CP v2

Tag: Gyvūnų gelbėjimas

  • Patruliuodami kelią pastebėjo susigūžusį šunį: pareigūnų sprendimas sujaudino tūkstančius

    Patruliuodami kelią pastebėjo susigūžusį šunį: pareigūnų sprendimas sujaudino tūkstančius

    Susigūžęs prie kelkraščio

    Vasaros popietę JAV Misūrio valstijoje patruliavę policijos pareigūnai prie judrios gatvės kelkraščio pastebėjo susigūžusią kalytę. Ji nereagavo į pro šalį važiuojančius automobilius ir atrodė išsekusi, tarsi laukdama, kol kas nors pagaliau sustos.

    Pareigūnai nedelsdami sustabdė tarnybinį automobilį, įvertino situaciją ir pasirūpino, kad gyvūnas būtų saugus nuo eismo. Tokie atvejai keliuose ypač pavojingi, nes sužeisti gyvūnai neretai lieka nepastebėti arba žmonės bijo prie jų prieiti dėl galimos gynybinės reakcijos.

    Pagalba įvykio vietoje

    Priėję arčiau pareigūnai pamatė, kad šuo yra neįprastai ramus ir draugiškas, tačiau akivaizdžiai negali judėti. Įtarta, kad gyvūną partrenkė automobilis, todėl policininkai laikinai suvaldė eismą ir užtikrino, kad sužeista kalytė nebūtų dar kartą sužalota.

    Į vietą buvo iškviesti gyvūnų gelbėtojai iš Stray Rescue of St. Louis organizacijos, turintys patirties skubiose situacijose. Kol komanda atvyko, pareigūnai liko šalia ir bandė nuraminti šunį, kad šis nepatirtų dar didesnio streso.

    Atvykę gelbėtojai atsargiai perkėlė kalytę į transportą ir nuvežė į veterinarijos kliniką. Pasak gelbėtojų, net ir kentėdama skausmą ji nerodė agresijos, o tai dažnai padeda greičiau suteikti pirmąją pagalbą ir sumažina papildomų traumų riziką.

    Klinika ir ilgas kelias į sveikimą

    Veterinarijos klinikoje paaiškėjo, kad šuo patyrė klubo lūžį. Medikams tai buvo palengvėjimas, nes po eismo įvykių neretai nustatomi ir vidiniai sužalojimai, kurie iš pradžių gali būti nepastebimi, bet kelia grėsmę gyvybei.

    Kalytė buvo nuskausminta, o operacija suplanuota kitai dienai. Gelbėtojai jai suteikė vardą Joy Bird, o po sėkmingos procedūros prasidėjo reabilitacijos etapas, kuriame svarbūs ne tik vaistai, bet ir nuoseklus judėjimo atstatymas.

    Nors šuo neturėjo antkaklio, o lustas nebuvo registruotas, organizacija bandė ieškoti šeimininko. Kadangi atsekti kilmę nepavyko, kalytė buvo perduota laikinai globai ir toliau atsigauna, pamažu grįždama prie įprasto aktyvumo.

    Pirmosiomis savaitėmis, dėl patirtų sužalojimų, ji sunkiai valdė užpakalines kojas, todėl pasivaikščiojimams buvo naudojamas specialus vežimėlis. Intensyvi priežiūra ir kasdieniai pratimai padėjo sustiprėti, o vėliau gyvūnas sulaukė šeimos, kuri suteikė saugią aplinką sveikti.

    Ši istorija primena, kad partrenktas ar pasimetęs gyvūnas kelyje pirmiausia yra eismo saugumo klausimas. Specialistai pataria nestabdyti staigiai, įvertinti aplinkybes, užtikrinti savo ir kitų saugumą, o dėl sužeisto gyvūno kuo greičiau kreiptis į policiją arba gyvūnų gelbėtojus.

