Tag: Gyventojų pajamų mokestis

  • Mokesčių reforma Lenkijoje: didesnė neapmokestinama riba ir naujas 24 proc. tarifas vidurinėms pajamoms

    Lenkijos Vyriausybė pritarė gyventojų pajamų mokesčio pakeitimams, kurie turėtų palengvinti mokestinę naštą daliai dirbančiųjų, ypač augančiai vidurinei klasei. Plane numatyta kelti pirmąjį pajamų slenkstį ir įvesti papildomą tarpinį tarifą, o kartu didinti kai kuriuos mokesčius, kad reforma būtų finansuojama.

    Pagal projektą pirmasis GPM slenkstis būtų pakeltas nuo 120 000 iki 130 000 Lenkijos zlotų, tai yra maždaug nuo 27 000 iki 29 000 eurų per metus. Šiame slenkstyje tarifas liktų 12 proc., tačiau atsirastų naujas tarpinis 24 proc. tarifas pajamoms, viršijančioms apie 29 000 eurų ir siekiančioms maždaug 33 000 eurų per metus.

    Pajamoms, viršijančioms apie 33 000 eurų per metus, toliau būtų taikomas 32 proc. tarifas. Skaičiuojama, kad pakeitimai kitais metais paliestų apie 3,5 milijono mokesčių mokėtojų, o jų skaičius galėtų augti dėl didėjančių atlyginimų ir ekonomikos plėtros.

    „Metinė nauda iš šios reformos gali siekti iki 810 eurų. Tai yra pinigai, kurie liks lenkų piniginėse“, – sakė finansų ministras Andrzejus Domańskis.

    Kaip planuojama finansuoti reformą

    Kad būtų padengtos lengvatų sąnaudos, kartu numatyti ir kai kurių mokesčių didinimai. Pavyzdžiui, pelno mokesčio tarifas įmonėms, kurių praėjusių metų pajamos viršijo 50 milijonų eurų, būtų didinamas nuo 19 proc. iki 22 proc.

    Taip pat siūloma didinti solidarumo įmoką nuo 4 proc. iki 5 proc. Be to, projekte numatomi pakeitimai, susiję su fiksuoto tarifo apmokestinimu pagal supaprastintas taisykles, kuriomis naudojasi dalis savarankiškai dirbančiųjų ir mažųjų verslų.

    Koks poveikis biudžetui

    Lenkijos Finansų ministerijos vertinimu, per 10 metų po pokyčių įsigaliojimo valstybės biudžetas dėl GPM sumažinimo netektų beveik 13,3 milijardo eurų pajamų. Tuo pačiu teigiama, kad bendros valstybės pajamos išaugtų apie 6,1 milijardo eurų, daugiausia dėl didesnių įplaukų į sveikatos sistemą ir kitus viešuosius fondus.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad tokio tipo reformos paprastai turi du tikslus: sumažinti mokestinį spaudimą vidutinėms pajamoms ir kartu perskirstyti naštą didesnes pajamas gaunantiems asmenims bei didelėms įmonėms. Tolimesnės diskusijos Seime parodys, ar siūlymai bus priimti be reikšmingų korekcijų.

  • Lenkijoje siūlyta kasmet indeksuoti GPM tarifų ribas pagal infliaciją, Finansų ministerija pasakė ne

    Lenkijos Vyriausybėje svarstant gyventojų pajamų mokesčio pakeitimus, Aplinkos ir klimato ministerija pasiūlė kasmet indeksuoti GPM tarifų ribas pagal infliaciją. Idėja buvo paprasta: kad kainoms kylant vis daugiau dirbančiųjų nepatektų į aukštesnį tarifą vien dėl nominalaus atlyginimų augimo.

    Ministerija siūlė indeksavimą taikyti nuo sausio 1 dienos, remiantis praėjusių metų pirmųjų trijų ketvirčių infliacija, kurią skelbia nacionalinė statistikos tarnyba. Vis dėlto Lenkijos Finansų ministerija tam nepritarė ir argumentavo, kad automatinis mechanizmas apsunkintų biudžeto planavimą.

    Kodėl indeksavimas atmestas?

    Finansų ministerija pabrėžė, kad automatinė tarifų ribų korekcija reikštų sunkiai prognozuojamas biudžeto pasekmes, nes jos priklausytų ir nuo pasirinktos formulės, ir nuo ekonominių ciklų. Tai esą didintų riziką, kad valstybės pajamos sumažėtų tuo metu, kai išlaidos išlieka aukštos.

    „Mūsų vertinimu, nėra galimybių įvesti automatinės tarifų ribų indeksacijos vien dėl to, kad tai kurtų ilgalaikį neapibrėžtumą viešųjų finansų stabilumui“, – nurodė Finansų ministerija.

