Tag: Gyvūnų gelbėjimas

  • Po 5 mėnesių paieškų netoli Lvivo sugautas savanos katės hibridas: įspėjo elgtis atsargiai

    Netoli Lvivo, Čiškių kaime, po beveik penkis mėnesius trukusių paieškų pavyko surasti ir sugauti neįprastą augintinį – savanos veislės katės hibridą vardu Savažas.

    Kaip rašo ZAXID.NET, gyvūnas dar birželio 6 dieną pabėgo Jamnicos kaime Ivano Frankivsko srityje, kai ištrūko nuo pavadėlio. Apie sėkmingą paieškos pabaigą feisbuke pranešė katės savininkė, prisistatanti „Stefa Kosmetyka“.

    Savažas – savanos F1, t. y. pirmos kartos hibridas, išveistas sukryžminus laukinį afrikinį servalą ir naminę katę. Dėl tokios kilmės gyvūnas gali elgtis labiau kaip laukinis: šnypšti, rodyti dantis, neprisileisti žmonių.

    Dėl šios priežasties paieškų metu žmonių buvo prašoma nebandyti katės gaudyti patiems, o pastebėjus – informuoti šeimininkę ir stebėti, kuria kryptimi ji juda.

    Kur katė buvo pastebėta paieškų metu

    Savininkė dar dingimo dieną paskelbė apie paiešką ir pažadėjo 100 JAV dolerių atlygį tam, kas padės sugrąžinti augintinį.

    Istorija greitai išplito socialiniuose tinkluose. Rugpjūčio 10 dieną žmonės pranešė katę matę Halyče, tačiau tuomet jos sugauti nepavyko.

    Vėliau, rugsėjį, gyvūnas jau buvo pastebėtas Lvivo srityje – pranešta, kad jis judėjo tarp Zvenyhorodo, Šolomyjos ir Vydnykų kaimų. Socialiniuose tinkluose taip pat pasirodė žinučių apie katės pasirodymą Berežanuose, Hajų ir Vynnykų apylinkėse.

    Nors šeimininkai ne kartą vyko į vietas, kur augintinis buvo matytas, beveik penkis mėnesius jo sugrąžinti nepavyko. Galiausiai katė pastebėta prie Čiškių kaimo – ir šį kartą paieškos baigėsi sėkmingai.

    Kas padėjo sugauti Savažą

    Savininkė viešai dėkojo vietos gyventojams Aleksandrui ir jo mamai Irynai, kurie prisidėjo prie paieškų ir padėjo katę pagauti.

    Pasak moters, Aleksandras buvo pirmasis, pastebėjęs Savažą Lvivo srityje, o vėliau nuolat įsitraukė į paiešką: vyko į pranešimų vietas, perstatinėjo gaudykles, palikdavo maisto ir padėdavo pervežti reikalingą įrangą.

    Taip pat, anot įrašo, prie gyvūno gelbėjimo prisidėjo Lvivo srities gelbėtojai.

    Ką svarbu žinoti apie savanos F1 veislę

    Savanos F1 – pirmos kartos hibridas, kurio protėviai yra laukinis afrikinis servalas ir naminė katė. Ši veislė buvo išvesta ir registruota Jungtinėse Amerikos Valstijose.

    Tokioms katėms būdingi laukinių kačių bruožai – didesnis kūnas, ilgesnės galūnės, dėmėtas kailis. Kartu jos gali būti prisirišusios prie šeimininkų, o kartais elgesiu priminti šunis.

    Tekste pabrėžiama, kad savanos yra labai aktyvios ir pasižymi gebėjimu šokti aukštai bei toli. Vis dėlto, net ir auginamos namuose, pirmos kartos savanos gali išlaikyti nemažai laukinių protėvių elgesio ypatybių.

  • Radome iš daugiaaukščio kapo išvaduotas kačiukas: tarp karstų slėpėsi tris dienas

    Radome surengta neįprasta gelbėjimo operacija baigėsi sėkmingai – iš gilaus, kelių lygių kapo buvo išvaduotas kačiukas, kuris tris dienas slėpėsi už karstų.