  • Ant namo stogo smalsus katinas įstrigo ventiliacijoje: išgelbėjo ugniagesiai, bet drama tęsėsi

    Ant namo stogo smalsus katinas įstrigo ventiliacijoje: išgelbėjo ugniagesiai, bet drama tęsėsi

    Smalsumas ant stogo baigėsi spąstais

    Rybno vietovėje, Sochačevo apskrityje, naminis veislinis katinas, išlipęs pro atvirą langą ant stogo, nusprendė patyrinėti pastato ventiliacijos kanalą. Gyvūnas įlindo į angą ir greitai įstrigo, o šeimininkas, pamatęs, kad augintinis nebegali ištrūkti, iškvietė ugniagesius.

    Tokios situacijos nėra retos: katės mėgsta aukštį, siaurus praėjimus ir slėptuves, tačiau ventiliacijos šachtos ir kaminai joms gali tapti pavojingais spąstais. Įstrigęs gyvūnas rizikuoja patirti stresą, susižeisti bandydamas išsilaisvinti ar uždusti, jei tarpai per siauri.

    Gelbėjimo operacija pasisuko netikėtai

    Atvykę OSP Rybno ugniagesiai bandė pasiekti katiną per ventiliacijos kanalą, tačiau išsigandęs gyvūnas, užuot artėjęs link gelbėtojų, instinktyviai traukėsi gilyn. Tai apsunkino darbą, nes tokiose šachtose gyvūnas gali patekti į atšakas ir pasimesti pastato viduje.

    Šeimininkui tai buvo ypač įtempta akimirka: kuo ilgiau katė lieka uždaroje ertmėje, tuo didesnė rizika, kad ji įstrigs dar labiau arba susižalos. Gelbėtojams tokiais atvejais svarbiausia ne tik pasiekti gyvūną, bet ir neprovokuoti jo tolesnio bėgimo.

    „Panikos apimtas gyvūnas dažnai renkasi trauktis į gilesnes ertmes, net jei tai didina pavojų“, – sakė gelbėjimo darbuose dalyvavę ugniagesiai.

    Galiausiai katinas nustebino visus: jis pasirodė pas kaimynus vonios kambaryje, pro ventiliacijos groteles kyšojo tik jo galva. Nuėmus groteles, katinas buvo greitai ir saugiai išlaisvintas, o istorija baigėsi laimingai.

    Ką verta žinoti kačių šeimininkams

    Specialistai primena, kad atviri langai ir neužtikrintos angos yra viena dažniausių buitinių rizikų katėms, ypač gyvenant aukščiau arba turint priėjimą prie stogo. Svarbu įvertinti ne tik balkonų saugumą, bet ir tai, kur gyvūnas gali patekti per technines ertmes, ventiliacijos angas ar kaminus.

    Jei katė įstrigo ir jos nepavyksta išvilioti ramiai, nereikėtų bandyti jėga traukti už letenų ar uodegos, nes taip galima sukelti rimtų traumų. Tokiais atvejais saugiausia kviesti gelbėtojus arba gyvūnų gelbėjimo patirties turinčius specialistus ir stengtis kuo labiau sumažinti triukšmą bei stresą.

  • Iš kanalizacijos vamzdžio išgelbėjo kačiuką, bet po dviejų dienų teko grįžti – laukė staigmena

    Iš kanalizacijos vamzdžio išgelbėjo kačiuką, bet po dviejų dienų teko grįžti – laukė staigmena

    Gelbėtojai JAV, Niu Džersio valstijoje, sulaukė pranešimo apie kanalizacijos vamzdyje įstrigusį mažą kačiuką. Atvykę į vietą jie rado sušlapusį, purvu aplipusį jauniklį, kuris pats iš duobės ištrūkti nebegalėjo. Po kelių valandų gyvūnas jau buvo saugus prieglaudoje, pamaitintas ir apžiūrėtas specialistų.

    Prieglaudos darbuotojai kačiuką pavadino Stormi ir tikėjosi, kad po trumpos reabilitacijos jis galės keliauti į naujus namus. Tokiais atvejais pirmiausia vertinama bendra sveikata, dehidratacija, hipotermijos rizika ir galimi sužalojimai, o vėliau sprendžiama dėl skiepų bei tolimesnės priežiūros. Mažiems benamiams gyvūnams ypač svarbus greitas sušildymas ir reguliarus maitinimas.

