Tag: Hibridiniai automobiliai

  • Važiuojant 90 km/val. vietoj 120 km/val. per metus galima sutaupyti tūkstančius

    Važiuojant 90 km/val. vietoj 120 km/val. per metus galima sutaupyti tūkstančius

    Važiavimo greitis gali lemti ne tik kelionės trukmę, bet ir tai, kiek išleisite degalams per metus. Skaičiavimai rodo, kad vien pakeitus įprotį ir sumažinus greitį nuo 120 iki 90 km/val., sutaupoma apčiuopiama suma.

    Nors daugelis vairuotojų taupiausia laiko važiavimą užmiestyje ar greitkeliu, yra svarbi sąlyga: nereikėtų persistengti su greičiu. Didėjant greičiui, automobilis turi įveikti vis didesnį oro pasipriešinimą, o tam reikia daugiau energijos.

    Ši priklausomybė susijusi su aerodinaminiu pasipriešinimu, kuris auga didėjant greičiui. Reikšmę turi ir oro tankis, automobilio priekinis plotas bei kėbulo forma – todėl skirtingi modeliai tuos pačius greičius „kainuoja“ nevienodai.

    JAV Oak Ridge nacionalinės laboratorijos duomenys rodo, kad vidutinės klasės sedano sąnaudos važiuojant apie 90 km/val. siekia maždaug 5,2 l/100 km, o didinant greitį iki 105 km/val. jos kyla iki maždaug 6,2 l/100 km. Važiuojant apie 120 km/val. sąnaudos išauga iki maždaug 7,4 l/100 km.

    Kiek sudaro skirtumas per metus?

    Skirtumas tarp važiavimo apie 90 km/val. ir apie 120 km/val. – daugiau nei 2 l/100 km, arba apie 40 proc. Jei per metus nuvažiuojama 20 tūkst. km, pasirinkus 90 km/val. vietoj 120 km/val. sunaudojama maždaug 425 litrais benzino mažiau.

    Skaičiavime pateikiama ir degalų kainos prielaida: benzino Pb95 kaina Lenkijoje nurodoma kaip 6,06 zloto už litrą. Toks skirtumas, esant 20 tūkst. km metinei ridai, sudarytų apie 2 570 zlotų sutaupymą.

    Panašus efektas – ir dyzeliniams automobiliams

    Analizėje matoma, kad panaši tendencija galioja ir dyzeliniams automobiliams. Pateiktame pavyzdyje dyzelinis automobilis važiuojant apie 90 km/val. sunaudoja maždaug 4,3 l/100 km, o didinant greitį iki 120 km/val. – apie 6,4 l/100 km.

    Tai reiškia daugiau nei 2 l/100 km skirtumą. Nuvažiuojant 20 tūkst. km per metus, papildomos sąnaudos gali siekti apie 416 litrų dyzelino, o esant nurodytai maksimaliai 7,54 zloto kainai už litrą, tai sudarytų apie 3 140 zlotų per metus.

    Hibridai ir elektromobiliai taip pat „jaučia“ greitį

    Didelis greitis sąnaudas didina ir hibridiniuose automobiliuose: pateiktame pavyzdyje važiuojant apie 90 km/val. sąnaudos siekia apie 5,1 l/100 km, o prie 120 km/val. – apie 7,1 l/100 km. Įdomu tai, kad geriausias rezultatas šiame palyginime pasiektas važiuojant apie 70 km/val., kai sąnaudos krenta iki maždaug 4,3 l/100 km.

    Skaičiuojama, kad važiuojant 20 tūkst. km per metus, 90 km/val. vietoj 120 km/val. gali reikšti apie 2 440 zlotų sutaupymą benzinui. O lyginant 70 ir 120 km/val. – iki maždaug 3 460 zlotų per metus, nors pabrėžiama, kad tai sedano tipo automobilių pavyzdžiai, o didesni SUV ar pikapai dėl prastesnės aerodinamikos gali patirti dar ryškesnį efektą.

    Ataskaitoje pabrėžiama, kad aerodinaminis pasipriešinimas svarbus ir elektromobiliams: kylant greičiui, didėja energijos poreikis, todėl mažėja nuvažiuojamas atstumas viena įkrova. Tai reiškia dažnesnius sustojimus įkrovimui ir galimai ilgesnę kelionę, net jei elektra dažnai kainuoja mažiau nei benzinas ar dyzelinas.

    Galutinė išvada paprasta: nepriklausomai nuo to, ar automobilis benzininis, dyzelinis, hibridinis ar elektrinis, greitis smarkiai veikia kelionės kaštus. Vis dėlto realios sąnaudos priklauso nuo konkretaus modelio, variklio, kelio sąlygų ir automobilio apkrovos.

  • „Ford“ meta rimtą iššūkį BYD: vadovas žada 30 proc. efektyvesnę elektrinių pavarą

    „Ford“ meta rimtą iššūkį BYD: vadovas žada 30 proc. efektyvesnę elektrinių pavarą

    „Ford“: pranašumas – pavaros efektyvumas

    „Ford“ vadovas Jimas Farley per bendrovės ketvirčio rezultatų aptarimą pareiškė, kad naujos kartos elektrinė pavara yra maždaug 30 proc. efektyvesnė nei BYD naudojami sprendimai. Jo teigimu, didžiausias proveržis pasiektas variklio, reduktoriaus ir inverterių grandyje.

