persiunčia draugui, o šis naudoja DI agentą.

    Į šią kategoriją taip pat patenka duomenys, kuriuos DI agentai „nusiskaito“ iš interneto. Būtent tokio pobūdžio informacijos naudojimas DI modelių mokymui, pasak DPC, turi būti vertinamas itin atidžiai.

    Kodėl sprendimai Airijoje svarbūs visai Europai

    Airijos duomenų apsaugos institucija laikoma viena įtakingiausių Europoje, nes prižiūri Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR) taikymą daugeliui technologijų bendrovių, kurių regioninės būstinės įsikūrusios Airijoje.

    Tarp jų – „Apple“, „Google“, „Meta“, „X“ ir „OpenAI“. Todėl DPC sprendimai dažnai tampa reikšmingais precedentais, kurie daro įtaką visos Europos duomenų apsaugos praktikai.

    Kas bus toliau

    D. Sunderlandas teigė, kad institucija ketina toliau aiškintis, „kas tiksliai įvyko“ ir kokie bus tolesni žingsniai, bendraujant su „X“.

    Jis taip pat atskleidė, kad DPC šiuo klausimu bendrauja ir su kita, neįvardyta technologijų bendrove, kuri svarsto DI mokymui naudoti duomenis, surinktus DI agentų. Įmonės pavadinimas neatskleidžiamas, nes diskusijos vyksta dar iki realaus duomenų apdorojimo.

    Anot D. Sunderlando, problema nėra patys DI agentai, tačiau reguliuotojai turi tikrinti, ar įmonės išlieka teisiniuose rėmuose, kai surinktą informaciją pradeda naudoti tolesniam DI modelių mokymui.

  • Elonas Muskas užsimena apie „Amazon“ konkurentą: DI agentai keistų apsipirkimą internetu

    Elonas Muskas socialiniame tinkle X pareiškė neatmetantis galimybės kurti „Amazon“ konkurentą, jei bendrovė riboja „Grok“ botų veiklą. Pasak jo, tokie ribojimai trukdytų DI įrankiams klientų vardu atlikti pirkimus internetu.

    Reaguodamas į diskusiją apie tariamą „Amazon“ blokavimą, Muskas užsiminė, kad alternatyvi e. prekybos platforma galėtų atsirasti kaip atsakas į rinkoje įsigalinčias taisykles. Kol kas tai yra viešas signalas, o ne konkretus projekto planas, tačiau tema iš karto sukėlė didesnį susidomėjimą technologijų ir prekybos sektoriuose.

    Kas yra „Grok“ ir kur link juda

    „Grok“ kuriamas kaip DI asistentas, gebantis ieškoti pasiūlymų internete, lyginti kainas ir techninius parametrus skirtingose platformose. Kita natūrali tokios sistemos kryptis yra pirkinių užsakymas kliento vardu, įskaitant automatizuotą atsiskaitymo ir pristatymo proceso inicijavimą.

    Toks modelis atitinka platesnę rinkos tendenciją, kai technologijų bendrovės kuria vadinamuosius skaitmeninius agentus, galinčius atlikti užduotis nuo paieškos iki užsakymo patvirtinimo. Verslui tai žada patogumą vartotojui, bet kartu kelia klausimų dėl duomenų, atsakomybės už klaidas ir sąžiningos konkurencijos.

    Kodėl e. prekybai tai jautru

    Jei DI agentai pradeda apsipirkti vietoje žmonių, keičiasi pati e. prekybos ekonomika. Mažėja tiesioginių vartotojų apsilankymų svetainėse, o kartu gali silpnėti tradicinės reklamos įtaka, nes sprendimus vis dažniau priima ne žmogus, o algoritmas, vertinantis kainą, pristatymo terminą ir patikimumą.

    Dėl to platformos gali būti suinteresuotos riboti automatizuotą srautą arba nukreipti DI integracijas į joms palankesnius kanalus. Praktikoje tai reiškia didėjančią įtampą tarp platformų, siekiančių išlaikyti kontrolę, ir DI kūrėjų, norinčių, kad agentai galėtų veikti laisviau.

