CP v2

Tag: Gyvulininkystė

  • Gyvulininkystės platforma „Breedr“ pritraukė 23 mln. eurų: DI ir genomika keis galvijų prekybą

    Jungtinėje Karalystėje įkurta, o dabar Teksase įsikūrusi gyvulininkystės technologijų platforma „Breedr“ pritraukė 23 mln. eurų B serijos investiciją, siekdama spartesnės plėtros tarptautinėse rinkose. Bendrovė teigia, kad lėšos bus skirtos į platformą pritraukti daugiau ūkininkų ir rančų bei išplėsti renkamų duomenų apimtį, įskaitant genominius duomenis.

    Investicijų raundui vadovavo „Partech“ per poveikio fondą, taip pat dalyvavo „Latitude“, „LocalGlobe“ augimo fondas ir „Outsiders Fund“. Po šio etapo bendra „Breedr“ pritraukta suma, bendrovės teigimu, siekia 39,9 mln. eurų.

    Skaitmeninis galvijų pasas

    „Breedr“ vysto sistemą, kuri kiekvienam galvijui sukuria skaitmeninį įrašą, lydintį gyvūną nuo gimimo iki tiekimo grandinės pabaigos. Įraše fiksuojami svorio pokyčiai, sveikatos informacija ir kilmė, o duomenys atnaujinami ūkiuose, per kuriuos gyvūnas pereina augimo laikotarpiu.

    Tokio tipo skaitmenizacija sprendžia vieną didžiausių sektoriaus problemų: dalis informacijos vis dar kaupiama popieriuje arba fragmentuotose sistemose, todėl sunkiau tiksliai įvertinti gyvulio vertę ir planuoti pardavimo laiką. Platforma siekia, kad prekyba būtų paremta patikrinamais duomenimis, o ne vien vizualiu įvertinimu aukcionuose.

    DI ir finansavimas ūkiams

    Bendrovė nurodo, kad jos prognozavimo modeliai, paremti DI, padeda įvertinti optimalų pardavimo momentą pagal augimo dinamiką ir kitus rodiklius. Tuo pat metu „Breedr“ vysto ir duomenimis patvirtintą prekyvietę, kur gyvuliai parduodami kartu su jų skaitmeniniais įrašais, o tai, pasak įmonės, mažina informacijos asimetriją tarp pirkėjų ir pardavėjų.

    Greta prekyvietės veikia ir atskiras galvijų finansavimo sprendimas, kai lėšos avansu suteikiamos už dar auginamus gyvulius, taip gerinant ūkių pinigų srautus. Bendrovė teigia, kad šiemet per platformą įvykdyta gyvulių sandorių apimtis siekė apie 428 mln. eurų, o sistemoje jau registruota daugiau nei 2 mln. galvijų.

    Kontekstas: bandos mažėja, paklausa auga

    „Breedr“ plėtrą sieja su platesne rinkos realybe: JAV galvijų banda 2026 metų pradžioje, remiantis USDA Nacionalinės žemės ūkio statistikos tarnybos duomenimis, pasiekė žemiausią lygį nuo 1951 metų, o veršelių prieauglis prognozuojamas kaip vienas mažiausių. Tuo pat metu jautienos paklausa išlieka didelė, todėl gamintojams vis svarbiau iš kiekvieno gyvulio gauti didesnę ekonominę grąžą.

    Bendrovė taip pat akcentuoja, kad trumpesnis laikas iki rinkos svorio gali turėti poveikį emisijoms: „Breedr“ vertinimu, greitesnis užauginimas mažina metano emisijas vienam gyvuliui maždaug 20–30 proc. Šie skaičiai yra įmonės pateikiami vertinimai, o realus poveikis priklauso nuo ūkio praktikos, pašarų ir kitų veiksnių.

    „Sukūrėme „Breedr“, kad vertė sugrįžtų tiems, kurie augina galvijus. Jautienos paklausa auga, o banda yra mažiausia per 75 metus, todėl iš kiekvieno gyvulio turime gauti daugiau vertės, o popieriuje to nepadarysi“, – sakė „Breedr“ įkūrėjas ir vadovas Ian Wheal.

    „Jautiena yra viena sudėtingiausių dekarbonizacijos problemų. „Breedr“ mažina emisijas ir kartu padeda gamintojams didinti pelningumą, o komanda kuria transakcijų sluoksnį vienai didžiausių vis dar menkai modernizuotų rinkų“, – sakė „Partech“ partneris Arnaud Minvielle.

    „Breedr“ įkurta 2018 metais Londone, o šiandien veikia JAV, Jungtinėje Karalystėje ir Australijoje. Įmonė teigia siekianti tapti pagrindine skaitmenine apskaitos sistema didžiuosiuose gyvulininkystės regionuose, kur kiekvieno gyvulio istorija būtų patikrinama, o atsiskaitymai už kokybę taptų labiau duomenimis grįsti.

  • Ūkininkai įspėja dėl ŽŪM krypties: smulkiesiems nauji ribojimai, daliai sektorių – nulis

    Žemės ūkio ministerijoje svarstomi Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano įgyvendinimo pokyčiai smulkiuose ir šeimos ūkiuose kelia nerimą. Ūkininkų atstovai tvirtina, kad siūlymai gali didinti administracinę naštą ir labiau remti atskiras šakas, o daliai veiklų palikti mažiau galimybių.