    Vis dėlto po dviejų dienų prieglaudoje vėl suskambo telefonas. Praeiviai pranešė apie kitą benamį kačiuką, kuris, jų teigimu, yra toje pačioje vietoje, kur neseniai vyko gelbėjimo operacija. Gelbėtojai nedelsdami sugrįžo, nes tokiose situacijose laikas gali lemti gyvūno išlikimą.

    Atvykus paaiškėjo, kad kanalizacijos vamzdžio zonoje slėpėsi dar vienas mažylis. Jį taip pat pavyko greitai sugauti ir nugabenti į prieglaudą, kur kačiukas buvo apžiūrėtas, sušildytas ir pamaitintas. Nors jis buvo kiek mažesnis už Stormi, darbuotojai įtarė, kad tai gali būti sesutės, o antrąją praminė Sunny.

    Tokios istorijos nėra retos: kačiukai dažnai pasimeta, slepiasi šuliniuose, vamzdžiuose ar statybvietėse, o žmonės išgirsta miaukimą tik atsitiktinai. Specialistai pabrėžia, kad radus jauniklį svarbu pirmiausia įsitikinti, ar netoliese nėra motinos, o jei gyvūnas akivaizdžiai sužeistas ar įstrigęs, reikėtų kviesti gyvūnų gelbėtojus. Netinkami bandymai traukti patiems gali baigtis papildomais sužalojimais.

    Ši istorija baigėsi ypač sėkmingai: prieglaudos teigimu, abi katytės galiausiai buvo paimtos į tuos pačius namus. Įvaikinant du tos pačios vados kačiukus kartu, jiems dažnai lengviau adaptuotis naujoje aplinkoje, mažėja streso, o žaidimai tarpusavyje padeda nukreipti energiją ir greičiau formuoti gerus elgesio įpročius.

  • Gyventojai pranešė apie partrenktą katiną, bet atvykę gelbėtojai liko be darbo: kas nutiko?

    Gyventojai pranešė apie partrenktą katiną, bet atvykę gelbėtojai liko be darbo: kas nutiko?

    Skambutis dėl nejudančio katino

    Žyrardove, netoli Varšuvos, miesto tarnybos sulaukė gyventojų pranešimo apie ant šaligatvio gulintį baltai rudą katiną. Skambinusieji teigė, kad gyvūnas nejudėjo kaitrioje saulėje, todėl kilo įtarimas, jog jis galėjo būti partrenktas.

    Situaciją dar labiau dramatizavo liudininkų pasakojimai, esą prie gyvūno jau būriuojasi varnos. Tokiais atvejais įprastai kyla rizika, kad sužeistam augintiniui reikia skubios veterinarinės pagalbos, o delsimas gali kainuoti gyvybę.

    Atvykę pareigūnai rado netikėtą vaizdą

    Į nurodytą vietą išskubėję savivaldybės pareigūnai pranešimą perdavė ir veterinarijos gydytojui, kad prireikus būtų galima greitai suteikti pagalbą. Tačiau paaiškėjo, kad scenarijus visai kitoks, nei tikėtasi.

    Katinui pagalbos neprireikė, nes jis buvo geros būklės ir tiesiog miegojo šiltame asfalte. Pasak pareigūnų, gyvūnas reagavo ramiai, atrodė žvalus ir, prisiartinus žmonėms, elgėsi taip, tarsi norėtų žaisti.

    „Kai pareigūnai pasilenkė prie katino, jis sureagavo taip, lyg norėtų su jais pažaisti“, – teigė Žyrardovo miesto tarnybos, atsakydamos į gyventojų komentarus.

    Vietos gyventojams jis gerai pažįstamas

    Po trumpos akimirkos katinas atsikėlė ir nuėjo savais keliais, o pareigūnai grįžo „tuščiomis rankomis“. Socialiniuose tinkluose gyventojai rašė, kad tai ne pirmas kartas, kai šis gyvūnas sukelia aliarmą – esą jis dažnai pastebimas toje pačioje miesto vietoje.

    Komentaruose katinas netgi vadinamas vietos „įžymybe“ ir siejamas su netoliese veikiančia kebabine. Tokie atvejai rodo, kaip greitai įprastas gyvūno elgesys gali būti palaikytas nelaime, ypač vasarą, kai gyvūnams pavojingi ir karščiai, ir eismas.