    Didžiausias barjeras būtų logistika

    Naujai e. prekybos platformai neužtektų vien technologinio sprendimo ir patogios vartotojo patirties. Pagrindinis iššūkis būtų tiekėjų pritraukimas ir klientų įpročių pakeitimas, nes vartotojai dažniausiai lieka ten, kur pasiūla didžiausia, o grąžinimas ir aptarnavimas patikimiausi.

    Dar sudėtingesnė dalis yra logistika: sandėliavimas, pristatymo greitis, grąžinimų valdymas ir klientų aptarnavimo standartai. Būtent čia „Amazon“ pranašumas tradiciškai laikomas vienu stipriausių, todėl bet kuris konkurentas turėtų investuoti ne tik į DI, bet ir į realaus pasaulio infrastruktūrą.

  • Elonas Muskas užsimena apie „Amazon“ konkurentą: kodėl DI agentų pirkimai gali perbraižyti e. prekybą

    Elonas Muskas socialiniame tinkle X leido suprasti svarstantis galimybę kurti „Amazon“ konkurentą. Jo komentaras pasirodė reaguojant į įrašus, kad „Amazon“ esą blokuoja „Grok“ automatizuotus įrankius, galinčius vartotojų vardu atlikti pirkimus.

    „Galbūt turėtume sukurti „Amazon“ konkurentą“, – rašė Elonas Muskas.

    „Grok“ pozicionuojamas kaip sprendimas, galintis internete ieškoti pasiūlymų ir palyginti kainas bei parametrus skirtingose platformose. Kitas žingsnis, apie kurį viešai kalba rinka, yra automatizuotas užsakymo pateikimas ir atsiskaitymo inicijavimas vartotojo vardu.

    Toks posūkis dera su sparčiai ryškėjančia tendencija, kai DI pagrindu veikiantys skaitmeniniai agentai perima dalį rutininių užduočių, įskaitant apsipirkimą. Technologijų bendrovės investuoja į agentines sistemas, nes jos gali sumažinti laiką, kurį žmogus praleidžia naršydamas prekių katalogus, ir pirkimą paversti kelių komandų procesu.

    Tačiau ši kryptis kelia įtampą e. prekybos ekosistemoje. Jei pirkimus inicijuotų agentai, o ne žmonės, mažėtų „rankinių“ apsilankymų srautai, o kartu ir reklamos parodymai bei įsitraukimas, nuo kurių priklauso dalis platformų pajamų.

    Net jei konkurento idėja kol kas tėra vieša užuomina, realiai sukurti pasaulinio masto e. prekybos platformą reikštų daugiau nei technologinį sprendimą. Svarbiausia būtų pritraukti pardavėjus, užtikrinti kainodaros konkurencingumą, suvaldyti grąžinimus ir klientų aptarnavimą, taip pat įtikinti pirkėjus keisti įpročius.

    Didžiausias iššūkis tokioje rinkoje tradiciškai yra logistika: sandėliavimas, paskutinės mylios pristatymas ir greitas užsakymų įvykdymas. „Amazon“ pranašumas remiasi būtent infrastruktūra ir tiekimo grandinės mastu, todėl bet kuri nauja platforma, norinti konkuruoti globaliai, turėtų spręsti šią užduotį nuo pirmos dienos.

    Muskui priklausančios įmonės jau yra parodžiusios gebėjimą greitai kurti didelio masto produktus ir infrastruktūrą, tačiau e. prekybos sėkmę lemia ne vien technologija. Artimiausiu metu rinkos dėmesys kryps į tai, ar „Grok“ ir panašūs agentai gaus platesnę prieigą prie prekybos sistemų, ar platformos stiprins apsaugas nuo automatizuotų pirkimų.

  • DI kuria netikras intymias nuotraukas: JAV teismas netikėtai sustabdė draudimą

    JAV federalinis apeliacinis teismas laikinai sustabdė Minesotos valstijos įstatymo galiojimą, kuris draudė su dirbtinis intelektas sukurti realistiškus suklastotus nuogus ar intymius žmonių atvaizdus. Sprendimas priimtas kaip laikinoji apsaugos priemonė, kol bus nagrinėjamas ginčas iš esmės.