    Diskusijos paaštrėjo po Stebėsenos komiteto posėdžio, kuriame aptarti aktyvaus ūkininko kriterijai, planuojama parama kartų kaitai ir skubios kompensacijos dėl išaugusių sąnaudų. Ūkininkų organizacijos akcentuoja, kad viešojoje erdvėje smulkūs ūkiai vis dažniau sutapatinami su vadinamaisiais sofos ūkininkais, nors tai nėra tas pats.

    Aktyvaus ūkininko riba mažėtų

    ŽŪM siūlė keisti aktyvaus ūkininko atpažinimo logiką, mažinant tiesioginių išmokų ribą, iki kurios pareiškėjas automatiškai laikomas aktyviu. Vietoje 2 000 eurų būtų taikoma 1 000 eurų riba, o tai reikštų, kad didesnei daliai pareiškėjų atsirastų papildomi įsipareigojimai.

    Ministerijos posėdyje minėta, kad tokie pareiškėjai sudaro apie 16 proc. visų deklaruojančių, tai yra 18 064 ūkiai. Smulkių ūkių atstovai perspėja, kad papildomos procedūros gali tapti kritinės šeimos ūkiams, kurie realiai gamina produkciją, bet veikia mažais mastais.

    „Smulkus ūkis ir sofos ūkininkas nėra tas pats. Jei prižiūrimi plotai ir gaminama produkcija, parama turi būti skiriama pagal aiškius, teisingus kriterijus“, – sakė Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos pirmininkės pavaduotoja Eglė Markevičiūtė.

    Jos teigimu, rizika kyla tada, kai tikslas identifikuoti piktnaudžiavimą virsta plačiu reikalavimų išplėtimu visiems mažesniems ūkiams. Tokiu atveju dalis ūkių gali pasitraukti ne dėl veiklos stokos, o dėl biurokratinės ir finansinės naštos.

    Ūkių perėmimas ir sektoriniai prioritetai

    Diskusijų kelia ir planuojama priemonė Bendradarbiavimas dėl ūkių perėmimo, kuri turėtų prisidėti prie kartų kaitos kaime. Ūkininkų atstovai atkreipia dėmesį, kad projekte ryškiai išskiriama pieninė gyvulininkystė, numatant papildomus atrankos balus būtent šiai šakai.

    Kritikai pabrėžia, kad vienas tikslų turėtų būti ir platesnė vietinės produkcijos pasiūla, ypač daržovių, vaisių ir uogų sektoriuose, kur importo dalis išlieka didelė. Jų nuomone, kartų kaitą geriausiai skatintų parama naujai ateinantiems, kvalifikaciją turintiems žmonėms, o ne tik jau veiklą vykdantiems ūkiams.

    „Jeigu parama pasiekia tik tuos, kurie ir taip ūkininkauja, naujų ūkių neatsiranda. Priemonė turi realiai atverti kelią naujiems žmonėms kaime“, – teigė E. Markevičiūtė.

    Paramos schema ir deklaravimo idėja

    Posėdyje taip pat pristatyta beveik 19,6 mln. eurų skubios paramos schema kompensacijoms dėl išaugusių trąšų ir kuro kainų. Pagal aptartą modelį didžioji dalis lėšų būtų skiriama už deklaruotą plotą, o atskira dalis – už pienines karves, taikant ribas iki 300 hektarų ir iki 300 pieninių karvių.

    Ūkininkų organizacijos kelia klausimą, ar toks paskirstymas nekuria dvigubo pranašumo vienai veiklai, kai tuo pat metu pievų, skirtų prekinių žolinių pašarų gamybai, į kompensuojamas kultūras gali būti neįtraukiamos. Tai ypač aktualu mėsinei galvijininkystei ir kitiems gyvulininkystės ūkiams, kurių sąnaudos taip pat išaugo, o supirkimo kainos pastaraisiais metais patyrė reikšmingų svyravimų.

    Kitas aptartas klausimas – idėja plėsti privalomą pajamų deklaravimą visiems ūkininkams. Ūkininkų atstovai ragina prieš įvedant naują prievolę įvertinti jos administracinį efektą, kad pareiga netaptų papildoma našta smulkiausiems ūkiams ir kontrolę vykdančioms institucijoms.

    Žemdirbių organizacijos tikisi, kad galutiniai sprendimai bus derinami su socialiniais partneriais ir apims skirtingus sektorius, nes geopolitiniai, klimato ir rinkos svyravimai paliečia visus ūkius. Jų vertinimu, ilgalaikis planavimas turėtų skatinti mišrius ūkius ir regionų gyvybingumą, o ne vienos krypties specializaciją.

  • Ūkininkai įspėja: ŽŪM siūlymai dėl išmokų ir kontrolės gali smogti 18 000 smulkių ūkių

    Žemės ūkio ministerijos siūlomi pokyčiai, aptarti Stebėsenos komiteto posėdyje, kelia įtampą smulkiems ir šeimos ūkiams. Žemdirbių atstovai sako, kad kryptis vis labiau palanki grūdininkystei, o dalis gyvulininkystės ir mišrių ūkių poreikių lieka nuošalyje.

