CP v2

Tag: Gyventojų pajamų mokestis

  • Merzas skelbia reformas Vokietijoje: mokesčių mažinimas, pensijų pokyčiai ir griežtesnės ligos taisyklės

    Merzas skelbia reformas Vokietijoje: mokesčių mažinimas, pensijų pokyčiai ir griežtesnės ligos taisyklės

    Vokietijos valdančioji koalicija, kurią sudaro CDU, CSU ir SPD, pristatė plataus masto reformų paketą, skirtą įsibėgėti sunkiai augančiai ekonomikai ir sumažinti visuomenės nepasitenkinimą. Susitarimas pasiektas po maždaug septynių valandų derybų Berlyne ir apima 34 priemones mokesčių, darbo rinkos, socialinės apsaugos ir reguliavimo srityse.

    Federalinis kancleris Friedrichas Merzas teigė, kad pagrindinis tikslas yra didesnis verslo lankstumas, mažesnė biurokratinė našta ir aiškesnės taisyklės tiek darbdaviams, tiek darbuotojams. Koalicija paketą pristatė kaip bandymą grąžinti pasitikėjimą ekonomikos kryptimi ir sustiprinti konkurencingumą.

    Mokesčiai ir pajamų „žirklės“

    Pagal susitarimą numatomas gyventojų pajamų mokesčio mažinimas mažas ir vidutines pajamas gaunančioms šeimoms. Koalicija skelbia, kad vidutinė šeima per metus galėtų sutaupyti apie 600 eurų, o bendras lengvatų mastas siektų apie 10 mlrd. eurų per metus.

    Kartu sutarta nekeisti 42 proc. tarifo, tačiau jį taikyti tik pajamoms, viršijančioms 70 000 eurų per metus. Taip pat numatyta didesnių pajamų apmokestinimo pakopa: nuo 250 000 eurų planuojamas 45 proc. tarifas, o virš 280 000 eurų per metus būtų taikomas 47 proc. tarifas.

    SPD lyderis ir vicekancleris Larsas Klingbeilis sakė esantis patenkintas kompromisu, kuris, koalicijos teigimu, derina mokesčių palengvinimą dirbantiesiems ir didesnį turtingiausių gyventojų indėlį. Toks sprendimas turi ir politinį svorį, nes mokesčių tema buvo viena labiausiai skaldžiusių koalicijos derybose.

    Ligos pažymėjimai ir darbo rinkos lankstumas

    Vienas daugiausia diskusijų keliančių pokyčių susijęs su nedarbingumo tvarka. Koalicija siūlo nutraukti praktiką, kai darbuotojai gali pranešti apie ligą nuotoliniu būdu ir iki kelių dienų nedirbti be gydytojo apžiūros, o taip pat riboti galimybę gauti nedarbingumo pažymėjimą neapsilankius pas gydytoją.

    Pagal planuojamą tvarką darbdaviai galėtų reikalauti gydytojo pažymos nuo pirmosios nedarbingumo dienos. F. Merzas anksčiau yra viešai kritikavęs didelį nedarbingumo mastą Vokietijoje, teigdamas, kad tai kenkia produktyvumui ir didina spaudimą socialinės apsaugos sistemai.

    Darbo rinkos dalyje koalicija kalba apie didesnes galimybes terminuotoms darbo sutartims ir ilgesnes sekmadienių prekybos valandas. Tokie sprendimai pristatomi kaip priemonės verslo lankstumui didinti, tačiau tikėtina, kad jie sulauks griežtesnių profsąjungų ir dalies socialdemokratų elektorato vertinimų.

    Pensijų pertvarka ir politinis spaudimas

    Reformų pakete numatyta ir pensijų sistemos pertvarka: koalicija kalba apie laipsnišką pensinio amžiaus kėlimą, siejant jį su gyvenimo trukmės pokyčiais. Tikslas, kurį pabrėžia valdantieji, yra stabilizuoti sistemą taip, kad pensijų lygis nemažėtų, o įmokos dirbantiesiems neaugtų staigiai ir ilgam laikui.

    Darbo ministrė Bärbel Bas pensijų paketą pavadino itin svarbiu sprendimu, o F. Merzas pažadėjo įgyvendinti ekspertų ir politikų grupės rekomendacijas, pristatytas anksčiau. Vokietijai senstant, pensijų klausimas tampa vienu svarbiausių fiskalinių iššūkių, susijusių ir su darbo jėgos trūkumu.