    Specialistai primena, kad karštomis dienomis gyvūnams pavojingas perkaitimas, o ant įkaitusių dangų gali nudegti letenos. Jei matote nejudantį gyvūną, verta stebėti iš saugaus atstumo, įvertinti kvėpavimą ir, jei kyla abejonių, kreiptis į vietos tarnybas ar veterinarijos gydytoją.

  • Žvejai Meksikos įlankoje pamatė tamsų siluetą: manė, kad vėžlys, bet tiesa sukrėtė

    Žvejai Meksikos įlankoje pamatė tamsų siluetą: manė, kad vėžlys, bet tiesa sukrėtė

    Meksikos įlankoje žvejojusio laivo įgula patyrė akimirką, kuri planuotą išvyką pavertė gelbėjimo operacija. Atviroje jūroje žmonės pastebėjo tamsų siluetą, kuris iš tolo priminė jūrų vėžlį, tačiau priartėjus vaizdas pasirodė visai kitoks.

    Iš vandens kyšojęs padaras turėjo rusvą kailį ir akivaizdžiai kovojo su bangomis, kad nenuskęstų. Įgula suprato, kad tai ne vėžlys, o į bėdą patekęs kačiukas, kuris, sprendžiant iš būklės, buvo išsekęs ir sušlapęs iki kaulų.

    Netikėtas radinys atviroje jūroje

    Kačiuką žvejai ištraukė graibštais ir nedelsdami perkėlė į laivo denį. Kad gyvūnas neatšaltų ir atgautų jėgas, jį apvyniojo rankšluosčiu, o kelionės metu laikė šilčiau ir stebėjo jo būklę.

    Tokiose situacijose pavojingiausi yra pirmieji momentai: mažiems gyvūnams sūrus vanduo, vėjas ir banguojanti jūra greitai sukelia hipotermiją, o išsekimas apsunkina kvėpavimą. Įgula pasirinko saugiausią taktiką: kuo greičiau gyvūną iškelti iš vandens, sušildyti ir pargabenti į krantą.

    „Jam prireikė laiko atsigauti. Laikiau jį ant kelių ir vairavau, kol jis ėmė rimti“, – sakė žvejybos reiso organizatorius Steve Crews.

    Kas nutiko kačiukui?

    Pasiekus krantą, vienas įgulos narių ėmėsi iniciatyvos padėti surasti kačiukui namus. Socialiniuose tinkluose pasidalintos nuotraukos ir pasakojimas apie gelbėjimą sulaukė didelio dėmesio, o norinčių priglausti gyvūną atsirado greitai.

    Kaip kačiukas atsidūrė atviroje jūroje, tiksliai nežinoma. Tarp svarstytų versijų minėta, kad jis galėjo būti paliktas tyčia, nuplautas nuo kranto srovės ar audros, taip pat neatmesta galimybė, kad gyvūnas į vandenį pateko iš kokio nors laivo.

    „Manau, kad tiesiog padarėme tai, ką būtų padaręs bet kas. Buvome tinkamoje vietoje tinkamu metu“, – sakė S. Crews.

    Ką daryti radus gyvūną vandenyje?

    Specialistai pabrėžia, kad iš vandens ištrauktą gyvūną svarbiausia švelniai sušildyti ir kuo greičiau perduoti veterinarams ar gyvūnų gelbėtojams. Staigus kaitinimas, maitinimas ar bandymas girdyti iškart gali pakenkti, ypač jei gyvūnas prarijo vandens ar yra šoko būsenoje.

    Ši istorija baigėsi laimingai: kačiukas atsigavo ir galiausiai pateko į nuolatinius namus. Žvejams tai tapo išvyka, kurią jie prisimins ne dėl laimikio, o dėl išgelbėtos gyvybės.

  • Šuns Baltico istorija sukrėtė pasaulį: Gdynėje atidengtas jo paminklas, plūsta minios

    Šuns Baltico istorija sukrėtė pasaulį: Gdynėje atidengtas jo paminklas, plūsta minios

    Gdynėje birželio 24 dieną atidengtas paminklas šuniui Balticui, kurio išgelbėjimo istorija 2010 metais apskriejo ne tik Lenkiją, bet ir užsienio žiniasklaidą. Skulptūra pastatyta prie Marina Yacht Parko, kur ją jau lanko turistai ir miestiečiai.