    Diskusijų centre atsidūrė planai griežtinti „aktyvaus ūkininko“ atpažinimo kriterijus ir kartu plėsti kontrolę. Ūkininkai baiminasi, kad kova su vadinamaisiais sofos ūkininkais gali virsti papildoma našta tiems, kurie realiai dirba, bet deklaruoja mažesnius plotus.

    „Aktyvaus ūkininko“ riba

    Ministerija siūlė mažinti tiesioginių išmokų ribą, iki kurios ūkininkas automatiškai laikomas aktyviu, nuo 2 000 iki 1 000 eurų. Pagal ŽŪM pateiktus skaičius, tai paliestų apie 16 proc. deklaruojančiųjų, iš viso 18 064 ūkius.

    Ūkininkų organizacijos pabrėžia, kad tokia korekcija reikštų daugiau dokumentavimo ir papildomų įsipareigojimų tiems, kurie viršija 1 000 eurų ribą. Kritikai primena, kad didesnė administracinė našta prieštarautų viešai deklaruotam siekiui supaprastinti ūkininkavimą ir mažinti biurokratiją.

    „Smulkus ūkis ir sofos ūkininkas nėra tas pats: jei plotai prižiūrimi ir produkcija gaminama, parama turi būti prieinama“, – sakė posėdyje dalyvavusi Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos pirmininkės pavaduotoja Eglė Markevičiūtė.

    Parama ūkių perėmimui

    Ūkininkų atstovams klausimų sukėlė ir ŽŪM siūlyta priemonė, skirta bendradarbiavimui dėl ūkių perėmimo. Pagal svarstytą projektą už pieninės gyvulininkystės ūkio perėmimą numatyta skirti 20 atrankos balų, o analogiškų sektorinių prioritetų kitoms šakoms nenumatyta.

    Žemdirbiai akcentuoja, kad kartų kaitos problema kaime turėtų būti sprendžiama platesniu mastu, pritraukiant naujus žmones į žemės ūkį, o ne tik stiprinant jau veikiančius ūkius. Jie taip pat atkreipia dėmesį į vietinės daržininkystės, sodininkystės ir uogininkystės svarbą, ypač viešajam maitinimui ir vaikų mitybai.

    Deklaravimas ir skubios kompensacijos

    Posėdyje nuskambėjo ir idėja apie privalomą pajamų deklaravimą visiems ūkininkams. Ūkininkų atstovų vertinimu, prieš plečiant pareigas būtina aiškiai įvardyti naudą ir įvertinti, ar mažiausi ūkiai bei valstybės institucijos pajėgtų suvaldyti išaugusį administravimo mastą.

    Taip pat pristatyta beveik 19,6 mln. eurų skubios paramos schema kompensacijoms dėl išaugusių trąšų ir kuro kainų. Pagal svarstytą modelį apie 16,6 mln. eurų būtų skiriama už plotą, o 3 mln. eurų – už pienines karves, tuo metu pievoms, skirtoms prekinių žolinių pašarų gamybai, kompensuojamų kultūrų sąraše vietos nenumatyta.

    Gyvulininkystės ir mišrių ūkių atstovai pabrėžia, kad sąnaudų šuoliai palietė visus, o kompensacijų logika turėtų būti neutrali sektorių atžvilgiu. Jie ragina paramos schemą tikslinti kartu su socialiniais partneriais, kad nė vienas realiai gaminantis ūkis neliktų už ribos.

    Ūkininkų organizacijos perspėja, kad pavieniai pakeitimai, sudėti į vieną paketą, gali paskatinti smulkių ir vidutinių ūkių traukimąsi, o tai ilgainiui silpnintų kaimo gyvybingumą ir maisto gamybos įvairovę. Žemdirbiai tikisi, kad galutiniai sprendimai bus priimami įvertinus poveikį skirtingiems sektoriams ir užtikrinant vienodas konkurencines sąlygas.

  • Naujajame Džersyje karvės ganosi tarp saulės modulių: eksperimentas rodo netikėtą naudą ūkiams

    Naujajame Džersyje karvės ganosi tarp saulės modulių: eksperimentas rodo netikėtą naudą ūkiams

    Naujasis Džersis, garsėjantis ūkininkavimo tradicijomis, sparčiai plečia saulės energetiką ir ieško būdų, kaip išvengti konflikto tarp elektrinių ir žemės ūkio. Vietos iniciatyvos vis dažniau remiasi vadinamąja dvigubos paskirties schema, kai ta pati žemė naudojama ir elektros gamybai, ir ūkininkavimui.

    Tokį modelį valstijoje skatina dvigubos paskirties saulės energetikos bandomoji programa, siekianti išlaikyti dirbamą žemę produktyvią. Ūkininkams tai reiškia papildomą, labiau prognozuojamą pajamų šaltinį, o energetikai – galimybę plėstis mažinant įtampą dėl žemės panaudojimo.