    Kaip rašo Lenkijos žiniasklaida, gyvūnas buvo įstrigęs Komunalinėse kapinėse Firlejaus rajone, o jį pagauti ilgai nepavyko dėl išgąsčio ir sudėtingos vietos – gilaus, daugiaaukščio antkapinio statinio.

    Gelbėtojai bandė įvairiais būdais pasiekti kačiuką: buvo praveriama sunki kapo plokštė, tačiau vien to neužteko – išsigandęs gyvūnas vis pasitraukdavo giliau ir išvengdavo bandymų jį sučiupti.

    Situaciją apsunkino ir tai, kad kačiukas slėpėsi už karstų, todėl kiekvienas bandymas jį pasiekti reikalavo ypatingo atsargumo ir kantrybės.

    Operacija baigėsi lapkričio 3-iąją

    Galiausiai gelbėjimo operacija pavyko antradienį, lapkričio 3 dieną. Tuomet kapinėse vykę darbai baigėsi laimingai – kačiukas buvo saugiai ištrauktas iš kapo.

    Šis atvejis primena, kad gyvūnai gali patekti į itin netikėtas ir pavojingas vietas, o jų gelbėjimas kartais virsta ilgai trunkančia, kruopščiai koordinuojama operacija.

    Tokiose situacijose svarbiausia neskubėti ir nebandyti veikti jėga – išsigandęs gyvūnas gali slėptis dar giliau, o bandymai jį išgąsdinti tik pailgina gelbėjimą.

  • Nė sekundės nedvejojo: 24 metų ugniagesė dūmuose rado įstrigusį katiną ir išnešė

    Didelio dūmingumo gaisras viename Didžiosios Lenkijos regiono namų vos nesibaigė tragedija gyvūnui, tačiau 24 metų savanorė ugniagesė Aleksandra Brzoska sureagavo akimirksniu. Įžengusi į uždūmintas patalpas ji rado prie lango stovintį katiną ir išnešė jį ant rankų. Po gelbėjimo gyvūnas iš karto buvo nuvežtas pas veterinarą.

    Gaisras kilo katilinėje, o aitrūs dūmai greitai užpildė visą pastatą. Atvykus ugniagesiams, situacija tapo tikromis lenktynėmis su laiku, nes uždūmintuose kambariuose matomumas buvo beveik nulinis.

    Pasak ugniagesės, ji kartu su kolega vykdė užduotį patekti į vidų ir atidaryti langus, kad būtų sumažinta dūmų koncentracija. Būtent apžiūrėdama patalpas ji pastebėjo išsigandusį gyvūną, kuris, tikėtina, jau buvo pradėjęs dusti.

    „Judėjome beveik apgraibomis, dūmuose nesimatė nieko. Viename kambaryje, greičiausiai svetainėje, po langu pamačiau katiną“, – sakė Aleksandra Brzoska.

    Moteris nedelsdama paėmė katiną ant rankų ir išnešė į lauką. Gyvūnas buvo išsekęs, prastai orientavosi ir, kaip vėliau paaiškėjo, buvo patyręs deguonies trūkumą, todėl šeimininkai jį nedelsdami nuvežė veterinarinei apžiūrai.

    „Katinui dabar viskas gerai, bet po įvykio šeimininkai iš karto vyko pas veterinarą, nes paaiškėjo, kad jis buvo nepakankamai prisotintas deguonimi“, – sakė ugniagesė.

    Gaisrą gesino šešios ugniagesių pajėgos, tarp jų ir keli savanorių ekipažai. Ugnį pavyko suvaldyti gana greitai, o gyventojai per incidentą nenukentėjo.

    Specialistai primena, kad gaisruose didžiausią grėsmę dažnai kelia ne liepsna, o dūmai ir smalkės: jos greitai pasklinda patalpose, sutrikdo orientaciją ir gali sukelti sąmonės netekimą per trumpą laiką. Dėl to gyventojams patariama namuose įsirengti dūmų detektorius ir turėti aiškų evakuacijos planą, o augintinių šeimininkams pasirūpinti, kad gyvūnai būtų lengviau pasiekiami ir atpažįstami nelaimės atveju.