    Ministerija taip pat perspėjo, kad norint kompensuoti automatinio indeksavimo poveikį gali tekti ieškoti papildomų pajamų šaltinių. Tarp scenarijų minėtas mokesčių lengvatų apkarpymas arba atskirų tarifų didinimas, kas politiškai yra jautru.

    Trys GPM tarifai vietoje dviejų

    Tuo pat metu Lenkijos Vyriausybė rengia platesnę GPM reformą, kuri numatytų ne du, o tris tarifus. Šiuo metu galioja 12 ir 32 proc. tarifai, o peržengus nustatytą ribą pradedamas taikyti aukštesnis tarifas, sukeliantis vadinamąjį mokesčių šuolį.

    Siūloma įvesti tarpinį 24 proc. tarifą, kuris būtų taikomas vidutinių ir didesnių pajamų segmentui. Kartu planuojama kelti apatinio, 12 proc. tarifo ribą, kad daugiau mokesčių mokėtojų ilgiau išliktų mažesnio tarifo zonoje.

    Ką tai reiškia dirbantiesiems?

    Indeksavimo atmetimas reiškia, kad tarifų ribos ir toliau bus keičiamos politiniais sprendimais, o ne automatiškai pagal infliaciją. Ekonomistai tokiose situacijose dažnai atkreipia dėmesį į „bracket creep“ reiškinį, kai infliacija ir atlyginimų augimas didina efektyvią mokesčių naštą net nekeičiant tarifų.

    Finansų ministerijos pozicija rodo, kad prioritetu laikomas biudžeto pajamų nuspėjamumas, ypač esant didesniam ekonominiam neapibrėžtumui Europoje. Galutiniai sprendimai dėl GPM modelio Lenkijoje turėtų paaiškėti pasibaigus tarpžinybiniams derinimams ir parlamentiniam procesui.

  • Portugalijos premjeras skelbia planą: didins išmokas, mažins GPM, bet PVM liesti atsisako

    Portugalijos premjeras skelbia planą: didins išmokas, mažins GPM, bet PVM liesti atsisako

    Portugalijos ministras pirmininkas Luísas Montenegro per televiziją pristatė priemonių paketą, kuriuo siekiama sušvelninti pragyvenimo brangimą. Pagrindinis akcentas – pagalba gyventojams ir labiausiai nuo degalų brangimo priklausomiems sektoriams, tačiau be PVM mažinimo.

    Vyriausybė patvirtino vienkartinę priemoką pensininkams, kuri bus išmokėta gruodį. Numatyta 200 eurų tiems, kurių pensija siekia iki 537 eurų, 150 eurų – iki 1 704 eurų ir 100 eurų – iki 1 611 eurų.

    Taip pat patvirtintas šešių gyventojų pajamų mokesčio tarifų ir ribų mažinimas, o dėl progresinės sistemos pokyčiai paveiks ir kitus intervalus. Premjeras pabrėžė, kad didžiausias efektas turėtų tekti vidutines pajamas gaunantiems namų ūkiams, tačiau galutinį sprendimą dar turės priimti parlamentas.

    Degalams – mokesčio nuolaida

    Degalų kainų spaudimui mažinti Portugalija tęs nuolaidos mechanizmą akcizui naftos produktams. Premjeras teigė, kad ši nuolaida galios iki metų pabaigos, o bendra jos vertė gali siekti apie 1,3 mlrd. eurų.

    Pasak jo, nuolaida artimiausiu metu gali būti padidinta iki 25 euro centų, dabar taikant 23 euro centų lygį. Toks žingsnis motyvuojamas rizika, kad degalų kainos toliau kils dėl geopolitinės įtampos ir naftos rinkos svyravimų.

    Papildomai numatyta apie 38 mln. eurų parama sektoriams, kurių sąnaudas ypač veikia degalų brangimas. Tarp jų įvardyti taksi, krovinių vežėjai, socialinės globos organizacijos, ugniagesių struktūros ir žemdirbiai, taip pat paliekama galioti parama balioninėms dujoms.

    PVM nemažins: kodėl?

    Luísas Montenegro aiškiai pasakė, kad jo Vyriausybė nesirinks PVM mažinimo kaip pagrindinės kovos su pragyvenimo brangimu priemonės. Jis argumentavo, kad alternatyva būtų mažinti PVM kai kuriems maisto produktams nuo 6 proc. iki nulio, tačiau tuomet tektų atsisakyti, jo vertinimu, apie 800 mln. eurų grąžinimo šeimoms per pajamų mokesčio mažinimą ir pensijų priemokas.

    „Nesiūlysiu iliuzijų šiandien, už kurias rytoj reikės brangiai sumokėti“, – sakė Luísas Montenegro.

    Tokį kelią premjeras siejo su atsargia fiskaline politika ir ankstesne šalies patirtimi, kai Portugalija buvo priversta vykdyti griežtas finansines programas po tarptautinės pagalbos. Jis taip pat pabrėžė, kad, nors kai kurios Europos šalys PVM laikinai mažino, Portugalija neketina kopijuoti kitų modelių vien dėl politinio spaudimo.