    Įstatymas Minesotoje turėjo įsigalioti 2026 metų rugpjūčio 1 dieną ir numatė atsakomybę už realistiškų intymių atvaizdų kūrimą bei platinimą be žmogaus sutikimo. Tokie vaizdai dažnai vadinami „deepfake“ ir pastaraisiais metais tapo viena sparčiausiai plintančių skaitmeninio smurto formų.

    Minesotos valdžia argumentuoja, kad ribojimai būtini siekiant apsaugoti žmones nuo šantažo, patyčių ir reputacijos žalos, taip pat užkirsti kelią neteisėtam turiniui, susijusiam su seksualiniu išnaudojimu. Pasak pareigūnų, technologijų pažanga smarkiai sumažino barjerus kurti itin tikroviškas klastotes.

    Įstatymą teisme apskundė bendrovė „xAI“, kuri kuria pokalbių robotą „Grok“. Ieškinys pateiktas 2026 metų liepos 27 dieną, teigiant, kad dokumentas gali prieštarauti JAV Konstitucijos Pirmajai pataisai, saugančiai žodžio laisvę, ir būti pernelyg platus.

    Apeliacinis teismas įstatymo nepanaikino galutinai, o tik pristabdė jo taikymą iki tolesnių procesinių veiksmų. Tai reiškia, kad pagrindinis klausimas, ar tokio pobūdžio draudimai suderinami su žodžio laisvės apsauga, dar bus sprendžiamas vėlesniuose teismo etapuose.

    „xAI“ savo pozicijoje pabrėžia, kad „Grok“ įrankiai esą turi apsaugas, ribojančias seksualizuotų realių žmonių atvaizdų generavimą, o pati bendrovė imasi veiksmų prieš vartotojus, bandančius šiuos ribojimus apeiti. Vis dėlto praktikoje dauguma generatyvinių sistemų susiduria su ta pačia problema: net ir turint taisykles, jas galima mėginti apeiti kūrybiškomis užklausomis.

    Ginčas atskleidžia platesnę tendenciją: valstijos ir šalys vis dažniau bando reguliuoti DI sukuriamą intymų turinį, tačiau reguliavimas susiduria su konstituciniais, technologiniais ir įrodinėjimo iššūkiais. Teismams tenka ieškoti ribos tarp saviraiškos apsaugos ir būtinybės efektyviai ginti asmenis nuo skaitmeninio smurto.

    Kol vyksta teisinės kovos, ekspertai akcentuoja ir praktines priemones: greitesnį neteisėto turinio šalinimą platformose, aiškias pranešimo procedūras, skaitmeninių įrodymų išsaugojimą ir pagalbą nukentėjusiesiems. Vis daugiau dėmesio skiriama ir turinio kilmės nustatymui, pavyzdžiui, vandens ženklams bei autentiškumo metaduomenims, tačiau šios priemonės dar nėra visuotinai taikomos.

  • „Tesla“ taksi be vairo jau veža žmones: pasivažinėjimas Ostine nustebino – bet yra viena bėda

    „Tesla“ taksi be vairo jau veža žmones: pasivažinėjimas Ostine nustebino – bet yra viena bėda

    „Tesla“ pristatomas autonominis „Cybercab“ pradėjo vežti keleivius viešais keliais Ostine, Teksaso valstijoje. Socialiniuose tinkluose pasirodęs maždaug 14 minučių vaizdo įrašas rodo ramią, sklandžią kelionę, kuri, pasak ją filmavusio turinio kūrėjo, buvo beveik nuobodžiai įprasta.

    „Cybercab“ išskirtinumas tas, kad salone nėra tradicinių fizinių valdymo elementų, įskaitant vairą ar pedalus. Kelionė pradedama centriniame ekrane pasirinkus važiavimo pradžią, o durys užsidaro automatiškai.