  • Anglijoje be spyglių likęs ežiukas tapo interneto sensacija: ar jie gali ataugti ir kada verta nerimauti

    Anglijoje nufilmuotas beveik be spyglių likęs ežiukas vardu Olis netikėtai tapo interneto sensacija, o įrašai apie jo būklę sulaukė milijonų peržiūrų. Gyvūnas į globą pateko Devono grafystėje veikiančiame ežių gelbėjimo centre, kai savanoriai pamatė, kad jis yra akivaizdžiai nusilpęs ir jam reikia skubios pagalbos.

    Centro darbuotojai pasakojo, kad atvežtas ežiukas buvo labai prastos būklės: jam buvo sunku ėsti, o atveriant burną pasirodydavo kraujas. Veterinarai nustatė dvi pagrindines problemas: grybelinę odos ligą, dažnai vadinamą odos grybeliu, ir bakterinę infekciją, dėl kurių didelė dalis spyglių iškrito.

    „Kai jis prasižiodavo, pradėdavo kraujuoti. Jam akivaizdžiai buvo labai skaudu“, – sakė gelbėjimo centro viena įkūrėjų Džudi Tomson.

    Pasak gelbėtojų, po gydymo ir nuolatinės priežiūros ežiuko būklė stabilizavosi: oda pamažu gyja, šašų mažėja, o gyvūnas jau pats valgo ir palaiko pastovų svorį. Vis dėlto jo dar negalima grąžinti į laukinę gamtą, nes be spyglių ežys yra ypač pažeidžiamas ir prasčiau apsisaugo nuo plėšrūnų bei šalčio.

    Olį išgarsino ne tik istorija, bet ir išvaizda: žmonės socialiniuose tinkluose jį lygino su avokadu, didele bulve ar susuktu kojiniu. Gelbėtojai sako, kad toks „be spyglių“ ežys pasitaiko retai, todėl dalis žmonių net ne iš karto supranta, koks tai gyvūnas.

    Specialistai pabrėžia, kad ežių spygliai gali ataugti, nes jie nuolat kinta viso gyvenimo metu. Spygliai sudaryti iš keratino, tos pačios medžiagos, kuri sudaro žmogaus plaukus ir nagus, todėl praradus senus spyglius, nauji gali pradėti augti tik po to, kai oda atsistato ir uždegimas suvaldytas.

    Jaunikliai gimsta su minkštesniais, šviesesniais spygliais, kurie greitai pasikeičia į tvirtesnius. Tačiau suaugusiam ežiui staigus, didelis spyglių netekimas ir plikų plotų atsiradimas paprastai rodo sveikatos problemą, o dažniausios priežastys yra odos grybelis, erkės, bakterinės infekcijos ar kiti uždegimai.

    Gelbėtojai primena, kad dieną lauke pamatytas ežys ne visada reiškia bėdą, bet tai dažnai būna signalas, kad gyvūnas nusilpęs, serga ar ieško pagalbos. Tokiais atvejais patariama kreiptis į vietos laukinių gyvūnų globos ar gelbėjimo organizacijas, nes netinkamas maistas, stresas ir šaltis ežiams gali būti lemtingi.

    Olį išgarsinusi istorija padėjo atkreipti dėmesį ir į pačių gelbėjimo centrų kasdienybę. Centras, prižiūrintis ežius privačiuose namuose, per kelerius metus gerokai išplėtė veiklą: dabar kasmet priima daugiau nei 1 000 gyvūnų, o vienu metu globoja iki kelių šimtų ežių, todėl parama tampa gyvybiškai svarbi.

    Populiarumas virto ir realia pagalba: pasakojimas apie Olį paskatino aukoti, o surinkta suma pasiekė maždaug 5 800 eurų. Gelbėtojai sako, kad tokios istorijos padeda žmonėms pastebėti, kaip greitai laukiniai gyvūnai nukenčia nuo ligų, sužalojimų ar nepalankių sąlygų, ir kodėl profesionali priežiūra jiems dažnai yra vienintelė galimybė išgyventi.