    Portugalijos kontekste svarbus ir kainų palyginimas su kaimynine Ispanija: pigesni degalai ten skatina dalį vartotojų kirsti sieną ir piltis kurą kitur. Premjeras pripažino, kad situacija gali užsitęsti, todėl Vyriausybė renkasi priemones, kurios, jos vertinimu, mažiau didina ilgalaikes biudžeto rizikas.

  • Lenkija prieš rinkimus perbraižo PIT: naujas 24 proc. tarifas ir aukštesnė riba, kas laimės?

    Lenkijoje, artėjant parlamento rinkimams, įsibėgėja diskusijos dėl gyventojų pajamų mokesčio (PIT) pakeitimų. Valdantieji siūlo ne didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį, o perbraižyti tarifų ribas, kad perėjimas prie didesnio tarifo būtų švelnesnis.

    Vyriausybės planas numato, kad nuo 2027 metų pirmosios pakopos riba būtų keliama nuo 120 000 iki 130 000 zlotų, tai yra maždaug nuo 27 000 iki 29 000 eurų per metus. Tuo pat metu atsirastų nauja tarpinė 24 proc. PIT pakopa pajamoms tarp 130 000 ir 150 000 zlotų, arba maždaug 29 000–34 000 eurų.

    Kas keistųsi darbuotojams?

    Dabar Lenkijoje pajamos iki 120 000 zlotų apmokestinamos 12 proc. tarifu, o viršijus ribą taikomas 32 proc. tarifas. Reformos šalininkai teigia, kad būtent šis staigus šuolis sukuria vadinamąjį mokesčių „skardį“, kai papildomas uždirbtas euras staiga apmokestinamas gerokai griežčiau.

    Pagal Finansų ministerijos skaičiavimus, pakeitimai paliestų apie 3 500 000 mokesčių mokėtojų. Taip pat prognozuojama, kad 32 proc. tarifą mokančiųjų dalis sumažėtų nuo maždaug 14 iki 7,2 proc., nes dalis pajamų patektų į tarpinę 24 proc. pakopą.

    Didžiausia metinė nauda, skelbiama vertinimuose, siektų apie 3 600 zlotų, tai yra maždaug 800 eurų. Vis dėlto tai nėra universali nauda visiems, nes realus efektas labiau juntamas tiems, kurių pajamos priartėja prie naujai nustatytų ribų.

    Nepajudinta svarbiausia pažado dalis

    Neapmokestinamasis pajamų dydis Lenkijoje ir toliau liktų 30 000 zlotų, tai yra apie 7 000 eurų. Tai reiškia, kad valdantieji atsitraukia nuo ankstesnio pažado šį dydį didinti iki 60 000 zlotų, arba maždaug 14 000 eurų.

    Premjeras Donaldas Tuskas anksčiau viešai pripažino, kad dvigubinti neapmokestinamąją sumą nuo 2027 metų mažai tikėtina. Vietoj visiems taikomos lengvatos didinimo, pakeitimas labiau orientuotas į vidutines ir aukštesnes pajamas gaunančius gyventojus, kurie priartėja prie dabartinės 32 proc. ribos.

    Opozicija kelia kartelę dar aukščiau

    Diskusiją įkaitina ir kitų politinių jėgų siūlymai. Viešojoje erdvėje aptariami projektai, kurie numato dar labiau didinti 32 proc. tarifo taikymo ribą iki 140 000, 180 000 ar net 200 000 zlotų, tai yra maždaug iki 32 000–45 000 eurų per metus.

    Taip pat siūlomi modeliai, kurie remiasi ne ribų kilnojimu, o didesne neapmokestinamąja suma, siejant ją su minimalia alga. Tokios idėjos dažniausiai pristatomos kaip paprastesnis būdas sumažinti mokesčių naštą plačiam gyventojų ratui, tačiau jos įprastai kainuoja daugiau valstybės biudžetui.

    Problema platesnė nei tarifai

    Mokesčių ekspertai atkreipia dėmesį, kad vien tarifų pakopos neišsprendžia struktūrinių sistemos skirtumų. Lenkijoje ryškus atotrūkis tarp darbo santykių apmokestinimo ir individualios veiklos ar fiksuotų tarifų režimų, todėl daliai žmonių išlieka paskata rinktis savarankišką veiklą vien dėl palankesnės mokestinės naštos.

    Kitas nuolat kartojamas argumentas – mokesčių ribų neindeksavimas. Jei ribos neauga kartu su atlyginimais ir infliacija, ilgainiui vis daugiau žmonių „įkrenta“ į aukštesnius tarifus net ir nepatirdami realaus gyvenimo lygio šuolio, o tai vadinama šaltąja progresija.

    „Peržengęs ribą, mokesčių mokėtojas nuo kiekvieno papildomo uždirbto zloto valstybei atiduoda beveik tris kartus daugiau nei anksčiau“, – sakė mokesčių ekspertas Piotras Juszczykas.

