CP v2

Tag: Hantavirusas

  • Kelmės rajono ESOC posėdis: dėmesys gaisrų prevencijai, maudymosi sezonui ir civilinės saugos pratyboms

    Kelmės rajono ESOC posėdis: dėmesys gaisrų prevencijai, maudymosi sezonui ir civilinės saugos pratyboms

    2026 metų gegužės 12 dieną įvyko Kelmės rajono savivaldybės Ekstremaliųjų situacijų operacijų centro (ESOC) planuotas posėdis. Jame buvo vertinama parengtis sezoninėms rizikoms ir aptarti sprendimai, kurie turėtų mažinti incidentų tikimybę šiltuoju metų laiku.

    Posėdyje daug dėmesio skirta gamtinio pobūdžio gaisrams atvirose teritorijose, miškuose ir durpynuose. Aptartos dažniausios problemos, prevencinių priemonių poreikis bei institucijų pasirengimas reaguoti, kai sausros ir vėjo derinys padidina ugnies plitimo riziką.

    Maudymosi sezonas ir prevencija

    Artėjant maudymosi sezonui, svarstytos skęstančiųjų prevencijos priemonės ir pasirengimas jų įgyvendinimui. Taip pat aptartos įteisintų rajono paplūdimių vandens kokybės stebėsenos ir teritorijų priežiūros procedūros, kad gyventojams būtų užtikrintos aiškios ir saugios poilsio sąlygos.

    ESOC nariai akcentavo, kad praktikoje svarbiausias rezultatas pasiekiamas tada, kai civilinės saugos sistemos pajėgos veikia suderintai. Posėdyje aptartas bendradarbiavimo stiprinimas įgyvendinant prevencines priemones, ypač informuojant gyventojus ir koordinuojant veiksmus tarp tarnybų.

    Pratybos ir ugdymo projektas

    Posėdyje pristatytas pilotinis projektas Karinis ugdymas ir civilinės saugos pasirengimas ekstremaliosioms situacijoms Kelmės rajono ugdymo įstaigose. Taip pat išklausyta informacija apie hantavirusinę infekciją, pabrėžiant rizikų atpažinimo ir informavimo svarbą bendruomenėje.

    Susitikimo metu sutarta dėl savivaldybės lygio civilinės saugos kompleksinių pratybų: pasirinkta tema, aptartas laikas, dalyviai, vertintojai ir numatyta organizavimo eiga. Tokios pratybos padeda įsivertinti realų pasirengimą ir laiku pastebėti spragas, kurios kasdienėje veikloje gali likti nepastebėtos.

    Atnaujinta grėsmių analizė

    ESOC nariams ir posėdžio dalyviams pristatytas Kelmės rajono savivaldybės grėsmių analizės projektas. Bendru sutarimu jam pritarta, akcentuojant, kad grėsmių vertinimas yra pagrindas planuojant prevenciją, resursus ir reagavimo prioritetus.

    Posėdžiui vadovavo Kelmės rajono savivaldybės vicemeras Tadas Kasparas, pavaduojantis merą. Savivaldybė nurodė, kad aptarti klausimai bus naudojami planuojant tolesnius veiksmus ir koordinuojant pasirengimą galimoms ekstremaliosioms situacijoms.

  • Mirtinas hantavirusas plinta tarp žmonių: kodėl ekspertai ramina, kad tai nebus kitas COVID

    Mirtinas hantavirusas plinta tarp žmonių: kodėl ekspertai ramina, kad tai nebus kitas COVID

    Europos visuomenės sveikatos institucijos tiria su kruiziniu laivu „MV Hondius“ siejamą Andų hantaviruso protrūkį. Iki gegužės 11 dienos pranešta apie devynis atvejus, iš jų septyni patvirtinti ir du tikėtini, taip pat fiksuotos trys mirtys.

    Situacija neišvengiamai priminė ankstyvąsias COVID-19 pamokas, kai infekcijos laivuose išplisdavo į bendruomenes. Vis dėlto epidemiologai pabrėžia, kad Andų virusas, nors ir pavojingas, neturi savybių, būdingų pandemijoms.

    Kuo Andų virusas išskirtinis

    Hantavirusai dažniausiai plinta iš graužikų žmonėms, kai įkvepiamos dalelės, užterštos pelių ar žiurkių šlapimu, išmatomis arba seilėmis. Dauguma šios grupės virusų tarp žmonių neplinta, tačiau Andų virusas laikomas reta išimtimi.

    Tarpžmogiškas perdavimas fiksuojamas nedažnai ir paprastai siejamas su artimu, ilgalaikiu kontaktu, pavyzdžiui, šeimoje ar slaugant sergantį asmenį. Didžiausia rizika kyla uždarose, prastai vėdinamose erdvėse, kur žmonės daug laiko praleidžia labai arti vieni kitų.