  • Dokumentika Rytuj apie gyvūnų gelbėjimą fronte: premjera Odesos kino festivalyje Kyjive

    Per Odesos tarptautinį kino festivalį, kuris 2026 metais vyks Kyjive nuo rugpjūčio 27 dienos iki rugsėjo 4 dienos, numatyta ukrainietiška dokumentinio filmo Rytuj (Rescue) premjera. Kūrinys pristato istorijas iš teritorijų, esančių netoli aktyvių kovos veiksmų, kur gyvūnai dažnai lieka be šeimininkų ir be pagalbos.

    Filmas sukurtas bendroje gamyboje: jį įgyvendino nepriklausoma JAV prodiuserių kompanija „We Are All Animals“ ir Ukrainos organizacija „Kozhna Tvaryna“. Pasak kūrėjų, tikslas buvo parodyti ne abstrakčią statistiką, o kasdienį, realiomis rizikomis paremtą gelbėtojų darbą ir sprendimus, kuriuos tenka priimti karo sąlygomis.

    Dokumentikoje teigiama, kad per ketverius metus nuo plataus masto invazijos pradžios kovos zonose liko tūkstančiai gyvūnų – nuo naminių augintinių iki ūkinių gyvulių. Į filmą įtraukti liudijimai apie gelbėjimo išvykas į apšaudomas vietoves, o kūrėjai nurodo, kad nuo plataus masto invazijos pradžios tokiu būdu išgelbėta daugiau nei 30 000 gyvūnų.

    „Gyvūnai kare dažnai lieka nepastebėti, ypač naminiai. Filmas Rytuj rodo, kad kiekvienas gyvūnas, kiekviena gyvybė verta išgelbėjimo. Karo metu pažeidžiamumo ir atsakomybės klausimai ypač aštrūs, o šis filmas yra ne tik apie evakuaciją, bet ir apie etinį pasirinkimą ekstremaliomis sąlygomis bei atjautą kaip sąmoningą sprendimą“, – sakė filmo prodiuserė, aktyvistė ir organizacijos „Kozhna Tvaryna“ vadovė Tamara Hiūman.

    Filmas buvo filmuojamas skirtinguose priefrontės regionuose – nuo Kostiantynivkos iki Pokrovsko, nuo Charkivo srities iki Zaporižios srities. Pagrindiniai herojai – žmonės iš įvairių šalių, kuriuos vienija nuostata, kad gyvybės vertė nepriklauso nuo aplinkybių: buvęs Ukrainos karys, tapęs gelbėtoju, savanorė iš Šveicarijos, bulgarė, karo pradžioje persikėlusi į Ukrainą, ir italas, įkūręs prieglaudą Kyjivo srityje.

    Tarp istorijų – ožkytė Oljenka, evakuota iš subombarduoto kaimo. Ji filme tampa simboliniu priminimu, kad net ir vienas, iš pirmo žvilgsnio mažas sprendimas karo fone gali kainuoti daug pastangų, laiko ir rizikos.

    Vykdomąja prodiusere įvardijama britų aktorė ir režisierė Sedi Frost. Režisierius – italo ir amerikiečių kilmės dokumentikos kūrėjas Alesijo Skjaca, pastaraisiais metais nagrinėjantis žmonių ir gyvūnų ryšį bei moralines dilemas, išryškėjančias krizėse.

    „Kaip kūrėjas savo darbuose tyrinėju žmogiškumo ir socialinių problemų sankirtą, kurdamas istorijas, kurios skatina empatiją ir apmąstymus. Rytuj man tapo lūžio tašku: filmas panardina į sudėtingus karo ir atjautos klausimus ir atkreipia dėmesį į gyvūnų likimą konfliktų zonose, kuris dažnai lieka nuošalyje“, – sakė režisierius Alesijo Skjaca.

    Kūrėjai pažymi, kad tarptautinė filmo premjera įvyko 2026 metais birželio mėnesį Londone rengiamame nepriklausomo kino festivalyje „Raindance Film Festival“. Ukrainietiška premjera Kyjive turėtų tapti viena iš programos dalių, skirtų dokumentikai apie karo patirtis ir visuomenės atsparumą.

