CP v2

Tag: Gynybos biudžetas

  • Lenkijos kariuomenės ginkluotė perkama skolon: NIK vėl įspėja dėl plano, kaip bus grąžintos paskolos

    Lenkija spartina kariuomenės modernizaciją ir ginkluotę vis dažniau perka skolintomis lėšomis, tačiau valstybė iki šiol neturi aiškaus plano, kaip bus grąžinami įsipareigojimai. Apie tai dar kartą perspėjo Aukščiausioji audito institucija NIK, vertinanti Ginkluotųjų pajėgų paramos fondo finansavimą.

    NIK pažymi, kad per fondą finansuojama reikšminga gynybos išlaidų dalis, o kartu auga atidėtų mokėjimų sąskaita ateičiai. Skola ir jos aptarnavimo kaštai ateinančiais metais gali mažinti lėšas ne tik naujiems pirkimams, bet ir jau įsigytos technikos bei pajėgumų išlaikymui.

    Atidėta sąskaita ateities biudžetams

    Auditorių vertinimu, problema yra ne vien pirkimų tempas, o tai, kad didelė išlaidų dalis perkeliama į ateitį per skolinimąsi. Toks mechanizmas leidžia greičiau pasirašyti didelius kontraktus, tačiau vėliau neišvengiamai atsiranda poreikis rasti lėšų ir skolai grąžinti, ir palūkanoms sumokėti.

    „Realaus įsipareigojimų grąžinimo plano nebuvimas yra esminis, iki šiol neišspręstas fondo trūkumas“, – teigė NIK.

    NIK perspėja, kad skolomis finansuojami šiandienos ginkluotės pirkimai ateityje gali virsti biudžetiniu spaudimu, kai gynybai reikės pinigų naujiems projektams, personalui, infrastruktūrai ir technikos parengčiai. Kuo didesnė skola, tuo didesnė rizika, kad vis didesnė gynybos biudžeto dalis keliaus ne pajėgumams, o anksčiau prisiimtų įsipareigojimų aptarnavimui.

    Kas atsakys už grąžinimą?

    Antrasis NIK įvardijamas trukdis yra aiškaus atsakomybės modelio nebuvimas tarp Gynybos ministerijos ir Finansų ministerijos. Auditorių vertinimu, neapsisprendimas, kas ir kokiu būdu dengs fondo įsipareigojimus, yra ne tik techninis apskaitos klausimas, bet ir strateginė rizika gynybos planavimui.

    Jeigu skolos grąžinimo našta ateityje būtų perkelta į valstybės biudžetą, ji konkuruotų su kitomis viešosiomis išlaidomis. Jei įsipareigojimų aptarnavimas liktų fondo lygmenyje, tai galėtų tiesiogiai mažinti fondų galimybes finansuoti tolesnę modernizaciją.

    NIK šią riziką sieja ir su kariuomenės vystymo planavimu, pabrėždama, kad neaiškus skolos aptarnavimo modelis gali kelti grėsmę numatytų pirkimų finansavimui. Platesniame kontekste auditas primena ir sudėtingesnį viešųjų finansų foną, kai didesnis deficitas ir skolos aptarnavimo brangimas riboja valdžios manevro laisvę.

    Valiutos ir palūkanų rizikos

    Naujausioje kontrolėje, be Gynybos ministerijos ir valstybinio plėtros banko, buvo vertinama ir Finansų ministerijos rolė. NIK teigia pasigendanti strategijos, kaip būtų valdoma fondo skola ir lėšos, taip pat kaip būtų mažinamos rizikos, susijusios su valiutų kursų svyravimais ir kintamomis palūkanomis.

    Auditorių požiūriu, būtina aiškiai apibrėžti, kas atsakingas už grąžinimą, ir įvertinti, kaip skolos aptarnavimas paveiks ateities gynybos biudžetus. NIK ragina Ministrą Pirmininką skubiai koordinuoti sprendimą, kad įsipareigojimų grąžinimo schema nepakenktų tolesnei kariuomenės modernizacijai.