    „Nauja 130 000 zlotų riba neturėtų būti laikoma kompensacija, nes tai daugiausia šaltosios progresijos švelninimas“, – sakė mokesčių konsultantas Pawełas Świąderis.

  • Lenkija ruošia ryczałt reformą: nuo 2027 metų mažesnis limitas ir 17 proc. mokestis nuo apyvartos

    Lenkijos Vyriausybė svarsto mokesčių pakeitimų paketą, kuris nuo 2027 metų gali reikšmingai pakeisti gyventojų pajamų mokesčio, pelno mokesčio ir ryczałt nuo pajamų (apyvartos) principus. Didžiausio dėmesio sulaukia būtent ryczałt, nes planuojami ribojimai gali paliesti tūkstančius smulkių ir vidutinių verslų.

    Pagal svarstomas nuostatas, teisę taikyti ryczałt planuojama sieti su gerokai mažesne metinių pajamų riba. Ji turėtų kristi nuo 2 000 000 eurų iki 250 000 eurų, o tai reikštų, kad dalis įmonių ir individualių veiklų turėtų ieškoti kitos apmokestinimo schemos.

    Kas keistųsi ryczałt taisyklėse?

    Be mažinamo limito, siūlomas ir papildomas mechanizmas, kuris keistų apmokestinimą metų eigoje. Numatyta, kad viršijus 300 000 eurų pajamų ribą, pajamų perviršis tais pačiais metais būtų apmokestinamas 17 proc. tarifu.

    Esminė detalė ta, kad ryczałt yra mokestis nuo pajamų, o ne nuo pelno. Tai reiškia, jog verslas gali sumokėti daugiau ne todėl, kad realiai daugiau uždirbo, o todėl, kad pardavė daugiau, net jei marža liko maža.

    Kodėl didelė apyvarta gali tapti spąstais?

    Pokyčiai jautriausi toms veikloms, kur apyvarta didelė, bet pelningumas nedidelis, pavyzdžiui, prekyboje, distribucijoje ar kai kuriuose statybos segmentuose. Tokiose srityse didelę dalį pajamų „suvalgo“ prekių savikaina, logistika, darbo užmokestis ir kitos būtinos išlaidos.

    Tuo pat metu paslaugų sektoriuje, kur kaštai dažnai mažesni, toks pats pajamų lygis gali reikšti gerokai didesnį pelną. Vien tik pajamų riba neatskiria šių dviejų skirtingų verslo modelių, todėl vienodi kriterijai gali lemti nevienodas pasekmes.

    „Riba taikoma pajamoms, o ne pelnui, todėl didelę apyvartą turintis verslas nebūtinai yra labai pelningas“, – sakė mokesčių konsultantas Piotr Juszczyk.

    Ką tai reikštų verslui praktikoje?

    Didžiausias neapibrėžtumas kyla dėl naujojo 300 000 eurų slenksčio, kuris įvestų „perjungimą“ metų viduryje. Jei ši nuostata būtų priimta, verslui reikėtų iš anksto planuoti, kada artėjama prie ribos, ir vertinti, kaip staigus tarifo šuolis paveiktų kainodarą, pinigų srautus ir sutartinius įsipareigojimus.

    Dalį ryczałt taikančių verslų tai galėtų paskatinti pereiti prie kitų apmokestinimo formų, kuriose skaičiuojamas pelnas ir leidžiama atskaityti sąnaudas. Tačiau tai paprastai reiškia sudėtingesnę apskaitą, daugiau administravimo ir didesnę klaidų riziką.

    „Automatinis sprendimas pagal apyvartą gali paliesti ir sąžiningus verslus, ypač dirbančius su maža marža“, – sakė mokesčių ekspertas dr. Bartosz Kubista.

    Lenkijos Finansų ministerijos duomenys rodo, kad ryczałt pakeitimai gali paliesti reikšmingą mokesčių mokėtojų grupę. Tarp ryczałt taikančiųjų nemažai yra statybos, prekybos, gamybos ir sveikatos priežiūros sektorių atstovų, todėl sprendimas greičiausiai turės plačias pasekmes rinkai.

    Kol kas tai yra siūlymai, kuriems dar reikės pereiti visą teisėkūros procesą. Jei reformos būtų priimtos, jos įsigaliotų 2027 metų sausio 1 dieną, todėl verslui svarbu iš anksto sekti sprendimus ir vertinti skirtingus mokesčių scenarijus.

  • Lenkija ruošia gyventojų pajamų mokesčio pokyčius nuo 2027 metų: trys scenarijai ir kas realiausia

    Lenkijos valdančioji koalicija ruošiasi diskusijoms dėl gyventojų pajamų mokesčio (PIT) pakeitimų, kurie galėtų įsigalioti 2027 metais. Aptariami trys pagrindiniai keliai: didesnė neapmokestinamoji pajamų dalis, aukštesnė antrojo tarifo riba arba platesnė tarifų skalė.

