CP v2

Tag: Gynybos politika

  • Paryžius ir Berlynas stoja į kovą su Briuseliu: nori perrašyti Europos kosmoso skydą

    Paryžius ir Berlynas stoja į kovą su Briuseliu: nori perrašyti Europos kosmoso skydą

    Septynių šalių signalas Briuseliui

    Vokietija ir Prancūzija kartu su Austrija, Belgija, Ispanija, Nyderlandais ir Švedija ragina iš esmės peržiūrėti vadinamąjį Europos kosmoso skydą. Šalys siūlo kurti siauresnę, aiškesnę kosmoso saugumo architektūrą, kurios ašis būtų ES kosmoso sistemų apsauga.

    Valstybių teigimu, iniciatyva neturi virsti nauju bendru ES karinių kosmoso pajėgumų kūrimo projektu. Pagrindinė žinutė paprasta: karinės kosmoso galimybės turi likti nacionalinių vyriausybių rankose, o ES institucijos turėtų veikti kaip koordinuojantis ir standartus padedantis formuoti partneris.

    Kodėl ginčas kilo dabar

    Diskusija paaštrėjo po to, kai Europos Komisija kosmoso saugumą įtraukė į platesnius gynybos parengties planus iki 2030 metų. Paryžius ir Berlynas jau anksčiau skeptiškai vertino idėją, kad ES turėtų plėsti savo vaidmenį karinių kosmoso pajėgumų srityje, ypač kai dalis kompetencijų gynyboje pagal sutartis lieka valstybėms narėms.

    Septynios šalys tvirtina, kad per pastaruosius mėnesius vykusios diskusijos nepadėjo pakankamai tiksliai apibrėžti iniciatyvos paskirties, apimties ir valdymo. Todėl jos pateikė alternatyvią viziją, kurioje daugiau aiškumo, kas už ką atsako krizės metu.

    „Būtina sukurti Europos kosmoso saugumo architektūrą, kuri realiai integruotų esamus ir kuriamus valstybių narių pajėgumus ir vengtų nereikalingo dubliavimo“, – teigiama dokumente.

    Raudona linija – suverenitetas

    Vienas aštriausių akcentų – siūlymas pervadinti iniciatyvą, nes žodis skydas, valstybių vertinimu, klaidina ir sudaro įspūdį apie ES lygmens pajėgumų kūrimą. Dokumente pabrėžiama, kad saugumo ir gynybos klausimai, įskaitant kosmoso sistemų pirkimą, eksploatavimą ir jų gynybą, yra išimtinė valstybių narių atsakomybė.

    Kartu šalys neneigia ES pridėtinės vertės. Jos palaiko ES masto koordinavimą, ypač kai kalbama apie suderinamus techninius reikalavimus, bendrus atsparumo standartus, geresnį informacijos apsikeitimą ir efektyvesnį pirkimų derinimą.

    „Atsakomybė už saugumo ir gynybos klausimus, įskaitant kosmoso sistemų pirkimą, veikimą ir gynybą, tenka išimtinai valstybėms narėms“, – rašoma tekste.

    Kosmosas tampa ginčijama erdve

    Šalys argumentuoja, kad poreikis stiprinti apsaugą auga, nes kosmoso domenas tampa vis labiau ginčijama erdve. Praktikoje tai reiškia didesnę riziką palydovams, ryšio kanalams ir navigacijai, nuo kurių priklauso ne tik kariuomenės, bet ir civilinė infrastruktūra, įskaitant transportą, energetiką ir finansines sistemas.

    Dokumente akcentuojama atsparumo logika: svarbu ne tik turėti technologijas, bet ir užtikrinti, kad jos veiktų trikdžių, kibernetinių atakų, signalų slopinimo ar fizinės grėsmės atvejais. Todėl ES kosmoso sistemų apsauga įvardijama kaip iniciatyvos branduolys, tačiau nepaneigiant nacionalinių programų ir NATO vaidmens.

    „Matome skubų poreikį apsaugoti ir, jei reikėtų, apginti savo kosmoso sistemas ir infrastruktūrą, nes kosmoso domenas tapo ginčijama erdve“, – teigiama dokumente.

    Kas dar siūloma: koordinacija ir mažiau fragmentacijos

    Septynios šalys pasisako už nuolatinius dvišalius mainus tarp nacionalinių ir Europos institucijų apie grėsmių vertinimą, pažeidžiamumus ir technines reakcijos galimybes. Taip pat pabrėžiamas poreikis stiprinti dialogą tarp valstybių karinių kosmoso institucijų, kad krizės atveju sprendimai būtų greitesni.

    Atskiras akcentas – finansavimo priemonių fragmentacija. Dokumente raginama racionalizuoti skirtingus finansavimo kanalus, kad pramonė gautų aiškesnį užsakymų signalą, o projektai nesidubliuotų ir nekonkuruotų tarpusavyje vien dėl skirtingų programų taisyklių.

    Galiausiai šalys pabrėžia, kad remia iniciatyvą, jei ji teiks apčiuopiamą naudą Europos saugumui. Tačiau, jų vertinimu, tai įmanoma tik tada, kai pagrindiniai kariniai pajėgumai išlieka suvereni valstybių prerogatyva, o ES vaidmuo aiškiai apibrėžtas ir praktiškas.