    Saulės parkai ir ūkiai vienoje vietoje

    Projektas bandomas per Rutgerso universiteto agrivoltikos programą, kuri valstijoje yra sukūrusi kelių vietų bandymų tinklą. Tyrėjai vertina, kaip saulės modulių išdėstymas veikia pasėlius, pašarus ir ūkių kasdienę veiklą, įskaitant priežiūros darbus ir technikos judėjimą.

    Praktikoje siekiama, kad saulės modulių konstrukcijos ne „išimtų“ laukų iš apyvartos, o leistų toliau auginti augalus ar naudoti pievas. Tokie sprendimai ypač svarbūs regionuose, kur saugoma žemė turi išlikti žemės ūkio paskirties, o infrastruktūros plėtra susiduria su ribojimais.

    Į saulės parkus įleidžiamos karvės

    Viename bandymų ūkyje šalia saulės modulių ganyklose apsigyveno trys karvės – Blossom, Misty ir Furry. Jos vasarą ganosi žolėje tarp vertikaliai išdėstytų modulių eilių, o karščiausią dienos dalį ilsisi jų metamoje paunksmėje.

    Tyrėjai stebi, ar toks šešėlis mažina karščio stresą ir kaip tai gali paveikti gyvulių elgseną bei produktyvumą. Stebėsenai naudojamos kameros, periodiškai fiksuojančios gyvulių judėjimą, buvimo vietą ir tai, kiek laiko jos praleidžia po modulių danga.

    Ūkiui tai suteikia dvi tiesiogines naudas: gyvuliai natūraliai „nupjauna“ žolę ir mažina teritorijos priežiūros kaštus, o saulės parkas tuo pat metu gamina elektrą. Tokia kombinacija vis dažniau pristatoma kaip realistiškas kelias suderinti klimato tikslus su maisto gamyba, ypač ten, kur laisvos žemės naujiems projektams mažėja.

    Naujajame Džersyje išbandytas modelis atitinka platesnę pasaulinę tendenciją: agrivoltika laikoma vienu perspektyviausių būdų didinti atsinaujinančios energetikos apimtis neatsisakant žemės ūkio. Jei rezultatai pasitvirtins, tokie sprendimai gali tapti įprasti ir kitose JAV valstijose, kur ūkininkai ieško stabilesnių pajamų, o elektros tinklui reikia vis daugiau švarios generacijos.

  • Kaip Uzbekistanas per 9 metus sumažino skurdą iki 6,8 proc.: šiltnamiai, paskolos ir mahallos

    Kaip Uzbekistanas per 9 metus sumažino skurdą iki 6,8 proc.: šiltnamiai, paskolos ir mahallos

    Skurdą mažina per smulkų verslą

    Uzbekistane skurdo mažinimas vis dažniau siejamas su smulkiosios verslininkystės skatinimu kaimo vietovėse. Valdžios institucijos teigia, kad per pastaruosius devynerius metus iš skurdo išėjo apie 8 mln. žmonių, o skurdo lygis sumažėjo nuo 35 proc. iki 6,8 proc.

    Tokį pokytį šalis aiškina kryptinga politika: lengvatinėmis paskolomis, subsidijomis, profesiniu mokymu ir vietos bendruomenių įtraukimu. Pagrindinis tikslas – sukurti stabilias pajamas namų ūkiams, kad jie mažiau priklausytų nuo vienkartinės paramos.

    Šiltnamiai ir bitininkystė tapo pajamų šaltiniu

    Ferganos regione ūkininkas ir bitininkas O‘lmasjonas Jumajevas pasakoja, kad pradžia buvo kukli: nedidelis šiltnamis, finansuotas lengvatine paskola, siekusia apie 370 eurų. Iš pradžių šiltnamis užėmė apie 70 kvadratinių metrų, tačiau vėliau buvo plečiamas etapais.

    Šeima šiltnamio ūkiui greta vystė daržovių auginimą ir bitininkystę. Pasak ūkininko, nuo kelių avilių veikla išaugo iki beveik 1 000 bičių šeimų, o darbas tapo nuolatiniu pragyvenimo pagrindu.

    „Mes niekada neliekame bedarbiai. Susikuriame darbą patys, ir tai išlaiko mūsų ūkį“, – sakė O‘lmasjonas Jumajevas.

    Valstybinė parama: paskolos, subsidijos, individualūs planai

    Užimtumo ir skurdo mažinimo ministerijos atstovė Gulnoza Alimova teigia, kad 2025 metais daugiau kaip 760 000 šeimų gavo individualius raidos planus, suderintus su vietos ekonomika ir konkrečiais namų ūkio įgūdžiais. Parama apėmė įdarbinimo tarpininkavimą, verslumo programas ir profesinį mokymą.

    Valdžios duomenimis, smulkiajam verslui ir mikroprojektams skirta daugiau kaip 162 mln. eurų paskolų ir apie 19,6 mln. eurų subsidijų. Taip pat skelbiama, kad per aštuonerius metus stabilų verslą įkūrė daugiau kaip 700 000 verslininkų.

    „Patys verslininkai padeda kurti darbo vietas ir pajamas žmonėms, kuriems jų labiausiai reikia“, – sakė Gulnoza Alimova.