    Tokį efektyvumo šuolį „Ford“ sieja su nauja Universal Electric Vehicle (UEV) platforma. Bendrovė ją pristato kaip bandymą susigrąžinti konkurencingumą, ypač kainos ir technologijų srityse, kur pastaraisiais metais ryškiai išsiskyrė Kinijos gamintojai.

    „Radome sritį, kurioje turime aiškų pranašumą prieš BYD – mūsų varikliai, pavarų dėžės ir inverteriai yra maždaug 30 proc. efektyvesni, todėl galime projektuoti gerokai mažesnę bateriją“, – sakė J. Farley.

    Kodėl mažesnė baterija gali būti didelis laimėjimas

    Elektromobiliuose baterija paprastai yra brangiausias komponentas, todėl net nedidelis poreikio jai sumažėjimas gali reikšmingai pakeisti savikainą. „Ford“ logika paprasta: jei pavara sunaudoja mažiau energijos, tą patį nuvažiuojamą atstumą galima pasiekti su mažesnės talpos akumuliatoriumi.

    Bendrovė neatskleidė, kokios talpos baterija bus montuojama pirmuosiuose UEV platformos modeliuose, tačiau ankstesni vertinimai buvo siejami su maždaug 50–60 kilovatvalandžių intervalu. Kad toks akumuliatorius užtikrintų konkurencingą ridą, efektyvumas tampa esminiu faktoriumi.

    Konkurencija su Kinijos gamintojais aštrėja

    „Ford“ viešai įvardija BYD kaip vieną pagrindinių orientyrų, nes ši bendrovė išsiskiria mastu ir vertikalia integracija, kai didelė tiekimo grandinės dalis valdoma pačios įmonės. Tai leidžia greičiau diegti sprendimus ir efektyviau kontroliuoti kaštus, o Vakarų gamintojams tampa sunkiau išlaikyti kainų konkurencingumą.

    J. Farley akcentuoja, kad UEV platformos idėja yra kurti automobilius su mažiau dalių, paprastesne gamyba ir efektyvesniais komponentais. „Ford“ tikisi, kad toks požiūris leis išvengti ankstesnių elektromobilių programų problemų, kai aukšti kaštai ribojo pelningumą.

    „Ford“ taip pat pabrėžia, kad inžineriniai patobulinimai neturėtų apsiriboti vien elektromobiliais. Bendrovės operacijų vadovas Kumaras Galhotra yra nurodęs, kad dalis sprendimų, susijusių su efektyvumu, gali būti pritaikyti ir hibridiniuose modeliuose.

    Rinkoje tai vertinama kaip signalas, kad gamintojai ieško universalių technologinių sprendimų, galinčių duoti greitą finansinę grąžą, kol elektromobilių paklausa skirtinguose regionuose auga nevienodu tempu. Efektyvesnė pavara, mažesnė baterija ir paprastesnė gamyba šiame kontekste tampa ne tik techniniu, bet ir strateginiu pranašumu.

  • Focus dyzelis ryja beveik kaip Octavia, bet 5 metų modelis kainuoja tūkstančiais mažiau

    Focus dyzelis ryja beveik kaip Octavia, bet 5 metų modelis kainuoja tūkstančiais mažiau

    Augant degalų kainoms vairuotojai vis dažniau ieško ne kataloguose gražiai atrodančių, o realiai mažai degalų naudojančių automobilių. Europos Komisijai teikiami OBFCM sistemos duomenys leidžia palyginti, kiek skirtingi modeliai sunaudoja kasdienėmis sąlygomis, o ne laboratoriniuose testuose.

    Nuo 2021 metų nauji Europos Sąjungoje registruojami lengvieji automobiliai su vidaus degimo varikliais pradėti komplektuoti OBFCM sistema. Ji fiksuoja faktinį degalų sunaudojimą ir ridą, o suvestinė informacija naudojama vertinant gamintojų CO2 tikslų laikymąsi.

    Ką rodo realūs OBFCM skaičiai

    Analizuojant 2021–2023 metų duomenis, kuriuose buvo daugiau nei 1 000 000 įrašų, ryškėja tendencija: taupiausių C segmento automobilių viršuje dažniausiai atsiduria dyzelinės versijos. Išimtį sudaro keli benzininiai hibridai, kurių ekonomija ypač atsiskleidžia mieste.

    Tarp itin taupių modelių minimi „Hyundai Ioniq“ hibridas, dyzelinis „Peugeot 308“, taip pat „Suzuki Swace“, kuris iš esmės yra „Toyota Corolla“ universalas su kitu prekės ženklu. Netoli rikiuojasi ir dyzelinis „Citroen C4“, o „Toyota Corolla“ hibridas išlieka vienu dažniausiai pasitaikančių pavyzdžių, kai ekonomiją patvirtina labai didelė imtis.

    Įdomu tai, kad populiariausių šeimyninių kompaktų skirtumai realiame kelyje dažnai būna simboliniai. Pavyzdžiui, „Ford Focus“, „Volkswagen Golf“ ir „Renault Megane“ vidutiniškai telpa apie 5,40 litro 100 kilometrų, o „Skoda Octavia“ skirtumas nuo „Focus“ dyzelio praktiškai nepastebimas kasdienėje eksploatacijoje.

    Kaina gali skirtis labiau nei sąnaudos

    Renkantis naudotą automobilį dažnai lemia ne tik degalų sąnaudos, bet ir pirkimo kaina. Penkerių metų kompaktų rinkoje kainų žirklės kai kuriais atvejais gerokai didesnės nei degalų sunaudojimo skirtumai.