    Kartu išlieka ribotas viešumas: dalis duomenų apie fondo įsipareigojimų mastą nėra skelbiama, nes pažymėta riboto naudojimo žyma. Tai apsunkina platesnę diskusiją apie ilgalaikę skolos kainą ir jos įtaką gynybos finansavimui.

  • Lenkija meta rekordinius milijardus: kodėl Varšuva kuria didžiausią Europoje sausumos armiją

    Lenkija meta rekordinius milijardus: kodėl Varšuva kuria didžiausią Europoje sausumos armiją

    Tarptautinė žiniasklaida pastaraisiais mėnesiais vis dažniau Lenkiją vadina sparčiausiai Europoje kariuomenę plečiančia valstybe. „Reuters“ atkreipia dėmesį, kad Varšuva pereina į naują etapą: ne tik perka ginkluotę dideliais mastais, bet ir kryptingai kelia gamybą į pačią Lenkiją bei regioną.

    Agentūros vertinimu, Lenkija siekia turėti didžiausią sausumos kariuomenę Europoje pagal karių skaičių. Skelbiama, kad Lenkijos ginkluotosiose pajėgose jau yra daugiau kaip 220 000 karių, o gynybai numatyta apie 53 mlrd. eurų, tai yra 4,7 proc. bendrojo vidaus produkto.

    Toks finansavimo lygis išskirtinis Europos Sąjungoje ir atitinka bendrą NATO kryptį didinti gynybos pasirengimą, ypač po Rusijos plataus masto karo prieš Ukrainą pradžios. Lenkija taip pat viešai deklaruoja tikslą artėti prie penkių proc. bendrojo vidaus produkto ribos iki 2035 metais, kurią svarsto dalis sąjungininkų.

    Pinigai keliauja į vietinę gamybą

    Keičiasi ir tai, kaip leidžiami gynybos biudžetai: didesnė dalis užsakymų nukreipiama vietos pramonei arba įmonėms, kurios gamybą kuria Lenkijoje. „Reuters“ nurodo, kad išlaidos pirkiniams iš vietinių tiekėjų bei regioninių partnerių nuo 2022 metų išaugo beveik keturis kartus.

    Vienas pagrindinių šio posūkio argumentų – tiekimo grandinių atsparumas. Patirtis Ukrainoje parodė, kad intensyvaus karo sąlygomis amunicijos atsargos gali sekti per kelis mėnesius, o tolimi tiekėjai ne visada pajėgia greitai didinti gamybos apimčių.

    „Jei nori parduoti Lenkijoje, turi čia investuoti, perduoti technologijas ir įgyvendinti bendrus projektus. Kuo daugiau gamyklų ir kompetencijų turime savo pusėje, tuo stipresnė mūsų gynyba“, – sakė valstybės turto viceministras Konradas Gołota.

    Partnerystės Europoje ir pirkimai JAV

    Lenkijos gynybos politika derina du tikslus: išlaikyti prieigą prie pažangiausios įrangos ir tuo pat metu užsitikrinti masinę gamybą arčiau namų. Todėl Varšuva toliau perka tokias sistemas kaip „Patriot“, „Abrams“ ir „F-35“, tačiau amuniciją, bepiločius ir kitą greitai suvartojamą įrangą siekia gaminti Lenkijoje ar kaimynystėje.

    Agentūra primena ir konkrečius regioninius sandorius: Čekijos CSG su Lenkijos Ginkluotės grupe pasirašė sutartis, kurių vertė viršija 250 mln. eurų, dėl 155 mm sviedinių komponentų ir kovos mašinų įrangos. Taip pat pranešama apie planus plėsti artilerijos amunicijos gamybą, o Vokietijos „Rheinmetall“ yra paskelbusi apie ketinimus kurti pilno profilio pajėgumus ir aptarnavimo centrą Lenkijoje.

    Ekspertai pažymi, kad ilgą laiką prioritetas buvo JAV tiekimas dėl NATO suderinamumo, tačiau dabar papildomai stiprinamas atsparumas globaliems sukrėtimams. Lenkija taip pat svarsto platesnį bendradarbiavimą su regiono partneriais, siekdama, kad kritiškai svarbios amunicijos ir atsarginių dalių srautas būtų užtikrintas bet kokiomis sąlygomis.

