Lenkija spartina kariuomenės modernizaciją ir ginkluotę vis dažniau perka skolintomis lėšomis, tačiau valstybė iki šiol neturi aiškaus plano, kaip bus grąžinami įsipareigojimai. Apie tai dar kartą perspėjo Aukščiausioji audito institucija NIK, vertinanti Ginkluotųjų pajėgų paramos fondo finansavimą.
NIK pažymi, kad per fondą finansuojama reikšminga gynybos išlaidų dalis, o kartu auga atidėtų mokėjimų sąskaita ateičiai. Skola ir jos aptarnavimo kaštai ateinančiais metais gali mažinti lėšas ne tik naujiems pirkimams, bet ir jau įsigytos technikos bei pajėgumų išlaikymui.
Atidėta sąskaita ateities biudžetams
Auditorių vertinimu, problema yra ne vien pirkimų tempas, o tai, kad didelė išlaidų dalis perkeliama į ateitį per skolinimąsi. Toks mechanizmas leidžia greičiau pasirašyti didelius kontraktus, tačiau vėliau neišvengiamai atsiranda poreikis rasti lėšų ir skolai grąžinti, ir palūkanoms sumokėti.
„Realaus įsipareigojimų grąžinimo plano nebuvimas yra esminis, iki šiol neišspręstas fondo trūkumas“, – teigė NIK.
NIK perspėja, kad skolomis finansuojami šiandienos ginkluotės pirkimai ateityje gali virsti biudžetiniu spaudimu, kai gynybai reikės pinigų naujiems projektams, personalui, infrastruktūrai ir technikos parengčiai. Kuo didesnė skola, tuo didesnė rizika, kad vis didesnė gynybos biudžeto dalis keliaus ne pajėgumams, o anksčiau prisiimtų įsipareigojimų aptarnavimui.
Kas atsakys už grąžinimą?
Antrasis NIK įvardijamas trukdis yra aiškaus atsakomybės modelio nebuvimas tarp Gynybos ministerijos ir Finansų ministerijos. Auditorių vertinimu, neapsisprendimas, kas ir kokiu būdu dengs fondo įsipareigojimus, yra ne tik techninis apskaitos klausimas, bet ir strateginė rizika gynybos planavimui.
Jeigu skolos grąžinimo našta ateityje būtų perkelta į valstybės biudžetą, ji konkuruotų su kitomis viešosiomis išlaidomis. Jei įsipareigojimų aptarnavimas liktų fondo lygmenyje, tai galėtų tiesiogiai mažinti fondų galimybes finansuoti tolesnę modernizaciją.
NIK šią riziką sieja ir su kariuomenės vystymo planavimu, pabrėždama, kad neaiškus skolos aptarnavimo modelis gali kelti grėsmę numatytų pirkimų finansavimui. Platesniame kontekste auditas primena ir sudėtingesnį viešųjų finansų foną, kai didesnis deficitas ir skolos aptarnavimo brangimas riboja valdžios manevro laisvę.
Valiutos ir palūkanų rizikos
Naujausioje kontrolėje, be Gynybos ministerijos ir valstybinio plėtros banko, buvo vertinama ir Finansų ministerijos rolė. NIK teigia pasigendanti strategijos, kaip būtų valdoma fondo skola ir lėšos, taip pat kaip būtų mažinamos rizikos, susijusios su valiutų kursų svyravimais ir kintamomis palūkanomis.
Auditorių požiūriu, būtina aiškiai apibrėžti, kas atsakingas už grąžinimą, ir įvertinti, kaip skolos aptarnavimas paveiks ateities gynybos biudžetus. NIK ragina Ministrą Pirmininką skubiai koordinuoti sprendimą, kad įsipareigojimų grąžinimo schema nepakenktų tolesnei kariuomenės modernizacijai.
Kartu išlieka ribotas viešumas: dalis duomenų apie fondo įsipareigojimų mastą nėra skelbiama, nes pažymėta riboto naudojimo žyma. Tai apsunkina platesnę diskusiją apie ilgalaikę skolos kainą ir jos įtaką gynybos finansavimui.
Leave a Reply