    Turizmas ir tradicinė virtuvė kuria darbo vietas

    Samarkando regione smulkusis verslas plečiasi pasitelkiant turizmo srautus ir tradicinės virtuvės idėjas. Verslininkė Fazilat Jo‘rajeva Pastdarg‘om rajone įkūrė jurtoje įrengtą maitinimo vietą, kur keliautojams siūlomi vietiniai patiekalai.

    Pasak verslininkės, veikla šiuo metu suteikia darbą maždaug 35 žmonėms, daugiausia moterims, o netiesiogiai uždarbį gauna ir tiekėjai. Ji teigia, kad stabilios pajamos leidžia darbuotojams grįžti namo užtikrinčiau planuojant šeimos biudžetą.

    „Norėjome sukurti ką nors kitokio: žmonės sustoja, valgo tradicinį maistą ir patiria vietos kultūrą“, – sakė Fazilat Jo‘rajeva.

    Gyvulininkystė ir vietos bendruomenės mahallos

    Surhandarjos regione gyvulininkystė pristatoma kaip dar vienas kelias į savarankišką užimtumą. Verslininkas Akmalas Nazarovas teigia, kad pradėjęs galvijų auginimą 2022 metais su valstybės remiama paskola, ją grąžino per dvejus metus ir dabar dirba pelningai, tiekdamas produkciją vietos rinkoms.

    Svarbiu mechanizmu įvardijamos mahallos – vietos bendruomenės, per kurias gyventojai nukreipiami į mokymus, finansinę paramą ir konkrečius projektus. Pastdarg‘om rajone dirbantis vietos administracijos atstovas Jahongiras Normo‘minovas teigia, kad prieš remiant iniciatyvas pirmiausia vertinama rinka ir paklausa.

    „Prieš pradėdami bet kurį projektą, pirmiausia ištiriame rinką. Tik po to remiame gyventojus“, – sakė Jahongiras Normo‘minovas.

    Infrastruktūra ir skaitmeninė stebėsena

    Valdžios institucijos pabrėžia, kad smulkiojo verslo augimą palaiko ir investicijos į drėkinimo sistemas, elektros tinklus bei vandens tiekimą mažas pajamas gaunančiose mahallose. Tokie darbai, pasak pareigūnų, palengvina šiltnamių, gyvulininkystės ir ūkininkavimo plėtrą.

    Taip pat plečiama skaitmeninė stebėsena per platformą „Online Mahalla“, kuri realiu laiku fiksuoja namų ūkių pajamas, paramos priemones ir mikroprojektų eigą. Uzbekistano valdžia 2026 metus paskelbė mahallų plėtros ir bendruomenių rėmimo metais, žadėdama tęsti užimtumo ir verslumo skatinimo priemones.

  • Lietuviai jos suvalgo vos keliasdešimt gramų, o Italija išgraibsto: viena sveikiausių mėsų

    Aviena ir ėriena Lietuvoje iki šiol dažnai lieka nišiniu pasirinkimu, nors Europoje šios mėsos paklausa didelė. Mitybos specialistai pabrėžia, kad tinkamai paruošta ėriena gali būti liesa, maistinga ir lengvai pritaikoma kasdieniam meniu.

    Žemės ūkio sektoriaus statistika rodo, kad vidutinis vartojimas kai kuriose Vidurio Europos šalyse tesiekia keliasdešimt gramų per metus vienam žmogui. Tuo metu pietų Europoje, ypač Graikijoje, Ispanijoje ar Prancūzijoje, aviena ir ėriena dažnai skaičiuojama kilogramais.

    Lietuvoje užauginta ėriena tarptautinėje rinkoje vertinama kaip aukštesnės pridėtinės vertės produktas, todėl reikšminga jos dalis keliauja eksportui. Vienas svarbiausių pirkėjų dažnai įvardijama Italija, kur prieš didžiąsias pavasario šventes ėriena tradiciškai turi stiprią paklausą.

    Ši mėsa skiriasi nuo jautienos ar kiaulienos ne tik skoniu, bet ir maistine sudėtimi. Ėriena, ypač iš jaunesnių gyvulių, paprastai būna minkštesnė, turi mažiau jungiamojo audinio ir gali būti lengviau virškinama, o joje esantys baltymai svarbūs raumenų masei ir sotumui.

    Mitybos požiūriu svarbus ir mikroelementų profilis: avienoje bei ėrienoje dažnai aptinkama geležies, cinko, seleno, taip pat B grupės vitaminų, įskaitant vitaminą B12. Tai ypač aktualu žmonėms, kurie riboja perdirbtos mėsos produktus, bet ieško maistingų alternatyvų.

    Didžiausias barjeras pirkėjams dažnai yra baimė, kad mėsa bus kieta arba turės intensyvų kvapą. Virtuvės profesionalai pataria rinktis šviežią, kokybiškai subrandintą mėsą, neperkepti ir derinti su prieskoniais, kurie natūraliai papildo skonį, pavyzdžiui, rozmarinu, čiobreliu, česnaku ar citrina.

    Jei norisi paprasto starto, saugiausias pasirinkimas yra lėtesnis kepimas žemesnėje temperatūroje arba troškinimas, nes taip mėsa tampa minkšta ir sultinga. Be to, didėjant susidomėjimui tvarumu ir aiškia kilme, vis daugiau pirkėjų renkasi mėsą, kurios tiekimo grandinė skaidri, o ūkiai orientuojasi į gyvūnų gerovę.