    Didžioji dalis įrašo skirta keleivių patirčiai: dviem žmonėms skirta sėdynių sistema juda pirmyn ir atgal, atlošai gali būti nuleidžiami, o vietos kojoms, sprendžiant iš vaizdo, netrūksta. Klimato kontrolė, sėdynės, durys ir pramogos valdomos per didelį centrinį ekraną, kuris, teigiama, yra maždaug 21 colio įstrižainės.

    Vis dėlto kelionė neapsiėjo be klaidos: DI balso asistentas „Grok“ neteisingai interpretavo prašymą pakeisti salono temperatūrą ir tai supainiojo su kelionės tikslo keitimu. Nors situacija neatrodo pavojinga, toks epizodas primena, kad net smulkūs programinės įrangos nesusipratimai autonominiame transporte gali virsti rimtesniais naudotojo pasitikėjimo iššūkiais.

    „Jis buvo tylus, minkštas ir tobulai nuobodus, o būtent to ir nori iš taksi be vairuotojo“, – sakė vaizdo įrašo autorius, apibūdindamas kelionę.

    Ekspertai ir reguliuotojai paprastai pabrėžia, kad vienas važiavimas konkrečioje, gerai pažįstamoje aplinkoje neįrodo sistemos brandos. Autonominis transportas turi patikimai veikti esant prastam orui, kelio darbams, sudėtingoms sankryžoms, agresyviam eismui ir nenuspėjamam pėsčiųjų elgesiui, o tai ypač aktualu tankiau apgyvendintose didmiesčių zonose.

    Ostine matomas „Cybercab“ startas vis dėlto žymi svarbų etapą: koncepcija pereina į realų keleivių vežimą viešuose keliuose. Pastaraisiais mėnesiais „Tesla“ signalizavo apie pasirengimą plėsti bandymus, o viešai aptariamas ir didesnis tokių automobilių skaičius, registruotas Teksaso valstijoje.

    Kol kas labiausiai įkvepia tai, kad važiuojant „nieko įdomaus nenutiko“: nebuvo staigių stabdymų, neapibrėžtų manevrų ar akivaizdžių sistemos sutrikimų. Tačiau platesnės išvados bus įmanomos tik tada, kai atsiras daugiau nepriklausomų bandymų, aiškesni duomenys apie saugumą ir veikimą skirtingomis sąlygomis.

  • Muskas supyko dėl Nolano „Odisėjos“ sėkmės: žada „Grok“ DI filmą iki metų pabaigos

    Muskas supyko dėl Nolano „Odisėjos“ sėkmės: žada „Grok“ DI filmą iki metų pabaigos

    „X“ savininkas Elonas Muskas vėl atsidūrė dėmesio centre po to, kai viešai pažadėjo, kad jo kuriamas įrankis „Grok“ sukurs pilno metražo Homero Odisėjos ekranizaciją. Šis pareiškimas pasirodė tuo metu, kai Christopherio Nolano filmas „The Odyssey“ sulaukė itin palankių įvertinimų ir stipraus starto kino teatruose.

    Pastaraisiais mėnesiais Muskas socialiniuose tinkluose kritikavo Nolano projektą, ypač dėl aktorių atrankos, o filmui prognozavo finansinę nesėkmę. Tačiau viešai skelbiami kasos duomenys ir kritikų reakcijos tokių prognozių nepatvirtino, todėl Musko retorika perėjo į demonstratyvų atsakomąjį žingsnį.

    Pažadas apie „istorinį tikslumą“

    Muskas tvirtino, kad „Grok“ kuriama versija esą bus „istoriškai tiksli“ ir ištikima Homero kūriniui, o rezultatą žadėjo pateikti dar iki šių metų pabaigos. Jis taip pat svarstė finansuoti alternatyvią ekranizaciją, akcentuodamas senovės Graikijos laivų, šarvų ir ginklų autentiškumą.