    Kodėl tai nepanašu į COVID

    Skirtumas nuo SARS-CoV-2 yra esminis: COVID-19 sukėlėjas efektyviai plinta oru ir dažnai perduodamas dar iki aiškių simptomų. Andų virusui, remiantis iki šiol sukauptais duomenimis, paprastai reikia artimo kontakto, o plitimas dažniausiai susijęs su jau simptominiais atvejais.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad pandemijai neužtenka vien didelio mirtingumo, lemiamas veiksnys yra plitimo lengvumas. Dėl to Andų viruso protrūkiai paprastai būna riboti, o viešosios sveikatos priemonės, tokios kaip stebėsena ir izoliacija, gali būti veiksmingos.

    Simptomai, stebėjimo laikotarpis ir gydymas

    Ankstyvieji simptomai dažnai primena kitas infekcijas: karščiavimą, galvos ir raumenų skausmus, pykinimą, nuovargį. Daliai pacientų liga gali progresuoti į hantavirusinį plaučių sindromą, kai staigiai sunkėja kvėpavimas ir prireikia intensyvios pagalbos.

    Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja žmonėms, galėjusiems turėti kontaktą su Andų virusu, stebėti simptomus iki 42 dienų po paskutinio galimo poveikio. Toks laikotarpis atspindi galimą inkubacijos ribą, tačiau tai nereiškia, kad asmuo visą laiką yra užkrečiamas.

    Specifinio antivirusinio vaisto ar licencijuotos vakcinos nuo Andų viruso šiuo metu nėra, todėl gydymas daugiausia yra palaikomasis. Protrūkio metu plačiai taikomi laboratoriniai tyrimai, įskaitant PGR ir serologinius testus, tačiau ankstyvas neigiamas atsakymas ne visada galutinai atmeta infekciją.

    Mokslininkai pabrėžia, kad greita genetinės sekos analizė ir duomenų apsikeitimas padeda sparčiau patvirtinti atvejus bei atsekti užsikrėtimo grandines. Tai leidžia tiksliau nustatyti, kam reikalinga izoliacija ar sustiprinta medicininė stebėsena, ir mažina tikimybę, kad židinys išsiplės.

  • Hantaviruso vakcina dar kuriama: po mirtino protrūkio kruiziniame laive aiškėja pirmi rezultatai

    Hantaviruso vakcina dar kuriama: po mirtino protrūkio kruiziniame laive aiškėja pirmi rezultatai

    Kas nutiko kruiziniame laive?

    Po mirtino hantaviruso protrūkio kruiziniame laive MV Hondius mokslininkai skubina darbus, ieškodami vakcinos ir geresnių apsaugos priemonių. Protrūkį sukėlė Andų virusas, priklausantis hantavirusų grupei, o sveikatos pareigūnai pabrėžia, kad specifinio gydymo ar patvirtintos vakcinos kol kas nėra.

    Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, iki gegužės 12 dienos buvo nustatyta 11 atvejų, iš jų 9 patvirtinti, mirė 3 žmonės. Organizacija teigė nematanti požymių, kad po keleivių evakuacijos būtų prasidėjęs platesnis protrūkis už laivo ribų.

    Kodėl hantavirusai kelia nerimą?

    Hantavirusai yra zoonoziniai virusai, dažniausiai plintantys nuo graužikų per jų išskyras, o žmonės užsikrečia įkvėpę užterštų dalelių. Kai kurios atmainos gali sukelti sunkias ligos formas, įskaitant kvėpavimo nepakankamumą arba inkstų pažeidimus, todėl ankstyvas medicininis įvertinimas ir palaikomasis gydymas gali būti lemiami.

    Šis protrūkis atkreipė dėmesį į tai, kad retos, bet pavojingos infekcijos ilgą laiką lieka paraštėse, kol neįvyksta ryškus incidentas. Vis dėlto ekspertai ragina vengti automatinių paralelių su 2020 metais prasidėjusia COVID-19 pandemija, nes hantavirusai paprastai neplinta taip lengvai.

    Kokia vakcina kuriama ir kuo ji išskirtinė?

    Jungtinės Karalystės Bato universiteto tyrėjai jau anksčiau kūrė mRNR vakciną prieš kitą hantavirusų grupės atmainą, vadinamą Hantaano virusu. Komanda teigia, kad naujas antigenas laboratoriniuose bandymuose su gyvūnais sukėlė stiprų imuninį atsaką, tačiau tai dar nėra įrodymas, kad vakcina veiks žmonėms.

    Vienas svarbiausių projekto akcentų yra siekis sukurti termiškai stabilesnę mRNR vakciną. Praktinė problema ta, kad daliai mRNR vakcinų reikalingas itin šaltas laikymas, o tai apsunkina logistiką ir didina kaštus, ypač regionuose, kur šaldymo grandinė nepatikima.

    Pasak mokslininkų, taikoma technologija, vadinama ensilikacija, gali padėti vakciną transportuoti aukštesnėje temperatūroje. Komanda teigia jau pasiekusi, kad preparatą būtų galima perkelti iš itin žemos temperatūros laikymo į įprasto šaldytuvo, maždaug 2–8 laipsnių, režimą, o ateityje tikimasi priartėti ir prie gabenimo kambario temperatūroje.

