Dirbtinis intelektas neturi savo politinių įsitikinimų, tačiau jo pateikiami atsakymai gali būti vertinami kaip turintys ideologinį atspalvį. Tai priklauso nuo to, kokiais duomenimis modeliai buvo apmokyti, kokios taisyklės taikomos saugai ir kaip suformuluojamos vartotojų užklausos.
JAV laikraščio The Washington Post analizėje buvo lyginami keli populiarūs pokalbių modeliai ir vertinama, kaip dažnai jų atsakymai priskirtini kairiesiems, dešiniesiems ar neutraliems argumentams. Rezultatai parodė didelius skirtumus tarp skirtingų platformų.
Analizėje „OpenAI“ modelio „ChatGPT“ atsakymai dažniausiai buvo priskiriami kairiesiems argumentams, tokių pavyzdžių nurodyta apie 80 proc. Antroje vietoje minėtas „DeepSeek“ su maždaug 70 proc., o dalis kitų modelių taip pat dažniau generavo kairiąja kryptimi interpretuojamą turinį.
Tuo metu „Google“ modelis „Gemini“ išsiskyrė tuo, kad kairiesiems priskirtų atsakymų dalis buvo labai maža, o didžioji dalis atsakymų įvertinti kaip ideologiškai neutralūs. Šis neutralumas dažnai siejamas su griežtesniais saugos filtrais, atsargiu formuluočių parinkimu ir bandymu vengti kategoriškų politinių teiginių.
„Kalbos modelis neturi savo pažiūrų, jis generuoja tekstą pagal statistinius dėsningumus mokymo duomenyse“, – pabrėžia ekspertai, aiškindami, kodėl šališkumo įspūdis gali atsirasti net tada, kai sistema nesiekia nieko įtikinti.
Kita vertus, specialistai atkreipia dėmesį, kad politinis nuspalvinimas ne visada yra atsitiktinis. Jį gali lemti ne tik mokymo duomenys, bet ir modelių suderinimas su saugos taisyklėmis, instrukcijomis bei tai, kad dalis temų apdorojamos konservatyviau, kad būtų išvengta žalos ar dezinformacijos.
Svarbus niuansas yra ir kontekstas: JAV politinė kairės ir dešinės ašis skiriasi nuo europinės, todėl tokios klasifikacijos neturėtų būti tiesiogiai perkeliamos į Lietuvos ar kitų Europos šalių politinį lauką. Dėl to tas pats atsakymas skirtingose šalyse gali būti suprastas nevienodai.
Ekspertų vertinimu, reali rizika kyla tuomet, kai DI tampa pagrindiniu informacijos šaltiniu, o vartotojas nebetikrina pirminių duomenų ar alternatyvių požiūrių. Ypač pažeidžiami gali būti jaunesni žmonės, kurie dažniau naudojasi pokalbių modeliais kaip greitu atsakymų į sudėtingus klausimus įrankiu.
Todėl rekomenduojama kritiškai vertinti apibendrinimus, prašyti modelių pateikti skirtingas perspektyvas ir tikrinti faktus pagal pirminius šaltinius. Praktikoje tai padeda sumažinti riziką, kad vienas DI atsakymas bus priimtas kaip galutinė ir vienintelė tiesa.
Leave a Reply