  • JAV atstovas NATO: karių Europoje peržiūra remsis America First, įspėja dėl bazių ir oro erdvės

    JAV atstovas NATO: karių Europoje peržiūra remsis America First, įspėja dėl bazių ir oro erdvės

    JAV ambasadorius prie NATO Matthew Whitaker pareiškė, kad Vašingtonas peržiūri JAV karių dislokavimą Europoje ir vertins sąjungininkų pasirengimą suteikti prieigą prie karinių bazių bei oro erdvės. Pasak jo, šalys, kurios ateityje ribotų tokias galimybes, gali sulaukti griežtesnio JAV požiūrio į dvišalį bendradarbiavimą.

    Kalbėdamas gynybos ir kosmoso temoms skirtame „Euronews“ renginyje, Whitaker pabrėžė, kad peržiūra apima ne tik karių skaičių, bet ir praktinius klausimus: bazavimą, logistiką, leidimus skrydžiams bei operacinę paramą. Anot jo, tai yra platesnis pajėgų laikysenos ir infrastruktūros naudojimo NATO teritorijoje vertinimas.

    „Žiūrime į prieigos, bazavimo ir skrydžių virš valstybių klausimus, kai kurie jų per operaciją veikė ne taip sklandžiai, kaip turėtų“, – sakė Matthew Whitaker.

    JAV diplomatas nurodė, kad su keliomis valstybėmis jau vyksta derybos, siekiant susitarti dėl aiškesnių taisyklių ir išvengti panašių situacijų ateityje. Jis leido suprasti, kad jei apribojimai kartosis, Vašingtonas svarstytų, kaip tai turėtų atsispindėti JAV sprendimuose dėl pajėgų dislokavimo ir prioritetų Europoje.

    Whitaker teigimu, peržiūros kryptį lemia Donaldo Trumpo administracijos America First politika, kurią jis apibūdino kaip orientaciją į JAV interesus ir mokesčių mokėtojų lėšų panaudojimo efektyvumą. Tai reiškia, kad pajėgų buvimas sąjungininkų teritorijoje bus vertinamas ir per sąjungininkų praktinės paramos prizmę.

    Pastaruoju metu viešojoje erdvėje pasirodė pranešimų, esą iš NATO teritorijos galėtų būti išvesta iki 40 000 JAV karių. Whitaker tokius skaičius atmetė, teigdamas, kad galutiniai sprendimai dar nėra patvirtinti ir viešumoje sklandančios detalės gali būti spekuliatyvios.

    Nesutarimai dėl operacijos prieš Iraną

    Diskusijos dėl JAV pajėgų Europoje suintensyvėjo po įtampos, kilusios per JAV ir Izraelio konfliktą su Iranu, kai dalis Europos valstybių ribojo arba atsargiai vertino JAV prašymus naudotis jų oro erdve ir kariniais objektais. Šie nesutarimai išryškino, kad net ir sąjungininkų viduje sprendimai dėl prieigos gali priklausyti nuo vidaus politikos ir rizikos būti įtrauktiems į platesnį konfliktą.

    JAV gynybos sekretorius Pete Hegseth 2026 metų birželį NATO gynybos ministrų susitikime Briuselyje paskelbė apie pradedamą pajėgų laikysenos peržiūrą. Tuomet jis kritikavo šalis, kurios nesuteikė prašytos paramos, argumentuodamas, kad tokie sprendimai gali didinti rizikas JAV kariams ir apsunkinti operacijų planavimą.

    Tekste minimos valstybės, tarp jų Ispanija, Italija, Prancūzija ir Jungtinė Karalystė, skirtingai vertino, kokiu mastu jos turėtų suteikti paramą. Pavyzdžiui, Ispanija, kaip nurodoma, laikėsi griežčiausios linijos ir nesuteikė prieigos prie oro erdvės bei bazių su Iranu susijusioms operacijoms, o kitos šalys taikė dalinius apribojimus.

    Ką gali reikšti NATO 3.0

    Publikacijoje taip pat minimas NATO viduje cirkuliavęs klausimynas, kuriuo sąjungininkų buvo prašoma pateikti informaciją apie jų veiksmus konflikto metu, įskaitant sprendimus dėl oro erdvės ir karinių bazių naudojimo. Tokia praktika leidžia NATO ir JAV tiksliau įvertinti, kur gali kilti spragų krizės metu, kai sprendimų reikia greitai.

    Kartu aptariama ir JAV remiama NATO gynybos laikysenos kryptis, įvardijama kaip NATO 3.0, kurioje didesnė atsakomybė už konvencinę Europos gynybą tektų Europos sąjungininkams. Ši logika dera su pastarųjų metų tendencijomis, kai NATO šalys vis dažniau kalba apie būtinybę didinti gynybos finansavimą, plėsti amunicijos atsargas ir stiprinti karinę pramonę, kad atgrasymas būtų paremtas realiais pajėgumais.

    JAV pajėgų dislokavimo peržiūra kol kas neįvardijama kaip konkretus pasitraukimo planas, tačiau signalas sąjungininkams aiškus: prieiga prie infrastruktūros ir politinis patikimumas krizių metu tampa vienu svarbiausių veiksnių, lemiančių JAV sprendimus Europoje. Artimiausiais mėnesiais daugiau aiškumo turėtų suteikti oficialios peržiūros išvados ir tolesnės konsultacijos NATO viduje.

  • Von der Leyen „nepriklausomybės momentas“ po metų: kas įgyvendinta, o kur ES sustojo?