  • Maisto saugumas ES: kodėl priklausomybė nuo sojų pašarų didėja, o Kinija stato ant naujų baltymų

    Maisto saugumas ES: kodėl priklausomybė nuo sojų pašarų didėja, o Kinija stato ant naujų baltymų

    Maisto saugumas daugeliui europiečių atrodo savaime suprantamas, tačiau karai ir su klimato kaita siejami ekstremalūs orai vis dažniau trikdo derlių bei tiekimo grandines. Dėl to brangsta žaliavos, o kartu ir maistas, ypač gyvūninės kilmės produktai, kurių gamyba priklauso nuo pašarų rinkų.

    Šiame kontekste ryškėja skirtingos Europos Sąjungos ir Kinijos kryptys. Kinija naujus baltymus, įskaitant kultivuotą mėsą ir fermentacijos technologijomis gaminamus baltymus, vis labiau traktuoja kaip strateginį atsparumo klausimą, o ES sprendimai dažnai koncentruojasi į rinkodaros ir ženklinimo ribojimus.

    Naujieji baltymai kaip strategija

    Kinijos politiniuose planavimo dokumentuose nauji baltymų šaltiniai vis dažniau įvardijami kaip priemonė mažinti priklausomybę nuo importuojamų pašarų ir stabilizuoti vidaus pasiūlą. Pagrindinė idėja paprasta: jei dalį baltymų galima pagaminti vietoje iš augalų, mikroorganizmų ar ląstelių kultūrų, mažėja spaudimas žemės ūkiui ir importo poreikiui.

    ES diskusijose tuo pat metu daug dėmesio sulaukia terminų, susijusių su mėsa, vartojimas alternatyvių produktų pavadinimuose. Kritikai įspėja, kad tokie ribojimai gali apsunkinti naujų produktų pristatymą vartotojams ir mažinti investuotojų norą finansuoti sektorių, kuris galėtų prisidėti prie maisto sistemos atsparumo.

    ES gyvulininkystės silpnoji vieta

    Nors ES yra reikšminga mėsos ir pieno produktų eksportuotoja, intensyvi gyvulininkystė remiasi pašarais, kurių dalis atkeliauja iš už Europos ribų. Didžiausias jautrumas kyla dėl aukšto baltymingumo pašarų, pirmiausia sojų produktų, ir dalies kukurūzų importo.

    Tokiose sistemose kainų šuoliai pasaulinėse rinkose greitai persiduoda į visą grandinę: nuo pašarų gamintojų iki ūkių ir galutinių vartotojų. Kai tiekimą sutrikdo geopolitinės krizės ar derliaus sumažėjimas pagrindiniuose regionuose, mėsos kainos gali kilti sparčiau, nei vartotojai tikisi.

    Kaip sutrikimai virsta kainų kilimu

    Pastaraisiais metais Europoje aiškiai matyti, kad maisto kainas veikia ne vien vietinė gamyba, bet ir energijos kainos, logistika, draudimo kaštai, prekybos ribojimai bei valiutų svyravimai. Gyvulininkystėje tai ypač juntama, nes didelę savikainos dalį sudaro pašarai, o jų kainos priklauso nuo pasaulinės pasiūlos.

    Strateginis atsakas dažnai siejamas su baltymų diversifikacija, kai šalia tradicinės gyvulininkystės kuriami alternatyvūs vietiniai baltymų šaltiniai. Tokia kryptis teoriškai galėtų sumažinti importo spaudimą ir amortizuoti kainų bangavimą krizėse.

    Ar ES turi antrą šansą?

    Europos institucijose lygiagrečiai vyksta diskusijos apie biotechnologijų ir biogamybos skatinimą, siekiant išlaikyti kompetencijas bei gamybą žemyne. Šalininkai pabrėžia, kad biogamyba gali apimti ne tik vaistus ar pramonines medžiagas, bet ir maisto bei pašarų ingredientus, pavyzdžiui, fermentacijos būdu gaminamus baltymus ar fermentus.

    Jei tokia politika apimtų ir maisto bei pašarų grandinę, ES galėtų mažinti priklausomybę nuo importo, kurti aukštos pridėtinės vertės pramonę ir didinti maisto sistemos atsparumą. Priešingu atveju kyla rizika, kad naujų baltymų technologijų lyderystė persikels į kitus regionus, o Europa taps labiau priklausoma ne tik nuo žaliavų, bet ir nuo technologijų.

  • Lacijaus maremų butteri: kaip italų kaubojų tradicija Canale Monterano prisitaiko prie pokyčių

    Lacijaus maremų butteri: kaip italų kaubojų tradicija Canale Monterano prisitaiko prie pokyčių

    Canale Monterano, nedidelis miestelis į šiaurės vakarus nuo Romos, turi savo kaubojus. Čia iki šiol gyva butteri tradicija – raitų galvijų piemenų amatas, šimtmečius formavęs Lacijaus Maremų kraštovaizdį ir kaimo bendruomenių tapatybę.