    Koalicija taip pat susitarė uždrausti būsto įmonių nacionalizavimą, argumentuodama, kad tai mažina investuotojų neapibrėžtumą. Kitas blokas skirtas biurokratijai mažinti, numatant dažnesnį vadinamųjų galiojimo pabaigos nuostatų taikymą, kai teisės aktai ir paramos mechanizmai būtų reguliariai peržiūrimi ir automatiškai nebesitęstų be politinio sprendimo.

    Reformų paketą kritikuoja kraštutinių dešiniųjų Alternatyva Vokietijai bendraįkūrėja Alice Weidel, teigdama, kad sprendimai tėra minimalūs kompromisai ir kad valdžia nepajėgi imtis tikrų reformų. Vyriausybei papildomą spaudimą kelia artėjantys žemių rinkimai, o apklausose AfD pastaraisiais mėnesiais išlieka itin stipri, ypač kai kuriuose regionuose.

    Ekonomistai paprastai pabrėžia, kad Vokietijos augimo problemos susijusios su investicijų vangumu, produktyvumo dinamika, pramonės transformacija ir darbo jėgos trūkumu. Todėl tikėtina, kad realus reformų poveikis bus vertinamas pagal tai, ar jos paskatins investicijas, sumažins administracinę naštą ir užtikrins socialinės sistemos tvarumą neprarandant visuomenės palaikymo.

  • Lenkijoje dėl didesnio PIT slenksčio kyla spaudimas: Finansų ministerija kol kas pokyčių neplanuoja

    Lenkijoje vis garsiau keliama idėja didinti antrąjį gyventojų pajamų mokesčio (PIT) tarifų slenkstį, nes vis daugiau žmonių greičiau nei anksčiau patenka į aukštesnę apmokestinimo kategoriją. Diskusiją stiprina ir politinis kalendorius, mat siūlymai dėl mokesčių dažnai tampa patrauklia rinkimų tema.

    Šiuo metu Lenkijoje taikomos dvi pagrindinės PIT pakopos: 12 proc. tarifas pajamoms iki 120 000 zlotų per metus ir 32 proc. tarifas pajamų daliai, viršijančiai šią ribą. Nors viešojoje erdvėje aptariami skirtingi didinimo scenarijai, Finansų ministerija nurodo, kad artimiausiu metu mokesčių „laiptų“ perbraižyti neketina.

    Siūlymai kelti ribą

    Vienas iš aptariamų variantų Seime numato antrojo slenksčio kėlimą iki 140 000 zlotų, kad didesnė pajamų dalis būtų apmokestinama 12 proc. tarifu. Tai reikštų, kad 32 proc. tarifas būtų taikomas tik viršijus aukštesnę ribą, o daliai vidutines ir aukštesnes pajamas gaunančių darbuotojų sumažėtų mokestinė našta.

    Kitas politinis pasiūlymas viešojoje diskusijoje sieja antrąjį slenkstį su 180 000 zlotų riba per metus, o deklaruojantiems kartu sutuoktiniams būtų taikomas dvigubas dydis. Šalininkai argumentuoja, kad dabartinė riba nebepasiveja darbo užmokesčio augimo ir infliacijos, todėl daugiau žmonių „automatiškai“ pereina į didesnį tarifą.

    Kodėl Finansų ministerija stabdo pokyčius?

    Finansų ministerijos pozicija šiuo metu išlieka aiški: taisyklės nesikeis, o 120 000 zlotų slenkstis ir 12 proc. bei 32 proc. tarifai lieka galioti. Atsakydamas į parlamentarų klausimus viceministras Jarosławas Nenemanas pabrėžė, kad Lenkijos viešiesiems finansams taikomi įsipareigojimai dėl deficito mažinimo.

    „Išeiti iš perviršinio deficito procedūros įmanoma tik įgyvendinant planą, kurio tikslas yra sumažinti viešųjų finansų deficitą žemiau 3 proc. BVP ir stabilizuoti valstybės skolą. Todėl neapdairu imtis iniciatyvų, kurios šiam tikslui nepadeda“, – sakė Jarosławas Nenemanas.