    Von der Leyen „nepriklausomybės momentas“ po metų: kas įgyvendinta, o kur ES sustojo?

    Pažadai ir realybė po metų

    Prieš metus Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen savo metinėje kalboje paskelbė apie Europos nepriklausomybės momentą. Tąkart žadėta, kad Europos Sąjunga greičiau kurs savarankiškus pajėgumus ir mažins priklausomybes nuo išorės tiekėjų bei politinių rizikų.

    Po 12 mėnesių matyti aiški riba: ten, kur Europos Komisija gali veikti pati, rezultatai apčiuopiami. Tačiau srityse, kur būtinas valstybių narių susitarimas, papildomas finansavimas ar jautrūs sprendimai dėl suvereniteto, pažanga gerokai lėtesnė.

    Vertinant paskelbtus įsipareigojimus, daugiausia pasistūmėta rengiant teisės aktus, skirstant finansavimą ir koordinuojant bendras ES iniciatyvas. Tuo pat metu ambicingiausios idėjos, kurios turėjo greitai pakeisti Europos saugumo ir strateginės autonomijos realybę, dažnai atsitrenkė į nacionalinius interesus.

    Kur Komisija „atidirbo“

    Ryškiausiai Komisija įgyvendino pažadus ten, kur jos įrankiai tradiciškai stipriausi: vidaus rinkos taisyklės, pramonės ir technologijų politika, prekyba bei socialinės iniciatyvos. Tokiose srityse sprendimus dažniau galima stumti į priekį pasiūlant teisėkūrą ir nukreipiant ES lėšas.

    Prekybos darbotvarkėje akcentuotas tiekimo grandinių diversifikavimas davė rezultatų, o derybos su Indija iš esmės pasiekė žadėtą finišą, nors laikas buvo ilgesnis nei planuota. Kartu į priekį pajudėjo ir susitarimas su „Mercosur“ regionu, kuris ilgą laiką buvo įstrigęs dėl politinių nesutarimų.

    Socialinėje politikoje vienu matomiausių sprendimų tapo įperkamo būsto kryptis, kuri iš planavimo perėjo į konkretesnius reguliavimo žingsnius. Tai atliepė augantį spaudimą daugelyje ES valstybių, kur nuomos ir būsto kainos tampa ne tik ekonomine, bet ir politine tema.

    Gynyba ir suverenitetas: sunkiausia dalis

    Daugiausia klausimų kilo gynybos pažadams, nes čia reikia ne tik planų, bet ir realių naujų pajėgumų bei koordinuoto pirkimo, o tam būtinas valstybių narių politinis ryžtas. Būtent šiame bloke „nepriklausomybės momentas“ labiausiai išsiskyrė su realybe.

    Vienas labiausiai įsimintų pažadų buvo vadinamoji dronų siena, pristatyta kaip bendra europinė, realiu laiku veikianti grėsmių aptikimo ir neutralizavimo sistema. Idėja greitai susidūrė su politiniu pasipriešinimu, o vietoje jos per metus labiau išsigrynino platesnis kovos su dronais veiksmų planas, ne toks integralus, kaip buvo žadėta.

    Kitas ambicingas sumanymas buvo panaudoti įšaldytą Rusijos turtą ir iš jo finansuoti Ukrainai skirtą mechanizmą. Teisinės ir politinės kliūtys šią idėją pristabdė, o galutinis sprendimas nuvedė prie labiau įprasto finansavimo modelio, kai pagalba remiama ES skolinimusi ir biudžeto garantijomis.

    „Visos pastangos atsiremia į ribas, nes nacionalinis interesas ir toliau atlieka labai svarbų vaidmenį“, – sakė Europos Parlamento Saugumo ir gynybos komiteto pirmininkė Marie-Agnes Strack-Zimmermann.

    Ši įtampa matyti ir kalbant apie planuotą Europos gynybos semestrą, kuris buvo sumanytas kaip reguliari, ES lygio nacionalinių gynybos pastangų peržiūra ir koordinavimas. Praktikoje per metus labiau susiformavo metinis pasirengimo vertinimas ir koordinavimo ciklas, paliekantis valstybėms narioms daugiau kontrolės, nei siūlė pirminė vizija.

    Dalies pažadų būklę tiksliausia apibūdinti kaip vykdomus, bet neužbaigtus. Tarp jų atsidūrė ir svarstymai dėl socialinių tinklų ribojimų vaikams, kai procesas ES lygiu pažengė, tačiau vieningo, privalomo režimo vis dar nėra.

    Migracijos srityje daug dėmesio skirta jau priimtų sprendimų įgyvendinimui, o naujesnės idėjos, pavyzdžiui, atskiras sankcijų režimas kontrabandininkams ir prekeiviams žmonėmis, dar nevirto pilnai veikiančiu instrumentu. Tai leidžia spėti, kad migracija išliks viena pagrindinių temų ir kitoje metinėje kalboje.

    Bendras vaizdas po metų rodo, kad ES nepriklausomybė labiausiai auga per reguliavimą, investicijas ir prekybos politiką, o ne per greitai sukuriamus naujus gynybos pajėgumus. Kol valstybės narės atsargiai vertins kompetencijų perdavimą Briuseliui, ambicingiausios suvereniteto idėjos judės lėčiau nei „bazinių“ pažadų įgyvendinimas.