    „Iki šių metų pabaigos „Grok“ sukurs pilno metražo Odisėjos filmą, kuris bus istoriškai tikslus ir ištikimas Homero menui“, – rašė Elonas Muskas.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad pats Odisėjos tekstas yra epinė poema, kurioje gausu mitologinių elementų, todėl „istorinio tikslumo“ sąvoka čia neišvengiamai tampa interpretacijos klausimu. Kartu toks pažadas iškelia ir platesnę diskusiją, kur baigiasi kūrybinė laisvė ir prasideda bandymas literatūrą paversti tariamai dokumentiniu pasakojimu.

    DI filmai ir autorystės ribos

    Musko pareiškimas išryškino vieną sparčiausiai augančių tendencijų pramogų industrijoje: DI generuojamo vaizdo įrankiai vis dažniau naudojami trumpoms scenoms, reklamai ar vizualiniams bandymams. Vis dėlto pilno metražo filmas reikalauja nuoseklaus scenarijaus, režisūrinės vizijos, aktorinių sprendimų ir teisiškai aiškaus turinio kilmės, o tai DI projektuose dažnai tampa silpnąja vieta.

    Kino industrijoje pastaraisiais metais ypač suaktyvėjo ginčai dėl autorinių teisių, aktorių atvaizdo naudojimo ir kūrybinių profesijų apsaugos, kai turinys kuriamas generatyviniais modeliais. Dėl to bet koks pažadas „greitai sukurti filmą“ DI priemonėmis sulaukia ne tik smalsumo, bet ir skeptiškų klausimų: kas bus teisėtas kūrinio autorius, kaip bus užtikrintas originalumas ir ar nebus naudojami be leidimo paimti duomenys.

    Reakcija internete ir platesnis kontekstas

    Po Musko įrašų socialiniuose tinkluose kilo kritikos ir pašaipų banga, o dalis vartotojų jo planą vadino provokacija, skirta pratęsti kultūrinių karų diskusijas. Kiti svarstė, kad toks projektas, net jei ir įgyvendinamas, veikiausiai labiau išryškintų tradicinio kino pranašumus: komandą, amatą ir žmogaus kūrybinį sprendimą.

    Ši istorija taip pat parodo, kaip greitai susipina technologijų lyderių pareiškimai, kultūrinės polemikos ir rinkodarinė logika. Net jei „Grok“ filmui pritrūktų realių galimybių ar teisinio pagrindo, pats pažadas jau kuria informacinį triukšmą ir perkelia dėmesį nuo Nolano filmo sėkmės į Musko inicijuojamą konfliktą.

  • Ar DI gali keisti politines pažiūras? Tyrimas lygino „ChatGPT“, „Gemini“, „Grok“ atsakymus

    Ar DI gali keisti politines pažiūras? Tyrimas lygino „ChatGPT“, „Gemini“, „Grok“ atsakymus

    Dirbtinis intelektas neturi savo politinių įsitikinimų, tačiau jo pateikiami atsakymai gali būti vertinami kaip turintys ideologinį atspalvį. Tai priklauso nuo to, kokiais duomenimis modeliai buvo apmokyti, kokios taisyklės taikomos saugai ir kaip suformuluojamos vartotojų užklausos.

    JAV laikraščio The Washington Post analizėje buvo lyginami keli populiarūs pokalbių modeliai ir vertinama, kaip dažnai jų atsakymai priskirtini kairiesiems, dešiniesiems ar neutraliems argumentams. Rezultatai parodė didelius skirtumus tarp skirtingų platformų.

    Analizėje „OpenAI“ modelio „ChatGPT“ atsakymai dažniausiai buvo priskiriami kairiesiems argumentams, tokių pavyzdžių nurodyta apie 80 proc. Antroje vietoje minėtas „DeepSeek“ su maždaug 70 proc., o dalis kitų modelių taip pat dažniau generavo kairiąja kryptimi interpretuojamą turinį.

    Tuo metu „Google“ modelis „Gemini“ išsiskyrė tuo, kad kairiesiems priskirtų atsakymų dalis buvo labai maža, o didžioji dalis atsakymų įvertinti kaip ideologiškai neutralūs. Šis neutralumas dažnai siejamas su griežtesniais saugos filtrais, atsargiu formuluočių parinkimu ir bandymu vengti kategoriškų politinių teiginių.