    Ministerija taip pat atkreipia dėmesį į augantį mokesčių mokėtojų skaičių, peržengiantį 120 000 zlotų metinių pajamų ribą. Naujausiais ministerijos duomenimis, tokių asmenų skaičius pasiekė 2,4 mln., kai prieš metus jis siekė 1,9 mln., o tai rodo ryškų perėjimą į aukštesnį tarifą platesnėje visuomenės dalyje.

    Ekonomistai dažnai pabrėžia, kad slenksčių „neindeksavimas“ infliacijos ir atlyginimų kilimo laikotarpiu didina faktinę mokestinę naštą, net jei tarifai formaliai nekeičiami. Vis dėlto, sprendžiant iš dabartinių signalų, Lenkijos valdžia prioritetą teikia fiskalinei drausmei, o ne mokesčių mažinimui per slenksčių kėlimą.

  • Lenkijoje vėl siūlo kelti antrąjį PIT slenkstį virš 27 500 eurų: Finansų ministerijos sprendimas

    Lenkijoje grįžta diskusija dėl antrojo gyventojų pajamų mokesčio (PIT) slenksčio, kuris šiuo metu siekia 120 000 zlotų per metus, tai yra apie 27 500 eurų. Didėjant atlyginimams vis daugiau žmonių greičiau patenka į aukštesnį tarifą, todėl politikai vėl kelia klausimą, ar slenkstį reikia didinti.

    Lenkijos politinė jėga Polska 2050 Seimui pateikė siūlymą antrąjį slenkstį perkelti iki 140 000 zlotų, arba maždaug 32 000 eurų per metus. Pagal šią idėją pajamos iki naujos ribos būtų apmokestinamos 12 proc. tarifu, o viršijanti dalis – 32 proc.

    Savo ruožtu PiS politinio sparno atstovai viešai kalba apie dar didesnį didinimą – iki 180 000 zlotų, tai yra apie 41 000 eurų per metus. Toks žingsnis, jų teigimu, būtų vienas pirmųjų sprendimų pasikeitus valdžiai, tačiau kol kas tai yra politinis pasiūlymas, o ne priimtas sprendimas.

    Ką nusprendė Finansų ministerija?

    Lenkijos Finansų ministerija kol kas pokyčių neplanuoja ir signalizuoja, kad dabartinė sistema išlieka. Tai reiškia, kad ir toliau galios dvi pagrindinės PIT pakopos: 12 proc. tarifas pajamoms iki 120 000 zlotų (apie 27 500 eurų) bei 32 proc. tarifas nuo sumos, viršijančios šią ribą.

    Ministerija savo poziciją sieja su viešųjų finansų tikslais ir fiskaline drausme. Lenkijai taikoma perviršinio deficito procedūra, todėl valdžia siekia mažinti deficitą ir stabilizuoti skolą, o mokesčių mažinimo ar slenksčių didinimo iniciatyvos paprastai reikštų mažesnes biudžeto pajamas.

    Daugėja patenkančių į aukštesnį tarifą

    Finansų ministerijos pateikiami duomenys rodo, kad 120 000 zlotų ribą jau peržengė apie 2,4 mln. mokesčių mokėtojų. Prieš metus tokių buvo apie 1,9 mln., tad per gana trumpą laiką jų padaugėjo maždaug puse milijono.

    Tokie skaičiai dažnai tampa pagrindu argumentui, kad dėl infliacijos ir atlyginimų augimo slenkstis de facto „nespėja“ su realiomis pajamomis. Kita vertus, valdžiai tai reiškia ir automatiškai didėjančias pajamas į biudžetą, todėl sprendimas keisti ribas tampa ne tik socialinis, bet ir griežtai finansinis.

    Artėjant rinkimams mokesčių tema Lenkijoje tradiciškai įgauna papildomą politinį svorį, tačiau šiuo metu oficiali Finansų ministerijos kryptis aiški: antrojo PIT slenksčio didinimas artimiausiu metu nenumatomas.

  • Investicinės sąskaitos deklaravimas: terminai, dažniausios klaidos ir ką VMI tikrins šiemet

    2026 metais investicinės sąskaitos deklaravimas gyventojams tampa vienu svarbiausių metinės pajamų deklaracijos žingsnių, ypač tiems, kurie aktyviai investuoja ir reinvestuoja pelną. Valstybinė mokesčių inspekcija primena, kad pasirinkus šį režimą, duomenis reikia pateikti per Elektroninio deklaravimo sistemą kartu su metine GPM311 deklaracija.