    „Tai visiškai naujas antigenas, ir jis rodo labai gerą imunogeniškumą prieš Hantaano ligas, todėl tikimės, kad jis taps tinkamu pagrindu būsimai vakcinai“, – sakė Bato universiteto chemikė Asel Sartbajeva.

    Ar tai padės ir prieš Andų virusą?

    Didžiausias praktinis klausimas po protrūkio laive yra tai, ar kuriama Hantaano virusui skirta vakcinos platforma galėtų būti pritaikyta ir Andų virusui. Mokslininkai pabrėžia, kad kol kas to nežino, nes būtini tiksliniai bandymai, kurie parodytų, ar sukurtas antigenas suteikia kryžminę apsaugą.

    2024 metais Jungtinės Karalystės vyriausybė su tyrėjais pasirašė sutartį, kuria siekiama sukurti tai, kas galėtų tapti pirmąja pasaulyje termiškai stabilesne mRNR vakcina prieš Hantaano virusą. Tačiau net ir sėkmingi ankstyvieji rezultatai nereiškia greito sprendimo dabartinei situacijai, nes iki realaus vakcinos prieinamumo paprastai reikalingi ilgi klinikiniai tyrimai ir reguliaciniai vertinimai.

    Mokslininkai taip pat ragina vertinti riziką proporcingai: protrūkis įvyko izoliuotoje aplinkoje, kur natūraliai lengviau taikyti ribojimus ir stebėseną. Vis dėlto jis priminė, kad naujai iškylantys virusai gali sukelti staigias krizes, o pasirengimas, vakcinų platformos ir logistika tampa ne mažiau svarbūs nei pati technologija.

  • Hantaviruso protrūkis kruiziniame laive: ES tariasi dėl vienodų izoliacijos taisyklių Šengene

    Hantaviruso protrūkis kruiziniame laive: ES tariasi dėl vienodų izoliacijos taisyklių Šengene

    Protrūkis laive ir skirtingos priemonės

    Po hantaviruso protrūkio kruiziniame laive MV Hondius Europos Sąjungos šalys Briuselyje ėmėsi derinti bendrą reagavimą, kad informacija ir veiksmai tarp valstybių narių nesiskirtų. Pagrindinis tikslas – suderinti, kaip Šengeno erdvėje taikyti izoliacijos ir stebėsenos protokolus, kai užkrato atvejai persikelia per sienas.

    Keleiviai jau perkelti į savo šalis, kur jiems taikomos nacionalinės taisyklės, tačiau praktika skiriasi: dalis žmonių izoliuojami gydymo įstaigose, kitiems nurodyta saviizoliacija namuose. Toks nevienodumas, anot pareigūnų, apsunkina rizikos vertinimą ir komunikaciją, ypač kai keliautojai grįžta į skirtingas sveikatos sistemas.

    WHO rekomendacijos ir ES koordinavimas

    Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja griežtą 42 dienų stebėseną namuose arba karantino vietoje, skaičiuojant nuo gegužės 10 dienos. Vis dėlto pabrėžiama, kad šalys gali prisitaikyti rekomendacijas prie savo konteksto, todėl ES lygmeniu ieškoma bendro vardiklio, kuris užtikrintų palyginamą saugumo lygį.

    Reaguodamos į incidentą, ES institucijos aktyvavo bendradarbiavimo mechanizmus, įskaitant ES civilinės saugos mechanizmą, kuris krizėse padeda koordinuoti pagalbą, transportą ir logistiką. Kai kuriais atvejais organizuoti evakuaciniai skrydžiai, o operacijų centru įvardytas Tenerifės pietinis oro uostas.

    Kuo hantavirusas skiriasi nuo COVID-19?

    Ekspertai ragina neskubėti lyginti šio protrūkio su COVID-19, nes hantavirusas plinta kitaip ir turi kitą ligos eigą. Vertinant riziką visuomenei, akcentuojama, kad tai nėra naujos pandemijos pradžia, o lokalus protrūkis, susietas su konkrečia aplinka laive ir artimais kontaktais.

    „Tai nėra SARS-CoV-2 ir tai nėra COVID pandemijos pradžia. Tai protrūkis, kurį matome laive“, – sakė Pasaulio sveikatos organizacijos infekcinių ligų epidemiologė Maria Van Kerkhove.

    Pasak specialistų, hantaviruso perdavimas paprastai siejamas su artimu, intensyviu kontaktu, o ne su plačiu plitimu kaip respiratorinių virusų atveju. Dėl to didžiausias dėmesys skiriamas tiksliai identifikuotiems kontaktams, stebėsenai ir greitam simptomų atpažinimui.

    Ką tiria ECDC ir kas toliau?

    Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras toliau aiškinasi, kaip tiksliai įvyko užsikrėtimai ir kokia buvo pradinė grandis. Preliminari hipotezė – pirmasis atvejis galėjo būti susijęs su kelione Argentinoje prieš įlipant į laivą, o vėliau virusas plito tarp dalies keleivių jau laive.

    Du žmonės, vienas Prancūzijoje ir vienas Ispanijoje, karantino laikotarpiu patyrė simptomus ir yra gydomi ligoninėje. ECDC nurodo, kad visi europiečiai, buvę laive, identifikuoti ir įtraukti į stebėseną, o šiuo metu nėra pagrindo manyti, jog tai būtų naujas virusas ar nauja atmaina.

    ES pareigūnai pabrėžia, kad sveikatos grėsmės sienų nepaiso, todėl vienoda komunikacija, greitas duomenų apsikeitimas ir suderintos taisyklės Šengeno erdvėje tampa esminiu atsaku į panašias situacijas. Kartu tai laikoma dar vienu priminimu, kad po pandemijos sustiprintos parengties priemonės turi veikti praktikoje, o ne likti vien dokumentuose.

  • Hantavirusas kruiziniame laive: prancūzė Paryžiuje kritinės būklės, PSO ramina dėl protrūkio

    Hantavirusas kruiziniame laive: prancūzė Paryžiuje kritinės būklės, PSO ramina dėl protrūkio

    Paryžiaus ligoninėje gydoma prancūzė, užsikrėtusi hantavirusu per protrūkį kruiziniame laive, yra kritinės būklės. Gydytojai nurodo, kad pacientės būklę komplikavo sunkus kvėpavimo ir širdies nepakankamumas, todėl prireikė dirbtinės plaučių funkcijos palaikymo.

    Pasak Pasaulio sveikatos organizacijos, gegužės 12 dieną buvo registruota 11 atvejų, iš jų 9 patvirtinti, o 3 žmonės mirė. Visi atvejai siejami su laivo keleiviais ar įgulos nariais, todėl pagrindinis dėmesys sutelktas į kontaktų nustatymą ir stebėseną skirtingose šalyse.

    Kas žinoma apie pacientų būklę?

    Paryžiaus Bichat ligoninės infekcinių ligų specialistas Xavier Lescure teigė, kad prancūzei pasireiškė sunki ligos forma, sukėlusi gyvybei pavojingus plaučių ir širdies sutrikimus. Dėl to taikomas gyvybę palaikantis gydymas, kai kraujas prisotinamas deguonimi per dirbtinius plaučius ir grąžinamas į organizmą.

    Gydytojų vertinimu, tokia priemonė skirta sumažinti apkrovą plaučiams ir širdžiai bei suteikti laiko organizmui atsigauti. Klinikinėje praktikoje tai laikoma intensyviausiu palaikomojo gydymo etapu, kai specifinio antivirusinio gydymo galimybės yra ribotos.

    „Tai paskutinė palaikomojo gydymo pakopa, kai siekiame laimėti laiko, kad plaučiai ir širdis galėtų atsistatyti“, – sakė Xavier Lescure.

    Tuo pat metu pranešta apie Ispanijos keleivį, kuriam Madride atliktas testas taip pat buvo teigiamas. Ispanijos sveikatos institucijos nurodė, kad pacientui pasireiškė nedidelis karščiavimas ir lengvi kvėpavimo takų simptomai, o būklė vertinama kaip stabili.

    Kodėl taikoma 42 dienų izoliacija?

    PSO rekomenduoja visiems kruizinio laivo keleiviams ir įgulos nariams 42 dienas būti stebimiems ir laikytis izoliacijos namuose arba specialioje vietoje, skaičiuojant nuo išvykimo iš laivo dienos. Toks terminas siejamas su ilgesniu inkubaciniu laikotarpiu, kuris kai kurių hantavirusų atveju gali tęstis nuo kelių dienų iki kelių savaičių.

    Organizacija pabrėžia, kad dėl uždaros laivo aplinkos ir intensyvių tarpusavio kontaktų gali išryškėti daugiau atvejų, kurie šiuo metu dar nėra diagnozuoti. Vis dėlto PSO vertinimu, kol kas nėra požymių, kad situacija peraugtų į platesnį protrūkį už šio incidento ribų.

    „Šiuo metu nematome ženklų, kad tai būtų didesnio protrūkio pradžia“, – teigė PSO vadovas Tedros Adhanom Ghebreyesus.

    Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas taip pat pareiškė, kad situacija šalyje yra kontroliuojama, tačiau akcentavo poreikį koordinuoti veiksmus Europos mastu. Tokia koordinacija svarbi, nes keleiviai grįžo į skirtingas valstybes, o stebėsena ir testavimas priklauso nuo nacionalinių sveikatos sistemų veiksmų.

    Kaip plinta hantavirusas ir kas rizikuoja?