  • Lenkijos kariuomenė pradeda tolimojo nuotolio dronų bandymus: bus tikrinamas maždaug 1 000 km nuotolis

    Kas planuojama ir ką tikrins

    Lenkijos ginkluotosios pajėgos artimiausiomis dienomis pradės etapinius lenkiškų tolimojo nuotolio dronų bandymus. Kaip nurodoma, siekiama įvertinti vadinamąsias Deep Precision Strike galimybes, tai yra precizinį taikinių naikinimą dideliais atstumais naudojant palyginti mažos kainos bepiločius.

    Apie bandymų startą viešai pranešė Lenkijos gynybos ministerijos viceministras Cezary Tomczykas. Pagrindinis akcentas yra praktinis patikrinimas, ar dronų sprendimai realiomis sąlygomis gali veikti maždaug 1 000 km nuotolyje.

    „Artimiausiomis dienomis Lenkijos ginkluotosios pajėgos pradės lenkiškų sprendimų Deep Precision Strike srityje bandymus“, – sakė Cezary Tomczykas.

    „Tik­rinsime, įskaitant gebėjimą veikti maždaug 1 000 km nuotoliu“, – sakė Cezary Tomczykas.

    Bandymų tvarka ir saugumo priemonės

    Bandymus numatyta vykdyti keliais etapais. Iš pradžių bus tikrinamos dronų charakteristikos poligone, o tik pasiekus kariuomenės nustatytus kriterijus pereinama prie skrydžių specialiai pažymėtais oro koridoriais.

    Gynybos ministerija pabrėžia, kad bandomieji dronai nebus su kovinėmis galvutėmis. Gyventojai teritorijose, kuriose gali vykti skrydžiai, turėtų būti iš anksto informuojami RCB pranešimais.

    „Pirmiausia patikrinimas poligone, vėliau, jei bus įvykdyti kariuomenės kriterijai, specialiai pažymėtais oro koridoriais“, – sakė Cezary Tomczykas.

    „Bandomieji dronai nebus aprūpinti kovinėmis galvutėmis“, – sakė Cezary Tomczykas.

    Kodėl akcentuojamas 1 000 km nuotolis

    Tokio masto bandymai atspindi platesnę Europos kryptį po Rusijos karo prieš Ukrainą, kai valstybės spartina tolimojo nuotolio smūgio priemonių ir bepiločių integraciją. Dronai tampa ne tik žvalgybos, bet ir atgrasymo priemone, nes leidžia potencialiam agresoriui skaičiuoti didesnę riziką dar planavimo stadijoje.

    Lenkijos atveju akcentuojamas atgrasymas ir vidaus pramonės įtraukimas, nes tikrinami būtent nacionaliniai sprendimai. Jei bandymai bus sėkmingi, tai gali reikšti greitesnį kelią į pirkimus, gamybos apimtis ir operacinį pajėgumų diegimą Lenkijos kariuomenėje.

  • Australų ekspertas įspėja: JAV strategijos posūkis keičia Europą, o Lenkija atsiduria centre

    Pasaulio geopolitika sparčiai keičiasi, o nauji signalai iš už Atlanto verčia Europą persvarstyti saugumo prioritetus. Australų gynybos ekspertas, buvęs karininkas prof. Johnas Blaxlandas teigia, kad šiuose pokyčiuose ryškėja viena valstybė, kuri jau dabar diktuoja tempą regione.

    Jo vertinimu, Lenkija tampa viena svarbiausių Europos lyderių ne vien dėl didėjančių investicijų į gynybą, bet ir dėl to, kaip anksti atpažįsta grėsmes bei kaip greitai pereina nuo diskusijų prie sprendimų. Pasak eksperto, tai, kas Varšuvoje jau įgyvendinama, dalyje Vakarų Europos dar tik pradedama rimčiau svarstyti.

    Lenkija, kuri „matė grėsmes anksčiau“

    Prof. J. Blaxlandas pabrėžia, kad Lenkijos saugumo mąstyseną formuoja geografinė padėtis ir istorinė patirtis. Kaimynystė su Kaliningrado sritimi ir Baltarusija, taip pat pastarųjų metų Rusijos hibridinės priemonės regione, jo teigimu, lėmė, kad šalis grėsmes vertina praktiškai, o ne teoriškai.

    „Lenkija šiandien atlieka itin svarbų vaidmenį Europoje: daugelyje klausimų esate žingsniu priekyje, nes anksčiau pastebite grėsmes, anksčiau pradedate diskusijas ir greičiau pereinate prie veiksmų“, – sakė prof. Johnas Blaxlandas.

    Eksperto teigimu, visoje Europoje daugėja incidentų, kurie siejami su išorės įtaka: nuo kibernetinių atakų ir dezinformacijos iki sabotažo, padegimų ar bandymų trikdyti kritinę infrastruktūrą. Tokios tendencijos, jo vertinimu, skatina valstybes didinti budrumą ir spartinti sprendimus, kurie anksčiau būdavo atidedami.

    JAV strategijos pokytis ir europiečių atsakomybė

    Kontekstą, pasak pašnekovo, stiprina ir nauja JAV nacionalinio saugumo strategijos kryptis. Joje daugiau dėmesio skiriama pačių Jungtinių Valstijų vidaus saugumui ir interesams Vakarų pusrutulyje, o Europai siunčiama aiški žinutė dėl didesnės atsakomybės už savo gynybą.