    „Kalbos modelis neturi savo pažiūrų, jis generuoja tekstą pagal statistinius dėsningumus mokymo duomenyse“, – pabrėžia ekspertai, aiškindami, kodėl šališkumo įspūdis gali atsirasti net tada, kai sistema nesiekia nieko įtikinti.

    Kita vertus, specialistai atkreipia dėmesį, kad politinis nuspalvinimas ne visada yra atsitiktinis. Jį gali lemti ne tik mokymo duomenys, bet ir modelių suderinimas su saugos taisyklėmis, instrukcijomis bei tai, kad dalis temų apdorojamos konservatyviau, kad būtų išvengta žalos ar dezinformacijos.

    Svarbus niuansas yra ir kontekstas: JAV politinė kairės ir dešinės ašis skiriasi nuo europinės, todėl tokios klasifikacijos neturėtų būti tiesiogiai perkeliamos į Lietuvos ar kitų Europos šalių politinį lauką. Dėl to tas pats atsakymas skirtingose šalyse gali būti suprastas nevienodai.

    Ekspertų vertinimu, reali rizika kyla tuomet, kai DI tampa pagrindiniu informacijos šaltiniu, o vartotojas nebetikrina pirminių duomenų ar alternatyvių požiūrių. Ypač pažeidžiami gali būti jaunesni žmonės, kurie dažniau naudojasi pokalbių modeliais kaip greitu atsakymų į sudėtingus klausimus įrankiu.

    Todėl rekomenduojama kritiškai vertinti apibendrinimus, prašyti modelių pateikti skirtingas perspektyvas ir tikrinti faktus pagal pirminius šaltinius. Praktikoje tai padeda sumažinti riziką, kad vienas DI atsakymas bus priimtas kaip galutinė ir vienintelė tiesa.

  • Ar „SpaceX“ kuria DI įrenginį mažesnį už „iPhone“? Elonas Muskas tai paneigė

    Ar „SpaceX“ kuria DI įrenginį mažesnį už „iPhone“? Elonas Muskas tai paneigė

    Žiniasklaidoje pasirodė pranešimų, kad „SpaceX“ esą svarstė kurti mažą, autonominį įrenginį, kuris suteiktų prieigą prie „xAI“ kuriamų dirbtinio intelekto sprendimų be išmaniojo telefono. Skelbta, kad tokia idėja galėjo būti aptarta investuotojams kaip vienas iš ateities produktų scenarijų.

    Teigta, kad tariamas įrenginys būtų mažesnis už „iPhone“ ir veiktų kaip atskiras DI „kompanionas“ su nuosava programine įranga. Publikacijose minėta, jog jis galėtų būti kuriamas naudojant „Qualcomm“ „Snapdragon“ platformą, tačiau nei konkretaus lusto, nei techninių specifikacijų nebuvo pateikta.

    Po šių pranešimų į diskusiją įsitraukė Elonas Muskas ir viešai pareiškė, kad tokia informacija yra netiesa. Jo komentaras sustiprino įspūdį, kad kalbos apie konkretų „SpaceX“ DI įrenginį šiuo metu gali būti nepagrįstos arba bent jau gerokai perdėtos.

    Vis dėlto akivaizdu, kad Musko valdomos bendrovės DI srityje juda agresyviai, o rinkoje daugėja bandymų „iškelti“ dirbtinį intelektą iš telefono ekrano į atskirus įrenginius. Pastaraisiais metais technologijų sektoriuje aktyviai ieškoma naujų formų: nuo ausinių ir segamų įrenginių iki kišeninių asistentų, galinčių veikti su debesų paslaugomis.

    Atskira kryptis – palydovinis ryšys. „SpaceX“ valdoma „Starlink“ paslauga plečia ryšio galimybes, o JAV ir kitose šalyse daugėja projektų, skirtų užtikrinti ryšį atokesnėse vietovėse bei ekstremaliose situacijose.