    Lyginant 2021 metų „Ford Focus“ ir „Skoda Octavia“ pasiūlą, matyti, kad „Focus“ dažnai randamas gerokai pigiau, nors faktinės dyzelinių versijų sąnaudos beveik vienodos. Kitaip tariant, už panašų važiavimo ekonomiškumą pirkėjas kartais sumoka ne už degalus, o už paklausą ir modelio reputaciją.

    Brangesni išlieka ir kiti ilgalaikiai favoritai, tokie kaip „Volkswagen Golf“ ar „Toyota Corolla“. „Corolla“ hibridas realiomis sąlygomis gali būti tik nežymiai taupesnis už kai kuriuos dyzelius, tačiau jis dažnai patrauklesnis mieste, ypač važinėjant trumpais atstumais ir spūstyse.

    Į ką atkreipti dėmesį perkant dyzelį

    Ekspertai primena, kad mažos sąnaudos neturėtų būti vienintelis kriterijus, ypač perkant penkerių metų dyzelinį automobilį su didesne rida. Tokiuose automobiliuose brangiausiai atsieina kuro įpurškimo sistemos, turbos, kietųjų dalelių filtro ir išmetamųjų dujų apdorojimo mazgų remontai.

    Didžiausia rizika dažniausiai siejama su automobiliais be aiškios serviso istorijos arba su neaiškios kilmės rida. Net viena rimtesnė gedimo istorija gali panaikinti sutaupymą, kurį vairuotojas tikėjosi gauti mažesnėmis degalų sąnaudomis.

    Vis dėlto duomenys rodo, kad už palyginti racionalų biudžetą įmanoma rasti modernų šeimyninį kompaktą, kuris realiai telpa žemiau 6 litrų 100 kilometrų. Tokiais atvejais svarbiausia tampa ne vien modelio pavadinimas, o konkretaus egzemplioriaus būklė ir aiški jo eksploatacijos istorija.

  • ES europarlamentarai Pekine įspėjo: Kinijos pigus eksportas smaugia Europą – ruošiamas atsakas

    ES europarlamentarai Pekine įspėjo: Kinijos pigus eksportas smaugia Europą – ruošiamas atsakas

    Europos Parlamento narių delegacija vizito Pekine metu paragino Kiniją riboti pigaus eksporto srautus į Europos Sąjungą ir persvarstyti ekonomikos modelį, paremtą sparčiu pardavimų į užsienį augimu. Pasak europarlamentarų, toks modelis ES tampa vis sunkiau pakeliamas dėl poveikio darbo vietoms ir pramonės konkurencingumui.

    Į Kiniją vyko 12 Europos Parlamento narių, o pagrindinė žinutė Kinijos pareigūnams buvo aiški: po neseniai pasiekto susitarimo dėl kiniškų hibridinių automobilių importo reikia analogiškų sprendimų ir kituose sektoriuose. Briuselis siekia, kad prekybos santykiai būtų labiau subalansuoti, o konkurencija vyktų vienodomis sąlygomis.

    Europos Sąjungos prekybos deficitas su Kinija, europarlamentarų teigimu, pasiekė rekordinius 360 milijardų eurų ir toliau didėja. ES institucijos akcentuoja, kad dalis kiniškos produkcijos į Europą patenka itin konkurencingomis kainomis, o tai didina spaudimą Europos gamintojams ir jų tiekimo grandinėms.

    Susitarimas dėl hibridų – tik pradžia

    Pagal spalį pasiektą susitarimą ES turėtų taikyti šaliai specifines kvotas, kurios leistų per metus į ES rinką įvežti iki 350 000 Kinijoje pagamintų hibridinių automobilių. Numatyta, kad toks režimas galiotų ketverius metus, o metinis koregavimas būtų 6 proc., siekiant amortizuoti staigius importo šuolius.

    Vis dėlto europarlamentarai pabrėžia, kad vien automobilių sektoriaus sureguliavimas esminio prekybos disbalanso neišspręs. Dėl to keliami lūkesčiai, kad panašūs instrumentai gali būti taikomi ir kitoms pramonės šakoms, kuriose Europos įmonės jaučia augantį spaudimą.

    Įvardytos rizikos darbo vietoms

    Vokietijos socialistų europarlamentaras Berndas Lange, vadovaujantis Europos Parlamento prekybos komitetui, po susitikimų Pekine teigė, kad susitarimas dėl hibridų yra atspirties taškas siekiant sąžiningesnės prekybos. Pasak jo, ES aiškiai signalizavo, kad tikisi tokio pat požiūrio ir kituose sektoriuose.

    „Susitarimas dėl hibridinių automobilių importo yra geras atspirties taškas stabilizuojant sąžiningą prekybą ir kuriant naudą žmonėms, tačiau tikimės, kad ateityje tuo pačiu keliu eis ir daugiau sektorių“, – sakė Berndas Lange.

    Prancūzijos liberalų europarlamentaras Pascalis Canfinas, Europos Parlamento nuolatinis pranešėjas prekybos santykių su Kinija klausimais, taip pat akcentavo, kad dabartinė dinamika kelia struktūrinių grėsmių. Jo teigimu, ES siekia aiškesnių įsipareigojimų, kurie sumažintų pramonės išstūmimo ir darbo vietų praradimo riziką.

    „Kinijos eksporto modelis Europos Sąjungai tiesiog nėra tvarus“, – sakė Pascalis Canfinas.