    Tokios nuostatos praktikoje reiškia didesnį spaudimą Europos šalims sparčiau didinti gynybos finansavimą, plėsti pajėgumus ir užtikrinti, kad žemynas galėtų veikti efektyviau net ir tuo atveju, jei JAV prioritetai būtų nukreipti kitur. Dalis ekspertų tai vertina kaip papildomą impulsą stiprinti bendras gynybos pramonės grandines ir karinio mobilumo infrastruktūrą.

    Kodėl Lenkija atsiduria centre

    Prof. J. Blaxlandas taip pat akcentuoja, kad Lenkijos vaidmuo kyla ne vien iš karinės darbotvarkės. Jo vertinimu, šalis priskirtina prie Europos ekonominių lyderių, o tai suteikia daugiau politinio svorio ir leidžia greičiau įgyvendinti strateginius projektus.

    Kartu ekspertas pažymi, kad platesniam Europos saugumo architektūros sustiprinimui svarbus ir didžiųjų valstybių, pirmiausia Vokietijos, įsitraukimas. Jo manymu, Lenkijos potencialo derinys su augančia Vokietijos ir kitų šalių gynybine parengtimi gali tapti pagrindu praktiškesniam ir veiksmingesniam bendradarbiavimui.

    Bendra tendencija, kurią išskiria analitikai, yra aiški: ilgalaikėje perspektyvoje Europa vis labiau juda link didesnio savarankiškumo gynybos srityje. O valstybės, kurios greičiausiai prisitaiko prie naujų realijų, tampa ne tik regiono atramos taškais, bet ir politinės darbotvarkės formuotojomis.

  • Jungtinės Karalystės karinis laivynas silpniausias per dešimtmečius: senstantys laivai ir spragos NATO užduotyse

    Karališkasis laivynas – mažiau laivų, daugiau rizikų

    Jungtinės Karalystės Karališkasis laivynas pastaraisiais metais susiduria su įtampa, kurią lemia ribotas kovinių laivų skaičius ir senstanti technika. Tai reiškia, kad mažesnėmis pajėgomis tenka atlikti daugiau užduočių: nuo šalies vandenų apsaugos iki įsipareigojimų NATO operacijose.

    Gynybos ekspertai dažnai pabrėžia, kad problema nėra vien laivų „kiekis“, bet ir jų parengtis. Kai dalis vienetų ilgai remontuojami ar laukia modernizacijos, realiai jūroje esantis pajėgumas dar labiau sumažėja.

    Rusijos demonstracijos Baltijos ir Atlanto kontekste

    Viešojoje erdvėje aptariami epizodai, kai Rusijos karo laivai tarptautiniuose vandenyse vykdo pratybas ar šaudymo treniruotes netoli Jungtinės Karalystės pakrantės. Formaliu požiūriu tokie veiksmai gali būti teisėti, tačiau jų pasirinktas laikas ir vieta dažnai vertinami kaip signalas ir spaudimo demonstravimas.

    Net jei konkretus laivas laikomas pasenusiu ar riboto pajėgumo, pati situacija išryškina platesnę problemą: jūrinių pajėgų parengtis tampa svarbi ne tik realiam kariniam atsakui, bet ir atgrasymui. Kai sąjungininkų laivynas turi mažiau „laisvų“ vienetų, bet kokia provokacija tampa brangesnė valdymo prasme.

    Modernizacija ir atotrūkis tarp planų bei realybės

    Londonas yra paskelbęs apie laivyno atnaujinimą, įskaitant branduolinių povandeninių laivų bei kitų pajėgumų plėtrą. Tikslas aiškus: atkurti kovinę masę ir užtikrinti, kad Jungtinė Karalystė galėtų patikimai vykdyti užduotis tiek savo regione, tiek NATO formatu.

    Vis dėlto laivų statyba ir modernizacija užtrunka, o pereinamasis laikotarpis išlieka jautriausias. Kol nauji projektai nepasiekia pilnos parengties, spragos užpildomos intensyvesniu senesnių platformų naudojimu, o tai didina nusidėvėjimą ir remonto apimtis.

    Ši dinamika paaiškina, kodėl Jungtinė Karalystė atsargiau vertina papildomų jūrinių misijų plėtrą tolimuose regionuose. Praktikoje tai tampa balansavimo klausimu: kaip išlaikyti globalius įsipareigojimus, kai dalis pajėgumų būtini nuolatinei namų vandenų ir Šiaurės Atlanto stebėsenai.

  • Kubilius apie ES karinį mobilumą: 27 taisyklės stabdo, europarlamentarai siūlo terminą 2028

    Kubilius apie ES karinį mobilumą: 27 taisyklės stabdo, europarlamentarai siūlo terminą 2028

    Europos Komisijos gynybos komisaras Andrius Kubilius sako, kad ES karinio mobilumo reforma yra būtina, jei Europa nori realiai pasirengti krizių scenarijams ir greitam sąjungininkų pastiprinimui. Ketvirtadienį Europos Parlamente pradedamos derybos su Taryba ir Komisija dėl vadinamojo karinio mobilumo paketo, tačiau dalis europarlamentarų jau spaudžia dėl ankstesnio termino.

    Kubiliaus teigimu, viena didžiausių problemų yra skirtingi nacionaliniai režimai: kiekviena iš 27 valstybių turi savas procedūras, leidimus ir taisykles, kurios karo ar įtampos atveju virsta laiko praradimu. Tai reiškia, kad technikos ir karių judėjimas per sienas gali strigti ne dėl logistikos stokos, o dėl biurokratinių kliūčių.

