CP v2

Tag: Heathrow

  • Trys didžiausi pasaulio oro uostai CO2 išmeta daugiau nei Paryžius: ką atskleidė 2023 metų analizė

    Trys didžiausi pasaulio oro uostai CO2 išmeta daugiau nei Paryžius: ką atskleidė 2023 metų analizė

    Kur CO2 pėdsakas didžiausias

    Naujausia analizė rodo, kad didžiausi pasaulio oro uostai pagal išmetamo CO2 kiekį lenkia net atskirų didmiesčių taršą. Tyrime vertintas 1 300 oro uostų poveikis klimatui ir oro kokybei, remiantis 2023 metų duomenimis.

    Ataskaitą parengė ODI Global ir Transport & Environment, o skrydžių ir aviacijos degalų duomenis pateikė Tarptautinė švaraus transporto taryba. Tyrėjai pabrėžia, kad didelė dalis aviacijos taršos koncentruojasi keliuose itin dideliuose mazguose.

    Didžiausiu CO2 šaltiniu įvardytas Dubai International Airport, per metus sugeneravęs apie 23,2 mln. tonų CO2. Antroje vietoje liko Londono Heathrow su maždaug 21 mln. tonų CO2, trečias buvo Los Andželo oro uostas su apie 18,8 mln. tonų CO2.

    Ataskaitoje pažymima, kad vien šie trys oro uostai kartu išmetė maždaug tris kartus daugiau CO2 nei visas Paryžius, jei neįtraukiamos su aviacijos skrydžiais susijusios paties miesto emisijos. Tarp didžiausių teršėjų taip pat minimi Seulo Incheon, Niujorko JFK, Honkongo, Paryžiaus Charles de Gaulle ir Frankfurto oro uostai.

    Problema telkiasi keliuose mazguose

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad tarša nėra tolygiai pasiskirsčiusi: 100 didžiausių oro uostų sukuria apie du trečdalius visų keleivinių skrydžių CO2 emisijų pasaulyje. Tai reiškia, kad sprendimai didžiausiuose mazguose gali turėti neproporcingai didelį poveikį bendram aviacijos pėdsakui.

    Skaičiuojama, kad 1 300 vertintų oro uostų 2023 metais iš viso sugeneravo apie 1,022 mlrd. tonų CO2. Toks mastas ataskaitoje lyginamas su valstybių emisijomis: jei aviacijos sektorius būtų atskira šalis, jis pagal išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį atsidurtų tarp didžiausių teršėjų.

    Analitikai taip pat pabrėžia regioninius skirtumus: Europos oro uostų emisijos, vertinant bendrą mastą, viršija visų Lotynų Amerikos, Artimųjų Rytų ir Afrikos oro uostų emisijas kartu. Tai siejama tiek su intensyviu skrydžių tinklu, tiek su dideliu kelionių paklausos lygiu.

    Kodėl emisijos auga ir kas svarbiausia miestams

    Ataskaitos autoriai įspėja, kad oro uostų plėtra ir augantis keleivių srautas didina aviacijos priklausomybę nuo iškastinio kuro. Toks kelias, jų vertinimu, komplikuoja klimato tikslų įgyvendinimą, ypač jei technologiniai pokyčiai ir alternatyvūs degalai diegiami per lėtai.

    „Atėjo laikas teikti pirmenybę mūsų energetinei nepriklausomybei ir piliečių sveikatai“, – sakė Denise Auclair iš organizacijos Transport & Environment.

    Šiame kontekste akcentuojama ir vietos bendruomenių perspektyva: oro uostai veikia ne vien klimatą. Šalia jų gyvenantys žmonės patiria triukšmą, didesnę taršą dėl transporto srautų, o kai kuriose vietovėse fiksuojamas ir didesnis azoto oksidų bei smulkiųjų kietųjų dalelių kiekis.

    ODI Global atstovai pabrėžia, kad aviacijos apimtys vis dar auga, nors daugelyje kitų sektorių po Paryžiaus susitarimo matyti aiškesnės emisijų mažėjimo tendencijos. Dėl to vis dažniau keliami klausimai, ar infrastruktūros plėtros planai dera su ilgalaikiais klimato įsipareigojimais.

    Ekspertai sutaria, kad vieno sprendimo nebus: poveikį lems ir efektyvesni orlaiviai, ir tvaresni aviaciniai degalai, ir paklausos valdymo priemonės. Tačiau akivaizdu, kad didžiausi oro uostai lieka ta vieta, kur pokyčiai galėtų duoti greičiausią ir labiausiai išmatuojamą rezultatą.