    Balticas išgarsėjo po dramatiško gelbėjimo Baltijos jūroje, kai buvo pastebėtas dreifuojantis ant ledo lyties atviroje jūroje. Tuomet įgula, plaukusi moksliniu laivu r/v „Baltica“, ryžosi operacijai, kuri anuomet buvo apibūdinama kaip itin rizikinga dėl šalčio ir bangavimo.

    Gelbėjimas atviroje jūroje

    2010 metų sausio 25 dieną, apie 15.40 valandą, jūrininkai aptiko šunį maždaug 15 jūrmylių nuo kranto. Tai yra apie 28 kilometrus, o tokioje distancijoje žiemą gresia greita hipotermija net ir žmogui, jau nekalbant apie gyvūną.

    Pasak istorijos dalyvių, šuo kelias dienas laikėsi ant ledo, krito į vandenį ir vėl užlipdavo atgal. Gelbėjime dalyvavęs jūrų gelbėtojas ir gyvūnų globos aktyvistas Adamas Buczyńskis, tuomet dirbęs laive mechaniku, į šunį plaukė pripučiama valtimi.

    „Mačiau, kad jis jau nebeturi jėgų, todėl delsti buvo neįmanoma“, – sakė Adamas Buczyńskis.

    Po kelių dienų Balticas buvo oficialiai įtrauktas į laivo komandą ir tapo savotišku įgulos simboliu. Vėliau, A. Buczyńskiui išėjus į pensiją, šuo apsigyveno kartu su juo ir dar kelerius metus dalyvavo gelbėjimo veiklose kaip tarnybinis šuo.

    Nuo pasaulinės šlovės iki paminklo

    Baltico istoriją anuomet plačiai nušvietė tarptautinė žiniasklaida, o pats šuo tapo atpažįstamas tarp Trijų miestų pakrantės gyventojų ir turistų. Gdynė jam suteikė garbės simbolinį titulą, o gelbėtojai sulaukė šimtų laiškų ir padėkų iš įvairių šalių.

    Šuo mirė 2017 metų spalio 28 dieną, sulaukęs 15 metų. Paminklo idėja siejama su noru įamžinti ne tik neįprastą išsigelbėjimą, bet ir žmonių ryžtą padėti, kai situacija atrodė beveik beviltiška.

    Skulptūroje Balticas pavaizduotas realaus dydžio, pastatytas ant formos, primenančios ledo lytį. Greta pateikiamas trumpas jo istorijos aprašas lenkų ir anglų kalbomis, o sprendiniai pritaikyti taip, kad su informacija galėtų susipažinti ir žmonės su negalia.

    Kodėl ši istorija vis dar traukia žmones?

    Gyvūnų gelbėjimo istorijos dažnai tampa visuomenės dėmesio centru, nes jose susitinka emocija ir konkretus veiksmas, kurį gali suprasti kiekvienas. Baltico atvejis išsiskyrė tuo, kad gelbėjimas vyko atviroje jūroje, esant žiemiškoms sąlygoms, o šuns ištvermė tapo istorijos ašimi.

    Gdynės savivaldybė tikisi, kad paminklas taps nauju traukos tašku prieplaukos zonoje ir kartu primins apie atsakomybę už gyvūnus. Vietos bendruomenė jau dabar jį vadina simboliniu sargu, pasitinkančiu į uostą grįžtančius jūrininkus.

  • Po pasivaikščiojimo su šunimi – šokas: po purvinų čiužinių krūva rado 6 išsekusius jauniklius

    Po pasivaikščiojimo su šunimi – šokas: po purvinų čiužinių krūva rado 6 išsekusius jauniklius

    Benamiai gyvūnai daugiabučių rajonuose ir pakraščiuose neretai ieško užuovėjos ten, kur žmonės palieka atliekas, senus baldus ar čiužinius. Tokiose vietose jie kartais randa maisto likučių, bet taip pat patenka į pavojų dėl šalčio, parazitų, traumų ir bado.