    „Didelė problema ta, kad turime 27 valstybes nares ir jos turi 27 karinio mobilumo režimus. Pavyzdžiui, perkelti karius iš Ispanijos į Baltijos šalis gali užtrukti apie 45 dienas. Mes tai keičiame labai radikaliai“, – sakė Andrius Kubilius.

    ES karinis mobilumas apibrėžiamas kaip gebėjimas greitai perkelti tankus, kariuomenės vienetus ir kitus karinius krovinius per Europą, kai laikas tampa lemiamu veiksniu. Diskutuojamas paketas yra platesnės ES Readiness 2030 darbotvarkės dalis, kuria siekiama stiprinti atgrasymą, atsparumą ir pasirengimą.

    Europos Komisija siūlo, kad naujos taisyklės ir infrastruktūriniai sprendimai būtų pilnai įgyvendinti iki 2030 metų. Pagrindinis paketo tikslas yra sumažinti administracinę naštą, suderinti procedūras ir atnaujinti infrastruktūrą, kad karinė technika galėtų judėti greičiau ir saugiau.

    Vis dėlto Europos Parlamento pranešėjai dėl šio teisės akto, Lenkijos europarlamentaras Michałas Szczerba ir Latvijos europarlamentaras Roberts Zīle, siekia terminą paankstinti iki 2028 metų. Jų argumentas paprastas: saugumo aplinka blogėja greičiau nei juda reguliavimo ir infrastruktūros projektai, todėl laukti iki 2030 metų būtų per rizikinga.

    „Laikas yra esminis dalykas, ir mes negalime laukti“, – sakė Michałas Szczerba.

    Pranešėjai pabrėžia, kad dalis sprendimų nėra vien tik apie papildomą finansavimą. Ne mažiau svarbu greitis, vienodos taisyklės ir kritinių logistikos „butelio kaklelių“ šalinimas, pavyzdžiui, netinkami tiltai, ribotos geležinkelių atkarpos ar nepakankami logistikos terminalai, kurie stabdo sunkiąją techniką.

    Finansavimo klausimas, nors ir nėra vienintelis, išlieka svarbus infrastruktūros modernizavimo daliai. Diskusijose minimi ES biudžeto instrumentai ir ateinančios daugiametės finansinės programos galimybės, tačiau kartu akcentuojama ir nacionalinių biudžetų atsakomybė, ypač kai kalbama apie kelius, tiltus ir geležinkelius, kurie pirmiausia priklauso valstybių kompetencijai.

    Europos Komisija, konsultuodamasi su NATO, yra identifikavusi kelis pagrindinius karinio mobilumo koridorius, tačiau jų detalės neviešinamos dėl jautrumo. Taip pat kalbama apie šimtus taškinių projektų, kuriuose numatoma sparčiau spręsti konkrečias kliūtis, kad reali nauda būtų juntama dar iki visos reformos pabaigos.

    ES Tarybai derybose šiuo metu atstovauja Airija, pirmininkaujanti ES Tarybai rotacijos tvarka. Airijos užsienio reikalų ir gynybos ministrė Helen McEntee Europos Parlamente pabrėžė, kad karinio mobilumo paketu siekiama supaprastinti transporto reguliavimą ir užtikrinti greitesnę reakciją krizėse, o šį klausimą ji įvardijo kaip vieną iš pirmininkavimo prioritetų.

    Artimiausiose derybose esminis ginčas bus ne tik dėl galutinio termino, bet ir dėl to, kokio masto taisyklių harmonizavimas bus realiai pasiektas, kaip bus suderinti nacionaliniai saugumo reikalavimai ir kaip greitai valstybės imsis infrastruktūros modernizavimo. Nuo šių sprendimų priklausys, ar Europa krizės akivaizdoje galės veikti kaip viena erdvė, o ne kaip 27 atskirų procedūrų labirintas.

  • Lenkija taikosi į pirmą NATO DI kompetencijos centrą: kodėl tai būtų strateginis žingsnis

    Lenkijoje bręsta iniciatyva, kuri gali tapti precedentu visame Aljanse: siūloma šalyje įkurti pirmą NATO Kompetencijos centrą, specializuotą dirbtinio intelekto srityje. Idėją kelia Fondas SET ir grupė kitų analitinių bei sektoriaus organizacijų, argumentuodami, kad NATO struktūroje šiuo metu trūksta atskiros, į DI orientuotos institucijos.

    Iniciatyva pristatyta Lenkijos Nacionalinio saugumo biure prieš artėjant NATO viršūnių susitikimui Ankaroje, planuojamam 2026 metų liepos 7–8 dienomis. Autoriai ragina Lenkiją formaliai pateikti siūlymą ir prisiimti vadinamosios pagrindinės valstybės vaidmenį, telkiant koaliciją iš suinteresuotų sąjungininkių.

    Kas yra NATO kompetencijos centrai?

    NATO Kompetencijos centrai yra daugianacionalės karinės institucijos, turinčios NATO akreditaciją ir padedančios Aljansui kurti doktriną, rengti mokymus bei pratybas, kaupti ekspertines žinias. Oficialiai skelbiama, kad NATO tinkle šiuo metu veikia 30 tokių centrų įvairiose šalyse.