    Investicinės sąskaitos esmė paprasta: investicijų pajamos apmokestinamos ne tada, kai jos uždirbamos ar reinvestuojamos, o tada, kai iš sąskaitos išsiimama daugiau lėšų, nei į ją buvo įnešta. Praktikoje tai reiškia, kad mokesčio mokėjimas atidedamas iki realaus pelno „pasiėmimo“.

    Kas laikoma investicine sąskaita?

    Investicine sąskaita gali būti gyventojo turima ar naujai atidaryta sąskaita finansų įstaigoje arba pas mokėjimo paslaugų teikėją Lietuvoje ar užsienyje. Svarbiausia sąlyga, kad ši sąskaita būtų naudojama tik investavimo operacijoms, kurios atitinka Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nustatytą apimtį.

    VMI akcentuoja, kad tai nėra privalomas modelis ir jis taikomas tik gyventojo pasirinkimu. Tačiau pasirinkus režimą, atsiranda ir aiškesnė disciplina: per šią sąskaitą neturėtų vykti kasdienės išlaidos ar su investavimu nesusiję pervedimai.

    Investicine sąskaita paprastai nelaikomos indėlių ar taupomosios sąskaitos, vertybinių popierių apskaitos sąskaitos ar bendro naudojimo sąskaitos. Taip pat šis režimas paprastai nėra taikomas kriptovaliutų operacijoms, todėl prieš deklaruojant verta įsivertinti, kokioms investicijoms realiai naudojama sąskaita.

    Kaip veikia apmokestinimas?

    Pajamų mokestis skaičiuojamas tik tuomet, kai iš investicinės sąskaitos išmokama suma viršija bendrą įnašų likutį. Jei išsiimama tiek, kiek buvo įnešta, mokestis neskaičiuojamas, tik mažėja įnašo likutis.

    Jeigu gyventojas išsiima daugiau, nei įnešė, apmokestinama tik viršijanti dalis. Kai įnašo likutis tampa lygus nuliui, vėlesnės išmokos iš esmės laikomos apmokestinamosiomis pajamomis pagal taikomą tvarką.

    Praktinis skirtumas nuo įprasto investavimo apmokestinimo yra tas, kad reinvestavimas investicinės sąskaitos režime nereiškia pareigos kasmet apskaičiuoti ir sumokėti mokesčio vien dėl to, kad buvo gauta grąža. Tačiau tai nereiškia, kad deklaruoti nereikia: reikalinga tiksli įnašų ir išmokėjimų apskaita.

    Kaip deklaruoti ir ko dažniausiai nepastebi gyventojai?

    Investicinė sąskaita deklaruojama metinėje pajamų deklaracijoje GPM311, pildant vedlio dalį, skirtą šiam režimui. Deklaracijoje nurodomi sąskaitos identifikaciniai duomenys, finansų įstaiga ar paslaugų teikėjas, valstybė, sąskaitos numeris, atidarymo data ir data, nuo kada sąskaita pradėta naudoti investavimui.

    Jeigu per metus buvo tik įnešimai ir nebuvo išmokėjimų, paprastai pakanka deklaruoti bendrą įneštų lėšų sumą. Jei buvo išmokėjimų, paprastai reikia tiksliau atskleisti, kada ir kokiomis sumomis lėšos buvo įneštos ir išmokėtos, kad būtų galima korektiškai nustatyti, ar atsirado apmokestinama viršijanti dalis.

    Dažniausia klaida yra investicinę sąskaitą naudoti kaip įprastą kasdienę: per ją apmokėti pirkinius, paslaugas ar atlikti su investavimu nesusijusius pervedimus. Tokiais atvejais gali būti laikoma, kad lėšos buvo išmokėtos ne investavimo tikslams, todėl svarbu atskirti investavimo srautus nuo asmeninių finansų.

    Dar viena rizika yra pavėluotas deklaravimas arba mokėtino mokesčio sumokėjimas po termino. VMI taiko delspinigius už nesumokėtą sumą, todėl tiems, kuriems dėl išmokėjimų susidaro mokestis, verta nepalikti skaičiavimų paskutinei dienai.

    Gyventojams, kurie investavo dar iki investicinės sąskaitos režimo taikymo pradžios ir nori įtraukti anksčiau įsigytas investicijas, svarbu įvertinti pereinamosios tvarkos reikalavimus. Tokiais atvejais deklaruojant dažniausiai reikia aiškiai atskirti, kurios lėšos ir kokiu momentu tapo investicinės sąskaitos režimo dalimi.