  • Patruliuodami kelią pastebėjo susigūžusį šunį: pareigūnų sprendimas sujaudino tūkstančius

    Patruliuodami kelią pastebėjo susigūžusį šunį: pareigūnų sprendimas sujaudino tūkstančius

    Susigūžęs prie kelkraščio

    Vasaros popietę JAV Misūrio valstijoje patruliavę policijos pareigūnai prie judrios gatvės kelkraščio pastebėjo susigūžusią kalytę. Ji nereagavo į pro šalį važiuojančius automobilius ir atrodė išsekusi, tarsi laukdama, kol kas nors pagaliau sustos.

    Pareigūnai nedelsdami sustabdė tarnybinį automobilį, įvertino situaciją ir pasirūpino, kad gyvūnas būtų saugus nuo eismo. Tokie atvejai keliuose ypač pavojingi, nes sužeisti gyvūnai neretai lieka nepastebėti arba žmonės bijo prie jų prieiti dėl galimos gynybinės reakcijos.

    Pagalba įvykio vietoje

    Priėję arčiau pareigūnai pamatė, kad šuo yra neįprastai ramus ir draugiškas, tačiau akivaizdžiai negali judėti. Įtarta, kad gyvūną partrenkė automobilis, todėl policininkai laikinai suvaldė eismą ir užtikrino, kad sužeista kalytė nebūtų dar kartą sužalota.

    Į vietą buvo iškviesti gyvūnų gelbėtojai iš Stray Rescue of St. Louis organizacijos, turintys patirties skubiose situacijose. Kol komanda atvyko, pareigūnai liko šalia ir bandė nuraminti šunį, kad šis nepatirtų dar didesnio streso.

    Atvykę gelbėtojai atsargiai perkėlė kalytę į transportą ir nuvežė į veterinarijos kliniką. Pasak gelbėtojų, net ir kentėdama skausmą ji nerodė agresijos, o tai dažnai padeda greičiau suteikti pirmąją pagalbą ir sumažina papildomų traumų riziką.

    Klinika ir ilgas kelias į sveikimą

    Veterinarijos klinikoje paaiškėjo, kad šuo patyrė klubo lūžį. Medikams tai buvo palengvėjimas, nes po eismo įvykių neretai nustatomi ir vidiniai sužalojimai, kurie iš pradžių gali būti nepastebimi, bet kelia grėsmę gyvybei.

    Kalytė buvo nuskausminta, o operacija suplanuota kitai dienai. Gelbėtojai jai suteikė vardą Joy Bird, o po sėkmingos procedūros prasidėjo reabilitacijos etapas, kuriame svarbūs ne tik vaistai, bet ir nuoseklus judėjimo atstatymas.

    Nors šuo neturėjo antkaklio, o lustas nebuvo registruotas, organizacija bandė ieškoti šeimininko. Kadangi atsekti kilmę nepavyko, kalytė buvo perduota laikinai globai ir toliau atsigauna, pamažu grįždama prie įprasto aktyvumo.

    Pirmosiomis savaitėmis, dėl patirtų sužalojimų, ji sunkiai valdė užpakalines kojas, todėl pasivaikščiojimams buvo naudojamas specialus vežimėlis. Intensyvi priežiūra ir kasdieniai pratimai padėjo sustiprėti, o vėliau gyvūnas sulaukė šeimos, kuri suteikė saugią aplinką sveikti.

    Ši istorija primena, kad partrenktas ar pasimetęs gyvūnas kelyje pirmiausia yra eismo saugumo klausimas. Specialistai pataria nestabdyti staigiai, įvertinti aplinkybes, užtikrinti savo ir kitų saugumą, o dėl sužeisto gyvūno kuo greičiau kreiptis į policiją arba gyvūnų gelbėtojus.