    Būtent taip nutiko vyrui, kuris įprasto pasivaikščiojimo metu su savo šunimi atkreipė dėmesį į nuošalioje vietoje paliktą purvinų čiužinių krūvą. Iš pradžių tai atrodė kaip eilinė nelegalių šiukšlių krūva, tačiau netrukus jis pastebėjo, kad po čiužiniu kažkas juda.

    Priėjęs arčiau jis rado šešis mažus šuniukus, kurie buvo akivaizdžiai nusilpę ir sušalę. Šalia nebuvo kalės, todėl kilo įtarimas, kad jaunikliai sąmoningai palikti likimo valiai, o jų išgyvenimas priklausė nuo to, ar juos kas nors pastebės laiku.

    Vyras susisiekė su gyvūnų gelbėjimu užsiimančia organizacija Silverstray Social ir pranešė apie radinį. Kad jaunikliai kuo greičiau sušiltų, jis trumpam parsivežė juos į namus, o savanoriai operatyviai atvyko perimti šuniukų ir pasirūpinti saugiu transportavimu.

    Pirminė apžiūra rodė, kad šuniukai galėtų būti maždaug dviejų mėnesių amžiaus, tačiau jų būklė buvo prasta. Savanoriai nurodė, kad gyvūnai buvo itin išsekę ir apniktI parazitų, o tai dažniausiai reiškia ilgalaikį nepriežiūros laikotarpį.

    Vėliau, vertinant pagal dantis, paaiškėjo, kad jaunikliai greičiausiai gerokai vyresni – apie pusės metų amžiaus. Specialistai atkreipė dėmesį, kad dėl sunkaus nepakankamo maitinimo šuniukai galėjo atrodyti gerokai mažesni, nei turėtų būti pagal amžių, todėl pirmasis įspūdis buvo klaidinantis.

    Šuniukai buvo nuvežti į prieglaudą, kur jiems pradėtas gydymas ir nuosekli slauga. Tokiais atvejais svarbiausia stabilizuoti būklę, atkurti skysčių ir maisto balansą, suvaldyti parazitus bei stebėti, ar nėra infekcijų ar lėtinių problemų, kurios paūmėja po ilgo badavimo.

    Savanoriai pabrėžia, kad benamių gyvūnų problema glaudžiai susijusi su neatsakingu laikymu ir nelegaliu atsikratymu vada. Praktikoje tai reiškia, kad gyvūnų gerovę lemia ne tik prieglaudų darbas, bet ir visuomenės įprotis laiku sterilizuoti augintinius, ženklinti juos bei pranešti apie pastebėtus paliktus gyvūnus.

    Nors šiems šešiems šuniukams dar reikės laiko visiškai atsigauti, jų būklė, gavus pagalbą, ėmė gerėti. Organizacija tikisi, kad pasveikę jie galės būti dovanojami į atsakingas šeimas, o ši istorija taps dar vienu priminimu, jog vienas skambutis gelbėtojams kartais iš tiesų išgelbsti gyvybes.

  • Merilande po saulės baterijomis rasti trys voveriukai: kodėl gyvūnai renkasi šią slėptuvę

    Merilande po saulės baterijomis rasti trys voveriukai: kodėl gyvūnai renkasi šią slėptuvę

    Ramią šeimos popietę mažame Merilando miestelyje nutraukė neįprastas garsas kieme. Iš pradžių jis priminė lengvą braižymą metalu, todėl žmonės nuėjo pažiūrėti, kas vyksta.

    Triukšmo šaltinis pasirodė esantis po namo saulės baterijomis. Ten, ankštoje ertmėje, susigūžę slėpėsi trys labai jauni voveriukai, o jų motinos iš karto nesimatė.

    Šeima susisiekė su netoliese veikiančiu laukinių gyvūnų globos centru ir gavo aiškius nurodymus. Specialistai paprašė augintinius laikyti namuose, o jauniklių neimti į rankas, kad jie nebūtų sužeisti ir neprarastų motinos globos.

    Žmonės voveriukus trumpam perkėlė į kartoninę dėžę ir atsargiai pastūmė atgal po baterijų konstrukcija, kad motina galėtų juos rasti. Toliau liko stebėti iš namų, nes tokiose situacijose svarbiausia netrukdyti gyvūnui sugrįžti.