    Iš pirmo žvilgsnio vaizdas primena vesterną: raitelis lėtai kerta ganyklas ir prižiūri bandas. Tačiau šioje Italijos dalyje arklys nėra folkloro atributas – tai darbo įrankis, o butteri įgūdžiai perduodami iš kartos į kartą, jų veiklą palaiko ir vietos bendruomenės.

    Istoriškai buttero buvo svarbiausias laisvo ganymo galvijininkystės žmogus, atsakingas už bandų suvedimą, jauniklių atskyrimą ir kasdienę gyvulių priežiūrą. Šiandien, modernėjant ūkiams ir keičiantis darbo organizavimui, amatas traukiasi, bet neišnyksta: dalis ūkininkų jį išsaugo kaip pagrindinę veiklą, kiti – kaip papildomą, tačiau prasmingą gyvenimo būdą.

    „Turėjau dėdžių, mamos pusbrolių. Kad atmintis neišblėstų, tradicijos neatsisakėme net ir savo mažais žingsniais“, – sakė butteras ir ūkio savininkas Rinaldo Camilletti, kartu su sūnumi Cesare prižiūrintis galvijų ir avių ūkį Canale Monterano apylinkėse.

    Pasak jaunos veterinarės Martos Papa, šiandienos butteri darbas nebeapsiriboja vien bandos varymu. Daug svarbiau tapo nuolatinis darbas greta gyvulių, geras vietovės pažinimas ir gebėjimas reaguoti į natūralius bandos judėjimo ritmus, nes ir arkliai, ir galvijai gimsta bei auga toje pačioje aplinkoje.

    Pokyčius diktuoja ir technologijos. Ūkiuose dažniau naudojami traktoriai bei kita technika, o gyvulių identifikavimo ir apskaitos tvarka per dešimtmečius pasikeitė taip, kad senieji metodai liko istorijoje.

    Vienas ryškiausių lūžių susijęs su žymėjimu: kadaise svarbus bendruomeninis įvykis buvo galvijų ženklinimas įkaitintu geležies ženklu, padėdavęs atpažinti bandas atvirose ganyklose. Ši praktika ilgainiui buvo atsisakyta dėl pasikeitusio reguliavimo ir gyvūnų gerovės standartų, o jos vietą užėmė kiti, šiuolaikinėje gyvulininkystėje įprasti sprendimai.

    Tradicija, vis dėlto, išlaikoma per atmintį ir šventes. Kasmet gegužę asociacija Butteri di Canale Monterano rengia Riarto – festivalį, atkuriantį laikotarpį prieš sezoninius gyvulių varymus, kai butteri susitikdavo, apsikeisdavo reikmenimis ir rungdavosi meistriškumu.

    Vienas įdomiausių Riarto akcentų – veršelio sugavimo rungtis, primenanti istorinius bandos suvaldymo įgūdžius, tačiau pritaikyta šių dienų požiūriui. Sugautas veršelis simboliškai „paženklinamas“ kreida, taip išlaikant ritualo prasmę be anksčiau taikytų griežtų priemonių.

    Neatskiriama butteri tapatybės dalis – specifinis jojimo stilius, vadinamas monta da lavoro, kai raitelis turi valdyti arklį taip, kad viena ranka liktų laisva darbui su gyvuliais. Šis įgūdis ypač svarbus kalvotose vietovėse, kur ganyklos ir takai reikalauja patirties, o bandos suvedimas dažnai vyksta sudėtingu reljefu.

    Šiandien butteri istorija Canale Monterano tampa ne tik kaimo kasdienybės, bet ir regiono kultūros pasakojimu. Tradicija prisitaiko: mažiau žmonių ja verčiasi kaip vieninteliu pragyvenimo šaltiniu, bet daugiau ją suvokia kaip gyvenimo būdą, kurio vertė matuojama ne vien ekonomika, o ryšiu su žeme ir bendruomene.

  • Ukmergėje vaikai mokėsi ūkiuose: savivaldybė ūkininkams įteikė padėkas už gyvulininkystės pamokas

    Ukmergės rajono savivaldybė šių mokslo metų gegužės mėnesį surengė septynias edukacines išvykas vyresniųjų grupių ikimokyklinukams į gyvulininkystės ūkius. Vaikai natūralioje aplinkoje susipažino su galvijų auginimu, gyvūnų priežiūra ir ūkininko darbo kasdienybe.

    Edukacijų metu mažieji stebėjo, kaip organizuojamas pieno ūkis, kuo svarbi gyvūnų gerovė ir kodėl higiena bei atsakinga priežiūra yra būtinos. Vaikams buvo pristatyta, kaip pienas ir jo produktai pasiekia stalą, o pažintį sustiprino galimybė paragauti šviežių pieno produktų.

    Birželio 4 dieną savivaldybė ūkininkams už bendradarbiavimą įteikė padėkas. Ukmergės rajono savivaldybės vicemeras Eugenijus Kuodelis, administracijos direktorė Inga Pračkailė ir Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Vaidotas Kalinas mero Dariaus Varno padėkos raštus perdavė ūkių šeimininkams.

    Padėkos skirtos Daliai ir Gintarui Stankevičiams bei Žibutei ir Sigitui Razvadauskams. Kartu ūkininkams įteiktos ir vaikų pagamintos simbolinės dovanėlės, tapusios bendrystės ženklu po susitikimų ūkiuose.