    Kodėl tai svarbu visai Europai

    „Reuters“ šiuos pokyčius vadina ženklu, kad Europoje keičiasi požiūris į gynybos pramonę: vien įsigyti techniką neužtenka, reikia pajėgumų ją prižiūrėti, remontuoti ir nuolat papildyti atsargas. Karas Ukrainoje atskleidė, kad Vakarų šalių gamybiniai pajėgumai ne visada atitinka realaus konflikto tempo reikalavimus.

    Lenkija, turinti ilgą sieną su Ukraina ir vertinanti Rusiją kaip esminę grėsmę, reaguoja ypač greitai. Pirmiausia buvo akcentuojami greiti pirkimai, o dabar vis labiau matoma strategija kurti gamybinį užnugarį, kuris leistų ilgiau išlaikyti kariuomenę pasirengusią ir mažiau priklausomą nuo išorinių tiekėjų.

  • Trumpas atvyko į Pekiną: kas iš tiesų stipresni – JAV ar Kinija, ir kodėl tai svarbu visiems?

    Trumpas atvyko į Pekiną: kas iš tiesų stipresni – JAV ar Kinija, ir kodėl tai svarbu visiems?

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį atvyko į Pekiną trijų dienų vizito, kurio baigtis gali nulemti ne tik dvišalius santykius, bet ir pasaulio ekonomikos kryptį. Tai pirmas JAV vadovo valstybinis vizitas Kinijoje nuo 2017 metų, todėl dėmesys sutelktas į prekybą, technologijas ir geopolitiką.

    Vizitas vyksta gerokai labiau įtemptame fone nei prieš beveik dešimtmetį. Konfliktai Artimuosiuose Rytuose kelia papildomą spaudimą energijos rinkoms ir jūrų logistikai, o didžiosios valstybės vis aktyviau varžosi dėl įtakos tiekimo grandinėse.

    Kinija pastaraisiais metais siekė įsitvirtinti kaip ekonominio stabilumo ir tęstinumo partnerė, plėsdama ryšius Pietryčių Azijoje, Persijos įlankos šalyse, Afrikoje bei Lotynų Amerikoje. JAV tuo pat metu stiprina pozicijas Vakarų pusrutulyje, siekdamos mažinti Kinijos įtaką strateginėse infrastruktūrose ir žaliavų maršrutuose.

    JAV turtingesnės, bet Kinija vejasi

    Tarptautinio valiutos fondo prognozės rodo, kad 2026 metais JAV nominalusis bendrasis vidaus produktas turėtų viršyti 25,5 trilijono eurų, o Kinijos siekti apie 17 trilijonų eurų. Tai atitinkamai sudarytų maždaug 25 proc. ir 17 proc. pasaulio ekonomikos, tačiau Kinija pastaraisiais metais augo greičiau.

    Pagal TVF skaičiavimus, nuo 2017 metų Kinijos realusis BVP vidutiniškai augo apie 5,48 proc. per metus, o JAV – apie 2,5 proc. Šiemet Kinijai prognozuojamas 4,4 proc. augimas, JAV – 2,3 proc., o pasaulio ekonomikai – apie 3,1 proc.

    Vis dėlto pragyvenimo lygio skirtumai išlieka ryškūs: TVF vertinimu, 2026 metais JAV BVP vienam gyventojui gali viršyti 79 850 eurų, Kinijoje jis siektų apie 12 750 eurų. Kinijai papildomų iššūkių kelia silpnesnis vidaus vartojimas, nekilnojamojo turto sektoriaus lėtėjimas ir demografinis senėjimas.

    Tiekimo grandinės, lustai ir eksportas

    Prekybos įtampa išlieka centrine JAV ir Kinijos santykių ašimi, net jei per pastaruosius metus vyko ne viena derybų banga. Nesutarimai tęsiasi dėl puslaidininkių, elektromobilių, DI ir kritinių mineralų, o technologijų kontrolė vis dažniau siejama su nacionaliniu saugumu.