    Investicinės sąskaitos modelis gali būti patogus ilgesnio laikotarpio investuotojams, tačiau jis reikalauja tvarkingos apskaitos ir disciplinos. Pagrindinis principas išlieka toks pats: mokesčiai atidedami iki pelno realizavimo per išmokėjimus, todėl svarbiausia teisingai deklaruoti įnašus, išmokas ir jų paskirtį.

  • Investicinė sąskaita pirmąkart deklaruojama: kam ji naudinga ir ką iki birželio 1 dienos būtina padaryti

    Investicinė sąskaita pirmąkart deklaruojama: kam ji naudinga ir ką iki birželio 1 dienos būtina padaryti

    Šiemet gyventojams pirmą kartą tenka deklaruoti investicinę sąskaitą, todėl daugeliui kyla klausimų, kam ji skirta ir kaip veikia mokesčių prasme. Valstybinė mokesčių inspekcija primena, kad pasirinkus investicinės sąskaitos režimą, jos duomenis reikia pateikti metinėje pajamų deklaracijoje iki birželio 1 dienos.

    Investicinė sąskaita yra gyventojo pasirinktas apmokestinimo modelis, kai investicijų pajamos apmokestinamos tik tuomet, kai iš sąskaitos išsiimama daugiau lėšų, negu į ją buvo įnešta. Kol pelnas paliekamas sąskaitoje ir reinvestuojamas, gyventojų pajamų mokesčio prievolė neatsiranda.

    Kas gali būti investicinė sąskaita

    Investicine sąskaita gali tapti tiek jau turima, tiek naujai atidaryta sąskaita finansų įstaigoje ar pas mokėjimo paslaugų teikėją Lietuvoje ar užsienyje. Esminė taisyklė yra praktinė: šios sąskaitos lėšos turi būti naudojamos tik investicijoms į teisės aktuose numatytus finansinius produktus.

    VMI akcentuoja, kad investicinė sąskaita neturi virsti kasdienio atsiskaitymo sąskaita. Per ją neturėtų keliauti darbo užmokestis, įprastos buitinės išlaidos ar komunaliniai mokėjimai, nes tokie judėjimai gali būti vertinami kaip lėšų panaudojimas ne investavimo tikslams.

    Taip pat svarbu atskirti, kad investicinės sąskaitos režimas netaikomas kriptovaliutų investicijoms. Be to, kaip investicinės paprastai nedeklaruojamos indėlių, taupomosios, vertybinių popierių apskaitos ar bendro naudojimo sąskaitos, jeigu jos neatitinka investicinei sąskaitai keliamų sąlygų.

    Kokios investicijos patenka į režimą

    Per investicinę sąskaitą galima investuoti į įvairius finansinius instrumentus, įskaitant biržoje prekiaujamus vertybinius popierius ir pinigų rinkos priemones, fondus, išvestines finansines priemones. Taip pat minimos sutelktinio finansavimo ir tarpusavio skolinimo priemonės bei Lietuvos ir užsienio valstybių taupymo lakštai.

    Šis modelis aktualus tiems, kurie investuoja reguliariai ir pelną dažnai reinvestuoja, nes mokesčių mokėjimas atidedamas iki momento, kai realiai išsiimamas uždirbtas prieaugis. Praktikoje tai gali supaprastinti investicijų „sukimą“, tačiau reikalauja tvarkingos apskaitos, kad būtų aišku, kiek į sąskaitą įnešta ir kiek iš jos išmokėta.

    Kaip deklaruoti ir kada atsiranda GPM

    Investicinė sąskaita deklaruojama pildant metinę pajamų deklaraciją GPM311 per EDS, nurodant sąskaitos duomenis ir reikalingą informaciją apie lėšų įnešimą bei išmokėjimą. Paprastai prašoma finansų įstaigos ar mokėjimo paslaugų teikėjo pavadinimo, valstybės, sąskaitos numerio, atidarymo datos ir datos, nuo kada sąskaita pradėta naudoti investavimui.

    GPM skaičiuojamas tik tada, kai iš investicinės sąskaitos išsiimama daugiau negu buvo įnešta. Jei išmokama suma neviršija įnašo likučio, mokestis neskaičiuojamas, o įnašo likutis sumažėja; jei viršija, apmokestinama tik viršijanti dalis. Jei įnašo likutis tampa lygus 0 eurų, visa vėliau išmokama suma laikoma apmokestinamosiomis pajamomis.