  • Ant namo stogo smalsus katinas įstrigo ventiliacijoje: išgelbėjo ugniagesiai, bet drama tęsėsi

    Ant namo stogo smalsus katinas įstrigo ventiliacijoje: išgelbėjo ugniagesiai, bet drama tęsėsi

    Smalsumas ant stogo baigėsi spąstais

    Rybno vietovėje, Sochačevo apskrityje, naminis veislinis katinas, išlipęs pro atvirą langą ant stogo, nusprendė patyrinėti pastato ventiliacijos kanalą. Gyvūnas įlindo į angą ir greitai įstrigo, o šeimininkas, pamatęs, kad augintinis nebegali ištrūkti, iškvietė ugniagesius.

    Tokios situacijos nėra retos: katės mėgsta aukštį, siaurus praėjimus ir slėptuves, tačiau ventiliacijos šachtos ir kaminai joms gali tapti pavojingais spąstais. Įstrigęs gyvūnas rizikuoja patirti stresą, susižeisti bandydamas išsilaisvinti ar uždusti, jei tarpai per siauri.

    Gelbėjimo operacija pasisuko netikėtai

    Atvykę OSP Rybno ugniagesiai bandė pasiekti katiną per ventiliacijos kanalą, tačiau išsigandęs gyvūnas, užuot artėjęs link gelbėtojų, instinktyviai traukėsi gilyn. Tai apsunkino darbą, nes tokiose šachtose gyvūnas gali patekti į atšakas ir pasimesti pastato viduje.

    Šeimininkui tai buvo ypač įtempta akimirka: kuo ilgiau katė lieka uždaroje ertmėje, tuo didesnė rizika, kad ji įstrigs dar labiau arba susižalos. Gelbėtojams tokiais atvejais svarbiausia ne tik pasiekti gyvūną, bet ir neprovokuoti jo tolesnio bėgimo.

    „Panikos apimtas gyvūnas dažnai renkasi trauktis į gilesnes ertmes, net jei tai didina pavojų“, – sakė gelbėjimo darbuose dalyvavę ugniagesiai.

    Galiausiai katinas nustebino visus: jis pasirodė pas kaimynus vonios kambaryje, pro ventiliacijos groteles kyšojo tik jo galva. Nuėmus groteles, katinas buvo greitai ir saugiai išlaisvintas, o istorija baigėsi laimingai.

    Ką verta žinoti kačių šeimininkams

    Specialistai primena, kad atviri langai ir neužtikrintos angos yra viena dažniausių buitinių rizikų katėms, ypač gyvenant aukščiau arba turint priėjimą prie stogo. Svarbu įvertinti ne tik balkonų saugumą, bet ir tai, kur gyvūnas gali patekti per technines ertmes, ventiliacijos angas ar kaminus.

    Jei katė įstrigo ir jos nepavyksta išvilioti ramiai, nereikėtų bandyti jėga traukti už letenų ar uodegos, nes taip galima sukelti rimtų traumų. Tokiais atvejais saugiausia kviesti gelbėtojus arba gyvūnų gelbėjimo patirties turinčius specialistus ir stengtis kuo labiau sumažinti triukšmą bei stresą.

  • Iš kanalizacijos vamzdžio išgelbėjo kačiuką, bet po dviejų dienų teko grįžti – laukė staigmena

    Iš kanalizacijos vamzdžio išgelbėjo kačiuką, bet po dviejų dienų teko grįžti – laukė staigmena

    Gelbėtojai JAV, Niu Džersio valstijoje, sulaukė pranešimo apie kanalizacijos vamzdyje įstrigusį mažą kačiuką. Atvykę į vietą jie rado sušlapusį, purvu aplipusį jauniklį, kuris pats iš duobės ištrūkti nebegalėjo. Po kelių valandų gyvūnas jau buvo saugus prieglaudoje, pamaitintas ir apžiūrėtas specialistų.

    Prieglaudos darbuotojai kačiuką pavadino Stormi ir tikėjosi, kad po trumpos reabilitacijos jis galės keliauti į naujus namus. Tokiais atvejais pirmiausia vertinama bendra sveikata, dehidratacija, hipotermijos rizika ir galimi sužalojimai, o vėliau sprendžiama dėl skiepų bei tolimesnės priežiūros. Mažiems benamiams gyvūnams ypač svarbus greitas sušildymas ir reguliarus maitinimas.