    ES ruošia ir politinius svertus

    ES institucijos pripažįsta, kad tradicinės prekybos priemonės ne visada spėja su rinkos pokyčiais, todėl didėja politinio lygmens sprendimų svarba. Europos Komisijai duotas politinis mandatas svarstyti vienašales kvotas ir tarifus chemijos bei pramonės įrangos importui, kai kurių valstybių vertinimu, labiausiai pažeidžiamose srityse.

    Kartu tęsiamos derybos su Kinija, kurios, pagal dabartines gaires, turėtų vykti bent iki 2027 metų kovo, kai ES prekybos komisaras Marošas Šefčovičius planuoja susitikti su Kinijos prekybos ministru Wang Wentao. ES taip pat toliau remiasi tikslinėmis, produktas po produkto vykdomomis priemonėmis, tačiau dalis valstybių narių tai laiko nepakankamu atsaku į plataus masto konkurencinį spaudimą.

    Po susitikimo su 27 ES prekybos ministrais Marošas Šefčovičius akcentavo, kad lyderiai nerimauja dėl galimų didelių darbo vietų praradimų. Jo teigimu, vien ekonominių argumentų nebeužtenka, todėl sprendimai vis labiau įgauna geopolitinį ir pramonės politikos matmenį.

    „Turime veikti ne tik tradicinėmis prekybos priemonėmis, bet ir taikyti aiškiai politinį požiūrį“, – sakė Marošas Šefčovičius.

  • ES rengia naują „žudiklį“ Kinijai: Briuselis ieško būdų mažinti milžinišką deficitą

    ES rengia naują „žudiklį“ Kinijai: Briuselis ieško būdų mažinti milžinišką deficitą

    ES ir Kinijos prekyba aštrėja

    Europos Sąjungos prekybos komisaras Marošas Šefčovičius teigia, kad derybose su Pekinu Briuselis balansuoja ant plonos ribos: siekia sumažinti priklausomybę nuo kiniško importo, bet kartu vengia konflikto, kuris galėtų smogti Europos eksportui.

    Pasak jo, vien tradicinių prekybos priemonių gali nebepakakti, todėl vis dažniau svarstomas platesnis, politiniais argumentais grįstas atsakas, apimantis ir pramonės apsaugą, ir strateginių tiekimo grandinių stiprinimą.

    „Turime veikti ne tik įprastais prekybos metodais, bet ir politiškai apskaičiuoti, kaip subalansuoti Kinijos ir Europos Sąjungos prekybą“, – sakė Marošas Šefčovičius.

    Per pastaruosius mėnesius ES ir Kinija susitarė dėl hibridinių automobilių importo ribojimo iš Kinijos, tačiau Briuselyje pripažįstama, kad tai vargu ar iš esmės pakeis bendrą vaizdą. Europos Komisija viešai akcentuoja, kad ES prekybos deficitas su Kinija pasiekė maždaug 1 milijardą eurų per dieną, o tai didina politinį spaudimą imtis griežtesnių veiksmų.

    Pagal susitarimą numatytos šaliai priskirtos kvotos, leidžiančios į ES rinką įvežti iki 350 000 kiniškų hibridinių automobilių per metus ketverius metus. Kvotos koregavimui nustatytas 6 proc. metinis pokytis, tačiau kartu Briuselis signalizuoja, kad tokių priemonių gali daugėti ir kituose sektoriuose.

    Derybų grafikas ir naujos priemonės

    ES ir Kinijos diskusijos iki metų pabaigos vyksta techniniu lygiu, o politinės derybos planuojamos 2027 metų sausį ir kovą. Tuo pat metu Europos Komisija siekia gauti daugiau manevro laisvės greitiems sprendimams, jei rinkoje kiltų staigių sukrėtimų ar būtų fiksuojamas ekonominis spaudimas.

    Praėjusią savaitę ES lyderiai suteikė Europos Komisijai politinį mandatą dirbti su vadinamuoju „kill switch“ mechanizmu, kuris leistų laikinai ar tiksliai apriboti Kinijos prieigą prie ES rinkos, jei būtų nustatyti rinkos iškraipymai. Briuselyje ši idėja vertinama kaip galimybė greičiau reaguoti į situacijas, kai tradicinės procedūros užtrunka.

    Kokių sektorių ginčai gali plėstis?

    Europos Komisija taip pat rengia naują instrumentą, skirtą skatinti ES įmones diversifikuoti strateginių produktų tiekimą ir mažinti priklausomybę nuo vieno tiekėjo. Tokia kryptis atitinka pastarųjų metų ES politiką, kuri siekia didesnio ekonominio saugumo ir atsparumo tiekimo grandinėms.

    Lygiagrečiai svarstomos ir papildomos vienašalės prekybos gynybos priemonės, kurios gali paliesti kinų chemijos bei pramonės įrangos segmentus. ES pareigūnai atvirai įspėja, kad tai didina atsakomųjų Pekino veiksmų tikimybę, ypač jei priemonės bus pritaikytos plačiai.

    Naujausi Kinijos muitinės duomenys rodo, kad eksportas į ES toliau augo ir per metus šoktelėjo 25 proc. Toks augimas Briuselyje laikomas papildomu argumentu, kodėl vien tik derybų gali neužtekti ir reikės griežtesnių, sisteminių sprendimų.

  • Kada geriausia pilti kurą? Populiarus triukas nepadeda, bet šios klaidos kainuoja brangiai

    Kada geriausia pilti kurą? Populiarus triukas nepadeda, bet šios klaidos kainuoja brangiai

    Dėl aukštų degalų kainų vairuotojai vis dažniau ieško gudrybių, kaip sutaupyti. Viena populiariausių teorijų teigia, kad į degalinę verta užsukti anksti ryte arba vėlai vakare, nes vėsesniu oru kuras esą būna tankesnis. Praktikoje toks skirtumas dažniausiai neatsiperka.