    Lėšos laikomos išmokėtomis iš investicinės sąskaitos ir tais atvejais, kai jos panaudojamos ne investicijoms. Pavyzdžiui, jei pinigai nukreipiami ne tinkamiems finansiniams produktams įsigyti ir nepervedami į kitą to paties ar kito nuolatinio Lietuvos gyventojo investicinę sąskaitą, tokios operacijos gali sukurti apmokestinimo momentą.

    Jeigu per metus lėšos iš investicinės sąskaitos nebuvo išmokėtos, deklaracijoje paprastai nurodoma bendra per metus įneštų lėšų suma. Jei išmokėjimų buvo, deklaruojamos atitinkamų kalendorinių dienų įneštų ir išmokėtų sumų suvestinės pagal datą, kad būtų galima korektiškai apskaičiuoti mokėtiną mokestį.

    VMI primena, kad pavėlavus sumokėti mokestį po termino gali būti skaičiuojami delspinigiai, todėl gyventojams rekomenduojama neatidėlioti deklaravimo. Investicinės sąskaitos režimas nėra privalomas, tačiau pasirinkus jį svarbu įsitikinti, kad sąskaita naudojama pagal taisykles ir visi reikalingi duomenys pateikiami laiku.

    Taip pat aktualu tiems, kurie investavo anksčiau: jei gyventojas nori taikyti investicinės sąskaitos režimą ir į jį įtraukti iki 2025 metų įsigytas investicijas, tai deklaruojama teikiant 2025 metų pajamų deklaraciją iki 2026 metų birželio 1 dienos.

    Investicinės sąskaitos režimu gali naudotis tik tas asmuo, kuris tą sąskaitą deklaruoja VMI, todėl keli šeimos nariai tos pačios sąskaitos kaip investicinės deklaruoti negali. Tuo pačiu įstatymas neriboja, kiek skirtingų investicinių sąskaitų gali turėti vienas gyventojas, jei jis sugeba užtikrinti aiškią operacijų apskaitą ir laikymąsi taikomų reikalavimų.

  • Gegužės 11 dieną minima Mokesčių mokėtojų pagarba: Ignalinos meras kreipėsi į gyventojus

    Gegužės 11 dieną minima Mokesčių mokėtojų pagarba: Ignalinos meras kreipėsi į gyventojus

    Gegužės 11 dieną Lietuvoje minima Pagarbos mokesčių mokėtojams diena. Šia proga Ignalinos rajono savivaldybės meras Laimutis Ragaišis viešai padėkojo rajono gyventojams ir verslui už sąžiningai mokamus mokesčius.

    Pasak mero, būtent mokesčių mokėtojų indėlis leidžia savivaldai užtikrinti kasdienes paslaugas ir planuoti ilgalaikius darbus. Jis pabrėžė, kad atsakingumas ir pilietiškumas tiesiogiai prisideda prie rajono gerovės.

    „Nuoširdžiai dėkoju Ignalinos rajono gyventojams ir verslininkams, kurie dirba, išlaiko darbo vietas ir sąžiningai moka mokesčius“, – sakė Ignalinos rajono savivaldybės meras Laimutis Ragaišis.

    Merui taip pat svarbu, kad gyventojai supranta savivaldos vaidmenį ir jos finansavimo principus. Savivaldybių biudžetai didele dalimi priklauso nuo gyventojų pajamų mokesčio ir kitų įplaukų, kurios vėliau grįžta į viešąsias paslaugas.

    Anot jo, bendras tikslas yra kurti aplinką, kurioje patogu gyventi, dirbti ir auginti vaikus. Kreipimosi pabaigoje meras palinkėjo rajono žmonėms sėkmės, sveikatos ir asmeninės gerovės.

  • Mokesčių žemėlapis Europoje: kas sumoka daugiausia, o šeimos su vaikais kai kur net atgauna

    Mokesčių žemėlapis Europoje: kas sumoka daugiausia, o šeimos su vaikais kai kur net atgauna

    Dideli skirtumai net tarp kaimynų

    Gyventojų pajamų mokesčio našta Europoje smarkiai skiriasi priklausomai nuo šalies, pajamų lygio ir šeimos padėties. Naujausioje EBPO ataskaitoje apie darbo apmokestinimą lyginamos 2025 metų taisyklės ir jų poveikis „vidutinį atlyginimą“ gaunantiems darbuotojams.