    Nors galutinių sprendimų dar nėra, kryptį riboja biudžeto galimybės ir fiskaliniai įsipareigojimai. Kuo platesnis pokytis, tuo didesnė tikimybė, kad jis pareikalaus papildomų pajamų šaltinių arba išlaidų peržiūros.

    Ką reikštų didesnė neapmokestinamoji dalis?

    Pirmasis scenarijus numato didinti neapmokestinamąją pajamų dalį, kuri Lenkijoje pastaraisiais metais buvo reikšmingai pakelta. Toks sprendimas paprastai sumažina mokestinę naštą didžiajai daliai dirbančiųjų, nes lengvata taikoma plačiai ir matoma mėnesinėse pajamose.

    Vis dėlto tai yra vienas brangiausių variantų valstybės finansams: kuo daugiau gyventojų gauna mažesnį PIT, tuo didesnis bendras pajamų netekimas biudžetui. Dėl to politinė valia dažnai susiduria su klausimu, kaip kompensuoti trūkumą, jei kartu nenumačius kitų mokesčių ar išlaidų mažinimo.

    Antrojo tarifo riba ar daugiau tarifų?

    Antrasis kelias – kelti ribą, nuo kurios taikomas didesnis PIT tarifas. Praktikoje tai reikštų, kad dalis gyventojų, kurių pajamos auga, ilgiau liktų žemesniame tarife, o „šuolis“ į aukštesnį apmokestinimą įvyktų vėliau.

    Šis sprendimas dažniau laikomas kompromisiniu, nes biudžetui jis paprastai kainuoja mažiau nei platus neapmokestinamosios dalies didinimas. Tačiau nauda labiau koncentruojasi tarp vidutines ar aukštesnes pajamas gaunančių darbuotojų, todėl diskusijose neišvengiamai kyla klausimas dėl socialinio teisingumo.

    Trečiasis scenarijus – sistemos perbraižymas įvedant daugiau pajamų apmokestinimo pakopų. Tai galėtų sumažinti staigius tarifų šuolius ir tiksliau pritaikyti mokesčius skirtingoms pajamų grupėms, tačiau tokia reforma yra sudėtingiausia: reikia iš naujo suderinti tarifus, ribas, lengvatas ir administravimą.

    „Įvairios galimybės yra ant stalo, jos testuojamos, bet kol kas nėra galutinės išvados“, – sakė valdančiosios stovyklos pašnekovas, komentuodamas derybų etapą.

    Šiuo metu realiausiai vertinamas antrojo tarifo ribos didinimas, nes tai būtų politiškai lengviau pagrindžiamas ir biudžetui mažiau skausmingas sprendimas. Vis dėlto neatmetama, kad galiausiai gali būti pasirinktas mišrus variantas, pokyčius išdėstant per kelis metus.

  • Ulga gyventojų pajamų mokesčiui už granules? Lenkijos pramonė siūlo lengvatą ir naują agro granulių kryptį

    Lenkijoje į viešą darbotvarkę grįžta idėja taikyti gyventojų pajamų mokesčio lengvatą namų ūkiams, kurie būstą šildo medžio granulėmis. Su tokiu siūlymu valdžios atstovams kreipėsi Lenkijos granulių taryba, akcentuodama ir griežtus kokybės reikalavimus, ir pirkimo skaidrumą.

    Siūloma schema būtų siejama su pirkimu pagal sąskaitą faktūrą ir su aukščiausios kokybės standartu. Pagal tarybos logiką, lengvata skatintų vartotojus rinktis sertifikuotas granules, o rinkoje mažėtų erdvės neaiškios kilmės produkcijai.

    Kaip atrodytų siūloma lengvata?

    Pramonės atstovai siūlo, kad lengvata būtų taikoma tik tada, kai galutinis vartotojas gali pagrįsti pirkimą dokumentais ir įrodyti, jog įsigytos granulės atitinka aukštą kokybės klasę A1. Tai reikštų, kad parama būtų nukreipta ne į bet kokį biokurą, o į produktą, kurio parametrai labiau prognozuojami ir kurį lengviau kontroliuoti.

    Toks modelis kartu veiktų kaip paskata rinktis legalią prekybą ir mažintų šešėlio riziką, ypač kai šildymo sezono išvakarėse paklausa paprastai išauga. Tačiau kol kas tai yra siūlymo stadija, o ne patvirtinta mokestinė priemonė.

    Agro granulės: sprendimas, bet ne iškart

    Be mokestinės lengvatos, taryba kelia ir agro granulių iš žemės ūkio biomasės idėją. Teigiama, kad tokia žaliava galėtų būti gaunama, pavyzdžiui, iš agropramonės likučių, tačiau pabrėžiama, jog šiaudai nėra tinkama žaliava aukštos kokybės granulėms.