    Vis dėlto po dviejų dienų prieglaudoje vėl suskambo telefonas. Praeiviai pranešė apie kitą benamį kačiuką, kuris, jų teigimu, yra toje pačioje vietoje, kur neseniai vyko gelbėjimo operacija. Gelbėtojai nedelsdami sugrįžo, nes tokiose situacijose laikas gali lemti gyvūno išlikimą.

    Atvykus paaiškėjo, kad kanalizacijos vamzdžio zonoje slėpėsi dar vienas mažylis. Jį taip pat pavyko greitai sugauti ir nugabenti į prieglaudą, kur kačiukas buvo apžiūrėtas, sušildytas ir pamaitintas. Nors jis buvo kiek mažesnis už Stormi, darbuotojai įtarė, kad tai gali būti sesutės, o antrąją praminė Sunny.

    Tokios istorijos nėra retos: kačiukai dažnai pasimeta, slepiasi šuliniuose, vamzdžiuose ar statybvietėse, o žmonės išgirsta miaukimą tik atsitiktinai. Specialistai pabrėžia, kad radus jauniklį svarbu pirmiausia įsitikinti, ar netoliese nėra motinos, o jei gyvūnas akivaizdžiai sužeistas ar įstrigęs, reikėtų kviesti gyvūnų gelbėtojus. Netinkami bandymai traukti patiems gali baigtis papildomais sužalojimais.

    Ši istorija baigėsi ypač sėkmingai: prieglaudos teigimu, abi katytės galiausiai buvo paimtos į tuos pačius namus. Įvaikinant du tos pačios vados kačiukus kartu, jiems dažnai lengviau adaptuotis naujoje aplinkoje, mažėja streso, o žaidimai tarpusavyje padeda nukreipti energiją ir greičiau formuoti gerus elgesio įpročius.

  • Gyventojai pranešė apie partrenktą katiną, bet atvykę gelbėtojai liko be darbo: kas nutiko?

    Gyventojai pranešė apie partrenktą katiną, bet atvykę gelbėtojai liko be darbo: kas nutiko?

    Skambutis dėl nejudančio katino

    Žyrardove, netoli Varšuvos, miesto tarnybos sulaukė gyventojų pranešimo apie ant šaligatvio gulintį baltai rudą katiną. Skambinusieji teigė, kad gyvūnas nejudėjo kaitrioje saulėje, todėl kilo įtarimas, jog jis galėjo būti partrenktas.

    Situaciją dar labiau dramatizavo liudininkų pasakojimai, esą prie gyvūno jau būriuojasi varnos. Tokiais atvejais įprastai kyla rizika, kad sužeistam augintiniui reikia skubios veterinarinės pagalbos, o delsimas gali kainuoti gyvybę.

    Atvykę pareigūnai rado netikėtą vaizdą

    Į nurodytą vietą išskubėję savivaldybės pareigūnai pranešimą perdavė ir veterinarijos gydytojui, kad prireikus būtų galima greitai suteikti pagalbą. Tačiau paaiškėjo, kad scenarijus visai kitoks, nei tikėtasi.

    Katinui pagalbos neprireikė, nes jis buvo geros būklės ir tiesiog miegojo šiltame asfalte. Pasak pareigūnų, gyvūnas reagavo ramiai, atrodė žvalus ir, prisiartinus žmonėms, elgėsi taip, tarsi norėtų žaisti.

    „Kai pareigūnai pasilenkė prie katino, jis sureagavo taip, lyg norėtų su jais pažaisti“, – teigė Žyrardovo miesto tarnybos, atsakydamos į gyventojų komentarus.

    Vietos gyventojams jis gerai pažįstamas

    Po trumpos akimirkos katinas atsikėlė ir nuėjo savais keliais, o pareigūnai grįžo „tuščiomis rankomis“. Socialiniuose tinkluose gyventojai rašė, kad tai ne pirmas kartas, kai šis gyvūnas sukelia aliarmą – esą jis dažnai pastebimas toje pačioje miesto vietoje.