  • 7 oro uostų viešbučiai su vaizdu į pakilimo taką: taip persėdimas gali tapti kelionės dalimi

    7 oro uostų viešbučiai su vaizdu į pakilimo taką: taip persėdimas gali tapti kelionės dalimi

    Persėdimai oro uostuose vis dažniau virsta ne vien laukimu prie vartų, o atskira kelionės patirtimi. Nuo poilsio kapsulių ir modernių poilsio zonų iki trumpalaikių kambarių nuomų kelioms valandoms – oro uostai ir šalia jų esantys viešbučiai taikosi prie keleivių, kurie nori išsimiegoti, nusiprausti ar ramiai padirbėti.

    Vis dėlto yra ir dar viena niša, kuri sparčiai populiarėja tarp keliautojų ir aviacijos entuziastų: viešbučiai su vaizdu į pakilimo taką. Kambarys, pro kurio langus matyti kylantys ir besileidžiantys lėktuvai, kai kam tampa priežastimi persėdimą planuoti sąmoningai, o ne tiesiog ištverti.

    Londonas: klasika prie Heathrow

    London Heathrow – vienas judriausių Europos oro uostų, todėl čia net trumpas sustojimas gali tapti idealia proga stebėti intensyvų skrydžių srautą. Netoliese gausu viešbučių, tačiau aviacijos gerbėjai dažnai renkasi „Renaissance London Heathrow Hotel“, kur dalis kambarių orientuota į šiaurinį pakilimo taką.

    Net jei nakvynės nereikia, keliautojai neretai ieško alternatyvų trumpam sustojimui – pavyzdžiui, barų ar poilsio zonų, iš kurių atsiveria vaizdai į lėktuvų judėjimą. Heathrow apylinkėse tokių vietų yra, tačiau verta iš anksto pasitikrinti darbo laiką ir patekimą.

    Miunchenas ir Amsterdamas: patogumas prie terminalų

    Jei svarbiausia – maksimaliai sutrumpinti kelią nuo registracijos ar atvykimo iki lovos, vienas ryškiausių pasirinkimų yra „Hilton Munich Airport“, įsikūręs tarp 1 ir 2 terminalų. Čia siūlomi kambariai su vaizdu į pakilimo taką, o dideli langai leidžia stebėti kilimus ir nusileidimus net neišlipus iš lovos.

    Dar vienas praktiškas sprendimas persėdimams – dienos kambariai, kai viešbutis nuomojamas kelioms valandoms. Toks formatas paplitęs daugelyje didžiųjų oro uostų viešbučių, nes keliautojams dažnai reikia ne pilnos nakvynės, o trumpo poilsio ir dušo prieš kitą skrydį.

    „Hilton Amsterdam Airport Schiphol“ taip pat vertinamas dėl patogaus susisiekimo su terminalu dengtu pėsčiųjų taku. Kambariai su vaizdu į pakilimo taką čia išsiskiria langų forma, o skrydžių judėjimą galima matyti ir iš aukščiau esančių erdvių, priklausomai nuo pasirinkto kambario bei prieigos zonų.

    Paryžius, Atlanta ir Niujorkas: skirtingos patirtys

    Kelionėse per Paryžių verta atkreipti dėmesį į „Sheraton Paris Charles de Gaulle Airport Hotel“, esantį 2 terminale, todėl po skrydžio iki kambario dažnai užtenka kelių minučių. Dėl oro uosto išplanavimo vaizdas į pakilimo tako zoną gali atsiverti iš įvairių kambarių, nors aukštesni aukštai paprastai suteikia platesnę panoramą.

    Tuo metu JAV aviacijos masteliai atsiskleidžia Atlantoje: Hartsfield-Jackson Atlanta tarptautinis oro uostas ne vienerius metus išlieka vienu judriausių pasaulyje, o kasdienis skrydžių intensyvumas čia ypač didelis. „Renaissance Concourse Atlanta Airport Hotel“ siūlo kambarius su vaizdu į pakilimo taką, o trumpesniam sustojimui kai kurie renkasi viešbučio barą ar netoliese esančius aviacijos objektus, jei leidžia laikas.

    Viena labiausiai išskirtinių vietų – „TWA Hotel“ prie Niujorko John F. Kennedy tarptautinio oro uosto, kuris apjungia viešbutį ir aviacijos istorijos atmosferą. Pastatas siejamas su modernistinės architektūros ir XX amžiaus kelionių aukso amžiaus estetika, o svečiai gali rinktis kambarius su vaizdu į pakilimo tako zoną arba į istorinę terminalo dalį.

    Šio tipo viešbučiai dažnai tampa ne tik praktiniu pasirinkimu, bet ir patirties elementu, ypač kai persėdimas ilgesnis. Vis dėlto planuojant verta įvertinti triukšmo izoliaciją, kambario kryptį, galimybę rinktis dienos kambarius ir tai, ar vaizdas į pakilimo taką garantuojamas, ar priklauso nuo užimtumo.