    Nors fizika paprasta, benzinas ir dyzelinas, kaip ir kiti skysčiai, šylant plečiasi, reali situacija degalinėse kitokia. Kuras laikomas požeminiuose rezervuaruose, kur temperatūra per parą kinta nedaug, todėl ir tūrio pokyčiai būna minimalūs. Dėl to vairuotojas, rinkdamasis paros metą, paprastai nepastebės apčiuopiamos naudos.

    Kas iš tiesų labiausiai didina sąnaudas?

    Kur kas didesnę įtaką piniginei turi greitis ir važiavimo stilius. Didėjant greičiui staigiai auga oro pasipriešinimas, todėl automobiliui reikia daugiau energijos palaikyti tą patį tempą, ypač greitkelyje. Skirtumas tarp 110, 120 ir 140 km/h dažnai virsta papildomais litrais per kelionę, o per metus tai jau apčiuopiamos sumos.

    Šį dėsningumą gerai jaučia ir elektromobilių vairuotojai, nes važiuojant greitai akumuliatorius išsikrauna ženkliai sparčiau. Dėl to net galingi elektromobiliai greitkeliuose neretai rieda panašiu tempu kaip sunkvežimiai, taip pailgindami nuvažiuojamą atstumą ir rečiau stodami krauti. Važiuojant lėčiau neretai laimima ir laiko, nes sumažėja priverstinių sustojimų įkrovimui.

    Padangų slėgis ir įpročiai

    Dar viena dažna išlaidų priežastis yra per mažas padangų slėgis. Net nedidelis nukrypimas nuo gamintojo rekomendacijų didina riedėjimo pasipriešinimą, todėl varikliui reikia daugiau energijos. Praktikoje slėgiui nukritus apie 0,3 baro, sąnaudos gali paaugti maždaug 3 proc., ypač važiuojant mieste ir su didesne apkrova.

    Ne mažiau kainuoja ir staigus važiavimas, kai dažnai smarkiai greitėjama, o po to staigiai stabdoma prie šviesoforų. Sklandus važiavimas, situacijos numatymas ir ankstesnis greičio mažinimas leidžia sutaupyti be jokių triukų. Jei matyti raudonas signalas, dažnai naudingiau anksčiau atleisti akceleratorių ir lėtėti tolygiai.

    Stabdymas varikliu ir mitai apie priedus

    Šiuolaikiniuose automobiliuose su vidaus degimo varikliais stabdymas varikliu kai kuriais režimais gali sumažinti degalų sąnaudas, nes atleidus akceleratorių valdymo sistema gali laikinai nutraukti degalų padavimą. Tuo metu momentinės sąnaudos gali priartėti prie nulio. Važiuojant laisva pavara taip neįvyksta, nes varikliui reikia degalų tuščiajai eigai palaikyti.

    Hibriduose ir elektromobiliuose papildomai veikia rekuperacija, kai lėtėjant dalis energijos grąžinama į akumuliatorių. Vis dėlto rekuperacija neatkuria visos anksčiau sunaudotos energijos, todėl dažnas beprasmis greitėjimas ir stabdymas išlieka nuostolingas. Efektyviausia strategija dažniausiai yra paprasta: tolygus greitis, tinkamas atstumas ir mažiau staigių manevrų.

    Ekspertai taip pat įspėja apie pavojingus eksperimentus su degalais, pavyzdžiui, bandymus į baką berti įvairias chemines priemones. Patikimų įrodymų, kad tokie priedai mažina sąnaudas, trūksta, o rizika sugadinti kuro sistemos komponentus gali būti reali. Taupyti saugiausia ne gudraujant degalinėje, o prižiūrint automobilį ir koreguojant kasdienius vairavimo įpročius.

  • ES ir Kinijos prekybos susitarimas dėl automobilių: kas pasikeis ir ko Briuselis bijo labiausiai

    ES ir Kinijos prekybos susitarimas dėl automobilių: kas pasikeis ir ko Briuselis bijo labiausiai

    Europos Sąjunga ir Kinija po kelis mėnesius trukusių įtemptų derybų pasiekė prekybos susitarimą, kuris turėtų sumažinti tiesioginio prekybos karo riziką. Tačiau Briuselyje vis garsiau kalbama, kad trumpalaikė ramybė gali kainuoti politinį ryžtą toliau griežtinti poziciją Pekino atžvilgiu.

    Europos Komisija susitarimą pristato kaip pirmąjį etapą platesniame procese, kuriuo siekiama perbalansuoti prekybos santykius. ES jau kurį laiką akcentuoja didelį prekybos deficitą su Kinija ir spaudimą Europos pramonei, kurį kelia sparčiai augantys importo srautai.

    Pagal susitarimą Kinija įsipareigojo riboti hibridinių automobilių eksportą į ES, o taip pat sušvelninti retųjų žemių licencijavimo apribojimus. Mainais ES sutiko su šalims priskirtomis kvotomis, kurios leistų į Europos rinką per metus įvežti 350 000 Kinijoje pagamintų hibridinių automobilių ketverių metų laikotarpiu, numatant 6 proc. metinį koregavimo tempą.