    Hantavirusai žmonėms dažniausiai perduodami kontaktuojant su užkrėstų graužikų šlapimu, išmatomis ar seilėmis. Užsikrėtimo rizika didėja valant uždaras, prastai vėdinamas patalpas, kuriose galėjo būti graužikų, taip pat dirbant ūkyje, miškuose ar būnant vietovėse, kuriose graužikų gausu.

    Žmogaus perdavimas žmogui laikomas retu ir paprastai aprašomas tik tam tikrų hantavirusų atvejais, dažniausiai artimo kontakto aplinkoje. PSO ir JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centrai nurodo, kad užkrečiamumas paprastai siejamas su simptomine ligos faze, todėl ankstyvas simptomų atpažinimas ir greita izoliacija išlieka svarbiausios priemonės.

    Sveikatos specialistai pabrėžia, kad esant karščiavimui, kvėpavimo sutrikimams, stipriam silpnumui ar sparčiai blogėjančiai būklei po galimo kontakto su užkrėsta aplinka, reikia nedelsti ir kreiptis į medikus. Kruizinio laivo keleiviams ir įgulos nariams rekomenduojama laikytis nacionalinių institucijų nurodymų dėl stebėsenos, testavimo ir izoliacijos.

  • Lvove aptiko hantavirusą: ką būtina žinoti apie du užsikrėtusius ir realią riziką

    Lvove žiemą 2025–2026 metų sezonu užfiksuoti du hantaviruso infekcijos atvejai. Abu pacientai buvo gydyti Lvivo srities infekcinių ligų ligoninėje, jų būklė stabilizavosi ir žmonės išleisti gydytis į namus.

    Medikai pabrėžia, kad naujų susirgimų šiuo metu nefiksuojama, o situacija vertinama kaip kontroliuojama. Vis dėlto tema sulaukė didesnio dėmesio po pranešimų apie užsikrėtimus kitose vietovėse ir atvejį laive, dėl kurio visuomenėje kilo daugiau klausimų.

    Hantavirusai yra virusų grupė, kuri dažniausiai plinta per graužikus ir jų išskyras. Žmonės užsikrečia įkvėpę aerozolių, susidarančių tvarkant užterštas patalpas, liečiant užkrėstus paviršius ar rečiau įkandus graužikui.

    Dauguma hantavirusų paprastai neplinta nuo žmogaus žmogui, tačiau yra retų išimčių, priklausančių nuo konkretaus viruso atmainos. Dėl to visuomenės sveikatos specialistai paprastai daugiausia dėmesio skiria užsikrėtimo prevencijai per kontaktą su graužikais, o ne masinio plitimo scenarijams.

    Infekcija gali pasireikšti karščiavimu, nuovargiu, raumenų skausmu, silpnumu, galvos skausmu, pykinimu ar pilvo skausmu. Sunkesniais atvejais gali vystytis hemoraginė karštligė su inkstų pažeidimu arba hantavirusinis plaučių sindromas, todėl užsitęsus simptomams ar staiga pablogėjus būklei rekomenduojama nedelsti ir kreiptis į gydytoją.

    Svarbiausia prevencija siejama su graužikų kontrolės priemonėmis ir saugiu patalpų tvarkymu. Specialistai pataria prieš valymą gerai išvėdinti, vengti šluoti sausai, o valant vietas, kur galėjo būti graužikų išskyrų, naudoti dezinfekavimo priemones bei pirštines.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad atskiri atvejai nebūtinai reiškia protrūkį, tačiau informuotumas padeda greičiau atpažinti riziką. Sezoniškumas ir graužikų populiacijos svyravimai gali daryti įtaką pavieniams susirgimams, todėl visuomenės sveikatos rekomendacijos daugiausia orientuotos į kasdienę prevenciją namuose, sandėliuose ir sodybose.

  • Hantaviruso protrūkis kruiziniame laive Tenerifėje: operacijoje mirė 62 metų Ispanijos pareigūnas

    Hantaviruso protrūkis kruiziniame laive Tenerifėje: operacijoje mirė 62 metų Ispanijos pareigūnas

    Kas nutiko Tenerifėje?

    Ispanijos pareigūnas, dirbęs civilinėje gvardijoje, sekmadienį mirė Tenerifėje vykdytos operacijos metu, kai į Granadiljos de Abonos uostą atplaukė kruizinis laivas „MV Hondius“. Pranešama, kad 62 metų vyrą ištiko širdies smūgis, kai buvo užtikrinama tvarkinga keleivių išlaipinimo ir kontrolės procedūra.

    Operacija uoste vyko esant padidintai įtampai, nes laive buvo patvirtintas hantaviruso protrūkis. Dėl to buvo taikomi griežti sveikatos saugos protokolai, o pareigūnai ir medikai koordinavo keleivių srautus bei judėjimo ribojimus.

    „Norėčiau pareikšti užuojautą šeimai ir visai civilinei gvardijai“, – sakė Ispanijos sveikatos ministrė Mónica García.

    Hantavirusas: kodėl reaguojama griežtai?