    Esminė sąlyga agro granulių plėtrai būtų aiškiai apibrėžti kokybės parametrus ir sukurti reguliacinį kelią, kad tokiam kurui pritaikyti katilai galėtų būti įtraukti į žaliųjų įrenginių ir medžiagų sąrašą, susietą su švaraus oro programų subsidijomis. Pramonė pripažįsta, kad tai labiau vidutinės ar ilgesnės trukmės kryptis, o ne greita išeitis dabartinėms kainoms suvaldyti.

    Kainos ir tiekimas: ką stebi valdžia?

    Ministerijos Lenkijoje teigia stebinčios granulių kainų situaciją ir siekiančios įvertinti, ar brangimą lemia vien rinkos veiksniai. Dėl to konkurencijos ir vartotojų apsaugos institucijų prašoma atlikti analizę, kuri galėtų atsakyti, ar nėra nepagrįstų kainodaros praktikų.

    Granulių sektoriaus atstovai tvirtina, kad rinkos struktūra, kurioje veikia daug mažų ir vidutinių įmonių, savaime apsunkina bet kokius koordinuotus susitarimus dėl kainų. Jų vertinimu, didesnę įtaką kainoms daro paklausos padidėjimas ir ribota žaliavos pasiūla.

    „Norime, kad galutinis vartotojas, šiemet įsigijęs granules su sąskaita ir patvirtinęs A1 klasę, metų pabaigoje gautų mokesčio sumažinimą“, – sakė Lenkijos granulių tarybos atstovė.

    Rinkos dinamika pastaraisiais metais keičiasi ir dėl vartotojų elgsenos. Pramonė atkreipia dėmesį, kad pirkimai vis dažniau pradedami dar vasarą, o ne tik rudenį, todėl paklausa tampa tolygesnė, tačiau tai nereiškia, kad piko rizika visiškai išnyksta artėjant šildymo sezonui.

    Kol kas neaišku, ar siūloma lengvata bus perkelta į konkrečius teisėkūros sprendimus, tačiau diskusija rodo platesnę tendenciją: valdžia ieško būdų, kaip suderinti šildymo išlaidas, kuro kokybę ir rinkos skaidrumą, ypač kai biokuro kainos išlieka jautrios paklausos šuoliams ir žaliavos pasiūlai.

  • Merzas skelbia reformas Vokietijoje: mokesčių mažinimas, pensijų pokyčiai ir griežtesnės ligos taisyklės

    Merzas skelbia reformas Vokietijoje: mokesčių mažinimas, pensijų pokyčiai ir griežtesnės ligos taisyklės

    Vokietijos valdančioji koalicija, kurią sudaro CDU, CSU ir SPD, pristatė plataus masto reformų paketą, skirtą įsibėgėti sunkiai augančiai ekonomikai ir sumažinti visuomenės nepasitenkinimą. Susitarimas pasiektas po maždaug septynių valandų derybų Berlyne ir apima 34 priemones mokesčių, darbo rinkos, socialinės apsaugos ir reguliavimo srityse.

    Federalinis kancleris Friedrichas Merzas teigė, kad pagrindinis tikslas yra didesnis verslo lankstumas, mažesnė biurokratinė našta ir aiškesnės taisyklės tiek darbdaviams, tiek darbuotojams. Koalicija paketą pristatė kaip bandymą grąžinti pasitikėjimą ekonomikos kryptimi ir sustiprinti konkurencingumą.

    Mokesčiai ir pajamų „žirklės“

    Pagal susitarimą numatomas gyventojų pajamų mokesčio mažinimas mažas ir vidutines pajamas gaunančioms šeimoms. Koalicija skelbia, kad vidutinė šeima per metus galėtų sutaupyti apie 600 eurų, o bendras lengvatų mastas siektų apie 10 mlrd. eurų per metus.

    Kartu sutarta nekeisti 42 proc. tarifo, tačiau jį taikyti tik pajamoms, viršijančioms 70 000 eurų per metus. Taip pat numatyta didesnių pajamų apmokestinimo pakopa: nuo 250 000 eurų planuojamas 45 proc. tarifas, o virš 280 000 eurų per metus būtų taikomas 47 proc. tarifas.

    SPD lyderis ir vicekancleris Larsas Klingbeilis sakė esantis patenkintas kompromisu, kuris, koalicijos teigimu, derina mokesčių palengvinimą dirbantiesiems ir didesnį turtingiausių gyventojų indėlį. Toks sprendimas turi ir politinį svorį, nes mokesčių tema buvo viena labiausiai skaldžiusių koalicijos derybose.

    Ligos pažymėjimai ir darbo rinkos lankstumas

    Vienas daugiausia diskusijų keliančių pokyčių susijęs su nedarbingumo tvarka. Koalicija siūlo nutraukti praktiką, kai darbuotojai gali pranešti apie ligą nuotoliniu būdu ir iki kelių dienų nedirbti be gydytojo apžiūros, o taip pat riboti galimybę gauti nedarbingumo pažymėjimą neapsilankius pas gydytoją.