    Kartu su Trumpu į Kiniją atvyko ir dalis ryškiausių JAV verslo lyderių, o tai signalizuoja, kad darbotvarkėje dominuos investicijos, eksporto ribojimai ir aukštųjų technologijų tiekimas. JAV riboja pažangių lustų eksportą į Kiniją, argumentuodamos galimomis karinėmis taikymo rizikomis, o Kinija šiuos ribojimus vertina kaip bandymą stabdyti jos technologinę pažangą.

    Įtampa kyla ir dėl strateginių logistikos mazgų, įskaitant uostus ir jūrų koridorius, kurie svarbūs globaliai prekybai. Tai didina riziką, kad ekonominė konkurencija vis dažniau persikels į infrastruktūros ir reguliavimo kovas.

    Aukso atsargos, gynyba ir DI varžybos

    Kinija turi didžiausias pasaulyje užsienio valiutos atsargas, kurios viršija 2,8 trilijono eurų, ir tai suteikia didelę erdvę stabilizuoti finansų sistemą bei valdyti svyravimus. JAV valiutos atsargos mažesnės, tačiau Vašingtonui išlieka itin svarbus dolerio vaidmuo tarptautinėje prekyboje ir centrinių bankų rezervuose.

    Gynybos srityje konkurencija taip pat aštrėja. Stokholmo tarptautinio taikos tyrimų instituto duomenimis, didžiausios karinės išlaidos pasaulyje tenka JAV, Kinijai ir Rusijai, o šios trys valstybės kartu sudaro apie 51 proc. pasaulio karinių išlaidų.

    Technologijų fronte DI tampa vienu svarbiausių konkurencijos laukų, glaudžiai susietu su puslaidininkių gamyba, debesijos infrastruktūra ir duomenų centrais. Kinija tuo pat metu išlaiko didelę įtaką atsinaujinančios energetikos ir baterijų tiekimo grandinėse: analitikai pažymi, kad Kinijos įmonėms tenka daugiau nei 90 proc. pasaulinės saulės fotovoltinių modulių gamybos pajėgumų ir per 70 proc. elektromobilių baterijų rinkos.

    Taivanas išlieka jautriausias politinis klausimas, nes sala yra kritiškai svarbi pažangių lustų gamybai ir globaliai elektronikos pramonei. Dėl to bet kokie įtampos šuoliai regione gali tiesiogiai paveikti technologijų tiekimą ir kainas visame pasaulyje.

    Šis Trumpo vizitas greičiausiai bus vertinamas ne tiek pagal pasirašytus susitarimus, kiek pagal tai, ar pavyks pristabdyti santykių blogėjimą. JAV išlaiko finansinį ir karinį pranašumą, tačiau Kinija toliau stiprina pramoninį mastą, eksporto galią ir įtaką pasaulinėms tiekimo grandinėms.

  • Europos persiginklavimas pakeitė žaidimą: karinės išlaidos pasiekė rekordą, JAV traukiasi

    Europos persiginklavimas pakeitė žaidimą: karinės išlaidos pasiekė rekordą, JAV traukiasi

    Pasaulis pasiekė naują rekordą

    Pasaulinės karinės išlaidos 2025 metais pasiekė apie 2,89 trilijono JAV dolerių, tai yra maždaug 2,67 trilijono eurų. Tokius skaičius skelbia Stokholmo tarptautinis taikos tyrimų institutas, pabrėždamas, kad augimas tęsėsi vienuoliktus metus iš eilės.

    Instituto vertinimu, išlaidas augino užsitęsę karai, didėjantis neapibrėžtumas ir geopolitiniai sukrėtimai. Kartu karinės išlaidos pasaulyje sudarė apie 2,5 proc. bendrojo vidaus produkto, tai aukščiausias lygis nuo 2009 metų.

    Europa tapo pagrindiniu varikliu

    Europa 2025 metais karines išlaidas padidino 14 proc. iki maždaug 864 mlrd. JAV dolerių, arba apie 799 mlrd. eurų. Tai buvo ryškiausias indėlis į bendrą pasaulinį šuolį, atspindintis spartėjantį persiginklavimą.