    Hantavirusas yra reta, bet potencialiai mirtina virusinė infekcija, kuri kai kuriais atvejais sukelia sunkias kvėpavimo ar inkstų pažaidas. Virusas dažniausiai siejamas su graužikais ir jų išskyromis, o užsikrėtimas paprastai įvyksta įkvėpus užterštų dalelių.

    Visuomenės sveikatos institucijos paprastai ypač jautriai vertina bet kokius užkrečiamųjų ligų incidentus kruiziniuose laivuose, nes uždara aplinka ir didelis žmonių judėjimas tarp šalių gali paspartinti infekcijų plitimą. Dėl šios priežasties taikomos izoliavimo, testavimo, kontaktų nustatymo ir kelionių kontrolės priemonės.

    Ką skelbia pareigūnai ir tarptautinės institucijos?

    Laivo atvykimas į Tenerifę tapo tarptautinio reagavimo dalimi, siekiant suvaldyti protrūkį, saugiai išlaipinti keleivius ir organizuoti jų grąžinimą į kilmės šalis. Pranešta, kad dalis įtariamų atvejų Ispanijoje vėliau nepasitvirtino, tačiau kitose valstybėse stebimi nauji patvirtinti užsikrėtimai.

    Pasaulio sveikatos organizacija ragino išlikti budriems, tačiau pabrėžė, kad situacija vertinama kaip lokalus protrūkis ir nėra prilyginama pandemijai. Medikai ir epidemiologai akcentuoja, kad svarbiausia yra tikslus atvejų patvirtinimas, greita izoliacija ir aiški komunikacija keleiviams bei visuomenei.

  • Iš „Hondius“ laivo evakuoti žmonės dėl hantaviruso: PSO ramina, bet stebėsena tęsis 42 dienas

    Iš „Hondius“ laivo evakuoti žmonės dėl hantaviruso: PSO ramina, bet stebėsena tęsis 42 dienas

    Ispanija ir Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) teigia, kad kruizinio laivo „Hondius“ keleivių evakuacija Tenerifėje, kilus hantaviruso protrūkiui, buvo sėkminga. Anot Madrido, sprendimas priimtas vadovaujantis tiek tarptautiniais įsipareigojimais, tiek humanitariniais motyvais.

    Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sánchez viešai gynė vyriausybės veiksmus po to, kai laivas buvo priverstas įplaukti į Granadiljos uostą Tenerifėje. Jis pabrėžė, kad taikytas protokolas turėjo užtikrinti ir evakuojamų žmonių, ir vietos gyventojų saugumą.

    PSO: didelio protrūkio požymių nėra

    PSO duomenimis, iki gegužės 12 dienos buvo nustatyta 11 susijusių atvejų, iš jų 9 patvirtinti, o trys žmonės mirė. Organizacija pabrėžė, kad nuo gegužės 2 dienos, kai apie situaciją buvo pranešta PSO, naujų mirčių neužfiksuota.

    „Nėra nieko, kas rodytų, jog kils didelis protrūkis“, – sakė PSO generalinis direktorius Tedros Adhanom Ghebreyesus.

    Vis dėlto PSO akcentuoja, kad situacija gali kisti dėl ilgesnio hantaviruso inkubacinio laikotarpio, todėl artimiausiomis savaitėmis gali išryškėti daugiau įtariamų ar patvirtintų atvejų. Dėl to svarbiausia priemone išlieka aktyvi sveikatos stebėsena ir greitas galimų atvejų izoliavimas.

    42 dienų stebėsena ir izoliavimas

    PSO rekomenduoja 42 dienas griežtai stebėti asmenis, kurie galėjo turėti sąlytį su virusu, o prireikus tai daryti namuose arba karantino patalpose. Nurodoma, kad šis laikotarpis skaičiuojamas nuo gegužės 10 dienos.

    PSO vadovas taip pat pabrėžė, kad kiekviena valstybė gali pritaikyti šias rekomendacijas pagal savo nacionalinį kontekstą. Tuo pat metu jis ragino bet kokius naujus įtariamus atvejus izoliuoti nedelsiant, kad būtų sumažinta tolesnio plitimo rizika.

    Vienas pacientas Ispanijoje stebimas ligoninėje

    Per spaudos konferenciją patvirtinta, kad vienas Ispanijos keleivis, kuriam testas iš pradžių rodė teigiamą rezultatą, tebėra izoliuotas Gómez Ulla centrinėje gynybos ligoninėje Madride. Sveikatos šaltinių teigimu, jam nuo gegužės 12 dienos ryto pasireiškė su liga suderinami simptomai.

    Skelbiama, kad paciento izoliacija išlieka, patalpa buvo dezinfekuota, o klinikinė būklė toliau atidžiai stebima. Ispanijos valdžia pabrėžia, kad svarbiausia išlieka nuosekli kontrolė, testavimas ir epidemiologinis sekimas, kad būtų apsaugota visuomenės sveikata.