    Pagal planuojamą tvarką darbdaviai galėtų reikalauti gydytojo pažymos nuo pirmosios nedarbingumo dienos. F. Merzas anksčiau yra viešai kritikavęs didelį nedarbingumo mastą Vokietijoje, teigdamas, kad tai kenkia produktyvumui ir didina spaudimą socialinės apsaugos sistemai.

    Darbo rinkos dalyje koalicija kalba apie didesnes galimybes terminuotoms darbo sutartims ir ilgesnes sekmadienių prekybos valandas. Tokie sprendimai pristatomi kaip priemonės verslo lankstumui didinti, tačiau tikėtina, kad jie sulauks griežtesnių profsąjungų ir dalies socialdemokratų elektorato vertinimų.

    Pensijų pertvarka ir politinis spaudimas

    Reformų pakete numatyta ir pensijų sistemos pertvarka: koalicija kalba apie laipsnišką pensinio amžiaus kėlimą, siejant jį su gyvenimo trukmės pokyčiais. Tikslas, kurį pabrėžia valdantieji, yra stabilizuoti sistemą taip, kad pensijų lygis nemažėtų, o įmokos dirbantiesiems neaugtų staigiai ir ilgam laikui.

    Darbo ministrė Bärbel Bas pensijų paketą pavadino itin svarbiu sprendimu, o F. Merzas pažadėjo įgyvendinti ekspertų ir politikų grupės rekomendacijas, pristatytas anksčiau. Vokietijai senstant, pensijų klausimas tampa vienu svarbiausių fiskalinių iššūkių, susijusių ir su darbo jėgos trūkumu.

    Koalicija taip pat susitarė uždrausti būsto įmonių nacionalizavimą, argumentuodama, kad tai mažina investuotojų neapibrėžtumą. Kitas blokas skirtas biurokratijai mažinti, numatant dažnesnį vadinamųjų galiojimo pabaigos nuostatų taikymą, kai teisės aktai ir paramos mechanizmai būtų reguliariai peržiūrimi ir automatiškai nebesitęstų be politinio sprendimo.

    Reformų paketą kritikuoja kraštutinių dešiniųjų Alternatyva Vokietijai bendraįkūrėja Alice Weidel, teigdama, kad sprendimai tėra minimalūs kompromisai ir kad valdžia nepajėgi imtis tikrų reformų. Vyriausybei papildomą spaudimą kelia artėjantys žemių rinkimai, o apklausose AfD pastaraisiais mėnesiais išlieka itin stipri, ypač kai kuriuose regionuose.

    Ekonomistai paprastai pabrėžia, kad Vokietijos augimo problemos susijusios su investicijų vangumu, produktyvumo dinamika, pramonės transformacija ir darbo jėgos trūkumu. Todėl tikėtina, kad realus reformų poveikis bus vertinamas pagal tai, ar jos paskatins investicijas, sumažins administracinę naštą ir užtikrins socialinės sistemos tvarumą neprarandant visuomenės palaikymo.

  • Lenkijoje dėl didesnio PIT slenksčio kyla spaudimas: Finansų ministerija kol kas pokyčių neplanuoja

    Lenkijoje vis garsiau keliama idėja didinti antrąjį gyventojų pajamų mokesčio (PIT) tarifų slenkstį, nes vis daugiau žmonių greičiau nei anksčiau patenka į aukštesnę apmokestinimo kategoriją. Diskusiją stiprina ir politinis kalendorius, mat siūlymai dėl mokesčių dažnai tampa patrauklia rinkimų tema.

    Šiuo metu Lenkijoje taikomos dvi pagrindinės PIT pakopos: 12 proc. tarifas pajamoms iki 120 000 zlotų per metus ir 32 proc. tarifas pajamų daliai, viršijančiai šią ribą. Nors viešojoje erdvėje aptariami skirtingi didinimo scenarijai, Finansų ministerija nurodo, kad artimiausiu metu mokesčių „laiptų“ perbraižyti neketina.

    Siūlymai kelti ribą

    Vienas iš aptariamų variantų Seime numato antrojo slenksčio kėlimą iki 140 000 zlotų, kad didesnė pajamų dalis būtų apmokestinama 12 proc. tarifu. Tai reikštų, kad 32 proc. tarifas būtų taikomas tik viršijus aukštesnę ribą, o daliai vidutines ir aukštesnes pajamas gaunančių darbuotojų sumažėtų mokestinė našta.

    Kitas politinis pasiūlymas viešojoje diskusijoje sieja antrąjį slenkstį su 180 000 zlotų riba per metus, o deklaruojantiems kartu sutuoktiniams būtų taikomas dvigubas dydis. Šalininkai argumentuoja, kad dabartinė riba nebepasiveja darbo užmokesčio augimo ir infliacijos, todėl daugiau žmonių „automatiškai“ pereina į didesnį tarifą.