    Vėlyvą popietę pasirodė ir voverių motina: ji nusileido nuo netoliese augančio medžio ir tiesiai nubėgo link saulės baterijų. Per maždaug 20 minučių ji perkėlė visus tris jauniklius į aukštesnę vietą medyje.

    Kodėl po saulės baterijomis?

    Iš pirmo žvilgsnio toks pasirinkimas gali atrodyti nelogiškas, ypač jei šalia yra medžių. Tačiau gyvūnams svarbiausia ne patogumas žmogaus akimis, o mikroklimatas ir saugumas.

    Saulės baterijos veikia kaip stogelis, kuris užstoja tiesioginius saulės spindulius ir sukuria pavėsį. Karštomis dienomis net nedidelis pavėsis ir vėsesnis paviršius gali būti lemiamas, ypač jaunikliams, kurie sunkiai reguliuoja kūno temperatūrą.

    Neplanuotas prieglobstis ir maisto šaltinis

    Kitas veiksnys yra konstrukcijos tarpai: vėjas po baterijomis gali prikaupti sėklų, smulkių vabzdžių ar augalinių likučių. Tokia vieta virsta netyčiniu maisto tašku, kur nereikia toli ieškoti, o tai mažina riziką susidurti su plėšrūnais.

    Laukinių gyvūnų specialistai pabrėžia, kad radus jauniklius svarbu elgtis atsargiai ir nepulti „gelbėti“ iš karto. Dažnai motina būna netoliese, o žmonių kvapai, triukšmas ar augintiniai gali sutrukdyti jai sugrįžti.

    Ši istorija atkreipia dėmesį ir į platesnę tendenciją: daugėjant saulės elektrinių ant namų stogų, gyvūnai vis dažniau prisitaiko prie naujų žmogaus sukurtų konstrukcijų. Tokie atvejai tampa priminimu, kad energetikos sprendimai keičia ne tik sąskaitas, bet ir kasdienį vietinės faunos elgesį.

  • Kaszubų Chmielno per karščius gelbėtas į šulinį įkritęs arklys: ugniagesių operacija baigėsi laimingai

    Lenkijoje, Kaszubų regione esančiame Chmielno miestelyje, per birželio karščius į šulinį įkrito arklys. Į įvykio vietą buvo iškviesti ugniagesiai, kurie gyvūną saugiai ištraukė.

    Pastarosiomis savaitėmis karščio banga smarkiai apsunkina kasdienybę ir gyventojams, ir tarnyboms. Specialistai nuolat primena apie išaugusią gaisrų riziką miškuose, o medikai ragina saugotis perkaitimo ir gerti daugiau vandens.

    Kaip skelbia ugniagesių atstovai, gelbėjimo darbams buvo pasiųstos dvi komandos. Operacija baigėsi sėkmingai, o arklys, anot pareigūnų, nenukentėjo.

    „Į įvykio vietą buvo pasiųstos dvi ugniagesių komandos. Gyvūną pavyko ištraukti be jokių sveikatos sutrikimų“, – sakė Pomeranijos vaivadijos Valstybinės priešgaisrinės tarnybos atstovas spaudai Dawid Westrych.

    Tokie incidentai per karščius nėra reti, nes gyvūnai, kaip ir žmonės, intensyviau ieško vandens bei pavėsio. Tarnybos primena, kad atviri šuliniai ar prastai apsaugotos angos kelia riziką ne tik gyvūnams, bet ir žmonėms.

  • Baltijoje išgelbėtas ant seklumos įstrigęs kuprotasis banginis, bet ekologai įspėja: rizika dar neišnyko

    Vokietijos pakrantėje Baltijos jūroje ant seklumos ilgiau nei tris savaites įstrigusį kuprotąjį banginį gelbėtojams pavyko perkelti į specialiai pritaikytą vandeniu užpildytą baržą. Tai itin reta ir sudėtinga operacija, kurioje dalyvavo įvairių sričių specialistai, o dalį kaštų padengė privatūs rėmėjai. Nors pats perkėlimas laikomas sėkme, gyvūno būklė išlieka labai sunki.