  • Ar egzistuoja ilgasis hantavirusas? Tyrimas rodo, kokie simptomai kai kuriems tęsiasi mėnesius

    Ar egzistuoja ilgasis hantavirusas? Tyrimas rodo, kokie simptomai kai kuriems tęsiasi mėnesius

    Kodėl hantavirusas kelia nerimą

    Hantavirusai – tai graužikų platinami virusai, kuriais žmogus dažniausiai užsikrečia įkvėpęs dalelių iš išdžiūvusių išmatų, šlapimo ar seilių. Nerimą sustiprina tai, kad inkubacinis laikotarpis gali trukti iki 8 savaičių, todėl užsikrėtimas ne visada iškart atpažįstamas.

    Dar viena priežastis – specifinio, plačiai patvirtinto antivirusinio gydymo ar vakcinos daugeliui hantavirusų formų šiuo metu nėra. Dėl to sveikatos priežiūros sistemos akcentuoja ankstyvą atpažinimą, simptomų valdymą ir, sunkiais atvejais, intensyviosios terapijos svarbą.

    Kas yra Andes virusas ir HCPS

    Vienas labiausiai aptariamų hantavirusų yra Andes virusas, siejamas su sunkia būkle – hantaviruso kardiopulmoniniu sindromu (HCPS). Tai liga, kuri gali greitai progresuoti į kvėpavimo nepakankamumą, o literatūroje minima, kad mirštamumas gali siekti iki 50 proc.

    Pasaulio sveikatos organizacija pabrėžia, kad nors infekcija pavojinga, šiuo metu nėra įrodymų, jog ji galėtų peraugti į COVID-19 masto pandemiją. Vis dėlto dėmesys didėja, nes pastaraisiais metais daugiau kalbama ne tik apie ūmią infekcijos fazę, bet ir apie ilgalaikes pasekmes.

    Ar būna ilgasis hantavirusas?

    Po COVID-19 pandemijos mokslininkai dažniau vertina, kas vyksta pacientams pasveikus nuo ūmios infekcijos, ir ar gali išlikti ilgalaikiai simptomai. Šiame kontekste keliama hipotezė, kad daliai persirgusiųjų HCPS gali pasireikšti užsitęsęs sveikimo laikotarpis, primenantis ilgąjį COVID-19.

    Čilės Pontificia Universidad Católica de Chile mokslininkai stebėjo 21 HCPS išgyvenusį pacientą praėjus 3–6 mėnesiams po išrašymo iš ligoninės. Vertinta simptomų gausa, gyvenimo kokybė ir tai, ar pacientams buvo taikytos intensyvios priemonės, įskaitant ekstrakorporinę membraninę oksigenaciją (ECMO).

    Simptomai išlieka mėnesius

    Tyrimo rezultatai parodė, kad nė vienas iš stebėtų pacientų per 3–6 mėnesius nebuvo visiškai atgavęs buvusios savijautos. Visi 21 dalyvis nurodė bent vieną išliekantį simptomą, o daugiau nei 60 proc. teigė, kad iki galo nepasveiko.

    Vidutiniškai pacientai minėjo po 11–12 simptomų, o jų spektras buvo platus. Tai svarbus signalas, kad net ir išgyvenus pačią pavojingiausią ligos fazę, daliai žmonių reikalinga ilgesnė medicininė ir socialinė pagalba.

    Nuovargis, nemiga, nerimas ir kiti sutrikimai

    Dažniausiai minėti nusiskundimai buvo nuovargis, miego sutrikimai, nerimas, atminties problemos, košmarai, jutimų pokyčiai, o kai kuriems – plaukų slinkimas. Sunkesnių atvejų grupėje dažniau pasitaikė motorikos sutrikimų ar širdies permušimų pojūtis.

    Svarbu tai, kad ilgalaikių simptomų patyrė ir tie pacientai, kuriems neprireikė ECMO. Tai leidžia svarstyti, kad užsitęsęs sveikimas gali būti susijęs ne vien su intensyviosios terapijos pasekmėmis, bet ir su pačios infekcijos poveikiu organizmui.

    Grįžimas į darbą užtrunka

    Pacientų pasakojimuose atsispindėjo ir praktiniai sunkumai: daliai žmonių prireikė kelių mėnesių, kad galėtų sugrįžti į darbą ar mokslus. Beveik 1 iš 5 nurodė, kad praėjus pusmečiui vis dar nebuvo sugrįžęs į įprastas veiklas.

    Net ir grįžus, dalis respondentų teigė dirbantys prasčiau nei iki ligos. Tyrime taip pat aprašyta stigma – kai kuriems teko susidurti su baime dėl tariamo užkrečiamumo, siejamo su graužikais plintančia infekcija.

    Ką siūlo ekspertai

    Mokslininkai pabrėžia, kad tyrimo apibendrinimus riboja maža imtis, todėl išvadas reikėtų patvirtinti platesniais stebėjimais. Vis dėlto gauti duomenys rodo aiškią kryptį: po ūmios fazės išgyvenimo gali prireikti struktūruotos, daugiadalykės reabilitacijos ir ilgalaikės stebėsenos.