    Lenkija jau yra dviejų centrų šeimininkė: Kontržvalgybos kompetencijos centras veikia Krokuvoje, o Karo policijos kompetencijos centras įsikūręs Bydgoščiuje. Naujas DI centras, jei būtų patvirtintas, reikštų trečią akredituotą NATO kompetencijos centrą Lenkijoje.

    Kodėl DI laikomas spraga NATO struktūroje?

    Iniciatyvos autoriai pabrėžia, kad nė vienas iš esamų NATO kompetencijos centrų neturi dirbtinio intelekto kaip pagrindinės specializacijos. Tokia situacija vertinama kaip strateginė spraga, nes DI tampa kertine technologija tiek žvalgybos analizėje, tiek kibernetinėje gynyboje, tiek sprendimų paramos sistemose.

    Dokumente akcentuojama, kad specializuotas centras galėtų prisidėti ne tik prie mokymų ar rekomendacijų, bet ir prie praktinių darbų, susijusių su DI modelių kūrimu ir pritaikymu NATO poreikiams. Tai, pasak ekspertų, stiprintų sąjungininkių skaitmeninį savarankiškumą ir mažintų priklausomybę nuo išorinių sprendimų.

    „Jei Lenkija nori technologijų srityje būti sprendimų kūrėja, o ne vien jų perėmėja, įsitraukimas į sąjunginį kompetencijos centrą yra racionalus ir efektyvus žingsnis“, – sakė dr. Karolina Grenda iš Fondo SET.

    Kokie argumentai pateikiami Lenkijos naudai?

    Kaip vienas svarbiausių argumentų įvardijamas Lenkijos vaidmuo NATO rytiniame flange ir praktinė patirtis, susijusi su šiuolaikinių grėsmių spektru. Autoriai teigia, kad būtent ši geografinė ir saugumo realybė sukuria unikalų kontekstą, kuriame DI sprendimai gali būti vertinami ar testuojami arčiau realių rizikų.

    Taip pat pabrėžiami finansiniai ir instituciniai pajėgumai: Lenkija yra tarp daugiausiai gynybai skiriančių NATO valstybių, o 2025 metais jos gynybos finansavimas siekė 4,3 proc. bendrojo vidaus produkto. Šis rodiklis, iniciatorių vertinimu, sustiprina argumentą, kad šalis gali prisiimti ilgalaikius įsipareigojimus, reikalingus tarptautiniam centrui išlaikyti.

    Dar vienas akcentas – augantis technologijų sektorius ir ekosistema, į kurią įeina ir tarptautiniu mastu matomos DI bendrovės bei specialistai. Ekspertai teigia, kad derinys iš žmogiškojo kapitalo, gynybinės patirties ir investicijų gali būti patrauklus sąjungininkams, renkantis būsimo centro vietą.

    „Mūsų tikslas buvo ne iškart pateikti iki smulkmenų parengtą centro modelį, o pradėti pokalbius ir telkti paramą tarp sąjungininkių“, – sakė dr. Karolina Grenda.

    Praktinis kitas žingsnis, kurį įvardija iniciatoriai, yra politinės ir procedūrinės paramos mobilizavimas iki NATO susitikimo Ankaroje. Pasak jų, tam būtina suderinti veiksmus šalies viduje ir suburti tarptautinę koaliciją, kuri norėtų prisidėti prie centro steigimo ir veiklos.

  • Tajvanas paleido HIMARS raketas Taivano sąsiauryje: signalas Kinijai ir žinutė JAV

    Tajvanas paleido HIMARS raketas Taivano sąsiauryje: signalas Kinijai ir žinutė JAV

    Tajvano kariuomenė pirmą kartą surengė raketų šaudymą iš JAV pagamintų HIMARS palei Taivano sąsiaurį. Pratybos vyko vakarinėje salos pakrantėje, atsuktoje į Kiniją, o raketos buvo paleistos į jūros akvatoriją netoli kranto.

    Pasak Tajvano kariškių, tai buvo planuotas parengties testas, skirtas patikrinti, kaip greitai padaliniai gali užimti pozicijas, atlikti šaudymo užduotį ir nedelsdami pakeisti dislokaciją. Pratybose naudoti mokomieji šaudmenys su mažesniu veikimo nuotoliu, kad šaudymas vyktų kontroliuojamomis sąlygomis.

    Kas yra HIMARS ir kuo jis svarbus

    HIMARS yra didelio mobilumo reaktyvinės artilerijos sistema, kuri išsiskiria greitu perdislokavimu ir galimybe smogti tiksliai, išlaikant aukštą išgyvenamumą. Tokia taktika dažnai apibūdinama principu, kai platforma trumpai pasirodo, paleidžia salves ir iškart pasitraukia iš galimo atsakomojo smūgio zonos.

    Tajvanui tai ypač aktualu dėl geografinės padėties ir galimo konflikto scenarijų: salos infrastruktūra ir karinės bazės būtų pažeidžiamos, todėl mobilūs, greitai išskaidomi pajėgumai laikomi vienu svarbiausių atgrasymo elementų. HIMARS taip pat gerai dera su platesne salos gynybos koncepcija, kai siekiama apsunkinti bet kokią desanto ar blokados operaciją.

    Atgrasymo signalas Kinijai ir vidaus auditorijai

    Šaudymas Taivano sąsiaurio kryptimi turi aiškią politinę potekstę: pratybos demonstruoja, kad sala investuoja į priemones, galinčias greitai suduoti smūgį ir išlikti gyvybingos intensyvaus spaudimo sąlygomis. Kartu tai yra signalas ir vidaus auditorijai, kad kariuomenė realiai treniruojasi pagal situacijas, kurios dažniausiai aptariamos kaip didžiausios rizikos.