    Banginis buvo tempiamas į šiaurę, maršrutu link Danijos, kad aplenktų Jutlandijos pusiasalį ir per Skagerako sąsiaurį pasiektų Šiaurės jūrą. Tikslas aiškus: kuo greičiau išgabenti gyvūną iš seklumų ir suteikti galimybę patekti į gilesnius, jam tinkamesnius vandenis. Tačiau net ir pasiekus atvirą jūrą, išgyvenimas nėra garantuotas.

    „Jei viskas klostysis sklandžiai, po maždaug dviejų dienų banginis turėtų būti Šiaurės jūroje“, – sakė Meklenburgo–Priešakinės Pomeranijos aplinkos ministras Tillas Backhausas.

    Jūrų biologai pabrėžia, kad Baltijos jūra kuprotiesiems banginiams yra neįprasta ir rizikinga aplinka. Dėl mažesnio druskingumo, kitokios ekosistemos ir seklumų gausos banginiams čia didesnė tikimybė patirti stresą, susižaloti odą ar išsekti. Ilgai būnant seklumoje padidėja ir mechaninių sužalojimų rizika, nes gyvūno kūno svoris labiau spaudžia audinius.

    Gamtosauginės organizacijos atkreipia dėmesį, kad vien ištraukimas iš seklumos dar nereiškia sėkmingo gelbėjimo. Kad operacija būtų laikoma pavykusia, banginis turi atgauti jėgas, sugyti odos pažeidimus ir vėl pradėti savarankiškai maitintis. Jei gyvūnas pernelyg nusilpęs, net atsidūręs giliuose vandenyse jis gali nebesugebėti palaikyti įprasto judėjimo ritmo.

    Organizacijos Whale and Dolphin Conservation atstovai viešai įspėjo, kad prognozės išlieka niūrios. Jų vertinimu, dėl užsitęsusio buvimo seklumoje ir prastos fiziologinės būklės gyvūnas gali nebeatsistatyti net ir pasiekęs tinkamesnę aplinką. Kita vertus, kai kurie mokslininkai ragina neskubėti skelbti verdikto, nes tokios apimties operacijos yra retos, o baigtį lemia daug kintamųjų.

    „Tai beprecedentė istorija, todėl prognozuoti pabaigą sudėtinga“, – sakė jūrų biologas Fabianas Ritteris.

    Vokietijos oceanografijos ir muziejų bendruomenės atstovai taip pat atkreipė dėmesį į dar vieną grėsmę: esant dideliam išsekimui, gyvūnui gali būti sunku išlaikyti kvėpavimo ir plūdrumo ritmą. Tokiais atvejais, net patekus į gilesnius vandenis, išlieka pavojus, kad banginis gali nuskęsti, jei nebesugebės efektyviai judėti ir reguliariai iškilti į paviršių įkvėpti.

    Banginis pirmą kartą pastebėtas seklumose prie Vokietijos krantų kovo 23 dieną, Liubeko įlankos regione. Tuomet jam dar pavyko pasitraukti, tačiau po kelių dienų gyvūnas vėl grįžo į pavojingą zoną ir dar kartą įstrigo. Gelbėtojai bandė sudaryti kelią į gilesnį vandenį, tačiau galiausiai banginis įstrigo prie Pelės salos.

    Kuprotieji banginiai paprastai užauga iki 13–14 metrų ilgio, o suaugę patinai gali sverti iki 30 tonų. Jie dažniausiai aptinkami Atlanto vandenyne, todėl Baltijos jūroje pasirodo retai. Biologai neatmeta, kad banginis į šiuos vandenis galėjo užklysti vaikydamasis žuvų būrių, tačiau seklumų gausa ir pakrantės reljefas tokią kelionę paverčia ypač pavojinga.

    Ši istorija parodo, kaip sudėtinga yra didžiųjų jūrų žinduolių gelbėjimo logistika ir kaip ribotai galima kontroliuoti baigtį net ir atlikus technologiškai sėkmingą evakuaciją. Artimiausios dienos, kai bus vertinama, ar banginis sugebės atsigauti ir pradėti maitintis, taps lemiamos jo tolesnei likimo eigai.