    Be Rusijos, didžiausia išlaidautoja regione tapo Vokietija: jos biudžetas gynybai, SIPRI skaičiavimu, išaugo 24 proc. iki 114 mlrd. JAV dolerių, arba apie 105 mlrd. eurų. Vokietija taip pat pirmą kartą nuo 1990 metų peržengė NATO rekomenduojamą 2 proc. BVP ribą ir pasiekė apie 2,3 proc.

    Ispanijos karinės išlaidos šoktelėjo 50 proc. iki 40,2 mlrd. JAV dolerių, arba apie 37 mlrd. eurų, ir pirmą kartą nuo 1994 metais sutarto tikslo perkopė 2 proc. BVP. NATO sąjungininkės vis dažniau kalba ir apie ambicingesnius ateities tikslus, tačiau šie planai vis dar kelia politinių diskusijų.

    JAV sumažėjimas, Azijos augimas

    Nors bendras pasaulio rodiklis kilo, augimo tempas 2025 metais sulėtėjo iki 2,9 proc., kai 2024 metais buvo 9,7 proc. SIPRI tai sieja su 7,5 proc. JAV karinių išlaidų kritimu po to, kai per metus nebuvo patvirtinta nauja finansinė parama Ukrainai.

    JAV vis tiek išliko didžiausia pasaulio išlaidautoja su 954 mlrd. JAV dolerių, tai yra apie 882 mlrd. eurų. Kinija, būdama antra, padidino išlaidas 7,4 proc. iki 336 mlrd. JAV dolerių, arba apie 311 mlrd. eurų, o dalis ekspertų atkreipia dėmesį į ribotą Pekino skaidrumą skelbiant realius mastus.

    Azijoje ir Okeanijoje išlaidos augo 8,1 proc. iki 681 mlrd. JAV dolerių, arba apie 629 mlrd. eurų, ir tai buvo didžiausias metinis šuolis regione nuo 2009 metų. SIPRI pabrėžia, kad dalis JAV sąjungininkių regione didina biudžetus ne tik dėl senų įtampų, bet ir dėl augančių abejonių dėl ilgalaikio Vašingtono įsipareigojimų stabilumo.

    Taivano karinės išlaidos, SIPRI duomenimis, paaugo 14 proc. iki 18,2 mlrd. JAV dolerių, arba apie 16,8 mlrd. eurų, ir pasiekė apie 2,1 proc. BVP. Japonija savo ruožtu išlaidas didino iki 62,2 mlrd. JAV dolerių, arba apie 57,5 mlrd. eurų, o tai sudarė maždaug 1,4 proc. BVP ir buvo aukščiausias santykis nuo XX amžiaus šeštojo dešimtmečio pabaigos.

    Investuotojai sureagavo gynybos akcijomis

    Išlaidų bumas persimetė ir į finansų rinkas: 2025 metais stipriai brango gynybos sektoriaus bendrovių akcijos Europoje ir Azijoje. Pietų Korėjoje vienos didžiausių sektoriaus bendrovių vertė kilo kelis kartus, o analitikai tai sieja su augančiais užsakymais ir eksporto plėtra.

    Japonijoje investuotojų lūkesčius papildomai pakurstė politiniai signalai dėl didesnių įsipareigojimų gynybai ir švelninamos eksporto politikos. Europoje gynybos pramonės akcijų augimą stiprino tiek didėjantys nacionaliniai biudžetai, tiek Europos Sąjungos kryptis sparčiau mobilizuoti lėšas saugumui iki dešimtmečio pabaigos.

    „Karinės išlaidos tapo ne tik saugumo, bet ir pramonės politikos klausimu: valstybės siekia greičiau atkurti atsargas ir užsitikrinti tiekimo grandines“, – sakė SIPRI programos vadovas Nanas Tianas.

    SIPRI vertinimu, JAV karinių išlaidų sumažėjimas greičiausiai bus laikinas, o didieji biudžetai grįš su modernizacijos programomis ir naujais prioritetais. Tuo pat metu Europa ir Azija, panašu, ruošiasi ilgesniam laikotarpiui, kuriame gynybos finansavimas bus vienas svarbiausių valstybės išlaidų augimo veiksnių.