    Toks savivaldybės ir ūkininkų bendradarbiavimas prisideda prie ankstyvojo ugdymo turinio praturtinimo praktinėmis patirtimis. Specialistai pabrėžia, kad reali pažintis su žemės ūkiu padeda vaikams geriau suprasti maisto kilmę, formuoja pagarbą gyvūnams ir skatina sąmoningesnius mitybos įpročius.

    Savivaldybės atstovai ūkių šeimininkams dėkojo už atvirumą ir šiltą priėmimą, pabrėždami jų indėlį ugdant vaikų smalsumą ir praktinį pažinimą. Tikimasi, kad tokios edukacijos bus tęsiamos ir kitais metais, įtraukiant dar daugiau ugdymo įstaigų bendruomenių.

  • Teksase aptiktas žmogaus ir gyvulių audinius pažeidžiantis parazitas: pirmas atvejis nuo 1966 metų

    Teksase aptiktas žmogaus ir gyvulių audinius pažeidžiantis parazitas: pirmas atvejis nuo 1966 metų

    Pirmas patvirtintas atvejis per dešimtmečius

    JAV Žemės ūkio departamentas patvirtino, kad pietų Teksase aptikta Naujojo pasaulio sraigmusės (angl. New World screwworm) sukelta infekcija. Tai pirmas patvirtintas atvejis regione nuo 1966 metų, o parazitas kelia grėsmę gyvulininkystei.

    Atvejis nustatytas trijų savaičių veršeliui La Pryor apylinkėse, maždaug 80 kilometrų nuo JAV ir Meksikos sienos. Pareigūnai pabrėžia, kad šis radinys nereiškia masinio protrūkio, tačiau stebėsena sugriežtinta.

    Kas tai per parazitas ir kaip plinta?

    Sraigmusė yra parazitinė musė, kurios lervos minta šiltakraujų gyvūnų, retais atvejais ir žmonių, audiniais. Patelė kiaušinėlius deda į atviras žaizdas ar gleivines, o išsiritusios lervos ima ardyti aplinkinius audinius.

    Specialistai akcentuoja, kad didžiausia rizika kyla ūkiams ir teritorijoms, kur laikomi galvijai, avys ar kiti šiltakraujai gyvūnai. Maisto produktai nėra užkrečiami šio parazito lervomis, o tinkamai gydant užkrėstas gyvūnas gali pasveikti.

    „Nėra pagrindo manyti, kad šis įsiveržimas lems kenkėjo įsitvirtinimą mūsų šalyje“, – sakė JAV žemės ūkio sekretorė Brooke Rollins.

    Kokie ribojimai ir ką daro veterinarijos tarnybos?

    Teksaso valstijos veterinarijos tarnyba nustatė 20 kilometrų karantino zoną. Joje ribojamas šiltakraujų gyvūnų, įskaitant augintinius, judėjimas už zonos ribų be patikros.

    Tokios priemonės taikomos siekiant kuo anksčiau nutraukti galimą plitimą, nes kenkėjas dažniausiai plinta per užkrėstų gyvūnų judėjimą ir neprižiūrėtas žaizdas. Kartu su karantinu stiprinama ūkių patikrų ir pranešimų sistema.

    Kodėl parazitas sugrįžta ir kuo svarbi sterilizacijos technologija?

    Sraigmusė dešimtmečiais buvo rimta JAV galvijininkystės problema, tačiau praėjusio amžiaus šeštajame ir septintajame dešimtmečiuose ji buvo iš esmės išnaikinta. Tuomet vienu svarbiausių įrankių tapo sterilių vabzdžių technika, kai sterilizuoti patinai mažina populiacijos atsinaujinimą.

    Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacija nurodo, kad šis metodas efektyviausias, kai derinamas su žaizdų priežiūra, nuolatine stebėsena ir greitu užkrėstų atvejų identifikavimu. Pastaraisiais metais parazito paplitimas vėl fiksuojamas kai kuriose Centrinės Amerikos ir Meksikos teritorijose, todėl pasienio regionuose rizika didėja.

    Kokia rizika žmonėms ir kokie simptomai?

    Žmonėms rizika vertinama kaip maža, nes lervos neplinta nuo žmogaus žmogui. Didesnė tikimybė užsikrėsti kyla keliaujant ar ilgiau būnant vietovėse, kur parazitas cirkuliuoja, ypač jei daug laiko praleidžiama lauke ir yra atvirų žaizdų.

    Sveikatos specialistai nurodo, kad signalai, į kuriuos verta reaguoti, yra skausmingos ir negyjančios žaizdos, nemalonus kvapas, kraujavimas, taip pat matomos lervos ar judėjimo pojūtis žaizdoje. Įtarus infekciją, rekomenduojama kuo greičiau kreiptis į medikus.

    Europoje šis parazitas nėra įsitvirtinęs ir protrūkių neužfiksuota, tačiau šylantis klimatas ir intensyvios kelionės didina pavienių įvežtinių atvejų tikimybę. Dėl to svarbi ankstyva diagnostika, veterinarinė kontrolė ir tarptautinė stebėsena.