    ES pareigūnai pabrėžia, kad šis sprendimas reikšmingai apkarpytų dabartines eksporto apimtis ir suteiktų atokvėpį Europos automobilių sektoriui, ypač Vokietijos gamintojams, kurie pastaraisiais metais susiduria su aštria konkurencija. Kita vertus, dalis Briuselio diplomatų baiminasi, kad kompromisas gali sumažinti skubą kurti naujas apsaugos priemones prieš, ES vertinimu, iškraipytą konkurenciją.

    „Tai gana geras susitarimas, bet bijau, kad Europos Vadovų Taryboje jis gali sukelti atsipalaidavimą“, – sakė anonimiškai kalbėjęs ES pareigūnas.

    Susitarimas pasiektas politiniame fone, kai Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas ragino kurti naują ES prekybos gynybos instrumentą, skirtą sistemingai reaguoti į rinkos iškraipymus. Briuselyje šią savaitę ES lyderiai Kinijos klausimą aptaria aukščiausiu lygiu, todėl susitarimo poveikis bendrai strategijai vertinamas ypač atidžiai.

    Ekonominiu požiūriu susitarimas sprendžia tik dalį problemos. Kinijos automobilių eksportas į ES vertinamas maždaug 15 000 000 000 eurų, kai bendras dvišalis ES prekybos deficitas su Kinija yra kelis kartus didesnis, todėl vien automobilių segmentas esminių disproporcijų nepanaikina.

    Europos Komisija taip pat nurodo išsiderėjusi tarifų liberalizacija kai kurioms prekių grupėms, tarp jų automobilių dalims, avalynei, ledams ir alyvuogių aliejui, o sutaupytos muito išlaidos, Komisijos skaičiavimu, turėtų siekti bent 225 000 000 eurų. Vis dėlto Briuselyje pripažįstama, kad šie palengvinimai labiau simboliniai, nes platesnį prekybos disbalansą lemia struktūriniai veiksniai.

    Derybų tęstinumas jau suplanuotas: ES prekybos vadovas Marošas Šefčovičius ketina nuotoliniu būdu kalbėtis su Kinijos kolega 2027 metų sausį, o dar vienas politinių konsultacijų etapas numatomas 2027 metų kovą. Tai reiškia, kad dabartinis susitarimas vertinamas kaip tarpinė stotelė, o ne galutinis sprendimas.

    „Praėjusios savaitės susitarimas rodo, kad kinai pradeda rimtai vertinti Europą ir supranta, jog čia yra rimta politinė, o ne tik ekonominė problema“, – sakė Peteris Chase’as.

    Lygiagrečiai Europos Komisija žada iki tradicinio gruodžio mėnesio ES vadovų susitikimo pateikti pasiūlymus dėl naujo mechanizmo, kuris padėtų nuosekliau atsakyti į rinkos iškraipymus. Ši iniciatyva siejama su platesne ES prekybos gynybos priemonių peržiūra, apimančia ir idėjas, kaip skatinti tiekimo grandinių diversifikavimą bei stiprinti solidarumą, jei atskiros valstybės narės susidurtų su prekybos atsakomosiomis priemonėmis.

    Komisijos viduje taip pat primenama, kad ES jau turi nemažai veikiančių instrumentų, įskaitant antidempingo priemones, investicijų patikrą ir antispraudimo priemonę, kuri iki šiol nebuvo pritaikyta praktikoje. Pagrindinis klausimas, kuris dabar kyla Briuselyje, ar politinė valia šiuos įrankius naudoti ir toliau stiprinti sistemą išliks tokia pati, kai tiesioginė įtampa su Pekinu laikinai sumažėjo.

  • ES ir Kinija sutarė dėl automobilių: ką tai reikš europietiškoms kainoms ir pramonei?

    ES ir Kinija sutarė dėl automobilių: ką tai reikš europietiškoms kainoms ir pramonei?

    Europos Sąjunga ir Kinija po įtemptų derybų pasiekė susitarimą, kuriuo siekiama pristabdyti kiniškų hibridinių ir įkraunamų hibridinių automobilių srautą į ES bei supaprastinti retųjų žemių eksporto licencijavimą. Apie tai pranešė už prekybą atsakingas Europos Komisijos narys Marošas Šefčovičius.

    Pasak jo, susitarimas žymi pirmojo derybų etapo pabaigą ir rodo, kad Briuselis kol kas renkasi diplomatinį kelią, tačiau kartu spaudžia Pekiną dėl struktūrinio prekybos santykių perbalansavimo. Kitą savaitę susitarimo detales ketinama aptarti ES vadovų susitikime Briuselyje.

    ES pastaraisiais metais vis garsiau kalba apie išaugusį prekybos disbalansą su Kinija ir riziką Europos pramonei, kai rinką užlieja pigesnė importinė produkcija. Ši įtampa ypač aštri automobilių sektoriuje, kuriame Europoje svarbi ne tik gamyba, bet ir plati tiekimo grandinė bei darbo vietos.

    Kas sutarta dėl automobilių?

    Pagal paskelbtą informaciją, šalys sutarė „moderuoti“ Kinijos hibridų ir įkraunamų hibridų eksportą į Europos Sąjungą. M. Šefčovičius teigė, kad tai atvertų galimybę mažinti tokių automobilių eksportą daugiau nei perpus.

    Europos Komisija tokį žingsnį pristato kaip dalį platesnės politikos, kuria siekiama suvienodinti konkurencines sąlygas. Europos sostinėse daugėja raginimų turėti priemonių, kurios leistų greitai reaguoti, jei būtų nustatomos nesąžiningos prekybos praktikos ar valstybinė parama, iškreipianti konkurenciją.