    Kodėl Finansų ministerija stabdo pokyčius?

    Finansų ministerijos pozicija šiuo metu išlieka aiški: taisyklės nesikeis, o 120 000 zlotų slenkstis ir 12 proc. bei 32 proc. tarifai lieka galioti. Atsakydamas į parlamentarų klausimus viceministras Jarosławas Nenemanas pabrėžė, kad Lenkijos viešiesiems finansams taikomi įsipareigojimai dėl deficito mažinimo.

    „Išeiti iš perviršinio deficito procedūros įmanoma tik įgyvendinant planą, kurio tikslas yra sumažinti viešųjų finansų deficitą žemiau 3 proc. BVP ir stabilizuoti valstybės skolą. Todėl neapdairu imtis iniciatyvų, kurios šiam tikslui nepadeda“, – sakė Jarosławas Nenemanas.

    Ministerija taip pat atkreipia dėmesį į augantį mokesčių mokėtojų skaičių, peržengiantį 120 000 zlotų metinių pajamų ribą. Naujausiais ministerijos duomenimis, tokių asmenų skaičius pasiekė 2,4 mln., kai prieš metus jis siekė 1,9 mln., o tai rodo ryškų perėjimą į aukštesnį tarifą platesnėje visuomenės dalyje.

    Ekonomistai dažnai pabrėžia, kad slenksčių „neindeksavimas“ infliacijos ir atlyginimų kilimo laikotarpiu didina faktinę mokestinę naštą, net jei tarifai formaliai nekeičiami. Vis dėlto, sprendžiant iš dabartinių signalų, Lenkijos valdžia prioritetą teikia fiskalinei drausmei, o ne mokesčių mažinimui per slenksčių kėlimą.

  • Lenkijoje vėl siūlo kelti antrąjį PIT slenkstį virš 27 500 eurų: Finansų ministerijos sprendimas

    Lenkijoje grįžta diskusija dėl antrojo gyventojų pajamų mokesčio (PIT) slenksčio, kuris šiuo metu siekia 120 000 zlotų per metus, tai yra apie 27 500 eurų. Didėjant atlyginimams vis daugiau žmonių greičiau patenka į aukštesnį tarifą, todėl politikai vėl kelia klausimą, ar slenkstį reikia didinti.

    Lenkijos politinė jėga Polska 2050 Seimui pateikė siūlymą antrąjį slenkstį perkelti iki 140 000 zlotų, arba maždaug 32 000 eurų per metus. Pagal šią idėją pajamos iki naujos ribos būtų apmokestinamos 12 proc. tarifu, o viršijanti dalis – 32 proc.

    Savo ruožtu PiS politinio sparno atstovai viešai kalba apie dar didesnį didinimą – iki 180 000 zlotų, tai yra apie 41 000 eurų per metus. Toks žingsnis, jų teigimu, būtų vienas pirmųjų sprendimų pasikeitus valdžiai, tačiau kol kas tai yra politinis pasiūlymas, o ne priimtas sprendimas.

    Ką nusprendė Finansų ministerija?

    Lenkijos Finansų ministerija kol kas pokyčių neplanuoja ir signalizuoja, kad dabartinė sistema išlieka. Tai reiškia, kad ir toliau galios dvi pagrindinės PIT pakopos: 12 proc. tarifas pajamoms iki 120 000 zlotų (apie 27 500 eurų) bei 32 proc. tarifas nuo sumos, viršijančios šią ribą.

    Ministerija savo poziciją sieja su viešųjų finansų tikslais ir fiskaline drausme. Lenkijai taikoma perviršinio deficito procedūra, todėl valdžia siekia mažinti deficitą ir stabilizuoti skolą, o mokesčių mažinimo ar slenksčių didinimo iniciatyvos paprastai reikštų mažesnes biudžeto pajamas.

    Daugėja patenkančių į aukštesnį tarifą

    Finansų ministerijos pateikiami duomenys rodo, kad 120 000 zlotų ribą jau peržengė apie 2,4 mln. mokesčių mokėtojų. Prieš metus tokių buvo apie 1,9 mln., tad per gana trumpą laiką jų padaugėjo maždaug puse milijono.

    Tokie skaičiai dažnai tampa pagrindu argumentui, kad dėl infliacijos ir atlyginimų augimo slenkstis de facto „nespėja“ su realiomis pajamomis. Kita vertus, valdžiai tai reiškia ir automatiškai didėjančias pajamas į biudžetą, todėl sprendimas keisti ribas tampa ne tik socialinis, bet ir griežtai finansinis.

    Artėjant rinkimams mokesčių tema Lenkijoje tradiciškai įgauna papildomą politinį svorį, tačiau šiuo metu oficiali Finansų ministerijos kryptis aiški: antrojo PIT slenksčio didinimas artimiausiu metu nenumatomas.