Tag: Gyvulininkystė

  • Teksase aptiktas žmogaus ir gyvulių audinius pažeidžiantis parazitas: pirmas atvejis nuo 1966 metų

    Teksase aptiktas žmogaus ir gyvulių audinius pažeidžiantis parazitas: pirmas atvejis nuo 1966 metų

    Pirmas patvirtintas atvejis per dešimtmečius

    JAV Žemės ūkio departamentas patvirtino, kad pietų Teksase aptikta Naujojo pasaulio sraigmusės (angl. New World screwworm) sukelta infekcija. Tai pirmas patvirtintas atvejis regione nuo 1966 metų, o parazitas kelia grėsmę gyvulininkystei.

    Atvejis nustatytas trijų savaičių veršeliui La Pryor apylinkėse, maždaug 80 kilometrų nuo JAV ir Meksikos sienos. Pareigūnai pabrėžia, kad šis radinys nereiškia masinio protrūkio, tačiau stebėsena sugriežtinta.

    Kas tai per parazitas ir kaip plinta?

    Sraigmusė yra parazitinė musė, kurios lervos minta šiltakraujų gyvūnų, retais atvejais ir žmonių, audiniais. Patelė kiaušinėlius deda į atviras žaizdas ar gleivines, o išsiritusios lervos ima ardyti aplinkinius audinius.

    Specialistai akcentuoja, kad didžiausia rizika kyla ūkiams ir teritorijoms, kur laikomi galvijai, avys ar kiti šiltakraujai gyvūnai. Maisto produktai nėra užkrečiami šio parazito lervomis, o tinkamai gydant užkrėstas gyvūnas gali pasveikti.

    „Nėra pagrindo manyti, kad šis įsiveržimas lems kenkėjo įsitvirtinimą mūsų šalyje“, – sakė JAV žemės ūkio sekretorė Brooke Rollins.

    Kokie ribojimai ir ką daro veterinarijos tarnybos?

    Teksaso valstijos veterinarijos tarnyba nustatė 20 kilometrų karantino zoną. Joje ribojamas šiltakraujų gyvūnų, įskaitant augintinius, judėjimas už zonos ribų be patikros.

    Tokios priemonės taikomos siekiant kuo anksčiau nutraukti galimą plitimą, nes kenkėjas dažniausiai plinta per užkrėstų gyvūnų judėjimą ir neprižiūrėtas žaizdas. Kartu su karantinu stiprinama ūkių patikrų ir pranešimų sistema.

    Kodėl parazitas sugrįžta ir kuo svarbi sterilizacijos technologija?

    Sraigmusė dešimtmečiais buvo rimta JAV galvijininkystės problema, tačiau praėjusio amžiaus šeštajame ir septintajame dešimtmečiuose ji buvo iš esmės išnaikinta. Tuomet vienu svarbiausių įrankių tapo sterilių vabzdžių technika, kai sterilizuoti patinai mažina populiacijos atsinaujinimą.

    Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacija nurodo, kad šis metodas efektyviausias, kai derinamas su žaizdų priežiūra, nuolatine stebėsena ir greitu užkrėstų atvejų identifikavimu. Pastaraisiais metais parazito paplitimas vėl fiksuojamas kai kuriose Centrinės Amerikos ir Meksikos teritorijose, todėl pasienio regionuose rizika didėja.

    Kokia rizika žmonėms ir kokie simptomai?

    Žmonėms rizika vertinama kaip maža, nes lervos neplinta nuo žmogaus žmogui. Didesnė tikimybė užsikrėsti kyla keliaujant ar ilgiau būnant vietovėse, kur parazitas cirkuliuoja, ypač jei daug laiko praleidžiama lauke ir yra atvirų žaizdų.

    Sveikatos specialistai nurodo, kad signalai, į kuriuos verta reaguoti, yra skausmingos ir negyjančios žaizdos, nemalonus kvapas, kraujavimas, taip pat matomos lervos ar judėjimo pojūtis žaizdoje. Įtarus infekciją, rekomenduojama kuo greičiau kreiptis į medikus.

    Europoje šis parazitas nėra įsitvirtinęs ir protrūkių neužfiksuota, tačiau šylantis klimatas ir intensyvios kelionės didina pavienių įvežtinių atvejų tikimybę. Dėl to svarbi ankstyva diagnostika, veterinarinė kontrolė ir tarptautinė stebėsena.

  • Alytaus rajono vadovai apsilankė Klimkevičių ekologiniame ūkyje: kaip šeima kuria kelią nuo grūdo iki vartotojo

    Alytaus rajono vadovai apsilankė Klimkevičių ekologiniame ūkyje: kaip šeima kuria kelią nuo grūdo iki vartotojo

    Vizitas į ekologinį ūkį

    Alytaus rajono Daugų seniūnijos Žvirgždėnų kaime veikiantis Klimkevičių ekologinis ūkis savivaldybės vadovams tapo proga iš arčiau pamatyti, kaip praktikoje atrodo šeimos ūkininkavimas ir ilgalaikės investicijos į kaimo verslą. Ūkyje dirba kelios kartos, o pasirinktas ekologinio ūkininkavimo kelias tęsiamas beveik 25 metus.