    Susitarimo fone Europos Sąjunga taip pat yra užsiminusi apie galimas atsakomąsias priemones, jei pažanga pasirodytų nepakankama. Todėl galutinis susitarimo poveikis priklausys nuo to, kaip tiksliai bus įgyvendintos kvotos, kontrolės mechanizmai ir priežiūra.

    Retosios žemės: jautriausia grandis

    Antra susitarimo dalis susijusi su retosiomis žemėmis ir nuolatiniais magnetais, kurie svarbūs elektromobilių pavaroms, vėjo jėgainių generatoriams, elektronikai ir gynybos pramonei. M. Šefčovičius teigė, kad Kinija sutiko toliau palengvinti eksporto licencijavimą.

    ES seniai pripažįsta, kad priklausomybė nuo Kinijos kritinėse žaliavose yra strateginė rizika. Pastarųjų metų sprendimai riboti kai kurių žaliavų eksportą, taip pat geopolitinė įtampa, paskatino Europą spartinti tiekimo diversifikavimą, investicijas į perdirbimą ir atsargų kaupimo modelius.

    Vis dėlto trumpuoju laikotarpiu būtent licencijų režimas ir realus žaliavų srautas į Europą gali turėti tiesioginės įtakos gamybos planams. Automobilių ir atsinaujinančios energetikos sektoriai ypač jautriai reaguoja į bet kokius tiekimo trikdžius.

    Ką tai gali reikšti vartotojams?

    Vairuotojams svarbiausias klausimas išlieka kainos ir pasirinkimas. Jei importo ribojimai sumažins pigesnių kiniškų modelių pasiūlą, dalyje segmentų konkurencija gali silpnėti, o kainos spaudimas mažėti.

    Kita vertus, ES siekia apsaugoti vietos gamintojus ir tiekėjus, kad šie galėtų investuoti į elektrifikaciją, baterijų tiekimo grandines ir naujas technologijas. Ilgainiui tai gali reikšti stabilesnę pramonės bazę Europoje, tačiau pereinamuoju laikotarpiu sprendimų kaina dažnai pasimato rinkoje.

    Europos Komisija pabrėžia, kad derybose svarbus ir abipusis rinkos atvėrimas. Teigiama, jog susitarimas turėtų pagerinti ES produktų patekimą į Kinijos rinką, o tai aktualu tiek automobilių komponentų gamintojams, tiek maisto ar vartojimo prekių eksportuotojams.

    Artimiausiu metu dėmesys kryps į tai, kokias konkrečias taisykles patvirtins ES lyderiai ir ar abi pusės laikysis numatytų įsipareigojimų. Nuo to priklausys, ar susitarimas taps realiu lūžio tašku, ar tik laikinu kompromisu prieš naują įtampos etapą.

  • Paryžiaus autosalonas atveria duris: kinų gamintojų šturmas kelia nerimą Europos milžinams

    Paryžiaus autosalonas atveria duris: kinų gamintojų šturmas kelia nerimą Europos milžinams

    Paryžiaus automobilių paroda, pirmą kartą surengta 1898 metais Tiuilri soduose, 2026 metais žada apie šimtą naujų modelių ir dar kartą taps lakmuso popierėliu Europos rinkai. 91-asis renginys vyks spalio 12–18 dienomis, o pirmoji diena bus skirta žiniasklaidai.

    Šių metų parodos fonas aiškus: spartėjanti elektrifikacija ir vis ryškesnės Kinijos gamintojų ambicijos Europoje. Organizatoriai pabrėžia, kad būtent elektrinius modelius pirkėjams svarbu pamatyti gyvai, įsėsti ir išbandyti, nes pasirinkimas rinkoje plečiasi kaip niekada.

    Elektrifikacija įgauna pagreitį

    Europos automobilių gamintojų asociacijos ACEA duomenimis, 2026 metų pirmuosius aštuonis mėnesius visiškai elektriniai automobiliai sudarė 21,7 proc. visų naujų registracijų Europos Sąjungoje. Prieš metus tuo pačiu laikotarpiu jų dalis siekė 15,8 proc., tad augimo tempas išlieka reikšmingas.

    Prancūzija išsiskiria kaip viena sparčiausiai augančių rinkų: ACEA skaičiuoja, kad visiškai elektrinių automobilių registracijos šalyje per metus šoktelėjo 74,2 proc. Tokį šuolį dažniausiai lemia keli veiksniai vienu metu: didesnis modelių pasirinkimas, valstybės paskatos ir kainų konkurencija.

    Kinijos prekių ženklų spaudimas

    Į Paryžių, kaip skelbiama, turėtų atvykti apie 20 Kinijos automobilių prekių ženklų, siekiančių įsitvirtinti tarp Europos pirkėjų. Analitikų vertinimu, Kinijos automobilių pramonė per pastarąjį dešimtmetį padarė išskirtinę pažangą, o per paskutinius penkerius metus ji dar labiau paspartėjo.

    „Perspektyva tradiciniams Europos gamintojams atrodo itin neraminanti“, – sakė Mobility Global pagrindinis automobilių rinkos analitikas Timas Urquhartas.

    Europos gamintojams iššūkis yra dvejopas: jie turi išlaikyti pelningumą pereinamuoju laikotarpiu ir tuo pat metu atlaikyti pigesnių, dažnai gerai sukomplektuotų elektrinių modelių konkurenciją. Būtent kainodara, baterijų tiekimo grandinės ir gamybos mastas šiandien tampa viena svarbiausių kovos dėl pirkėjo ašių.