    Šiame kontekste rinkoje nuolat atsinaujina spėlionės apie „Starlink“ ryšį palaikančius mobiliuosius sprendimus ar net įrenginius, tačiau konkrečių „SpaceX“ planų dėl atskiro telefono ar DI „gadgeto“ bendrovė viešai nėra patvirtinusi. Ekspertai atkreipia dėmesį, kad tokie produktai reikalautų ne tik aparatinės įrangos, bet ir aiškaus paslaugų modelio, baterijos efektyvumo bei duomenų privatumo sprendimų.

  • Prancūzai smogia „X“: Elono Musko tyrimas peraugo į kriminalinį, minima ir „Grok“

    Prancūzai smogia „X“: Elono Musko tyrimas peraugo į kriminalinį, minima ir „Grok“

    Prancūzijos kibernetinių nusikaltimų tyrėjai išplėtė tyrimą dėl Elono Musko ir socialinio tinklo „X“: byla perkelta į kriminalinio tyrimo lygmenį, pranešė Paryžiaus prokuratūra. Tai reiškia, kad institucijos sieks įvertinti galimą baudžiamąją atsakomybę ir rinks papildomus įrodymus.

    Anot prokuratūros, Elonui Muskui ir buvusiai „X“ vadovei Lindai Yaccarino buvo išsiųsti šaukimai atvykti į apklausą balandžio 20 dieną. Teigiama, kad abu atsisakė atvykti ir atsakyti į pareigūnų klausimus.

    Tyrimo dėmesio centre atsidūrė įtarimai dėl galimo algoritminio turinio pateikimo manipuliavimo, kuris, skundų autorių teigimu, galėjo daryti įtaką Prancūzijos politiniams procesams. Taip pat tiriami kaltinimai, kad platformoje galėjo būti toleruojamas žalingas turinys, įskaitant Holokausto neigimą ir be sutikimo kuriamus seksualinio pobūdžio klastotus vaizdus.

    Kas minima tyrime

    Byloje minima ir „Grok“ – su „X“ siejamas pokalbių robotas, sukurtas Elono Musko dirbtinio intelekto bendrovėje „xAI“. Prokuratūra nurodo, kad tarp tiriamų epizodų yra skundai dėl to, kaip DI priemonės galėjo būti naudojamos kuriant ir platinant neteisėtą ar pavojingą turinį.

    Pastaraisiais metais Europos valstybės vis dažniau kelia klausimą, kiek technologijų platformos turi atsakomybės už algoritmų veikimą ir moderavimo sprendimus. Praktikoje tai reiškia griežtesnį požiūrį į rizikas, susijusias su dezinformacija, politine įtaka ir be sutikimo platinamu intymiu turiniu.

    Tarptautinis spaudimas platformoms

    Panašūs tyrimai dėl „X“ ir „Grok“ minimi ir kitose jurisdikcijose, o atskirą tyrimą yra pradėjusi ir Kalifornijos generalinio prokuroro tarnyba. Dalis šių tyrimų krypties sutampa: institucijos aiškinasi, ar bendrovės pakankamai užkardo klastotų intymių vaizdų plitimą, įskaitant ypač jautrias bylas, susijusias su nepilnamečių išnaudojimu.

    Viešojoje erdvėje šis konfliktas įgavo ir geopolitinį atspalvį. Skelbta, kad Jungtinių Amerikos Valstijų Teisingumo departamentas esą atsisakė padėti Prancūzijai tiriant „X“ ir E. Muską, o Prancūzijos veiksmus pavadino netinkamu kišimusi į amerikiečių verslą.

    Elonas Muskas anksčiau tyrimą yra pavadinęs politine ataka, ypač po to, kai Prancūzijoje buvo atlikti veiksmai, susiję su „X“ veikla Paryžiuje. Kol kas nei E. Musko atstovai, nei su juo siejamos bendrovės viešai detaliai nekomentavo naujausio sprendimo tyrimą perkelti į kriminalinį lygmenį.