    Praktikoje tai reikštų ne tik kvėpavimo ir fizinio pajėgumo atstatymą, bet ir miego, nerimo, kognityvinių nusiskundimų bei socialinės integracijos sprendimus. Specialistai taip pat atkreipia dėmesį į savarankiško gydymosi riziką, kai žmonės, bandydami suvaldyti simptomus, dažniau vartoja nuskausminamuosius ar migdomuosius.

  • Ušuajos atliekynas siejamas su hantaviruso protrūkiu kruiziniame laive: regionas kaltinimus atmeta

    Ušuajos atliekynas siejamas su hantaviruso protrūkiu kruiziniame laive: regionas kaltinimus atmeta

    Įtarimai dėl protrūkio ištakų

    Argentinos pietuose esantis Ušuajos miesto pakraštyje esantis atliekynas atsidūrė tyrimo centre, aiškinantis hantaviruso protrūkį kruiziniame laive MV Hondius. Nacionalinės sveikatos institucijos neatmeta, kad būtent ten galėjo užsikrėsti olandų pora, laikoma galimos užsikrėtimo grandinės pradžia.

    Pasak tyrėjų, pora įtariamo kontakto su virusu galėjo turėti paukščių stebėjimo išvykos metu. Tokiose vietovėse žmonės kartais susiduria su graužikų paliktomis išskyromis, kurios kai kurių hantavirusų atveju yra pagrindinis užsikrėtimo kelias.

    „Manau, kad susiduriame su šios krypties šmeižto kampanija“, – sakė provincijos epidemiologijos direktorius Juanas Facundo Petrina.

    Vietos valdžia tvirtina apie tokius įtarimus sužinojusi iš žiniasklaidos, o ne iš oficialių pranešimų. Ji pabrėžia, kad Ušuajos regionas pastaraisiais metais nebuvo siejamas su hantaviruso atvejais, ir nuogąstauja dėl galimo smūgio turizmui.

    Kuo pavojinga Andų atmaina?

    Tyrimą komplikuoja tai, kad nustatyta Andų atmaina yra išskirtinė: tai viena iš žinomų hantaviruso atmainų, kuri gali plisti nuo žmogaus žmogui. Dėl to, specialistų vertinimu, infekcija laive galėjo išplisti plačiau nei vien tarp pirminių kontaktų.

    Hantavirusai dažniausiai plinta įkvėpus ore pakilusių dalelių iš užkrėstų graužikų šlapimo, išmatų ar seilių. Rizika didėja uždarose, prastai vėdinamose vietose, taip pat tvarkant teritorijas, kur galėjo būti graužikų.

    Kelionės maršrutas ir dvi mirtys

    Skelbiama, kad turistai į Argentiną atvyko 2025 metų lapkričio 27 dieną ir kelis mėnesius keliavo automobiliu po šalį. Jie taip pat lankėsi Čilėje ir Urugvajuje, o kovo pabaigoje grįžo į Argentiną.

    Balandžio 1 dieną pora iš Ušuajos išplaukė kruiziniu laivu. Netrukus 70 metų vyrui pasireiškė simptomai, o balandžio 11 dieną jis mirė; 69 metų moteris mirė Pietų Afrikoje bandydama grįžti į Europą.

    Argentina: augantis mirtingumas ir tarptautinis tyrimas

    Argentinos institucijos skelbia, kad pastaruoju metu šalyje fiksuojamas didesnis hantaviruso mirtingumas: jei 2019–2024 metais jis siekė apie 17 proc., per pastaruosius metus, kaip nurodoma, viršijo 33 proc. Tokia dinamika didina spaudimą greičiau nustatyti židinius ir užkirsti kelią plitimui.

    Tuo pat metu pažymima, kad Ugnies Žemės provincijoje atvejai buvo itin reti: vietos pareigūnai nurodo, kad paskutinis užfiksuotas atvejis siekia 1996 metus. Hipotezei dėl atliekyno patikrinti į teritoriją vyks specialistų komandos, planuojančios gaudyti graužikus ir ieškoti viruso pėdsakų.

    Argentina taip pat įjungė tarptautinio bendradarbiavimo kanalus ir ketina perduoti nustatytos atmainos genetinę medžiagą laboratorijoms Ispanijoje, Pietų Afrikoje, Nyderlanduose ir Jungtinėje Karalystėje. Tikslas – patikslinti aptikimo ir diagnostikos protokolus, ypač atsižvelgiant į galimą plitimą tarp žmonių.

    Ši situacija išryškino ir geopolitinį sveikatos politikos foną: šalyje pabrėžiama, kad tarptautinis keitimasis duomenimis gali vykti ir per regionines struktūras, tokias kaip Panamerikos sveikatos organizacija. Protrūkio valdymui svarbiausia išlieka operatyvus kontaktų atsekimas, laboratoriniai tyrimai ir aiškios rekomendacijos keliautojams.