    Pereinamasis laikotarpis sudėtingomis sąlygomis

    ACEA duomenimis, iki 2026 metų rugpjūčio mėnesio populiariausi ES išliko hibridiniai automobiliai, užėmę 36,6 proc. rinkos, o įkraunami hibridai pasiekė 10 proc. Tuo metu benzininių ir dyzelinių automobilių bendra dalis smuko iki 29 proc., kai prieš metus siekė 37,5 proc.

    Gamintojams šis poslinkis vyksta nepalankiame fone: vartotojų pasitikėjimą veikia lėtesnis ekonomikos augimas, o sąnaudas spaudžia žaliavų ir energijos kainų svyravimai. Papildomą įtampą kuria ir geopolitika, įskaitant Europos Sąjungos bei Kinijos prekybinius ginčus dėl valstybės paramos ir tarifų.

    „Buvo laikas, kai Kinijos rinka Europos gamintojams buvo tarsi pinigų karvė. Dabar taip nebėra“, – sakė T. Urquhartas.

    Šiame kontekste Paryžiaus parodoje ryškės ir dar viena kryptis: gamintojai bando suderinti ateitį su nostalgija, pristatydami retro stiliaus modelius. Tikimasi naujienų iš „Renault“, „Citroën“, „Peugeot“, „Opel“, „Lancia“ ir „Fiat“, o parodos lankytojams tai taps proga vienoje vietoje palyginti skirtingas elektrifikacijos strategijas.

    Paryžiaus autosalonas vyks Paris Expo Porte de Versailles erdvėse: spalio 12 dieną numatyta spaudos diena, o visuomenė kviečiama nuo spalio 13 iki 18 dienos. Renginio rezultatai, dalyvių sudėtis ir lankytojų dėmesys šiemet bus atidžiai stebimi kaip indikatorius, kur link juda Europos automobilių rinka.

  • Portugalijos automobilių rinka šovė į viršų: elektromobilių pardavimai pašoko 65 proc.

    Portugalijos automobilių rinka šovė į viršų: elektromobilių pardavimai pašoko 65 proc.

    Rinka auga, registracijų daugėja

    Portugalijos automobilių rinka rugpjūtį demonstravo ryškų pagyvėjimą: šalyje įregistruota 17 209 naujos motorinės transporto priemonės. Tai yra 11,3 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu 2025 metais, rodo Portugalijos automobilių asociacijos ACAP skelbiami duomenys.

    Per pirmuosius aštuonis 2026 metų mėnesius į šalies kelius išvažiavo 197 632 nauji automobiliai ir kitos transporto priemonės. Metinis augimas per šį laikotarpį siekė 10,3 proc., o tai signalizuoja apie stabilų paklausos atsigavimą po ankstesnių tiekimo ir kainų sukrėtimų.

    Lengvieji automobiliai ir komercinis transportas

    Didžiausią naujų registracijų dalį sudarė lengvieji keleiviniai automobiliai: nuo sausio iki rugpjūčio jų įregistruota 169 323. Palyginti su 2025 metų tuo pačiu laikotarpiu, tai yra 9,5 proc. daugiau.

    Vien rugpjūtį lengvųjų keleivinių automobilių įregistruota 14 086, o metinis augimas siekė 8,4 proc. Tuo pat metu lengvųjų komercinių automobilių segmentas augo sparčiau: rugpjūtį įregistruota 2 449 vienetai, arba 21,8 proc. daugiau nei prieš metus.

    Per aštuonis mėnesius lengvųjų komercinių automobilių rinka pasiekė 22 299 vienetus. Tai reiškia 9,8 proc. augimą, o tokia dinamika dažnai siejama su paslaugų sektoriaus aktyvumu ir logistikos poreikiu.

    Elektromobiliai jau sudaro daugiau nei trečdalį

    Didžiausią pokytį rinkoje generuoja elektrifikuoti modeliai. ACAP duomenimis, nuo sausio iki rugpjūčio 75,6 proc. naujai registruotų lengvųjų keleivinių automobilių buvo varomi alternatyviais energijos šaltiniais, o ryškiausiai išsiskyrė elektriniai ir hibridiniai modeliai.

    Vien tik elektromobiliai per aštuonis mėnesius sudarė apie 26,8 proc. visų naujų lengvųjų automobilių registracijų. Rugpjūtį jų dalis dar labiau išaugo iki 36,1 proc., tad kiekvienas trečias naujas automobilis Portugalijoje buvo elektrinis.

    Elektrifikuotų lengvųjų automobilių, apimančių elektromobilius, įkraunamus hibridus ir hibridus, rugpjūtį įregistruota 10 391. Tai yra 20,5 proc. daugiau nei 2025 metų rugpjūtį.

    Per aštuonis mėnesius elektrifikuotų lengvųjų automobilių pardavimai pasiekė 116 679 vienetus ir augo 29,4 proc. Tuo metu grynųjų elektromobilių pardavimai rugpjūtį pašoko 65,2 proc. iki 5 079 vienetų, o per sausio–rugpjūčio laikotarpį augo 43,1 proc. iki 45 388.

    Tokie skaičiai atspindi platesnę Europos tendenciją: pirkėjai vis dažniau renkasi mažesnių eksploatacinių kaštų ir griežtėjančius taršos reikalavimus atitinkančius automobilius. Tuo pat metu rinkos dinamika priklauso ir nuo įkrovimo infrastruktūros plėtros, valstybės skatinimo priemonių bei gamintojų kainodaros, kuri pastaraisiais metais tampa konkurencingesnė.