    Pastaraisiais metais įtampa regione išlieka aukšta, o Kinija reguliariai rengia karinius manevrus aplink salą bei didina oro ir jūrų patruliavimą. Tokios aplinkybės skatina Tajvaną spartinti pasirengimą ir ieškoti sprendimų, kurie leistų su mažesniais resursais sukurti maksimalų atgrasymo efektą.

    JAV ginklų tiekimas ir neapibrėžtumas

    HIMARS tiekimas Tajvanui yra platesnio JAV gynybinio bendradarbiavimo dalis, tačiau tokių sandorių įgyvendinimą dažnai veikia geopolitiniai svyravimai, diplomatija ir gamybos pajėgumų apkrova. Todėl Tajvanas, net ir gaudamas modernias sistemas, lygiagrečiai siekia didinti mokymų intensyvumą, kad reali kovinė vertė būtų pasiekiama kuo greičiau.

    „Dėl dabartinės grėsmės mes ir toliau ryžtingai treniruosimės su HIMARS, kad apsaugotume Tajvaną“, – sakė seržantas Wang Ming-hui.

    Analitikai pažymi, kad tokios demonstracijos retai būna vien apie techniką: jos skirtos parodyti procedūrų brandą, greitą sprendimų priėmimą ir gebėjimą veikti trumpuose laiko languose. Tajvano atveju tai tampa ir politinės valios, ir karinio pasirengimo matu.

  • Mario Draghi įspėja: Europa turi skubiai keistis, kai JAV tampa mažiau patikima saugumo partnere

    Mario Draghi įspėja: Europa turi skubiai keistis, kai JAV tampa mažiau patikima saugumo partnere

    Buvęs Europos Centrinio Banko vadovas ir buvęs Italijos premjeras Mario Draghi Vokietijos Acheno mieste pasiuntė griežtą žinią Europai: žemyne reikia sparčių pokyčių, nes Jungtinės Valstijos tampa vis labiau nenuspėjamos ir gali nebeužtikrinti Europos saugumo.

    Kalbėdamas tarptautinio Karolio Didžiojo premijos įteikimo metu, Draghi pabrėžė, kad Europa atsidūrė naujoje geopolitinėje realybėje, kurioje vien pasitikėti ilgalaikiais įpročiais nebeužtenka. Jo teigimu, būtina iš naujo įvertinti strategines priklausomybes, kurios ilgą laiką atrodė savaime suprantamos.

    Perspėjimas dėl saugumo ir priklausomybių

    Draghi akcentavo, kad atviro pasaulio ir laisvos prekybos logika Europai ilgai buvo stiprybė, tačiau vien ji nebegali būti atsakymas į visus iššūkius. Jo vertinimu, jei atvirumas tampa vienintele laikysena, Europa rizikuoja likti be aiškaus sprendimo tais atvejais, kai reikia veikti greitai.

    Ši žinia nuskambėjo tuo metu, kai Vašingtonas, grįžus į valdžią JAV prezidentui Donaldui Trumpui, griežtina toną prekybos ir saugumo klausimais. Europoje tai stiprina diskusijas apie didesnį gynybos savarankiškumą ir patikimesnius ilgalaikius planus, nepriklausomus nuo JAV vidaus politikos ciklų.

    Silpnas augimas ir našumo atotrūkis

    Draghi perspėjimas susijęs ne tik su gynyba: Europa taip pat susiduria su lėtu ekonomikos augimu ir didėjančiu našumo atotrūkiu nuo JAV. Šios problemos, anot jo, mažina gebėjimą finansuoti ambicingus sprendimus ir ilgainiui silpnina politinį svorį pasaulyje.

    2024 metais Draghi pristatė planą, kaip stabdyti Europos ekonominį smukimą, o dabar šio plano rekomendacijų įgyvendinimo kaina, skaičiuojama kasmet, sieja­ma su maždaug 1 200 000 000 000 eurų mastu. Tai atspindi, kokio dydžio investicijų, jo manymu, reikia, kad Europa susigrąžintų konkurencingumą.

    DI, gynyba ir energetika

    Kaip kritines sritis Draghi išskyrė dirbtinis intelektas ir gynybą, kur būtina greitai didinti investicijas ir pajėgumus. Jo teigimu, technologinė raida tampa geopolitinės galios dalimi, todėl delsimas reiškia ir ekonominį, ir saugumo atsilikimą.

    Taip pat pabrėžta energetikos infrastruktūros svarba: energijos kainos, tiekimo saugumas ir tinklų modernizavimas tiesiogiai veikia pramonės konkurencingumą bei valstybės atsparumą krizėms. Draghi vertinimu, be patikimos energetikos bazės sunku kalbėti apie tvarią gynybą ir ilgalaikį augimą.

    „Pirmą kartą per gyvą atmintį esame iš tiesų vieni kartu“, – sakė Mario Draghi.

    Jis kritikavo ir lėtą sprendimų priėmimą Europos Sąjungoje, kai kompromisai neretai praskiedžia priemones ir atitolina jų įgyvendinimą. Draghi įspėjo, kad silpnas įgyvendinimas mažina pasitikėjimą institucijomis, o mažėjantis pasitikėjimas dar labiau apsunkina gebėjimą veikti.