    Svarbu tai, kad čia kalbama apie gyventojų pajamų mokestį, o ne visą darbo apmokestinimą. Socialinio draudimo įmokos, kurias moka darbuotojas ir darbdavys, į šiuos procentus neįtrauktos, todėl bendras mokesčių spaudimas gali atrodyti kitaip.

    Vienišas darbuotojas: nuo 6,6 iki 35,3 proc.

    Vertinant vienišą žmogų be vaikų, uždirbantį 100 proc. vidutinio atlyginimo, 2025 metais gyventojų pajamų mokestis tirtose Europos šalyse svyravo nuo 6,6 proc. Lenkijoje iki 35,3 proc. Danijoje. ES 22 šalių vidurkis siekė 17,2 proc., o EBPO vidurkis buvo 15,5 proc.

    Virš 25 proc. ribos pateko Islandija ir Belgija, o per 20 proc. ribą peržengė, be kita ko, Estija, Suomija, Airija ir Norvegija. Tarp didžiųjų Europos ekonomikų Italijos rodiklis buvo aukštesnis nei ES vidurkis, Vokietija jam prilygo, o Prancūzija ir Ispanija buvo šiek tiek žemiau.

    Šeimos su vaikais: mokesčiai mažėja, kartais tampa neigiami

    Antruoju scenarijumi vertinama šeima, kurioje dirba vienas žmogus ir auginami du vaikai, o pajamos taip pat sudaro 100 proc. vidutinio atlyginimo. Tokiu atveju ES 22 šalių vidurkis sumažėja iki 11 proc., panašus yra ir EBPO vidurkis.

    Kai kur mokesčio tarifas tampa net neigiamas, tai reiškia, kad per mokesčių sistemą šeima gauna grąžą ar išmokas, kurios viršija mokėtiną pajamų mokestį. EBPO duomenimis, tokiu atveju Slovakijoje fiksuotas minus 6,5 proc. tarifas, o Vokietijoje jis siekė vos 0,7 proc.

    Mažiau nei 5 proc. mokėjo ir kai kurios kitos šalys, tarp jų Lenkija, Čekija, Portugalija ir Slovėnija. Vis dėlto net ir šeimoms su vaikais kai kuriose šalyse pajamų mokesčio našta liko didesnė nei 20 proc., pavyzdžiui, Estijoje, Suomijoje, Islandijoje ir Norvegijoje.

    Kodėl vienur mokama daugiau, kitur mažiau?

    Ekonomistai pabrėžia, kad šalių skirtumus lemia ne tik tarifai, bet ir visas mokesčių modelis, įskaitant pridėtinės vertės mokestį, kapitalo bei pelno apmokestinimą ir tai, kiek valstybė remiasi darbo apmokestinimu. Todėl aukštas gyventojų pajamų mokestis nebūtinai reiškia, kad bendra našta darbuotojui yra didžiausia.

    „Šalys skirtingai dėlioja savo mokesčių krepšelį, priklausomai nuo pajamų poreikių, ekonomikos struktūros ir istoriškai susiformavusių fiskalinių institucijų“, – sakė EBPO analitikas Edoardo Magalini.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad bendra darbo pajamų našta labai priklauso nuo socialinio draudimo įmokų. Pavyzdžiui, Danija išsiskiria itin aukštu pajamų mokesčiu, tačiau darbuotojai ten paprastai moka palyginti mažas socialinio draudimo įmokas, o kai kuriose kitose šalyse situacija priešinga.

    Vertinant skirtumą tarp vienišo darbuotojo ir šeimos su dviem vaikais, didžiausi mokesčio sumažėjimai fiksuojami ten, kur vaiko išmokos ir lengvatos stipriai integruotos į pajamų mokesčio sistemą. EBPO duomenimis, ryškiausi atotrūkiai matyti Slovakijoje, Vokietijoje, Liuksemburge ir Belgijoje.

    Kai kur, tarp jų Lietuvoje, mokesčio tarifas šiuose dviejuose scenarijuose išlieka toks pats, nes parama šeimoms gali būti teikiama kitais kanalais. Tai gali būti tiesioginės išmokos, paslaugos ar kitos priemonės, kurios neatsispindi pajamų mokesčio tarife.