    Ūkyje lankėsi Alytaus rajono merė Rasa Vitkauskienė, vicemeras Aurimas Truncė, savivaldybės administracijos direktorius Vytas Arbačiauskas ir patarėja verslo plėtros klausimais Ieva Stalevičiūtė. Vizito metu jie susipažino su ūkio veikla, apžiūrėjo naudojamą žemės ūkio techniką ir aptarė kasdienius iššūkius.

    „Kai žmonės dirba žemę su meile, apie savo darbą jie kalba su džiaugsmu ir entuziazmu. Smagu matyti, kad vaikai kartu su tėvais puoselėja ūkio tradicijas, imasi naujovių ir turi aiškią viziją, kurią linkiu jiems įgyvendinti“, – sakė Alytaus rajono merė Rasa Vitkauskienė.

    Nuo 30 hektarų iki mišraus ūkio

    Klimkevičių ūkio istorija prasidėjo 2002 metais, kai Aldona ir Rimas Klimkevičiai iš Alytaus persikėlė į tėviškę Žvirgždėnų kaime. Pradžioje šeima dirbo apie 30 hektarų, augino daržoves, užsiėmė bitininkyste, o vėliau nuosekliai plėtė veiklą ir investavo į techniką.

    Šiandien ūkis yra mišrus: vystoma augalininkystė ir gyvulininkystė. Augalininkystės plotai siekia apie 680 hektarų, auginami kviečiai, avižos ir grikiai, o galvijų banda sudaro apie 60 gyvulių.

    Ūkininkai atkreipia dėmesį, kad ekologiniame ūkyje ypač svarbus planavimas ir procesų disciplina, nes derlingumas ir tręšimo galimybės skiriasi nuo įprastinės gamybos. Tokiuose ūkiuose didelę reikšmę įgauna sėjomaina, dirvožemio būklė, piktžolių kontrolė ir kaštų valdymas.

    Mieste augę vaikai grįžo į ūkį

    Nors Aldonos ir Rimo Klimkevičių vaikai užaugo mieste, šeima kartu atkūrė sodybą ir atgaivino senelių ūkio tradiciją. Darbai ir atsakomybės pasiskirstyti taip, kad kiekvienas šeimos narys turi aiškią sritį, o tai padeda valdyti didesnį ūkį.

    Tėvai daugiausia rūpinasi gyvulininkyste, sūnus Donatas atsakingas už vadybą ir augalininkystę, dukra Rima prižiūri finansinius reikalus. Donatas su žmona Birute taip pat gyvena kartu su tėvais, todėl sprendimus galima priimti greitai ir operatyviai.

    „Ūkis padidėjo tiek, kad plėsti jau nėra tikslo. Tai, ką turime, reikia optimizuoti“, – sako ūkininkas Donatas Klimkevičius.

    Pasak jo, savivaldybės vadovų apsilankymai ūkiuose padeda abiem pusėms geriau suprasti realią situaciją: nuo investicijų ir darbo jėgos trūkumo iki produkcijos realizavimo. Ūkininkas pabrėžia, kad tiesioginis dialogas dažnai yra efektyvesnis už formalias diskusijas.

    „Pasikalbi, padiskutuoji – tai geresnis būdas suprasti, ko iš tikrųjų reikia ūkininkui ir rajono gyventojui“, – sakė Donatas Klimkevičius.

    Didžiausias klausimas – realizavimas

    Ūkininkai atvirai kalba, kad ekologinės produkcijos realizavimas dažnai tampa sudėtingesnis nei įprastinėje grandinėje. Procesai užtrunka ilgiau dėl sertifikavimo, o pardavimo kelias neretai reikalauja papildomų tarpininkavimo žingsnių ir logistikos sprendimų.

    Klimkevičių ūkis siekia, kad pieno ūkio veikla būtų bent jau nenuostolinga, o augalininkystėje svarbiausia išlaikyti stabilumą. Ūkininkai pabrėžia, jog ekologinėje gamyboje ypač reikšmingas kainų svyravimų amortizavimas, nes sprendimai priimami ilgesniam laikotarpiui.

    Nepaisant iššūkių, šeima ieško naujų galimybių ir semiasi idėjų tarptautinėse žemės ūkio parodose, tarp jų ir Vokietijoje vykstančioje „Žalioji savaitė“. Tokie renginiai, anot ūkininkų, leidžia įvertinti vartotojų kryptis ir matyti, kaip keičiasi ekologiškos produkcijos paklausa.

    Viena iš svarbiausių ateities krypčių, kurią svarsto Klimkevičiai, yra produkto kūrimas nuo pirminės žaliavos iki galutinio vartotojo. Ūkininkai jau yra bandę gaminti speltos miltus, manų kruopas, sėlenas bei kelių rūšių miltus, vertindami, ar perdirbimas gali tapti tvirtesniu verslo modeliu.

    Vizitas Klimkevičių ekologiniame ūkyje savivaldybės atstovams leido ne tik susipažinti su ūkio kasdienybe, bet ir išgirsti konkrečius klausimus, susijusius su rinkomis, investicijomis ir veiklos tęstinumu. Tokie susitikimai, tikimasi, padeda tiksliau planuoti savivaldybės sprendimus ir stiprinti bendradarbiavimą su rajono ūkininkais.