    Komentaruose katinas netgi vadinamas vietos „įžymybe“ ir siejamas su netoliese veikiančia kebabine. Tokie atvejai rodo, kaip greitai įprastas gyvūno elgesys gali būti palaikytas nelaime, ypač vasarą, kai gyvūnams pavojingi ir karščiai, ir eismas.

    Specialistai primena, kad karštomis dienomis gyvūnams pavojingas perkaitimas, o ant įkaitusių dangų gali nudegti letenos. Jei matote nejudantį gyvūną, verta stebėti iš saugaus atstumo, įvertinti kvėpavimą ir, jei kyla abejonių, kreiptis į vietos tarnybas ar veterinarijos gydytoją.

  • Žvejai Meksikos įlankoje pamatė tamsų siluetą: manė, kad vėžlys, bet tiesa sukrėtė

    Žvejai Meksikos įlankoje pamatė tamsų siluetą: manė, kad vėžlys, bet tiesa sukrėtė

    Meksikos įlankoje žvejojusio laivo įgula patyrė akimirką, kuri planuotą išvyką pavertė gelbėjimo operacija. Atviroje jūroje žmonės pastebėjo tamsų siluetą, kuris iš tolo priminė jūrų vėžlį, tačiau priartėjus vaizdas pasirodė visai kitoks.

    Iš vandens kyšojęs padaras turėjo rusvą kailį ir akivaizdžiai kovojo su bangomis, kad nenuskęstų. Įgula suprato, kad tai ne vėžlys, o į bėdą patekęs kačiukas, kuris, sprendžiant iš būklės, buvo išsekęs ir sušlapęs iki kaulų.

    Netikėtas radinys atviroje jūroje

    Kačiuką žvejai ištraukė graibštais ir nedelsdami perkėlė į laivo denį. Kad gyvūnas neatšaltų ir atgautų jėgas, jį apvyniojo rankšluosčiu, o kelionės metu laikė šilčiau ir stebėjo jo būklę.

    Tokiose situacijose pavojingiausi yra pirmieji momentai: mažiems gyvūnams sūrus vanduo, vėjas ir banguojanti jūra greitai sukelia hipotermiją, o išsekimas apsunkina kvėpavimą. Įgula pasirinko saugiausią taktiką: kuo greičiau gyvūną iškelti iš vandens, sušildyti ir pargabenti į krantą.

    „Jam prireikė laiko atsigauti. Laikiau jį ant kelių ir vairavau, kol jis ėmė rimti“, – sakė žvejybos reiso organizatorius Steve Crews.

    Kas nutiko kačiukui?

    Pasiekus krantą, vienas įgulos narių ėmėsi iniciatyvos padėti surasti kačiukui namus. Socialiniuose tinkluose pasidalintos nuotraukos ir pasakojimas apie gelbėjimą sulaukė didelio dėmesio, o norinčių priglausti gyvūną atsirado greitai.

    Kaip kačiukas atsidūrė atviroje jūroje, tiksliai nežinoma. Tarp svarstytų versijų minėta, kad jis galėjo būti paliktas tyčia, nuplautas nuo kranto srovės ar audros, taip pat neatmesta galimybė, kad gyvūnas į vandenį pateko iš kokio nors laivo.

    „Manau, kad tiesiog padarėme tai, ką būtų padaręs bet kas. Buvome tinkamoje vietoje tinkamu metu“, – sakė S. Crews.

    Ką daryti radus gyvūną vandenyje?

    Specialistai pabrėžia, kad iš vandens ištrauktą gyvūną svarbiausia švelniai sušildyti ir kuo greičiau perduoti veterinarams ar gyvūnų gelbėtojams. Staigus kaitinimas, maitinimas ar bandymas girdyti iškart gali pakenkti, ypač jei gyvūnas prarijo vandens ar yra šoko būsenoje.

    Ši istorija baigėsi laimingai: kačiukas atsigavo ir galiausiai pateko į nuolatinius namus. Žvejams tai tapo išvyka, kurią jie prisimins ne dėl laimikio, o dėl išgelbėtos gyvybės.